- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-05-24
- Bylos Nr.
- 2-699-413/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00685-2009-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Ieškinys atmestas.
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Ieškovas
- UAB „Avelana“
- Atsakovas
- UAB „Kauno vandenys“, ir Kauno miesto savivaldybę
- Trečiasis asmuo
- Kauno miesto savivaldybei
- Advokatai
- Darius Matulevičius, Gintas Gustaitis
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Avelana“ ieškinį atsakovei UAB „Kauno vandenys“, trečiajam asmeniui Kauno miesto savivaldybei dėl nuostolių priteisimo ir naudojimosi vandentiekio ir nuotekų tinklais tvarkos nustatymo,
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
ieškovė UAB „Avelana“ patikslintu ieškiniu prašė:
1) priteisti iš atsakovės UAB „Kauno vandenys“ 387 955,00 Lt nuostolių, susidariusių dėl savavališko vandentiekio ir nuotekų tinklo naudojimo, atlyginimo;
2) nustatyti naudojimosi vandentiekio ir nuotekų tinklais (inžinieriniais tinklais – buitinio vandens, fekalinės kanalizacijos ir lietaus kanalizacijos tinklais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); susisiekimo komunikacijomis – vandentiekio, nuotekų ir lietaus nuotekų tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); inžinierinių tinklų –nuotekų tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); inžinierinių tinklų – vandentiekio tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); inžinierinių tinklų – lietaus nuotekų tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).; vandentiekio tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); vandentiekio tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); lietaus nuotekų tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); nuotekų tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini)) sąlygas ir tvarką: nuomos kainą – 11 808 Lt (be PVM mokesčio) kiekvieną mėnesį; nuomos terminą – nuo kreipimosi su ieškiniu į teismą dienos 2009 m. birželio 8 d. iki inžinierinių tinklų išpirkimo, bet ne ilgiau 9 metams; tinklų naudotojas tinklus eksploatuoja savo lėšomis (t.2, b.l. 4-10).
Ieškovo atstovai nurodė, kad 2006-07-13 LR Seimui priėmus Geriamo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymą (toliau ir Įstatymas), ieškovas 2006-2009 m. laikotarpiu ne vieną kartą kreipėsi į atsakovą ir Kauno miesto savivaldybę, prašydamas išpirkti arba išsinuomoti ieškovui nuosavybės teise priklausančius vandentiekio ir nuotekų tinklus, esančius (duomenys neskelbtini).Tačiau į visus pareiškimus tiek atsakovas, tiek tretysis asmuo atsakė neigiamai, motyvuodami tuo, kad atsakovas nėra viešasis vandens tiekėjas Įstatymo 16 str. prasme ir negali prisiimti su tuo susijusių pareigų. Nors atsakovas pagal Įstatymą ir nėra paskelbtas viešuoju vandens tiekėju, tačiau įmonės turimas specialios paskirties statusas ir bendrovės įstatuose numatyta pagrindinė veikla – patikimai tiekti geriamą vandenį, surinkti ir valyti nuotekas – leidžia teigti, kad UAB „Kauno vandenys“ yra vienintelė tokios paskirties įmonė Kauno mieste, faktiškai atliekanti viešojo vandens tiekėjo funkcijas. UAB „Kauno vandenys“ tyčia neišperka ieškovui priklausančių inžinierinių tinklų turėdama vienintelį tikslą - jais naudotis neatlygintinai ir gauti iš to pelną. Atsakovas sąmoningai nevykdo Įstatymo 18 str. 2 d. keliamų reikalavimų dėl vandens ir nuotekų tinklų išpirkimo ar nuomos, neteikia prašymo dėl licencijos viešam vandens tiekimui gavimo. Ieškovei priklausančių tinklų vertė (amortizaciniai atskaitymai) ir jų priežiūros išlaidos yra įskaičiuotos į atsakovės vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo kainą ir pagal vandens kainos struktūrą tokios išlaidos sudaro virš 30% vandens kainos. Atsakovui be teisinio pagrindo eksploatuojant ieškovui priklausančius geriamo vandens ir nuotekų tinklus, ieškovui tenka pareiga mokėti turto mokestį, daryti amortizacinius atskaitymus, dėl ko bendrovė negavo planuotų pajamų ir patyrė 387 955,00 Lt nuostolių. Todėl CK 6.242 str. pagrindu tai turėtų būti pripažintina nesąžiningu praturtėjimu ir nurodyta pinigų suma, kaip nuostoliai, grąžintini ieškovui. Atsakovo motyvai, kad ieškovo vandens ir nuotekų tinklai jam (atsakovui) nereikalingi, yra nepagrįsti ir prieštarauja Įstatymo 13 str. nuostatoms. Atsakovas iš esmės sutinka inžinierinius tinklus išpirkti arba nuomoti, tačiau pasiūlyta simbolinė 1 Lt kaina yra aiškiai per maža ir prieštarauja faktinei turto vertei bei ieškovo patiriamomis išlaidoms, susijusioms su turto išlaikymu, bei teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir teisėtų lūkesčių principams.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovai prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad ieškovo reikalavimas atlyginti 387 955,00 Lt dydžio nuostolius yra nepagrįstas, kadangi nėra būtinų sąlygų CK 6.242 str. taikymui ir atsakovo deliktinei atsakomybei kilti. Ieškovas yra davęs sutikimus vartotojams neatlygintinai prisijungti prie jam nuosavybės teise priklausančių vandentiekio ir nuotekų tinklų ir nenustatė jokių tokios teisės apribojimų (mokėti mokesčius, remontuoti tinklus ir pan.). Ieškovo prašymu buvo išduotos techninės sąlygos ginčo tinklų projektavimui ir jo prašymu pastatyti tinklai prijungti prie miesto tinklų. Ieškovas nutiesė inžinierinius tinklus savo iniciatyva, siekdamas sau naudos ir suprato arba turėjo suprasti, kad jam priklausantys tinklai bus naudojami vartotojų interesams tenkinti. Įstatymo 18 str. 2 d. nenumato atsakovui pareigos vandentiekio ir nuotekų tinklus išpirkti arba nustatyti naudojimosi jais tvarką, juolab, kad atsakovas iki šiol nėra viešasis vandens tiekėjas. Ieškovo teiginys, kad vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo kainą pagal vandens kainos struktūrą sudaro virš 30% vandens kainos neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindimo. Ieškovas, būdamas savo pastatytų tinklų savininku, privalo turtą išlaikyti, prižiūrėti, mokėti mokesčius ir pan., todėl jam tenka nuostoliai, susiję su daiktų nusidėvėjimu. Reikalauti šių sumų atlyginimo iš atsakovo nėra jokio pagrindo. Ieškovo nurodyti nuostolių ir įrenginių nuomos dydžiai nepagrįsti įrodymais, be to, veikdamas kaip normaliai atidus ir protingas asmuo, ieškovas neturėjo jokio pagrindo tikėtis, kad pastačius tinklus, jam bus nedelsiant grąžinti investuoti pinigai, kad tinklai bus nupirkti ar išnuomoti už jo nurodytą kainą.
Trečiojo asmens atstovė prašo ieškinį atmesti iš esmės atsakovo nurodytais motyvais.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmetamas.
Įstatymų leidėjas yra nustatęs, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis, tačiau draudžiama versti kitą asmenį sudaryti sutartį, išskyrus atvejus, kai pareigą sudaryti sutartis numato įstatymai ar savanoriškas įsipareigojimas sudaryti sutartį (CK 6.156 str. 1, 2 dalys). Geriamo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 18 str. 2 d. nustatyta, kad viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra, kuri nuosavybės teise priklauso kitiems asmenims ir yra reikalinga viešajam vandens tiekimui, savivaldybės iniciatyva gali būti išperkama savivaldybės (savivaldybių) kontroliuojamos įmonės ar savivaldybės nuosavybėn Vyriausybės nustatyta vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarka arba gali būti sudaromos sutartys dėl geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų naudojimo (nuomos, panaudos, jungtinės veiklos ir pan.). Jei dėl viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros išpirkimo arba dėl sutarties dėl šios infrastruktūros naudojimo sudarymo susitarti nepavyksta, naudojimosi viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra sąlygas ir tvarką gali nustatyti teismas arba infrastruktūra gali būti paimama visuomenės poreikiams įstatymų nustatyta tvarka ir tik tais atvejais, kai infrastruktūra reikalinga viešajam vandens tiekimui. LR Vyriausybės 2007 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 88 patvirtinto Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarkos aprašo (toliau ir Aprašo) 3 punktas nustato, kad Geriamojo vandens tiekimo ir (ar) nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektas gali būti išperkamas savivaldybės ar savivaldybės (savivaldybių) kontroliuojamos įmonės nuosavybėn viešojo vandens tiekėjo pasiūlymu ar savininko (jo įgalioto atstovo) prašymu, viešajam vandens tiekėjui šiame skyriuje nustatyta tvarka šį objektą pripažinus reikalingu ir tinkamu viešajam vandens tiekimui. Savivaldybės teritorijoje geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo ūkio plėtra vykdoma vadovaujantis vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planu. Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planus rengia savivaldybės, vadovaudamosi Teritorijų planavimo įstatymu ir aplinkos ministro nustatytomis vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planų rengimo taisyklėmis (Įstatymo 14 str. 1 d.). Savivaldybės teritorijoje viešąjį vandens tiekimą vykdo viešieji vandens tiekėjai (Įstatymo 15 str. 1 d.). Pagal Įstatymo 2 str. 20 d. viešasis vandens tiekėjas – valstybės ar savivaldybės (savivaldybių) kontroliuojama įmonė, turinti šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įgytą teisę ir pareigą vykdyti viešąjį vandens tiekimą savivaldybės (kelių savivaldybių) viešojo vandens tiekimo teritorijose (viešojo vandens tiekimo regionuose). Viešasis vandens tiekėjas parenkamas Įstatymo 16 str. nustatyta tvarka.
Aptartų teisės normų analizė normų suponuoja išvadą, kad pirma, savivaldybės savo iniciatyva, gali savanoriškai (bet neprivalo) išpirkti savo ar savivaldybės kontroliuojamos įmonės nuosavybėn geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektus arba gali būti sudaromos sutartys dėl šių objektų naudojimo (nuomos, panaudos, jungtinės veiklos ir pan.). Antra, ši infrastruktūra, priklausanti nuosavybės teise kitiems asmenims, turi būti pripažinta reikalinga ir tinkama viešajam vandens tiekimui. Trečia, savivaldybė turi būti parengusi vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planą, į kurį patektų ieškovo tinklai. Ketvirta, savivaldybė turi parinkti viešąjį vandens tiekėją. Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo nagrinėjimo metu viešasis vandens tiekėjas neparinktas, vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planas neparengtas, būtinybė pirkti ar nuomoti ieškovo inžinierinius tinklus nepripažinta ir priešingai, atsakovas ir tretysis asmuo teigia, kad tokios būtinybės nėra (t.2, b.l. 3, 32-36). Todėl nėra teisinio pagrindo teigti, kad esant paminėtoms aplinkybėms atsakovui tenka pareiga sudaryti su ieškovu inžinierinių tinklų nuomos sutartį. Pažymėtina, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Ieškovas nuomos mokestį skaičiuoja remdamasis investicijų į tinklus metine padengimo suma ir negautomis pajamomis dėl įšaldytų lėšų (t.2, b.l. 12), tačiau toks skaičiavimas nepagrįstas konkrečiais duomenimis apie įšaldytas lėšas ir investicijas į tinklų atnaujinimą.
Reikalavimą atlyginti 387 955,00 Lt dydžio nuostolius ieškovas grindžia CK 6.242 straipsnio (nepagrįstas praturtėjimas) pažeidimu ir sieja su sumokėtu nekilnojamojo turto mokesčiu, investicijų į vandentiekio ir nuotekų tinklus metine padengimo suma bei negautomis pajamomis dėl įšaldytų lėšų, kurias atsakovas be pagrindo sutaupė, o ieškovas šiuo dydžiu patyrė nuostolius. Nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas - tai savarankiška prievolės rūšis. Kasacinio teismo praktikoje suformuluotos esminės nepagrįstą praturtėjimą ar turto gavimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo taisyklės: nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas savo prigimtimi yra subsidiarus kitų civilinių teisių gynybos būdų atžvilgiu, t. y. jis taikomas tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais civilinių teisių gynybos būdais arba jos apginamos nevisiškai; be to, prievolei dėl nepagrįsto turto gavimo ar praturtėjimo atsirasti būtinas sąlygų visetas: 1) nėra įstatymo ar sandorio, iš kurių atsiranda prievolė; 2) kreditoriaus veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtą, yra teisėti; 3) turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais; 4) kreditorius atliko veiksmus išimtinai savo interesais ir savo rizika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. Č. ir kt. v. Kauno miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-140/2006; 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „ Okseta“, bylos Nr. 3K-3-166/2008; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. J. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-593/2008; kt.). Konstatavus nepagrįsto turto gavimo ar praturtėjimo prievolę, atsiskaitymams tarp skolininko ir kreditoriaus galioja bendroji taisyklė, kad, išskyrus CK nustatytas išimtis, turi būti grąžinta visa tai, kas yra nepagrįstai gauta ar sutaupyta (CK 6.237 straipsnio 1 dalis, 6.242 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju konstatuota, kad atsakovas dabartiniu metu neturi pareigos nei išpirkti, nei išnuomoti ieškovui priklausančių tinklų. Ieškovo vandentiekio ir nuotekų tinklai buvo prijungti prie atsakovo eksploatuojamų tinklų ieškovo iniciatyva ir jo prašymu (t.1, b.l. 66-67), todėl negalima sutikti su ieškovo argumentais, kad atsakovas ieškovo tinklus eksploatuoja savavališkai ir be teisėto pagrindo (CK 4.23 str. 3 d.). Teismas sutinka su atsakovo ir trečiojo asmens argumentais, kad ieškovas, realizuodamas žemės sklypus kartu su jo pastatytais vandentiekio ir nuotekų tinklais, gavo atitinkamai didesnę finansinę naudą. Leisdamas savo turtu vartotojams naudotis neatlygintinai, ieškovas pats pasirinko disponavimo savo turtu tvarką, todėl permesti daikto išlaikymo naštą (t.1, b.l. 20-21, 39-46, 119-131) atsakovui, nenustačius jo veiksmuose neteisėto ginčo turto valdymo fakto, nėra pagrindo. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra nustatytas visetas sąlygų prievolei dėl nepagrįsto turto gavimo ar praturtėjimo atsirasti bei pagrindas civilinei atsakomybei pagal CK 6.245 str. atsirasti, kadangi nenustatytos būtinos civilinės atsakomybės sąlygos: atsakovo neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys ir kaltė.
Remiantis išdėstytu, ieškovo ieškinys pripažintinas nepagrįstu.
Ieškinį atmetus, iš ieškovo valstybei priteistinas žyminis mokestis, nuo kurio dalies jis buvo atleistas (t.1, b.l. 55) ir bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 83 str. 3 d., 96 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-270 straipsniais, teisėjas
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo UAB „Avelana“ 8 057 Lt (aštuonių tūkstančių penkiasdešimt septynių litų) žyminį mokestį ir 22,40 Lt (dvidešimt du litus 40 ct) bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.