Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

J. V., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis pas A. B., vykdantį individualią žemės ūkio veiklą, pagalbiniu darbininku, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), anksčiau teismo neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis J. V. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2019 m. birželio 26 d. apie 14.00 val., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, žiauriai elgėsi su gyvūnu, t. y. prie ūkinio pastato grandine pririštam R. A. priklausančiam daugiau kaip 8 metų amžiaus, juodos su rudos spalvos mišrūnų veislės šuniui, tyčia, be jokios pateisinamos priežasties, dūrė vieną kartą peiliu į kairės pusės šoną, taip šiam padarydamas daugybinius sužalojimus, pasireiškusius, kairiosios krūtinės sienos vidurinės dalies 6-7 šonkaulių tarpe 12 mm pločio kiaurymine durtine pjautine žaizda odoje, kuri tarpšonkauliniuose raumenyse praplatėja iki 25 mm pločio, žaizdos srities poodiniame audinyje išplitusia hematoma, kairiosios plaučių pusės kaudalinėje skiltyje 20 mm pločio, 7 mm gylio kiaurymine durtine pjautine žaizda, hematoraksu (krūtinės ląstoje 1,5 litro dalinai sukrešėjusio kraujo), masyvia plaučių atelektaze, priekinių plaučių skilčių emfizema, pilvo ertmės organų ischemija, anemija, ir todėl nuo hipovoleminio šoko dėl krūtinės sienos audinių ir plaučių mechaninio sužalojimo (durtinės pjautinės žaizdos) bei nukraujavimo į krūtinės ląstą šuo nugaišo.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis J. V. pagal jam pareikštą kaltinimą kaltu prisimažimo pilnai ir paaiškino, kad 2019 m. birželio 26 d. apie 14.00 val., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, gėrė atsineštą vyną. Sėdėjo lauko pavėsinėje, o po to atsisėdo ant žemės ir užmigo. Atsibudęs pamatė šalia stovintį ant grandinės pririštą šunį, priklausantį R. A.. Nesuprasdamas dėl ko, iš kišenės išsitraukė lenktinį peilį ir juo vieną kartą sudavė į šuns krūtinę. Nuo peiliu suduoto smūgio, šuo nugaišo. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiosios, atlygino nukentėjusiajai turtinę ir neturtinę žalą, bei su ja susitaikė.

Kadangi kaltinamasis J. V. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, bei teismui išaiškinus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio nuostatas dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo sutiko, kad byla būtų nagrinėjama sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, proceso dalyviai neprieštaravo, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 291 straipsniu, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Be kaltinamojo J. V. visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje numatyta tvarka, sutrumpinus įrodymų tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnį.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji R. A. paaiškino, kad 2019-06-26 apie 12.00 val., (duomenys neskelbtini), į svečius atėjo pažįstamas J. V., kuris su savimi atsinešė vyno butelį ir alaus. Jie sėdėjo ir šnekučiavosi namo kieme esančioje pavėsinėje. Į kiemą taip pat buvo užėjęs ir jos vyras A. A., kuris J. V. atnešė užkasti dešros, agurkų. J. V. išgėręs vyno butelį labai apgirto ir nuvirto ant čiužinio šalia pavėsinės miegoti. J. V. miegojo apie dvi valandas, o atsikėlęs pradėjo žaisti su prie grandinės pririštu jos mišrūnu 10 metų šuniu ,,Bartu", nes šuns grandinė leido iki J. V. prieiti. Jie ritinėjosi ant žolės. Ji tuo metu, pavėsinėje sėdėjo ir ardė megztinį, kai išgirdo, kad šuo pradėjo kosėti, pažvelgusi į šunį pamatė iš jo burnos varvantį kraują. J. V. buvo šalia šuns, pašalinių kieme nebuvo. Taip pat, tuo pat metu iš daržo atėjo vyras A. A. ir ji vyrui pasakė, kad jis pažvelgtų į šunį, nes iš burnos bėga kraujas. Vyras pažvelgęs į šunį jai riktelėjo, kad šuns šone mato kraujuojančią žaizdą, bei priėjo prie kraujuojančio šuns, tačiau šuo šlitinėjo į įvairias puses ir prie ūkinio pastato nugulė ant šono. A. A. pradėjo ant J. V. šaukti, sakyti jam, kad kviestų pagalbą, jo klausė ką jis padarė, tačiau J. V. tylėjo. Šuo maždaug per pusvalandį nugaišo. Šuo nebuvo agresyvus, jis J. V. nepuolė, o su juo žaidė. Ant nugaišusio šuns šono ji matė pjautinę kelių centimetrų žaizdą, iš kurios kraujavo. Ji pati nematė, tačiau jai vyras sakė, kad J. V. turėjo nedidelį lenktinį peiliuką. Niekas kitas šuns negalėjo sužaloti, nes ji buvo pavėsinėje, o J. V. ir šuo vartėsi ant žolės - žaidė. Kieme pašalinių asmenų nebuvo. Paprašius J. V. pasakyti kodėl jis padūrė šunį, J. nieko neatsakė. Jos vyras išoriškai patikrino J. V. kišenes, bet jokio peilio nerado, nors vyras sakė, kad būnant kieme, kai atnešė J. V. užkasti dešros, jis su peiliuku ją pasismulkino. Kieme, žolėse ir krūmuose, kol atvyks policija, ieškojo peiliuko, tačiau nerado. Jų namo kiemas nefilmuojamas. Jai padaryta moralinė ir turtinė žala. J. V. vienas pats vartojo alkoholinius gėrimus, jie su J. negėrė, nes turi sveikatos problemų, su J. V. jie tik bendravo (b. l. 17-18).

Papildomai apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji R. A. paaiškino, kad šuo visada būdavo pririštas prie ūkinio pastato kairėje pusėje. Tačiau per karščius vyras šunį pririšdavo prie ūkinio pastato dešinės pusės, kadangi ten yra krūmai, obelys, kur suteikdavo šuniui pavėsį. Šuo niekada nėra buvęs paleistas nuo grandinės, jis visada yra pririštas, net tada, kai šuo yra vedamas maudytis į šalia esantį prūdą. Šuo visada būdavo ramus, nepiktybinis. Tą dieną ji sėdėjo pavėsinėje ir viską matė. Jos vyras tuo metu buvo darže, jo kieme nebuvo, šuo buvo pririštas su grandine prie ūkinio pastato dešinės pusės. Tą dieną pas juos namuose buvo J. V., kuris būdamas neblaivus, žaidė su jų šuniu "Bartu". J. V. pas juos lankėsi ne pirmą kartą, tad su šuniu "Bartu" žaisdavo nuolat. Tą dieną taip pat, kaip ir visada, J. žaidė su šuniu. Ji keletą kartų J. sakė, kad jis atstotų nuo šuns, tačiau J. vis tiek su šuniu žaidė. Kažkuriuo momentu ji išgirdo, kad šuo sucypė. Tuo metu pamatė, kad iš šuns burnos bėga kraujas. Ji išsigandusi pradėjo šaukti vyrą, kad jis ateitų pasižiūrėti. Vyras priėjęs pamatė, kad jų šuo yra padurtas ir J. sakė "ką tu padarei?", tuo metu pavartojo keiksmažodžius, tačiau J. nespardė, nemušė. Ji matė, kad vyras buvo labai piktas ant J., tačiau vyrui sakė "neliesk J.", kviečiam policiją. Tuo metu ji paskambino į veterinarijos kliniką, o vėliau pranešė apie įvykį pagalbos telefonu 112. Kol vyko policijos pareigūnai J. bandė keltis nuo žemės ir keturiomis ropojo link pavėsinės, kur keldamasis užkrito ant gėlių lentynos, po ko persisvėręs nukrito į kitą pusę ir ten gulėjo iki tol kol atvyko policijos pareigūnai. Šuo per pusvalandį nugaišo. Taip pat nori pasakyti, kad ji nežinojo, jog J. su savimi visada nešiojasi peiliuką. Ji nepastebėjo, kad J., kai sėdėjo pavėsinėje prie stalo, būtų išsitraukęs savo peilį. Kai J. išgėrė savo atsineštą vyną, buvo atsigulęs ant čiužinio šalia pavėsinės ir miegojo apie 2 val. Šuo pririštas su grandine galėjo J. pasiekti, nes grandinė ilga, tačiau kol J. miegojo šuo prie juo nebuvo priėjęs. Kai J. pabudo, jis pats pradėjo kalbinti "Bartą" ir su juo žaisti. Atvykę pareigūnai apžiūrėjo šunį, klausė J., kur paslėpė peilį, tačiau J. sakė, kad jis nieko nepadarė. Visur visi apieškojo teritoriją ir tą vietą kur buvo šuo ir J., tačiau peilio nerado. J. vis sakė, kad jis nieko nepadarė. Prieš išvykstant pareigūnams jie sakė, kad jei ras peilį jo neliesti ir davė telefono Nr. kuriuo liepė pranešti. Tuo metu pas juos atėjo kaimynas K., su kuriuo dar karta apieškojo vietą. Ir K. ties tvora pabraukė ranka ir iš po žemių (lapų), pamatė gulintį peilį. Iš karto paskambino pareigūnui, kuris grįžo pas juos ir paėmė rastą peilį. Nori patvirtinti, kad jos vyras nesudavė nei vieno smūgio J. V. nei ranka, nei kojomis. Taip pat patvirtina, kad jos vyras nebuvo paleidęs šuns nuo grandinės, šuo visada buvo pririštas prie grandinės. Atvykęs ekspertas apžiūrėjo ir jos vyro paprašė šunį atsegti nuo grandinės. Tada šunį įdėjo į maišą ir jos vyras su K. šunį nuvežė į Kaišiadorių veterinarijos tarnybą (b. l. 23).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. A. paaiškino, kad jis kartu su žmona R. A. gyvena (duomenys neskelbtini). Namuose turi tris šunis, du iš jų yra maži ir jie būna dažniausiai kambaryje, o didelis, kurio vardas buvo Bartas, būdavo pririštas tarp ūkinio pastato ir tvoros. 2019-06-26 apie 11:00 val. jis nuvyko į parduotuvę esančią Antakalnio kaime, prie kurios susitiko pažįstamą J. V., to pačio kaimo gyventoją. J. priėjęs prie jo sakė, kad turi butelį vyno, tačiau neturi kur jo išgerti. Jis J. pasiūlė vykti pas jį į namus, į pavėsinę. Jiems parvykus namo J. atsisėdo pavėsinėje, jis J. papjaustė dešros, duonos ir leido pavėsinėje gerti atsivežtą vyną. Matė, kad jis rankoje turėjo savo atsineštą peiliuką, kuriuo pasismulkino jo papjaustytą dešrą. J. V. pas juos buvo ne pirmą kartą, jis kartais pas juos padirbėdavo ūkinius darbus, tad J. žinojo kokius gyvūnus jis augina ir su šunimis jis bendravo, t. y. kai J. ateidavo pas jį į namus J. visada prieidavo prie šunų ir juos paglostydavo. Šunys ant J. net nelodavo, kadangi jį dažnai matydavo. Tą dieną J. V. vyną gėrė vienas. Jis tuo momentu dirbo darže, o jo žmona sėdėjo kartu su J. pavėsinėje ir tuo momentu ardė siūlus. Kažkuriuo metu J. V. buvo užmigęs pavėsinėje ant čiužinio. Prabudęs J. nuėjo prie pririšto šuns, matė, kad J. su šuniu žaidė (glėbesčiavosi). Jis tuo momentu nuėjo dirbti toliau į daržą. Po kelių minučių išgirdo žmonos riksmą, ji šaukė jį grįžti namo. Grįžęs pamatė, kad J. gulėjo prie tvoros, o šuo stovėjo prie malkinės ir iš jo burnos tekėjo kraujas. Priėjęs arčiau pamatė, kad šuo yra padurtas, kad jo kairiame šone yra durtinė žaizda, iš kurios plūdo kraujas. Žmona paskambino 112 telefonu ir iškvietė pagalbą. Atvykus policijai šuo jau buvo nebegyvas. Jis J. paklausė, ką jis padarė, J. atkirto, kad jis nieko nedarė. Atvykus policijai J. dar buvo pas juos namuose. Policijos pareigūnai apieškojo įvykio vietą, tačiau peilio su kuriuo buvo padurtas šuo nerado ir J. V. išsivežė. Po to pas juos atėjo kaimynas K. B., su kuriuo jie dar kartą apieškojo vietą, ir prie pat tvoros rado lapais užmestą peilį. Jis pamatė, kad tas peilis yra J. V., su kuriuo jis būdamas pavėsinėje smulkino jo duotą dešrą. Jis su kaimynu to peilio nelietė. Žmonai iš karto pasakė, kad skambintų pareigūnui, kuris buvo atvykęs į įvykio vietą. Maždaug už kokių 5-7 min. policijos pareigūnai sugrįžo, nufotografavo rastą peilį, vietą ir peilį paėmė. Atvykęs ekspertas nufotografavo šunį ir po to jis šunį nuvežė į Veterinarijos tarnybą esančią Kaišiadorių mieste Girelės gatvėje. Kiek jis žino žmona to momento, kai buvo padurtas šuo nematė. Tuo metu daugiau jokių pašalinių asmenų nebuvo, tik J. V.. Dėl kokių priežasčių J. taip pasielgė su jų šuniu negali pasakyti, mano, kad dėl to jog J. buvo neblaivus ir nesuprato ką daro (b. l. 34-35).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas K. B. paaiškino, kad tikslios datos šiuo metu negali pasakyti, tačiau tai buvo birželio mėnesio pabaigoje, dienos metu (tikslaus laiko negali pasakyti) sulaukė kaimynės R. A. skambučio. Pokalbio metu ji verkė ir jo prašė kuo greičiau grįžti namo. Jis tuo metu buvau darbe. Jam atvykus pas R. į namus, kieme matė, kad buvo J. V., R. A. ir A. A.. R. jam pasakė, kad J. V. šunį padūrė. Kadangi jis gyvena kaiminystėje, tad žino, kad jų šuo visada būdavo pririštas prie ūkinio pastato. Kiek jis žino tas šuo buvo tikrai nepiktybinis, niekada nekasdavo, buvo draugiškas. Jam paklausus J. V., ką jis padarė, J. neprisipažino padūręs šunį. Jis J. paklausė, kur peilis, tačiau J. nesakė kur padėjo peilį. Neužilgo atvyko policijos pareigūnai, kas juos iškvietė negali pasakyti, turbūt R. Kiek matė tuo metu J. buvo neblaivus, tačiau kiek ir ko buvo išgėręs negali pasakyti. Su policijos pareigūnais apieškojo įvykio vietą ir ten kur gulėjo padurtas šuo. Matė, kad šuns kairiame šone buvo durtinė žaizda. Kadangi su policijos pareigūnais nerado peilio su kuriuo buvo padurtas šuo, policijos pareigūnai išsivežė J. V. ir jiems pasakė, kad jei jie ras peilį, tai jo neliestų, o paskambintų nurodytu telefonu. Išvykus pareigūnams jie dar karta viską apieškojo, ir šalia tvoros jis rado žemėm ir žole apkastą peilį. Radus peilį jo nelietė, o iš karto paskambino policijos pareigūnų nurodytu telefonu. Peilis buvo atlenkiamas, tačiau kai rado jis buvo užlenktas, aliuminės (sidabro) spalvos. Policijos pareigūnai vėl atvyko pas R. į namus ir paėmė rastą peilį (b. l. 38).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja D. V. paaiškino, kad ji yra supažindinta su tuo, kad gali atsisakyti duoti parodymus šiame ikiteisminiame tyrime, kuriame įtariamas nusikaltimo padarymu yra jos tėtis J. V.. Ji kartu gyvena su mama ir tėvu, tačiau, kadangi tėvas J. V. nuolat girtauja ji su juo mažai bendrauja. J. galima sakyti gyvena savo gyvenimą, o jie savo. Ji asmeniškai apie šį įvykį nieko nežinojo iki tol kol 2019-06-29 savo namuose adresu (duomenys neskelbtini), rado savo tėvą J. V. su durtine žaizda krūtinėje. Tada ji sužinojo, kad tėvas nudūrė kažkurio kaimo gyventojo šunį, kurio tiksliai negali pasakyti (b. l. 41).

Protokole pareiškime R. A. parodė, kad 2019-06-26 apie 14.00 val., (duomenys neskelbtini), namo kieme, pažįstamas J. V., galimai peiliu mirtinai sužalojo pririštą prie grandinės jos mišrūną 10 metų šunį. Prašo dėl šio įvykio pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 1).

Apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu už gyvenamojo namo, ūkinio pastato dešinėje pusėje, prie krūmų rastas gulinčio ant dešinio šono šuns lavonas. Ant žolės ir šuns pilvo matyti dėmės, panašios į kraują. Kairės pusės krūtinėje matyti durtinė pjautinė žaizda. Antkaklis ir grandinė guli šalia šuns dešinėje (b. l. 7-14).

Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Kauno teritorinio skyriaus Gaišenos patologinio anatominio tyrimo akte Nr. 77 nurodyta, kad gyvūnas priskiriamas prie mišrūnų. Šuo suaugęs, jo amžius yra apytikriai daugiau kaip 8 metai. Šuns kūne nustatyti sužalojimai: kairiosios krūtinės sienos vidurinės dalies 6-7 šonkaulių tarpe 12 mm pločio kiauryminė durtinė pjautinė žaizda odoje, kuri tarpšonkauliniuose raumenyse praplatėja iki 25 mm pločio, žaizdos srities poodiniame audinyje išplitusia hematoma, kairiosios plaučių pusės kaudalinėje skiltyje 20 mm pločio, 7 mm gylio kiauryminė durtinė pjautinė žaizda, hematoraksas (krūtinės ląstoje 1,5 litro dalinai sukrešėjusio kraujo), masyvi plaučių atelektazė, priekinių plaučių skilčių emfizema, pilvo ertmės organų ischemija, anemija (b. l. 44)

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad R. A. pateikė atlenkiamą peilį (b. l. 49).

Iš susitarimo matyti, kad kaltinamasis J. V. ir nukentėjusioji R. A. gavo iš kaltinamojo 1000 eurų turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir kaltinamajam J. V. pretenzijų neturi ir prašo baudžiamąją bylą nutraukti (b. l. 97).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo J. V. nusikalstami veiksmai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti teisingai, nes jis būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2019 m. birželio 26 d. apie 14.00 val., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, žiauriai elgėsi su gyvūnu, t. y. prie ūkinio pastato grandine pririštam R. A. priklausančiam daugiau kaip 8 metų amžiaus, juodos su rudos spalvos mišrūnų veislės šuniui, tyčia, be jokios pateisinamos priežasties, dūrė vieną kartą peiliu į kairės pusės šoną, taip šiam padarydamas daugybinius sužalojimus, pasireiškusius, kairiosios krūtinės sienos vidurinės dalies 6-7 šonkaulių tarpe 12 mm pločio kiaurymine durtine pjautine žaizda odoje, kuri tarpšonkauliniuose raumenyse praplatėja iki 25 mm pločio, žaizdos srities poodiniame audinyje išplitusia hematoma, kairiosios plaučių pusės kaudalinėje skiltyje 20 mm pločio, 7 mm gylio kiaurymine durtine pjautine žaizda, hematoraksu (krūtinės ląstoje 1,5 litro dalinai sukrešėjusio kraujo), masyvia plaučių atelektaze, priekinių plaučių skilčių emfizema, pilvo ertmės organų ischemija, anemija, ir todėl nuo hipovoleminio šoko dėl krūtinės sienos audinių ir plaučių mechaninio sužalojimo (durtinės pjautinės žaizdos) bei nukraujavimo į krūtinės ląstą šuo nugaišo.

Kaltinamasis J. V. padarė nesunkų nusikaltimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnio 3 dalis), pilnai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, su nukentėjusiąja susitaikė, atlygino civilinį ieškinį, atsiprašė nukentėjusiosios ir su ja susitaikė, anksčiau teismo neteistas, administracine tvarka baustas vieną kartą (b. l. 70), charakterizuojamas teigiamai (b. l. 67), dirba. Todėl yra pagrindo manyti, kad J. V. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teismas sprendžia, kad esant tokioms sąlygoms kaltinamasis J. V. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 straipsnio 1 dalį ir baudžiamoji byla nutrauktina.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė R. A. ikiteisminio tyrimo metu buvo pareiškusi 1000 civilinį ieškinį turtinei ir neturtinei žalai atlyginti. Teisme 2019 m. spalio 15 d. gautas nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės R. A. susitarimas su kaltinamuoju J. V., kuriuo ji atsisako nuo civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje (b. l. 97), todėl procesas dėl nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės R. A. pareikšto civilinio ieškinio nutrauktinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 112 straipsnio 3 dalis).

Daiktinis įrodymas: atlenkiamas peilis, esantis Kauno apskrities VPK Kaišiadorių raj. PK teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas (b. l. 55).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302-305 straipsniais,-

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kaltinamąjį J. V. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 straipsnio 1 dalį kaltinamajam ir nukentėjusiajai susitaikius ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Iki įsiteisės teismo nuosprendis kaltinamajam J. V. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą, o po to ją panaikinti.

Procesą dėl nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės R. A. pareikšto civilinio ieškinio nutraukti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 112 straipsnio 3 dalis).

Daiktinį įrodymą: atlenkiamą peilį, esantį Kauno apskrities VPK Kaišiadorių raj. PK teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.