- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-05
- Bylos Nr.
- e2S-26-280/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-16-3-00674-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laimutė Sankauskaitė
- Atsakovas
- S. V.
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės S. V. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2020 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-191-664/2021 pagal ieškovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Kauno energija“ ieškinį atsakovei S. V. dėl leidimo vykdyti šilumos tiekimo tinklų rekonstravimo darbus be žemės sklypų bendraturtės sutikimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė AB „Kauno energija“ ieškiniu prašo leisti ieškovei ir jai darbus atliekantiems asmenims vykdyti šilumos tiekimo tinklų, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), rekonstravimo darbus be žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bendraturtės – atsakovės S.V. - sutikimo.
2. Nurodė, kad, atlikus viešojo pirkimo procedūras ieškovė ir rangovas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) 2020 m. kovo 6 d. sudarė Šilumos tiekimo tinklų rekonstravimo tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) darbų pirkimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Rangos sutartis), pagal kurią rangovas įsipareigojo paruošti techninį darbo projektą, vykdyti projekto vykdymo priežiūrą, projekto viešinimą ir atlikti rekonstravimo darbus.
3. Rangos sutarties dalyko daliniam finansavimui ieškovė su viešąja įstaiga (duomenys neskelbtini) 2019 m. gruodžio 19 d. pasirašė iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamo projekto Nr. (duomenys neskelbtini) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Projekto finansavimo sutartis), pagal kurios 3.2 punktą ieškovei projektui (duomenys neskelbtini) (toliau – Projektas) įgyvendinti skiriamos finansinės lėšos.
4. Vykdydamas Rangos sutartį projektuotojas (duomenys neskelbtini) 2020 m. gegužės 28 d. raštu kreipėsi į atsakovę, prašydamas duoti sutikimą dėl šilumos tiekimo tinklų rekonstravimo. Atsakovė nesutiko, kad rekonstruojami šilumos tiekimo tinklai eitų per jos žemės sklypą.
Šalies argumentai
5. Ieškovė prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę, neinformuojant iš anksto apie jos taikymą atsakovės, – leisti ieškovei gauti statybą leidžiantį dokumentą dėl šilumos tiekimo tinklų, tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), rekonstravimo darbų be žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bendraturtės – atsakovės sutikimo.
6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2020 m. spalio 28 d. nutartimi ieškovės prašymas patenkintas, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės - leista ieškovei kreiptis į kompetentingą instituciją gauti statybą leidžiantį dokumentą dėl šilumos tiekimo tinklų, tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), rekonstravimo darbų be žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), bendraturtės – atsakovės sutikimo.
8. Teismas nurodė, jog tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kurio nuosavybės teise ar kita valdymo ir naudojimo teise nevaldo statytojas, numatoma vykdyti statybos, taip pat ir rekonstravimo darbus, statybą leidžiančiam dokumentui gauti valstybės įgaliotai institucijai turi būti pateikta sutartis, sutikimas ar susitarimas su šio žemės sklypo (teritorijos) savininku. Ieškovė, neturėdama leidimo, negali toliau vykdyti Projekto.
9. Teismas pažymėjo, kad klausimus, ar ieškovės Projektas atitinka statybą (rekonstrukciją) reglamentuojančias normas ir, ar yra pagrindas išduoti statybą leidžiantį dokumentą, yra Statybos įstatyme nurodytos institucijos kompetencija. Todėl teismo leidimas ieškovei kreiptis į kompetentingą instituciją prašant išduoti rekonstrukciją leidžiantį dokumentą be savininkės (atsakovės) sutikimo savaime nereiškia, kad ieškovės projektas atitinka visus reikalavimus, nes projekto vertinimas ir sprendimo dėl rekonstrukciją leidžiančio dokumento priėmimas yra kompetentingos institucijos sprendimas, kurio pagrindu leidimas gali būti ir neišduotas. Nesant statybą (rekonstrukciją) leidžiančio dokumento (ar sprendimo tokio leidimo neišduoti), nežinant leidimo turinio, kuriame bus numatyti rekonstrukcijos mastas, būdai ir kitos sąlygos, negalima spręsti klausimo dėl ginčo tarp šalių esmės ir atsakovės atsisakymo duoti sutikimą ieškovei atlikti darbus, pagrįstumo. Todėl prašymas patenkintas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
10. Atskiruoju skundu atsakovė S. V. prašo Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2020 m. spalio 28 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą atmesti. Su atskiruoju skundu atsakovė pateikė nekilnojamojo daikto (žemės sklypo su statiniais adresu (duomenys neskelbtini)) kadastrinių matavimų bylos kopiją.
11. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra be motyvų, kas yra absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas, ji paremta deklaratyviais teiginiais, neįsigilinus į reikšmingas aplinkybes, kodėl atsakovė neduoda sutikimo darbų atlikimui.
12. Mano, kad neegzistuoja sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, t.y. tikėtinai pagrįstas ieškinio reikalavimas, įrodymai, kad nesiėmus priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Ieškovė nepateikė įrodymų, reikšmingų argumentų dėl atsakovės tikėtino nesąžiningumo disponuojant sklypu, todėl nebuvo pagrindo konstatuoti grėsmės sprendimo įvykdymui. Ieškovė turėjo pateikti įrodymus apie atsakovės ketinamus atlikti veiksmus, nesuderinamus su sąžiningo elgesio standartu.
Atsiliepimas
13. Atsakovė buvo nurodžiusi, kad ieškovei priklausantys šilumos tiekimo tinklai, esantys atsakovės žemės sklype, pažeidžia teisės aktų numatytus apsaugos zonų atstumus (apsaugos zona yra žemės juosta, kurios ribos yra po 5 metrus nuo į abi puses nuo kanalo). Pagal rekonstrukcijos projektą šilumos tiekimo tinklai praeina tik 1 metro atstumu nuo atsakovės namo dalies (duomenys neskelbtini) pamatų ir sienos. Namas statytas (duomenys neskelbtini) metais, neaišku, kokie buvo apsaugos zonų (atstumų) normatyvai anksčiau, tačiau jie akivaizdžiai neatitinka teisės aktų reikalavimų.
14. Atsakovė iš esmės neprieštarauja dėl susidėvėjusių vamzdynų pakeitimo, tačiau mano, kad turi būti ištaisytos senos projektavimo klaidos ir laikomasi šiuo metu galiojančių apsaugos zonų (atstumų) normatyvų, nes kyla grėsmė jos namo daliai. Mano, kad šias aplinkybes preliminariai turi įvertinti ir teismas, ne tik statybos leidimus išduodanti institucija.
15. Atsiliepimu į atsakovės atskirąjį skundą ieškovė AB „Kauno energija“ prašo skundo netenkinti. Ieškovė su šiuo atsiliepimu pateikė šilumos tiekimo tinklų išpildomosios nuotraukos dalies kopiją, atsakovės pastato nuotrauką, kurioje, jos teigimu, matyti, jog baltų plytų pastato priestatas akivaizdžiai pastatytas ne (duomenys neskelbtini) metais, o sovietiniais laikais.
16. Mano, kad egzistuoja abi sąlygos dėl laikinosios apsaugos taikymo. Ieškinyje nurodytos aplinkybės patvirtina reikalavimo pagrįstumą, atsakovė be teisinio pagrindo ir protingų motyvų nesąžiningai atsisako ieškovei duoti sutikimą vykdyti ieškovės šilumos tiekimo tinklų rekonstravimo darbus atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose.
17. Pagal Energetikos įstatymo 18 straipsnio 3 dalį apsaugos zonoje esančių nekilnojamųjų daiktų savininkai ar jų naudotojai turi leisti energetikos įmonėms patekti prie joms priklausančių ar jų eksploatuojamų energetikos objektų ir atlikti modernizavimo ar eksploatavimo darbus. Atsakovei be pagrindo nesutinkant leisti vykdyti rekonstravimo darbus, neleistinai apribojamos ieškovės teisės ir interesai tinkamai valdyti ir naudoti savo nuosavybę. Ieškovė, neturėdama statybą leidžiančio dokumento, negali vykdyti šilumos tiekimo tinklų rekonstravimo darbų.
18. Nurodo, kad šilumos tiekimo tinklai teisės aktų nustatyta tvarka nutiesti (duomenys neskelbtini) metais ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, jie eina šalia pastato priestato, 2019-07-18 nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos plane pažymėto (duomenys neskelbtini).
19. (duomenys neskelbtini) metais galėjo būti pastatytas tik medinis pastatas, pažymėtas plane (duomenys neskelbtini). Užbaigus šilumos tiekimo tinklų statybą, (duomenys neskelbtini) metais teisės aktų nustatyta tvarka buvo padaryta išpildomoji nuotrauka, kurios pagrindu Nekilnojamojo turto registre įregistruoti šilumos tiekimo tinklai ir kurioje matyti, kad pastatas, pažymėtas (duomenys neskelbtini), kai šilumos tiekimo tinklai buvo nutiesti, neturėjo jokių priestatų, ir šilumos tiekimo tinklai praeina didesniu nei 5 metrų atstumu nuo pastato pamatų ir sienos.
20. (duomenys neskelbtini) metais nutiesti šilumos tiekimo tinklai, esantys žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), nepažeidė ir nepažeidžia šilumos perdavimo tinklų apsaugos zonų normatyvų (atstumų). Priestatas pastatytas vėliau, nei (duomenys neskelbtini) metais buvo nutiesti šilumos tiekimo tinklai, statant priestatą nebuvo išlaikyti teisės aktuose nustatyti atstumai nuo nutiestų šilumos tiekimo tinklų, kyla pagrįstos abejonės dėl jo statybos teisėtumo.
21. Projektuojant ir statant šilumos tiekimo tinklus nebuvo padaryta jokių projektavimo ir statybos klaidų. Atsakovės nesutikimas nėra protingai motyvuotas, atsakovė elgiasi nesąžiningai, atsisakydama duoti sutikimą, yra abejonių dėl priestato statybos teisėtumo šilumos perdavimo tinklų apsaugos zonoje vos apie 1 metro atstumu nuo šilumos tiekimo tinklų.
22. Atsakovei nekyla jokia reali jos teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsmė, atsakovės gyvenimo sąlygos netgi pagerės, kadangi vamzdynai yra seni, susidėvėję ir jų būklė bloga, juos pakeitus maksimaliai bus sumažinta (eliminuota) galimos tinklų avarijos ir žalos atsakovės turtui atsiradimo grėsmė bei bus saugiau gyventi.
23. Teigia, kad nesiėmus laikinosios apsaugos priemonės ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė gina viešąjį interesą, kadangi projektu ieškovė siekia padidinti šilumos tiekimo perdavimo patikimumą ir kokybę Kauno miesto gyventojams ir mažinti šilumos energijos perdavimo nuostolius centralizuoto šilumos tiekimo tinkle.
24. Labai svarbu laiku pradėti rekonstravimo darbus, nes ketinami rekonstruoti šilumos tiekimo tinklai yra visiškai nusidėvėję, vidutiniškai net 47 m., prastos techninės būklės, nuolat egzistuoja didelė avarijų tikimybė, kurių metu neišvengiama didelių nuostolių. Projekto įgyvendinimas sudarys sąlygas užtikrinti patikimesnį ir kokybiškesnį šilumos energijos tiekimą, o dėl šilumos energijos nuostolių sumažėjimo rekonstruojamame tinklo ruože bei sumažėjusių bendrų centralizuoto šilumos tiekimo sistemos šilumos energijos nuostolių bus sudarytos sąlygos šilumos kainos mažinimui vartotojams.
25. Nurodo, kad Projektas iš dalies finansuojamas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, todėl ne laiku ar nepilnai projektą įgyvendinus finansavimas gali būti neskiriamas arba mažinamas. Rekonstravimo darbai turi būti atlikti, įskaitant techninės dokumentaciją pridavimą, iki (duomenys neskelbtini), jie gali būti atliekami tik nešildymo sezono metu ir privalo būti užbaigti iki šildymo sezono mieste pradžios.
26. Ieškovės planuojamos gauti Europos Sąjungos paramos lėšos šiam projektui yra (duomenys neskelbtini) Eur. Negavusi paramos (ar pilnai negavusi), ieškovė bus priversta šią sumą dengti savomis lėšomis, kas reiškia, kad už darbus netiesiogiai sumokės vartotojai.
27. Europos Sąjungos finansavimas teismų praktikoje yra pripažįstamas kaip didelės reikšmės kriterijus sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimus. Negalima suteikti prioriteto privataus subjekto (atsakovės) interesams dėl projekto vykdymo, pažeidžiant visos bendruomenės interesą užtikrinti Europos Sąjungos paramos gavimą ir tinkamą projekto įgyvendinimą.
28. Laikinosios apsaugos priemonės taikymas užtikrins galimybę ieškovei išvengti didelių nuostolių, kurie, preliminariu vertinimu, sudarytų ne mažiau kaip (duomenys neskelbtini) Eur ((duomenys neskelbtini) Eur nuostoliai dėl negautos Europos Sąjungos paramos ir kasmet patiriami apie (duomenys neskelbtini) Eur šilumos nuostoliai dėl nerekonstruotų šilumos tiekimo tinklų).
29. Mano, kad pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė yra efektyvi, proporcinga ir apsaugo tiek ieškovę, tiek visuomenę nuo neproporcingai didelės žalos. Pritaikius laikinąją apsaugos priemonę atsakovė patirs tik laikinus nepatogumus dėl vykdomų darbų, tačiau tai nesukels neigiamų pasekmių atsakovei, priešingai, tai pasitarnaus ir jos interesais, taip pat iš esmės sumažės rizika, kad dėl atsakovės veiksmų ieškovė patirs nuostolius dėl neįvykdyto ar laiku neįvykdyto projekto, atitinkamai padės atsakovei išvengti galimų ieškovės nuostolių atlyginimo. Nepritaikius laikinosios apsaugos priemonės net ir teismui patenkinus ieškinį, ieškovė gali nebespėti laiku įgyvendinti projekto ar nespėti įgyvendinti viso projekto, todėl išliks didžiulė grėsmė, kad ieškovė vis tiek praras visą ar dalį projekto finansavimo sumos bei patirs nuostolius, dėl kurių turės pareikšti reikalavimus atsakovei.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
30. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsniai). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).
31. Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės – teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
32. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi.
33. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nepasisako dėl ginčo esmės ir dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, o sprendžia tik dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumo klausimą byla nenagrinėjama iš esmės .
34. Laikinųjų apsaugos priemonių tikslas yra užtikrinti, kad neatsirastų priežasčių dėl kurių teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas privalo patikrinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepažeis viešojo intereso, vadovautis ekonomiškumo, proporcingumo ir teisingumo principais (CPK 145 straipsnio 2 dalis). Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau nei būtina teisėtam tikslui pasiekti.
35. Sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, būtina vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams. Tuo atveju, kai laikinųjų apsaugos priemonių neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą, teismas gali nuspręsti jų netaikyti. Net ir tuo atveju, kai egzistuoja grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui, laikinosios apsaugos priemonės neturėtų būti taikomos, jeigu jomis bus pažeidžiamas viešasis interesas – valstybės pripažintas ir teisės ginamas visuomeninis interesas. Tai, ar konkrečiu atveju yra viešasis interesas, sprendžia teismas. Ekonomiškumo principas, be kita ko, reiškia, kad teismas turi taikyti tik tokias ir tik tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina ir pakanka būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimui įvykdymui.
36. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, teisingumo principas reikalauja išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, tai yra laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios ir tiek, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nevaržytų vienos proceso šalies teisių ir teisėtų interesų daugiau, nei būtina tikslui pasiekti (CPK 17 straipsnis, 146 straipsnis).
37. Minėta, kad teismas gali atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu jų taikymas pažeistų teisingumo principą, o taikomos poveikio priemonės būtų neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimui bei neatitiktų siekiamų teisėtų tikslų, akivaizdžiai varžytų asmens teises labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti, būtų pažeista interesų pusiausvyra bei socialinio gyvenimo stabilumas, t. y. jeigu, pripažįstant vieno asmens interesus, būtų paneigti kito (kitų) asmens (-ų) teisėti interesai ir būtų pažeistas viešasis interesas. Teismas, vertindamas ieškovo prašymą, turi įsitikinti, kad laikinosios apsaugos priemonės atitinka pareikštus reikalavimus, o spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, įvertinti ne tik formalią jų atitiktį ieškovo siekiamam galutiniam rezultatui, bet ir atsižvelgti į nurodomus ginamos teisės pagrindus.
38. Skundžiama nutartimi ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių - leidimo ieškovei gauti statybą leidžiantį dokumentą dėl šilumos tiekimo tinklų, tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), rekonstravimo darbų be žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) bendraturtės (atsakovės) sutikimo, taikymo buvo patenkintas.
39. Pažymėtina, kad, kaip pagrįstai nurodo apeliantė, pirmosios instancijos teismas ginčijamoje nutartyje iš esmės nepasisakė dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų: ar ieškovė tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, tik nurodė, kad dėl statybos leidimo išdavimo sprendžia kompetentingas subjektas, nebūtinai projektas atitiks visus reikalavimus.
40. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ieškinyje pareiškė reikalavimą leisti vykdyti šilumos tiekimo tinklų rekonstravimo darbus be žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) bendraturtės – atsakovės S. V. – sutikimo. Statybos leidimas yra specialia tvarka kompetentingo subjekto išduodamas dokumentas, suteikiantis teisę atlikti jame nurodytus statybos darbus. Statybą leidžiančiam dokumentui gauti, jeigu statybos darbus numatoma vykdyti žemės sklype, kurio nuosavybės teise ar kita valdymo ir naudojimo teise nevaldo statytojas (užsakovas), turi būti pateiktas to žemės sklypo savininko sutikimas statybos darbų vykdymui. Nagrinėjamu atveju ieškovei statybos leidimui gauti ieškinyje nurodytiems šilumos tiekimo tinklų rekonstravimo darbams vykdyti yra būtinas atsakovės kaip žemės sklypų, kuriuose bus atliekami darbai, bendraturtės sutikimas.
41. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pritaikius ieškovės prašomą laikinąją apsaugos priemonę, ieškovė gauto statybos leidimo pagrindu įgytų teisę vykdyti šilumos tiekimo tinklų rekonstravimo darbus be atsakovės sutikimo.
42. Pripažintina, kad ieškovės ieškinio reikalavimas ir laikinųjų apsaugos priemonių prašymas – iš esmės tapatūs, tik suformuluoti skirtingai. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, byla būtų išspręsta iš esmės ir ieškovės ieškinio reikalavimas būtų patenkintas. Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės pasižymi procesiniu teisiniu, o ne materialiniu teisiniu pobūdžiu, šios priemonės nėra materialiųjų civilinių teisių gynimo būdas, t. y. jų pagalba materialinio teisinio pobūdžio asmenų teisių ribojimai taikomi procesiniais tikslais. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad ieškovės prašomos laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos, nes prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra analogiškas ieškinio reikalavimui. Tokios laikinosios apsaugos priemonės taikymas akivaizdžiai pažeistų proporcingumo, ekonomiškumo principus. Pažymėtina, kad tokios pozicijos laikėsi ir Kauno apygardos teismas 2018 m. vasario 1 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2S-393-273/2018, kurioje buvo sprendžiama dėl analogiškos laikinosios apsaugos priemonės taikymo.
43. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodoma, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumas yra grindžiamas viešojo intereso apsauga, galimai didelių nuostolių, grėsmės šilumos vartotojų interesams išvengimu ar finansavimo iš Europos sąjungos struktūrinių praradimu. Pažymėtina, kad CPK 144 straipsnio 2 dalies nuostatos nenumato galimybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones kai tai yra būtina apginti viešąjį interesą. Nagrinėjama byla nėra viešųjų pirkimų byla, o ieškovės nurodomos Lietuvos apeliacinio teismo 2012-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2217/2012; 2016-05-05 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1088-302/2016 buvo priimtos sprendžiant klausimus, susijusius su viešaisiais pirkimais, todėl jose pateikti išaiškinimai nagrinėjamu atveju neaktualūs.
44. Esant nurodytoms aplinkybėms pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones, kurios analogiškos ieškinio reikalavimui, todėl nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovės prašymas netenkintinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmos dalies antruoju punktu,
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2020 m. spalio 28 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės AB „Kauno energija“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.