Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Beatos Martišienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ivetos Pelienės,

dalyvaujant pareiškėjos sodininkų bendrijos „Vasara-2“ pirmininkui Viktorui Augustėnui, atstovei advokatei Vaidai Jankauskienei,

trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Minsko 7“ atstovams advokatui Ramūnui Mikulskui, advokato padėjėjai Justinai Antanaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos sodininkų bendrijos „Vasara-2“ skundą atsakovei Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Minsko 7“ dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovė pabrėžė, kad ji, vadovaudamasi teisės aktų normomis bei teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, motyvuotai priėmė skundžiamą 2018 m. gegužės 22 d. Įsakymą. Minėtas įsakymas atitinka Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) reikalavimus.

Pažymėjo, kad pareiškėjos abejonės dėl trečiojo asmens numatomos veiklos galimo neigiamo poveikio aplinkai turi būti nagrinėjamos ir vertinamos atliekant kitas procedūras, t. y. poveikio aplinkai vertinimo procedūras, kurias vykdo Aplinkos apsaugos agentūra.

Atkreipė dėmesį, kad Bendrajame plane 3.5.1 lentelėje yra pažymėtos Vilniaus rajone įsteigtos įmonės ir jų teritorijos. Netoliese ginčo sklypo yra įsikūrusių verslo įmonių, kurių teritorija užima nuo 0,8 ha iki 18 ha. Be to, žemės sklypas yra gero kelio pasiekiamumo zonoje, nes ribojasi su dviem magistralinės reikšmės keliais

Pažymėjo, kad planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros nėra baigtos. Aplinkos apsaugos agentūra nėra priėmusi atrankos išvados dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo privalomumo. Poveikio aplinkai vertinimas ir teritorijų planavimas yra teisiškai atskiri procesai.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovai prašė skundą tenkinti skunde nurodytais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Byloje nustatyta, kad 2017 m. birželio 28 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. KADI-314 „Dėl žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) žemės naudojimo paskirties ir žemės naudojimo būdo pakeitimo“ pakeitė 4.7569 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir žemės naudojimo būdą į kitos paskirties žemę – komercinės paskirties objektų teritorijos.

2018 m. gegužės 22 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. KADI-258 „Dėl žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) žemės naudojimo būdo keitimo“ pakeitė 4.7569 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), žemės naudojimo būdą į pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijas.

2018 m. rugsėjo 28 d. pareiškėja kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorių su prašymu išduoti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), paskirties ir būdo keitimo įsakymų kopijas.

2018 m. spalio 23 el. paštu Vilniaus miesto savivaldybės darbuotoja persiuntė pareiškėjos atstovei 2017 m. birželio 28 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. KADI-314 „Dėl žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) žemės naudojimo paskirties ir žemės naudojimo būdo pakeitimo“ ir 2018 m. gegužės 22 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. KADI-258 „Dėl žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) žemės naudojimo būdo keitimo“ kopijas.

Byloje kilo ginčas dėl 2018 m. gegužės 22 d. Įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo.

Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (čia ir toliau vadovaujamasi teisės akto redakcija, galiojusia skundžiamo įsakymo priėmimo metu) (toliau – ir TPĮ) 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemės sklype, esančiame urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai neparengti detalieji planai, arba žemės sklype, esančiame neurbanizuotoje ir neurbanizuojamoje teritorijoje, gali būti vykdoma statyba, atitinkanti savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas, sprendinius, vadovaujantis Statybos įstatymo nuostatomis. Tokiu atveju kai, vadovaujantis įstatymais ir kitais teisės aktais, planuojamai statybai ir numatomai veiklai vykdyti privaloma pakeisti žemės sklypo žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, jie keičiami Vyriausybės nustatyta tvarka savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu jis parengtas.

Nagrinėjamoje byloje aktualus Bendrasis planas ir jo sprendiniai, pagal kuriuos ginčo žemės sklypas patenka į Z (žemės ūkio vyraujančios paskirties) žemės naudojimo zoną (2 t., b. l. 108). Bendrojo plano 11.3.7 punktas numato, kad keisti sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį į kitą, numatant jo užstatymą (gyvenamojo, komercinio, pramonės-sandėliavimo, visuomeninio, bendro naudojimo, inžinerinės infrastruktūros, rekreacinio sklypo naudojimo būdų) galima, jeigu numatomas sklypo naudojimo būdas atitinka Lietuvos Respublikos įstatymų, normatyvinių sąlygų bei normų ir patvirtintų specialiųjų planų reikalavimus. Specialusis planas numato, kad ginčo žemės sklypas patenka į urbanizuojamą (U1 funkcinio prioriteto) teritoriją (2 t., b. l. 213, 215). Specialiojo plano aiškinamojo rašto Bendrų reglamentų visoms kraštovaizdžio tvarkymo zonoms 12 punkte nurodyta, kad SP planuojamose U1 kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėse galima planuoti ir U2 teritorijas, jeigu jos nedarys neigiamo poveikio esamoms ir planuojamoms gyvenvietėms. 2010 m. rugsėjo 21 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. A-27-1869, kuriuo patvirtinta Nemenčinėlės kaimo, esančio Riešės sen., Vilniaus r., koncepcinė schema, 3 punkte nurodyta, kad pagal koncepcinę schemą parengti sprendiniai, atitinkantys Bendrojo plano nuostatas, detalizuojami atskirų planuojamos teritorijos dalių (žemės sklypų ar jų grupių) detaliaisiais planais, kuriuos galima tvirtinti atskirai. Taigi teisės aktuose numatyta galimybė keisti ginčo žemės sklype naudojimo paskirtį, jeigu U2 teritorijos nedarys neigiamo poveikio esamoms ir planuojamoms gyvenvietėms.

Byloje kilo ginčas, ar atsakovė tinkamai įvertino neigiamo poveikio esamoms ir planuojamoms gyvenvietėms buvimą (nebuvimą). Pareiškėjai teigia, kad neigiamas poveikis bus, nes ruošiamasi statyti plastiko perdirbimo gamyklą, kuri skleis taršą ir aplinkinėje teritorijoje bus jaučiamas perdirbamo plastiko kvapas. Atsakovė ir trečiasis suinteresuotas asmuo teigia, kad negalima tapatinti žemės naudojimo būdo ir planuojamos vykdyti veiklos. Pareiškėja neigiamą poveikį sieja ne su žemės naudojimo būdo pakeitimu, o su planuojama vykdyti veikla. Galimas planuojamos vykdyti veiklos neigiamas poveikis aplinkai bus įvertintas atliekant poveikio aplinkai vertinimo procedūras Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nustatyta tvarka. Skundžiamame 2018 m. gegužės 22 d. Įsakyme taip pat informuojama, kad žemės savininkas rengiant statinio projektą turi vadovautis Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nustatytais reikalavimais.

LVAT 2018 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-155-492/2018 nurodė, kad ginčijant administracinį aktą dėl žemės sklypo naudojimo būdo pakeitimo planuojamos ūkinės veiklos galimas poveikis aplinkai nėra bylos nagrinėjimo dalykas, suinteresuota visuomenė, kuriai daro arba gali daryti poveikį sprendimai, veiksmai ar neveikimas poveikio aplinkai vertinimo srityje, turi teisę dalyvauti aplinkos ministro nustatyta tvarka atrankos dėl poveikio vertinimo ir poveikio aplinkai vertinimo procesuose, teikti pasiūlymus dėl planuojamos ūkinės veiklos ir jos poveikio aplinkai vertinimo aplinkai vertinimo procese, gauti informaciją, kreiptis į teismą ginčydama sprendimų, veiksmų ar neveikimo atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir poveikio aplinkai vertinimo srityse materialinį ar procesinį teisėtumą Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nustatyta tvarka (6 straipsnio 6 dalis, 9 straipsnis, 15 straipsnio 2 dalis).

Teismas vadovaujasi šiuo LVAT išaiškinimu ir nagrinėjamoje byloje, spręsdamas dėl 2018 m. gegužės 22 d. Įsakymo teisėtumo, nevertina planuojamos ūkinės veiklos galimo poveikio aplinkai. Taigi pareiškėjų argumentai dėl neigiamo poveikio egzistavimo per se (savaime) ar būtinumo šioje stadijoje atlikti planuojamos ūkinės veiklos poveikio vertinimą atmetami kaip prieštaraujantys teisės aktų nuostatoms ir LVAT praktikai.

Taip pat teismas pažymi, kad kitokio neigiamo poveikio dėl žemės naudojimo būdo pakeitimo atsakovė nenustatė, jo nenurodo ir pareiškėja. Taigi atsakovė teisėtai ir pagrįstai laikydamasi TPĮ, Bendrojo plano ir Specialiojo plano reikalavimų priėmė skundžiamą 2018 m. gegužės 22 d. Įsakymą. Teismas pareiškėjos reikalavimą panaikinti 2018 m. gegužės 22 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. KADI-258 „Dėl žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) žemės naudojimo būdo keitimo“ atmeta.

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997-12-19 sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Pareiškėja prašė atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos skundas atmestas, skundžiamas atsakovės sprendimas paliktas galioti, todėl pareiškėja neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 3 dalis nustato: kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. UAB „Minsko 7“ prašė pareiškėjos skundą atmesti, skundas atmestas, taigi trečiasis suinteresuotas asmuo turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Nustatyta, kad trečiojo suinteresuotojo asmens UAB „Minsko 7“ interesus Vilniaus apygardos administraciniame teisme atstovavo advokatas Ramūnas Mikulskis ir advokato padėjėja Justina Antanaitė. Teismo posėdžio metu buvo pateiktas prašymas atlyginti 4477 Eur bylinėjimosi išlaidų.

CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).

Rekomendacijų 7 punktas įtvirtina, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Nagrinėjamu atveju trečiojo suinteresuoto asmens prašymas bei su prašymu pateikti dokumentai patvirtina, jog prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas sudaro tokios išlaidos: 400 Eur teisinės konsultacijos, susitikimai bylos klausimais, 500 Eur individualių kliento pateiktų bylai reikšmingų dokumentų analizė, 400 Eur susipažinimas su šalių procesiniais dokumentais, 400 Eur teismų praktikos, teisės aktų teritorijų planavimo dokumentų analizė, 1200 Eur atsiliepimo į skundą rengimas, 200 Eur pasirengimas teismo posėdžiui, 400 Eur advokato atstovavimas teismo posėdyje, 200 Eur advokato padėjėjos dalyvavimas teismo posėdyje. Taip pat priskaičiuotas 21% PVM mokestis.

Kadangi trečiojo suinteresuotojo asmens atsiliepimas teismui parengtas 2019 m. sausio 9 d., išlaidoms už skundo parengimą taikytinas 2018 m. III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 935,7 Eur. Vadovaujantis Rekomendacijų 8.2 punktu, maksimalus užmokestis už atsiliepimo parengimą tokiu atveju sudaro 2 339,25 Eur (935,7 Eur x 2,5). Trečiojo suinteresuoto asmens prašoma priteisti 1452 Eur (1200 Eur+21% PVM mokestis=1452 Eur) suma neviršija nurodyto maksimumo, todėl gali būti priteista.

Trečiasis suinteresuotas asmuo prašo atlyginti 242 Eur (200 Eur+21% PVM mokestis=242 Eur) už pasirengimą teismo posėdžiui. Prašyme nenurodyta, kiek laiko užtruko pasirengimas teismo posėdžiui, o teismas, atsižvelgdamas į bylos pobūdį, sudėtingumą, specialių žinių poreikį (byla nelaikytina sudėtinga, pagal savo specifiką skundo reikalavimai nepriskirtini naujiems teisės aiškinimo klausimams), sprendžia, kad trečiojo suinteresuotojo asmens atstovams turėjo pakakti 1 val. pasirengti teismo posėdžiui todėl, vadovaujantis Rekomendacijų 8.19 punktu, maksimalus užmokestis už minėtas teisines paslaugas mažintinas iki 93,57 Eur .

Trečiasis suinteresuotas asmuo prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas už teisines konsultacijas, susitikimus bylos klausimais (400 Eur+21% PVM mokestis), individualių kliento pateiktų bylai reikšmingų dokumentų analizę (500 Eur+21% PVM mokestis), susipažinimą su šalių procesiniais dokumentais (400 Eur+21% PVM mokestis), teismų praktikos, teisės aktų teritorijų planavimo dokumentų analizę (400 Eur+21% PVM mokestis). Teismas šiuos prašymus laiko kitomis teisinėmis paslaugomis, Rekomendacijų 8.20 punkto prasme. Kadangi trečiojo suinteresuotojo asmens atstovavimo sutartis su atstovais sudaryta 2018 m. gruodžio 28 d., išlaidoms už kitas teisines paslaugas taikytinas 2018 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 926,7 Eur. Prašyme nenurodyta, kiek laiko užtruko kitų teisinių paslaugų teikimas, o teismas, atsižvelgdamas į bylos pobūdį, sudėtingumą, specialių žinių poreikį (byla nelaikytina sudėtinga, pagal savo specifiką skundo reikalavimai nepriskirtini naujiems teisės aiškinimo klausimams), sprendžia, kad trečiojo suinteresuotojo asmens atstovams turėjo pakakti 3 val. kitų teisinių paslaugų teikimui todėl, vadovaujantis Rekomendacijų 8.20 punktu, maksimalus užmokestis už minėtas teisines paslaugas mažintinas iki 278,01 Eur .

Administracinė byla Nr. eI-1217-1047/2019 buvo išnagrinėta 2019 m. kovo 18 d. teismo posėdyje, kurio trukmė – 1 val. 20 min., o tai pagal Rekomendacijų 9 punktą prilyginama 1 val. Šiame teismo posėdyje dalyvavo trečiojo suinteresuotojo asmens atstovai advokatas R. Mikulskis ir advokato padėjėja J. Antanaitė. Atsižvelgdamas į teismo posėdžio turinį ir bylos pobūdį teismas nenustatė, kad nagrinėjamoje byloje kelių atstovų dalyvavimas buvo būtinas, todėl prašymą priteisti advokato padėjėjo išlaidas už atstovavimą teismo posėdyje teismas atmeta. Išlaidoms už atstovavimą teismo posėdyje bei pasirengimą teismo posėdžiui taikytinas 2018 m. III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 935,7 Eur. Vadovaujantis Rekomendacijų 8.19 punktu, maksimalus užmokestis už 1 val. atstovavimo teisme tokiu atveju sudaro 93,57 Eur (935,7 Eur x 0,1). Trečiojo suinteresuotojo asmens prašoma priteisti 484 Eur (400 Eur+21% PVM mokestis=484 Eur) suma už advokato dalyvavimą teismo posėdyje mažintina iki 93,57 Eur.

Teismas, atsižvelgdamas į nagrinėtos bylos pobūdį, sudėtingumą, taip pat į pareiškėjo teisinį statusą – sodininkų bendrija – ir jos veiklos finansavimo ypatumus, sprendžia, jog yra pagrindas papildomai mažinti trečiajam suinteresuotam asmeniui priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (1452+278,01+93,57+93,57=1917,15 Eur), todėl trečiajam suinteresuotam asmeniui iš pareiškėjos sodininkų bendrijos „Vasara 2“ iš viso priteistina 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos sodininkų bendrijos „Vasara 2“ skundą atmesti.

Iš pareiškėjos sodininkų bendrijos „Vasara 2“ trečiajam suinteresuotam asmeniui „Minsko 7“ priteisti 1 200 Eur (tūkstantį du šimtus Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.