- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-11-16
- Bylos Nr.
- eI2-4722-331/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02766-2020-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Henrikas Sadauskas (pirm.), Mefodija Povilaitienė, Gediminas Užubalis
- Atsakovas
- Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba
- Trečiasis asmuo
- A. V.
- Pareiškėjas
- VšĮ „Klaipėda atvirai“
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gedimino Užubalio,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos viešosios įstaigos „Klaipėda atvirai“ skundą atsakovei Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui A. V. dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba (toliau – ir Tarnyba) 2020 m. liepos 13 d. sprendimu Nr. (SK-8, 2020) SPR-140 (toliau – ir Sprendimas) nusprendė: pripažinti A. V. skundą dėl publikacijoje „Virš savivaldybės įmonės vadovo galvos – Damoklo kardas“ (www.atviraklaipeda.lt, 2019 m. gruodžio 27 d., toliau – ir Publikacija) paskelbtos informacijos iš dalies pagrįstu; 2) pareikšti papeikimą VšĮ „Klaipėda atvirai“ dėl Reglamento (ES)2016/679 5 straipsnio 1 dalies (a) punkto pažeidimo.
Šalies argumentai
2. Pareiškėja, nesutikdama su Sprendimu, kreipėsi į teismą su skundu ir prašo panaikinti Tarnybos 2019 m. kovo 13 d. sprendimą Nr. (SK-315, 2018) SPR-45 dalyje, kurioje nuspręsta: 1) pripažinti A. V. skundą dėl publikacijoje „Virš savivaldybės įmonės vadovo galvos – Damoklo kardas” (www.atviraklaipeda.lt, 2019-12-27) paskelbtos informacijos iš dalies pagrįstu; 2) pareikšti papeikimą VšĮ „Atvira Klaipėda“ dėl Reglamento (ES) 2016/679 5 straipsnio 1 dalies (a) punkto ir 6 straipsnio 1 dalies (a) punkto pažeidimo.
2.1. Paaiškina jog Sprendime padaryta išvada, kad A. V. yra privatus asmuo kadangi nėra duomenų apie jo dalyvavimą valstybinėje ar visuomeninėje veikloje, politikoje. Su tokia išvada pareiškėja nesutinka. Pareiškėjos teigimu A. V. pripažintinas viešuoju asmeniu jam dalyvaujant Klaipėdos rajono savivaldos rinkimuose, kadangi Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 36 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatyta, kad partija, rinkimų komitetas turi įteikti savivaldybės rinkimų komisijai šiuos pareiškinius dokumentus: kiekvieno keliamo kandidato rašytinius sutikimus būti šios partijos, rinkimų komiteto iškeltais kandidatais šioje rinkimų apygardoje, taip pat paties kandidato užpildytą kandidato į savivaldybės tarybos narius anketą ir jo gyventojų pajamų mokesčio ir gyventojo turto deklaracijų, pateiktų valstybinei mokesčių inspekcijai, pagrindinių duomenų išrašus, privačių interesų deklaraciją ir kt.
2.2. Pareiškėjos teigimu, iš Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos internetiniame tinklalapyje skelbiamos informacijos matyti, kad A. V., kandidatuodamas 2019 m. savivaldybių tarybų rinkimuose išviešino dalį savo asmens duomenų, įskaitant savo ypatingus asmens duomenis, t. y. savo vardą, pavardę, gimimo datą, duomenis apie neteistumą, turtą ir gautas pajamas, deklaravo privačius interesus ir pan.
2.3. Pareiškėja nesutinka su Tarnybos konstatuotu pareiškėjos padarytu asmens duomenų tvarkymo pažeidimu. Pareiškėja laikosi pozicijos, kad publikacijoje panaudoti A. V. duomenys yra viešai paskelbti ir bet kada prieinami bet kuriam suinteresuotam asmeniui, A. V. šių duomenų atsisakius savanoriškai, siekiant pasinaudoti pasyviąja rinkimų teise, bet kokie teiginiai, susiję su tuo, kad šiems duomenims galioja apsauga, yra visiškai nepagrįsti.
2.4. Sprendimu yra paneigtas visuomenės pagrįstas interesas žinoti ir būti informuotai apie viešųjų pirkimų vykdymą bei su tuo susijusius klausimus. Viešieji pirkimai, viešųjų lėšų panaudojimas nulemia itin aukštų standartų, skaidrumo, teisėtumo šioje srityje taikymą ir atitinkamai didesnį visuomenės interesą domėtis bei gauti informaciją su šia sritimi. Pareiškėja publikuodama publikaciją siekė pateikti plačią, tačiau būtiną bei visuomenei aktualią informaciją, kiek tai susiję su Klaipėdos miesto savivaldybės valdomos UAB „Gatvių apšvietimas“ vykdytais viešaisiais pirkimais, jų pažeidimais, suinteresuotais, galimą naudą gavusiais asmenimis. Viešųjų pirkimų temai esant itin aktualiai ir svarbiai visos visuomenės bei kitų subjektų mastu, viešasis interesas yra vyraujantis ir visomis prasmėmis nusveria viešųjų paslaugų sferoje veikiančio juridinio asmens bei jo naudos gavėjų privačius interesus, todėl pareiškėjos nuomone, Tarnybos padarytos išvados dėl A. V. teisių ir Reglamento (ES) 2016/679 5 ir 6 straipnsių nuostatų pažeidimo, yra nepagrįstos.
2.5. Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas prašė skundą patenkinti, panaikinti Tarnybos ginčijamą sprendimą skunde išdėstytais argumentais.
3. Atsakovė Tarnyba su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti.
3.1. Paaiškina, kad pareiškėja pernelyg plačiai taiko viešojo asmens kriterijus. Nesutinka su pareiškėjos argumentais, kad juridinio asmens, kuris dalyvavo viešuosiuose pirkimuose, dalyvis turi būti laikomas viešuoju asmeniu. Vienas pagrindinių asmens priskyrimo viešųjų asmenų kategorijai požymių yra asmens nuolatinės veiklos reikšmė viešiesiems reikalams, t. y. asmens veikla turi būti viešojo (visuomenės) intereso arba reikalo objektas. Trečiasis suinteresuotas asmuo nelaikytinas viešuoju asmeniu, nes dėl einamų pareigų arba darbo pobūdžio nuolat nedalyvauja valstybinėje ar visuomeninėje veikloje, jo sprendimai nei nuolatinė veikla neturi reikšmės viešiesiems reikalams.
3.2. Tarnyba pažymi, kad pareiškėja nepagrįstai trečiojo suinteresuoto asmens statusui reikšmingais laikė Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos interneto tinklalapyje paskelbtus trečiojo suinteresuoto asmens duomenis. Atkreipia dėmesį, kad Vyriausiąją rinkimų komisiją skelbti informaciją apie kandidatus savo interneto tinklalapyje įpareigoja teisės aktai, t. y. Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymas. Sutinka su pareiškėja, kad kandidatavimas 2019 m. savivaldybės tarybos rinkimuose yra priskyrimo viešųjų asmenų kategorijai kriterijus, tačiau tokiu atveju asmuo viešuoju laikomas tik kandidatavimo laikotarpiu.
3.3. Nesutinka su pareiškėjos argumentu, jog vieši asmenys negali tikėtis asmens duomenų apsaugos kaip privatūs asmenys ir atkreipia dėmesį, kad viešieji asmenys taip pat turi neturtines teises, kurios nėra automatiškai prarandamos dėl šių asmenų statuso.
3.4. Atkreipia dėmesį, kad trečiasis suinteresuotas asmuo yra privatus asmuo ir, nors jis yra įmonės, kuri dalyvauja viešuosiuose pirkimuose, akcininkas, tačiau atskleistos privataus gyvenimo aplinkybės, t. y. jo vardas, pavardė ir giminystės ryšys neatskleidžia jokių viešo pobūdžio detalių (taip pat šia informacija nėra skelbiama apie teisei ar gerai moralei priešingas veikas ar visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms priešingus veiksmus), kurias būtų galima atskleisti nesant trečiojo suinteresuoto asmens sutikimo.
3.5. Pažymi, kad asmens duomenų apsaugos samprata nėra siejama su tuo, kur ir kiek kartų duomenys buvo paskelbti ankščiau ar tokią informaciją galima lengvai prieiti internete ar kituose šaltiniuose, t. y. asmens sprendimas tam tikromis aplinkybėmis ir tikslu paskelbti (duoti sutikimą skelbti) savo duomenis nepanaikina šių duomenų apsaugos ir nepašalina viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų pareigos privačią informaciją skelbti tik asmeniui konkrečiu atveju davus sutikimą (išskyrus numatytas išimtis). Duomenų pripažinimas privačia informacija išimtinai siejamas su šių duomenų turiniu, o ne kitomis aplinkybėmis.
Atsiliepimas
3.6. Teismo posėdyje atsakovės atstovė prašo skundą atmesti atsiliepime išdėstytais argumentais.
4. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
4.1 Teigia, kad jis nėra viešasis asmuo, tačiau pareiškėja be jokio pagrindo priėmė priešingą išvadą. Trečiasis suinteresuotas asmuo nėra politikas, o vien tik kandidatavimas į vietos savivaldą negali reikšti tapimo politiku visam gyvenimui. Kaip niekuo nepagrįstą vertina pareiškėjos padarytą išvadą, kad trečiasis suinteresuotas asmuo, būdamas akcininku įmonės, kuri dalyvauja viešuosiuose pirkimuose ir gauna naudą iš viešųjų pirkimų būdu uždirbto pelno, netenka dėl to privatumo ir turi tikėtis didesnio visuomenės susidomėjimo.
4.2. Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėja skunde nesilaiko vieningos nuomonės ir tik įvairiais būdais siekia pritraukti prie nepagrįstos išvados, kad trečiasis suinteresuotas asmuo yra viešas asmuo. Pareiškėja teigia, kad trečiasis asmuo yra viešas asmuo, nes vieną kartą kandidatavo į vietos savivaldą, tačiau kartu nurodo, kad trečiasis asmuo yra tik trumpalaikis (ad hoc) viešasis asmuo.
4.3. Pareiškėja trečiojo asmens duomenų tvarkymo pažeidimą siekia pagrįsti iš esmės tais pačiais argumentas kaip ir privataus ir viešo asmens atskyrimo atveju. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, pareiškėja neturėdama aiškių argumentų taip tik didina skundo apimtį. Kartu atkreipia dėmesį, kad pareiškėja cituoja teismų praktiką, kuri prieštarauja jos pačios pozicijai ir tik patvirtina, kad Sprendimas buvo teisingas, tinkamas, atitinkantis tiek teisės aktų reikalavimus, tiek ir teismų praktiką.
4.4. Trečiasis suinteresuotas asmuo teismo posėdyje nedalyvavo, jam apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta laiku ir tinkamai, todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Tarnybos 2020 m. liepos 13 d. sprendimo, kuriuo buvo nuspręsta pripažinti A. V. skundą dėl publikacijoje „Virš savivaldybės įmonės vadovo galvos – Damoklo kardas“ (www.atviraklaipeda.lt, 2019 m. gruodžio 27 d.) paskelbtos informacijos iš dalies pagrįstu, teisėtumo ir pagrįstumo.
6. Nustatyta, kad pareiškėjos Publikacijoje paskelbta tokia informacija: „Vienintelis šios bendrovės akcininkas yra Liberalų Sąjūdžio narys A. V., šiais metais nesėkmingai dalyvavęs savivaldos rinkimuose Klaipėdos rajone. <...> Ar tai tik sutapimas, pirmadienio vakarą sužinoti nebepavyko – nei A. V., nei D. A. į skambučius neatsakė”, „Visos dvylika nuo 2018-ųjų per viešuosius pirkimus šios bendrovės sudarytų sutarčių yra tik „Gatvių apšvietimo” užsakymai. Jų vertė – daugiau nei 261 tūkst. eurų. Didžiausia sutartis, kurios vertė 108 900 Eur, dėl apšvietimo įrenginių ir elektros šviestuvų sudaryta veikiant kartu su ta pačia UAB „Ecomas” (buvusia UAB „Namų kultas”)“, „Beje, kai D. A. dirbo „Klaipėdos vandens“ Pardavimų departamento direktoriumi, ši įmonė su „Namų kultu” sudarė 520 300 Eur vertės sutartį dėl skysčių ir dujų srauto, lygio ir spaudimo matavimo prietaisų įsigijimo“. Taip pat Publikacijoje paskelbtas trečiojo suinteresuoto asmens A. V. elektroninis laiškas, kuris buvo išsiųstas viešosios informacijos rengėjui (skleidėjui), paskelbtas jo vardas, pavardė ir giminystės ryšys su S. V..
6.1. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. V. 2019 m. gruodžio 27 d. skundu kreipėsi į Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą dėl internetinėje svetainėje www.atviraklaipeda.lt nuo 2019 m. gruodžio 23 d. publikuojamo straipsnio „Virš savivaldybės įmonės vadovo galvos – Damoklo kardas“, skunde nurodydamas, kad straipsniu publikuojama informacija, kad trečiasis suinteresuotas asmuo galimai daro įtaką ir/ar poveikį UAB „Gatvių apšvietimas“ rengiamiems ir skelbiamiems viešiesiems pirkimams, taip pat be jo sutikimo yra viešinami jo asmens duomenys, t. y. pilnas vardas ir pavardė, pažeidžia jo garbę ir orumą.
6.2. Tarnyba, išnagrinėjusi trečiojo suinteresuoto asmens (A. V.) skundą, 2020 m. liepos 13 d. sprendimu tenkino jį iš dalies, nekonstatavo A. V. garbės ir orumo pažeidimo, nes Publikacijoje jis nėra užgauliai, nepadoriai apibūdinamas, taip pat iš jo nėra tyčiojamasi, ar jo nuomonė reiškiama nesąžiningai. Pažymėjo, kad trečiojo suinteresuoto asmens, Publikacijos paskelbimo metu buvusio įmonės akcininku, veikla nesusijusi su viešojo administravimo įgaliojimų įgyvendinimu ar viešųjų paslaugų teikimo administravimu (viešųjų paslaugų teikimo administravimas – viešojo administravimo subjektų veikla nustatant viešųjų paslaugų teikimo taisykles ir režimą, steigiant viešąsias įstaigas ar išduodant leidimus teikti viešąsias paslaugas kitiems asmenims, taip pat viešųjų paslaugų teikimo priežiūra ir kontrolė), ar kitais viešaisiais reikalais, be to, įmonė, kurios akcininkas yra trečiasis suinteresuotas asmuo, yra privatus juridinis asmuo, neteikiantis viešųjų paslaugų. Atkreipė dėmesį, kad publikacijos tikslas galėjo būti pasiektas neatskleidus trečiojo suinteresuoto asmens duomenų, jo neįvardijus vardu, pavarde, taip pat, kad informacija apie jo giminystės ryšius yra perteklinė, nusprendė pareikšti papeikimą VšĮ „Klaipėda atvirai“ dėl Reglamento (ES)2016/679 5 straipsnio 1 dalies (a) punkto pažeidimo, nes nesant teisėtumą patvirtinančios sąlygos (sutikimo), neteisėtai buvo tvarkomi (atskleisti) asmens duomenys visuomenės informavimo priemonėje.
7. Pareiškėjos teigimu, trečiasis suinteresuotas asmuo nėra privatus asmuo, Tarnyba faktines aplinkybes vertino ir ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas taikė netinkamai, kas pasireiškė netinkamomis išvadomis dėl trečiojo suinteresuoto asmens pripažinimo privačiu asmeniu bei iš to sekusiomis išvadomis dėl asmens duomenų tvarkymo pažeidimų.
8. Tarnyba nesutinka su pareiškėjos teiginiais, teigdama, kad viešasis yra toks asmuo, kurio priimami sprendimai turi realią įtaką visuomenei, yra visuomeniškai svarbūs. Tačiau visuomenėje net plačiai žinomas asmuo ir/ar verslo atstovas ne visuomet turės realią įtaką visuomenėje, o jo sprendimai ne visada gali būti laikomi visuomeniškai svarbiais. Trečiasis suinteresuotas asmuo nelaikytinas viešuoju asmeniu, nes dėl einamų pareigų arba darbo pobūdžio nuolat nedalyvauja valstybinėje veikloje, jo sprendimai bei nuolatinė veikla neturi reikšmės viešiesiems reikalams.
9. Taigi teismui šiuo atveju svarbu nustatyti, ar trečiojo suinteresuoto asmens veikla susijusi su viešojo administravimo įgaliojimų įgyvendinimu, ar jo asmens duomenys buvo tvarkomi laikantis Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimų.
10. Ginčo klausimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija (toliau – ir Konstitucija), Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija), Visuomenės informavimo įstatymas (toliau – ir VIĮ), Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas (toliau – ir ADTAĮ), Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas (ES) 2016/679 (toliau – ir Reglamentas (ES) 2016/679) ir kiti teisės aktai.
10.1. Konstitucijos 25 straipsnyje įtvirtinta laisvė gauti ir skleisti informaciją. Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laisvė gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai.
10.2. Konvencijos 10 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė į saviraiškos laisvę, apimanti laisvę turėti savo nuomonę, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas, tačiau ši laisvė nėra absoliuti. Pagal Konvencijos 10 straipsnio 2 dalies nuostatas, naudojimasis teise į saviraiškos laisvę dėl to, kad tai yra susiję ir su pareigomis bei atsakomybe, gali būti priklausomas nuo tam tikrų formalumų, sąlygų, apribojimų, kurie nustatyti įstatymo ir kurie yra būtini demokratinėje visuomenėje, siekiant apsaugoti, be kita ko, kitų asmenų garbę ar teises.
10.3. VIĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visuomenės informavimo laisvės principas, pagal kurį žmogus turi teisę nekliudomai ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas, tačiau kartu pažymėta, kad ši laisvė gali būti saistoma tam tikrų ribojimų, kuriuos nustato įstatymai ir kurie demokratinėje visuomenėje būtini apsaugoti žmonių teises. Pagal VIĮ 3 straipsnio 3 dalies nuostatas, viešoji informacija visuomenės informavimo priemonėse turi būti pateikiama teisingai, tiksliai ir nešališkai, o pagal šio Įstatymo 14 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, rengiant ir platinant viešąją informaciją, privaloma užtikrinti žmogaus teisę į privataus pobūdžio informacijos apsaugą, informaciją apie privatų gyvenimą galima skelbti, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus atvejus, tik jei tas žmogus sutinka.
10.4. ADTAĮ 3 straipsnyje numatyta, kad šis įstatymas taikomas kartu su Reglamentu (ES) 2016/679 ir jo įgyvendinamaisiais teisės aktais. Reglamento (ES) 2016/679 4 straipsnio 1 punkte numatyta, kad asmens duomenys – bet kokia informacija apie fizinį asmenį, kurio tapatybė nustatyta arba kurio tapatybę galima nustatyti (duomenų subjektas); fizinis asmuo, kurio tapatybę galima nustatyti, yra asmuo, kurio tapatybę tiesiogiai arba netiesiogiai galima nustatyti, visų pirma pagal identifikatorių, kaip antai vardą ir pavardę, asmens identifikavimo numerį, buvimo vietos duomenis ir interneto identifikatorių arba pagal vieną ar kelis to fizinio asmens fizinės, fiziologinės, genetinės, psichinės, ekonominės, kultūrinės ar socialinės tapatybės požymius. Pagal ADTAĮ 7 straipsnio 2 dalies nuostatas, asmens duomenų tvarkymui žurnalistikos tikslais ir akademinės, meninės ar literatūrinės saviraiškos tikslais ADTAĮ bei Reglamentas (ES) 2016/679 taikytini ne visa apimtimi. Tiek VIĮ, tiek ADTAĮ kartu su Reglamentu (ES) 2016/679 turi būti taikomi kartu, ieškant pusiausvyros tarp juose numatytų teisių.
10.5. Pagal Reglamento (ES) 2016/679 5 straipsnio 1 dalies (a) punkto nuostatas, asmens duomenys turi būti tvarkomi teisėtu, sąžiningu ir skaidriu būdu (teisėtumo, sąžiningumo ir skaidrumo principas), o pagal Reglamento 6 straipsnio 1 dalies (a) punkto nuostatas, duomenų tvarkymas yra teisėtas tik tuo atveju, jeigu duomenų subjektas davė sutikimą, kad jo asmens duomenys būtų tvarkomi vienu ar keliais konkrečiais tikslais.
10.6. Įvertinus paminėtas teisės aktų nuostatas, darytina išvada, kad laisvė gauti ir skleisti informaciją yra įtvirtinta Konstitucijos 25 straipsnyje, nurodyta laisvė yra vienas svarbiausių demokratinės visuomenės principų, tačiau ši laisvė nėra absoliuti, ji negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai. Todėl naudojimasis teise į saviraiškos laisvę dėl to, kad tai yra susiję ir su pareigomis bei atsakomybe, gali būti priklausomas nuo tam tikrų formalumų, sąlygų, apribojimų, kurie nustatyti įstatymo ir kurie yra būtini demokratinėje visuomenėje, siekiant apsaugoti, be kita ko, kitų asmenų garbę ar teises. Analogiškos pozicijos savo bylose laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) (LVAT administracinėse bylose Nr. A62-787-2011, Nr. A858-1309/2012).
10.7. Saviraiškos laisvė turi savo ribas, net jei diskutuojama visuomenėje svarbiais bendrojo intereso klausimais, turi būti gerbiamos kitų asmenų teisės (garbė ir orumas, dalykinė reputacija ir pan.) (Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 2000 m. birželio 27 d. sprendimas Constantinescu prieš Rumuniją (pareiškimo Nr. 28871/95). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) jurisprudencijoje taip pat pripažįstama, kad ši laisvė nėra absoliuti ir visa apimanti. Teisės skleisti informaciją apribojimus lemia jos santykis su kitomis teisinėmis vertybėmis – asmens garbe ir orumu, privatumu, gera reputacija. Įstatymuose, reglamentuojančiuose santykius, atsirandančius dėl teisės skleisti informaciją, yra įtvirtintos ir šios teisės įgyvendinimo prielaidos – kiekvienas, kuris naudojasi informacijos teise, privalo laikytis įstatymų nustatytų apribojimų, nepiktnaudžiauti informacijos laisve. Taigi saviraiškos laisvė nėra absoliuti, ja besinaudojantys asmenys (tiek žurnalistai, tiek kiti asmenys) privalo elgtis sąžiningai ,,informacijos adresato“ atžvilgiu, siekti pateikti tikslią ir patikimą informaciją, laikytis etikos normų (LAT civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2010). EŽTT taip pat akcentuoja, kad Konvencijos 10 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos saviraiškos laisvei taikomos išimtys turi būti aiškinamos griežtai, apribojimų reikalingumas turi būti nustatomas įtikinamai. Saviraiškos laisvės ribojimui taikant „būtinumo demokratinėje visuomenėje“ kriterijų, turi būti nustatyta, ar asmens laisvės apribojimas atitiko „primygtinį socialinį poreikį“. Valstybės, spręsdamos, ar yra toks poreikis, turi tam tikras vertinimo laisvės ribas, tačiau negali pažeisti Konvencijos 10 straipsnyje užtikrintų saviraiškos laisvės standartų ir principų (EŽTT sprendimai Hertel prieš Šveicariją, Steel ir Morris prieš Jungtinę Karalystę, Flux prieš Moldovą).
11. Taigi viešosios informacijos rinkimo, rengimo, skelbimo ir platinimo tvarką, viešosios informacijos rengėjų, skleidėjų, jų dalyvių, žurnalistų ir jų veiklą reglamentuojančių institucijų teises, pareigas ir atsakomybę nustato VIĮ. Vienas iš ribojimų platinti ir skleisti informaciją yra susijęs su privataus gyvenimo apsauga ir yra nustatytas VIĮ 14 straipsnyje. Pareiškėja teigia, kad ji platino informaciją apie trečiąjį suinteresuotą asmenį be jo sutikimo, argumentuodama, jog trečiasis suinteresuotas asmuo tapdamas Liberalų sąjūdžio nariu, taip pat per savo valdomas įmones dalyvaujantis viešuose pirkimuose savanoriškai atsisakė privataus gyvenimo, skleidė informaciją apie viešąjį asmenį, siekdama apginti viešąjį interesą. Todėl teismas pasisakys dėl privataus asmens, viešojo asmens ir viešojo intereso kriterijų, taip pat dėl pareiškėjo teisės skleisti informaciją, t. y. ginti viešąjį interesą.
12. Taigi teismui siekiant nustatyti tinkamą balansą tarp pareiškėjos teisės skleisti informaciją ir trečiojo suinteresuoto asmens (A. V.) teisių, pirmiausia būtina įvertinti, kokia apimtimi turėtų būti saugomi A. V. duomenys: vardas, pavardė ir giminystės ryšys. Pareiškėjos teigimu, trečiasis suinteresuotas asmuo tapdamas Liberalų sąjūdžio nariu, taip pat per savo valdomas įmones, dalyvaujantis viešuosiuose pirkimuose savanoriškai atsisakė privataus gyvenimo apsaugos. Teismas negali sutikti su pareiškėjos teiginiais, nes bylos medžiaga aiškiai patvirtina, kad viešuose pirkimuose dalyvavo juridinis asmuo, todėl šis juridinis asmuo turi būti laikomas viešuoju asmeniu, o ne trečiasis suinteresuotas asmuo. VIĮ 2 straipsnio 78 dalyje nustatyta viešojo asmens sąvoka – valstybės politikas, teisėjas, valstybės ar savivaldybės pareigūnas, politinės partijos ir (ar) asociacijos vadovas, kuris dėl einamų pareigų arba savo darbo pobūdžio nuolat dalyvauja valstybinėje ar visuomeninėje veikloje, arba kitas fizinis asmuo, jeigu jis turi viešojo administravimo įgaliojimus ar administruoja viešųjų paslaugų teikimą arba jeigu jo nuolatinė veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams. Todėl vienas pagrindinių asmens priskyrimo viešųjų asmenų kategorijai požymių yra asmens nuolatinės veiklos reikšmė viešiesiems reikalams, t. y. asmens veikla turi būti viešojo (visuomenės) intereso arba reikalo objektas.
13. Bylos medžiaga aiškiai patvirtina, kad trečiojo suinteresuoto asmens, publikacijos paskelbimo metu buvusio įmonės akcininku, veikla nesusijusi su viešojo administravimo įgaliojimų įgyvendinimu ar viešųjų paslaugų teikimo administravimu (viešųjų paslaugų teikimo administravimas – viešojo administravimo subjektų veikla nustatant viešųjų paslaugų teikimo taisykles ir režimą, steigiant viešąsias įstaigas ar išduodant leidimus teikti viešąsias paslaugas kitiems asmenims, taip pat viešųjų paslaugų teikimo priežiūra ir kontrolė), ar kitais viešaisiais reikalais. Be to, bendrovė, kurios akcininkas yra trečiasis suinteresuotas asmuo, yra privatus juridinis asmuo, neteikiantis jokių viešųjų paslaugų. Todėl dėl paminėtų aplinkybių trečiasis suinteresuotas asmuo dėl jo bendrovės dalyvavimo viešuosiuose pirkimuose, negali būti laikomas viešuoju asmeniu VIĮ 2 straipsnio 78 dalies prasme, nes viešasis asmuo yra toks, kurio priimami sprendimai turi realią įtaką visuomenei, yra visuomeniškai svarbūs. Visuomenėje net plačiai žinomas asmuo ir/ar verslo atstovas ne visuomet turės realią įtaką visuomenėje, o jo sprendimai ne visada gali būti laikomi visuomeniškai svarbiais. Šiuo atveju trečiasis suinteresuotas asmuo nėra viešasis asmuo, nes dėl einamų pareigų arba darbo pobūdžio nuolat nedalyvauja valstybinėje ar visuomeninėje veikloje, jo sprendimai bei nuolatinė veikla neturi reikšmės viešiesiems reikalams. Teismo vertinimu, trečiasis suinteresuotas asmuo, yra privatus asmuo.
14. Įvertinus šiuos duomenis asmens duomenų teisinės apsaugos kontekste, teismas pažymi, kad pareiškėja nepateikė duomenų, jog būtų gavusi trečiojo suinteresuoto asmens (A. V.) sutikimą skelbti jo asmens duomenis. Reglamente numatyta, jog asmens sutikimas tvarkyti duomenis yra tik vienas iš teisėto duomenų tvarkymo pagrindų. Reglamento 6 straipsnio 1 dalies f punkte numatyta, kad teisėtas duomenų tvarkymas yra tada, kai tvarkyti duomenis būtina siekiant teisėtų duomenų valdytojo arba trečiosios šalies interesų, išskyrus atvejus, kai tokie duomenų subjekto interesai arba pagrindinės teisės ir laisvės, dėl kurių būtina užtikrinti asmens duomenų apsaugą, yra už juos viršesni. Todėl nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar duomenų tvarkytojas siekė teisėtų interesų ir, ar Pareiškėjo teisės nėra viršesnės. Todėl asmens žinomumas atitinkamai visuomenės daliai dėl savo kokios nors veiklos, kuri nėra susijusi nei su viešojo administravimo įgaliojimų įgyvendinimu, nei su viešųjų paslaugų teikimo administravimu, nei su kitais viešaisiais reikalais, VIĮ taikymo požiūriu, nesuteikia pagrindo laikyti tokį asmenį viešuoju (LVAT administracinėje byloje Nr. A146-1198/2012).
15. Bylos medžiaga patvirtina, to neneigia ir pareiškėja, kad Publikacijoje buvo nagrinėjama informacija viešojo intereso klausimais – apie savivaldybės įmonės vykdomus viešuosius pirkimus. Dalį viešųjų pirkimų yra laimėjusi bendrovė „Ecomas“, kurios akcininkas yra trečiasis suinteresuotas asmuo – A. V.. Tačiau, teismo vertinimu, trečiasis suinteresuotas asmuo yra privatus asmuo ir, nors jis yra bendrovės, kuri dalyvauja viešuosiuose pirkimuose, akcininkas, tačiau atskleistos privataus gyvenimo aplinkybės, t. y. jo vardas, pavardė ir giminystės ryšys neatskleidžia jokių viešo pobūdžio detalių. Šia Publikacija pareiškėja neatskleidžia apie teisei ar gerai moralei priešingas veikas ar visuomenėje priimtinoms elgesio taisyklėms priešingus veiksmus, kurias būtų galima atskleisti nesant trečiojo suinteresuoto asmens sutikimo. Taigi, nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad pareiškėja Publikacijoje skelbdama trečiojo suinteresuoto asmens duomenis siekia viešinti kito asmens privataus gyvenimo aplinkybes be jo sutikimo. Kai nėra pagrindžiamas visuomenės interesas tokias aplinkybes žinoti, tai akivaizdžiai pažeidžia saviraiškos laisvės ir privataus asmens gyvenimo apsaugos pusiausvyrą. Teismo vertinimu, A. V. nelaikytinas viešuoju asmeniu, nes dėl einamų pareigų arba darbo pobūdžio nuolat nedalyvauja valstybinėje ar visuomeninėje veikloje, jo sprendimai bei nuolatinė veikla neturi reikšmės viešiesiems reikalams.
16. Atkreiptinas dėmesys, kad LAT savo bylose yra pažymėjęs, kad visuomenės intereso žinoti tam tikrą informaciją apie kitą asmenį negalima sutapatinti su visuomenės interesu patenkinti smalsumą ar pritraukti skaitytojų dėmesį tam, kad būtų patenkintas visuomenės informavimo priemonės komercinis interesas. Informacijos apie asmens privatų gyvenimą paskelbimas tam, kad publikacija įgytų sensacingą atspalvį, negali būti kvalifikuojamas kaip teisėto ir pagrįsto visuomenės intereso patenkinimas (LAT civilinėse bylose Nr. 3K-7-2/2008; Nr. 3K-3-481/2012). Teismo vertinimu, Publikacijos tikslas galėjo būti pasiektas ir neatskleidus trečiojo suinteresuoto asmens duomenų, jo neįvardijus vardu, pavarde, taip pat informacija apie jo giminystės ryšį yra perteklinė. Todėl pareiškėja pažeidė trečiojo suinteresuoto asmens teises, pagrįstai ginčijamu sprendimu pripažinta pažeidusi Reglamento (ES) 2016/679 5 straipsnio 1 dalies (a), 6 straipsnio 1 dalies (a) punkto reikalavimus, t. y. asmens duomenys duomenų subjekto atžvilgiu būtų tvarkomi teisėtu, sąžiningu ir skaidriu būdu, nesant teisėtumą patvirtinančios sąlygos – A. V. sutikimo, neteisėtai buvo tvarkomi (atskleisti) asmens duomenys visuomenės informavimo priemonėje.
17. Teismas negali sutikti su pareiškėjos teiginiais, kad trečiojo suinteresuoto asmens statusui reikšmingą informaciją laikė Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos interneto tinklalapyje paskelbtus jo asmens duomenis, nes ši informacija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 19 punktu, skelbiama Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje apie kandidatus, yra rinkėjų informavimo, rinkimų ir referendumų procesų skaidrumo bei demokratinės sistemos veikimo valstybėje užtikrinimo, kandidatų sąžiningos konkurencijos tikslais. Ši informacija buvo paskelbta A. V. kandidatavus 2019 m. savivaldybės tarybos rinkimuose, todėl ši informacija atitinka viešųjų asmenų kategorijai kriterijus, tačiau teismo vertinimu, trečiasis suinteresuotas asmuo viešuoju asmeniu gali būti laikomas tik kandidatavimo laikotarpiu. Todėl šis pareiškėjo argumentas yra atmestinas, nes pagal VIĮ 2 straipsnio 78 dalies nuostatas, trečiasis suinteresuotas asmuo neatitinka nei vieno iš nurodytų kriterijų – dėl einamų pareigų nuolat nedalyvauja valstybinėje ar visuomeninėje veikloje, neturi viešojo administravimo įgaliojimų, neadministruoja viešųjų paslaugų teikimo, jo nuolatinė veikla neturi reikšmės viešiesiems reikalams. Įmonės, kurios akcininkas yra trečiasis suinteresuotas asmuo dalyvavimas viešuosiuose pirkimuose ir dėl to kilęs susidomėjimas jo veikla negali būti laikomas nuolatine veikla, turinčia reikšmės viešiesiems reikalams.
18. Teismo vertinimu, pareiškėjos atstovo teismo posėdyje išdėstytos aplinkybės, susijusios su savivaldybės įmonės vykdytais viešaisiais pirkimais, kurių dalis galimai buvo neskaidrūs, neabejotinai yra reikšmingos sprendžiant, ar skelbiama privati informacija gali būti pateisinama realiu socialiniu visuomenės interesu tokią informaciją žinoti, tačiau šios aplinkybės jokiu būdu negali būti pripažintos lemiančiomis A. V. priskyrimą viešųjų asmenų kategorijai. Taip pat atmestinas pareiškėjo argumentas, kad iš elektroninio laiško turinio, kurį trečiasis suinteresuotas asmuo siuntė pareiškėjai, jame jis klausia, ar į jį yra kreipiamasi kaip į fizinį ar kaip į juridinį asmenį, taip pat sudarė pagrindą pareiškėjai jį laikyti viešuoju asmeniu, nes asmuo negali būti priskiriamas viešiems asmenims pagal elektroninių laiškų turinį. Teismas atkreipia pareiškėjos dėmesį, kad svarbus yra asmens nuolatinės veiklos pobūdis, jo dalyvavimas valstybinėje ar visuomeninėje veikloje, jo sprendimai bei nuolatinė veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams.
19. Pareiškėjos teigimu, ji nepažeidė Reglamento (ES) 2016/679 5 straipsnio 1 dalies ir 6 straipsnio 1 dalies (a) punkto reikalavimų atskleisdama A. V. asmens duomenis, kaip viešojo asmens, nes jo duomenys paskelbti viešai, visiems prieinami, Publikacijoje buvo nagrinėjama viešojo intereso tema. Teismas negali sutikti su šiais pareiškėjos teiginiais, nes bylos medžiaga, teisės aktai, šio sprendimo motyvai patvirtina, kad pareiškėja paskleidė trečiojo suinteresuoto asmens, kaip privataus asmens duomenis. Privataus asmens duomenys gali būti tvarkomi teisėtai, kai juos tvarkyti būtina siekiant teisėtų duomenų valdytojo arba trečiosios šalies interesų. Teismas sutinka, kad Publikacijoje buvo nagrinėjama informacija viešojo intereso klausimais – apie savivaldybės įmonės vykdomus viešuosius pirkimus. Dalį viešųjų pirkimų yra laimėjusi bendrovė „Ecomas“, kurios akcininkas yra A. V., tačiau teismo vertinimu, jis yra privatus asmuo ir, nors jis yra bendrovės, kuri dalyvauja viešuosiuose pirkimuose, akcininkas, tačiau atskleistos privataus gyvenimo aplinkybės, t. y. jo vardas, pavardė ir giminystės ryšys neatskleidžia jokių viešo pobūdžio detalių (Publikacijoje nėra skelbiama apie teisei ar gerai moralei priešingas veikas ar visuomenėje priimtinoms elgesio taisyklėms priešingus veiksmus), kurias būtų galima atskleisti nesant A. V. sutikimo. Todėl iš Publikacijos turinio negalima spręsti, kad A. V., kaip privataus asmens, privačių asmens duomenų (šeimyninių ryšių) visuma tenkino viešąjį interesą, jokiu būdu nereiškia, jog A. V. netenka privatumo apsaugos, jo privatūs duomenys, neturi jokios visuomeninės reikšmės, ypač pabrėžiant, kad visuomenei žinomą veiklą vykdo ne fizinis asmuo, o su juo siejamas juridinis asmuo.
20. Trečiasis pareiškėjos argumentas – informacija apie viešojo asmens privatų gyvenimą gali būti skelbiama be jo sutikimo, jeigu ši informacija atskleidžia visuomeninę reikšmę turinčias privataus šio asmens gyvenimo aplinkybes ar asmenines savybes. Teismas pažymi, kad atvejis, kai gali būti taikoma VIĮ 14 straipsnio 3 dalies išimtis, t. y. kai informacija apie viešojo asmens privatų gyvenimą gali būti skelbiama be jo sutikimo, jeigu ši informacija atskleidžia visuomeninę reikšmę turinčias privataus šio asmens gyvenimo aplinkybes ar asmenines savybes, nagrinėjamu atveju apskritai negali būti svarstomas, nes jis taikytinas tik viešiesiems asmenims. Asmens priskyrimo viešųjų asmenų kategorijai kriterijai nustatyti VIĮ 2 straipsnio 78 dalyje. Šiame straipsnyje nustatyta, kad viešasis asmuo – valstybės politikas, teisėjas, valstybės ar savivaldybės pareigūnas, politinės partijos ir (ar) asociacijos vadovas, kuris dėl einamų pareigų arba savo darbo pobūdžio nuolat dalyvauja valstybinėje ar visuomeninėje veikloje, arba kitas fizinis asmuo, jeigu jis turi viešojo administravimo įgaliojimus ar administruoja viešųjų paslaugų teikimą arba jeigu jo nuolatinė veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams. A. V. neatitinka nei vieno iš nurodytų kriterijų – dėl einamų pareigų nuolat nedalyvauja valstybinėje ar visuomeninėje veikloje, neturi viešojo administravimo įgaliojimų, neadministruoja viešųjų paslaugų teikimo, jo nuolatinė veikla neturi reikšmės viešiesiems reikalams. Tai, kad verslas siejamas su A. V. vadovaujama įmone kelia susidomėjimą ja viešo intereso prasme, nereiškia, kad jo, kaip privataus asmens privatus gyvenimas gali būti atskleidžiamas plačiajai visuomenei.
21. Teismo vertinimu, ne tik trečiojo suinteresuoto asmens privatūs duomenys, bet ir jo šeimyniniai ryšiai bei kita privati informacija negali būti skelbiama visais atvejais, nesant asmens sutikimo. Todėl A. V. el. laiško paviešinimas, neatskleidžia jokių visuomeninę reikšmę turinčių privataus gyvenimo aplinkybių ar asmeninių savybių kaip ir kita publikacijose skelbiama privati informacija. Visuomenės intereso žinoti tam tikrą informaciją apie kitą asmenį negalima sutapatinti su visuomenės interesu patenkinti smalsumą ar pritraukti skaitytojų dėmesį tam, kad būtų patenkintas visuomenės informavimo priemonės komercinis interesas. Informacijos apie asmens privatų gyvenimą paskelbimas tam, kad publikacija įgytų sensacingą atspalvį, negali būti kvalifikuojamas kaip teisėto ir pagrįsto visuomenės intereso patenkinimas (LAT 2 civilinėse bylose Nr. 3K-7-2/2008; Nr. 3K-3- 481/2012).
22. Pareiškėjos manymu, ginčo Sprendimu nepagrįstai ribojama tarptautiniu ir nacionaliniu lygiu garantuojama saviraiškos ir informacijos laisvė bei visuomenės interesas būti informuotai. Teismas pažymi, kad pagal Konstitucijos 44 straipsnio nuostatas, cenzūra yra draudžiama, neleidžia valstybės institucijoms, politinėms partijoms, valstybės politikams ir pareigūnams kištis į visuomenės informavimo priemonių ar žurnalistų veiklą. Laisvė gauti ir skleisti informaciją yra įtvirtinta Konstitucijos 25 straipsnyje, taip pat Konvencijos 10 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė į saviraiškos laisvę, apimanti laisvę turėti savo nuomonę, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas, tačiau ši laisvė nėra absoliuti. Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laisvė gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai. Pagal Konvencijos 10 straipsnio 2 dalį, naudojimasis teise į saviraiškos laisvę dėl to, kad tai yra susiję ir su pareigomis bei atsakomybe, gali būti priklausomas nuo tam tikrų formalumų, sąlygų, apribojimų, kurie nustatyti įstatymo ir kurie yra būtini demokratinėje visuomenėje, siekiant apsaugoti, be kita ko, kitų asmenų garbę ar teises (LVAT administracinėse bylose Nr. A62-787-2011, Nr. A858-1309/2012).
23. Atsižvelgus į šias teisės aktų nuostatas, teismų praktiką, darytina išvada, kad Tarnyba ginčijamu Sprendimu jokiais būdais nesiėmė veiksmų, kurie būtų suvokiami kaip tiesioginis kišimasis į visuomenės informavimo priemonių veiklą, taip pat negali drausti šios veiklos ar kaip nors ją riboti. Tačiau viešai paskleistos informacijos turinys dažnai tampa asmens teisės skleisti informaciją ir kitų žmogaus teisių, kurias saugo įstatymas, konflikto objektu. Todėl Tarnybos pareiga yra prižiūrėti, kad nebūtų pažeidžiama visuomenės interesų – teisės gauti teisingą, objektyvią ir nešališką informaciją bei kitų žmogaus teisių (garbės ir orumo, privatumo, asmens duomenų) apsaugos – pusiausvyra, t. y. Tarnyba turi užtikrinti, kad viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai sąžiningai ir atsakingai naudotųsi jiems suteikta teise skleisti informaciją bei idėjas. Tarnybai pagal VIĮ nuostatas, pavesta ne tik pagrindinių visuomenės informavimo principų bei žmogaus teisių apsaugos reikalavimų priežiūra, bet ir suteikti įgaliojimai reaguoti į VIĮ bei kitų įstatymų ir teisės aktų, reglamentuojančių visuomenės informavimo sritį, pažeidimus. Pagal VIĮ nuostatas, Tarnyba turi teisę priimti įspėjančiojo ar įpareigojančio pobūdžio sprendimus bei taikyti administracinę atsakomybę. Tačiau Tarnyba, atlikdama įstatymu pavestas funkcijas, negali imtis veiksmų, kurie būtų suvokiami kaip tiesioginis kišimasis į visuomenės informavimo priemonių veiklą (cenzūra), negali drausti šios veiklos ar kaip nors ją riboti, negali reikalauti atskleisti informacijos šaltinį.
24. Teismo vertinimu, Tarnyba išnagrinėjusi A. V. skundą, priimdama ginčijamą Spendimą, jokiu būdu nekvestionuoja pareiškėjos galimybės atskleisti negatyvius atvejus viešojo intereso srityje (viešųjų pirkimų srityje), tačiau toks saviraiškos realizavimas nėra absoliutus. Pareiškėjos pareiga laikytis VIĮ, Reglamento (ES) 2016/679 reikalavimų negali būti prilygina cenzūrai. Kiekvienas, kuris skleidžia informaciją viešai, privalo laikytis VIĮ reikalavimų, o viešosios informacijos rengėjų (skleidėjų) veiklos reguliavimas nėra cenzūra, todėl šiuo aspektu Sprendimas irgi yra teisėtas bei pagrįstas.
25. LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, jog vienas iš pagrindinių teisinės valstybės principų, be kita ko, taikomas ir įgyvendinant viešąjį administravimą (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 str. 1 p.) – įstatymo viršenybės principas – inter alia (be kita ko) reikalauja, jog administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais. VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje detalizuojama, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. LVAT savo jurisprudencijoje (LVAT administracinėje byloje Nr. A-3061-858/2015, Nr. eA-3706-756/2016) yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Pareiškėja ginčijamą sprendimą gavo laiku, nes šį sprendimą apskundė nepasibaigus skundo padavimo terminui, t. y. pasinaudojo teisę apskųsti priimtą sprendimą. Įvertinus ginčijamo sprendimo turinį, teismas laiko, kad ginčijamas sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, nes pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis.
26. Teismas, įvertinęs byloje esančių aplinkybių visumą, daro išvadą, kad Tarnyba skundžiamame sprendime nenukrypo nuo teismų formuojamos praktikos, tinkamai įvertino ir išanalizavo nustatytas faktines aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, Sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuo grindžiamos padarytos išvados, todėl Tarnybos priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo tenkinti Pareiškėjos skundo nurodytais argumentais, todėl Pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).
27. Teismui atmetus pareiškėjos skundą nėra pagrindo priteisti teismo išlaidas.
28. Teismas taip pat pažymi, kad EŽTT ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle v. Finland; LVAT administracinė byla Nr. A-3555-261/2011).
Rezoliucinė dalis
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84?87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–134 straipsniais, teisėjų kolegija,
nusprendžia:
Pareiškėjos UAB „Klaipėda atvirai“ skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.