- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-09-11
- Bylos Nr.
- e2S-1866-562/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-10750-2024-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rosita Patackienė
- Atsakovas
- B. Č.
- Ieškovas
- G. Č.
- Kategorijos
- 3.3.1.18Apeliacinio proceso nutraukimas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo B. Č. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 1 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės G. Č. ieškinį atsakovui B. Č. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo, sutuoktinių turto padalinimo, nuomininko teisių perkėlimo ir pagal atsakovo B. Č. priešieškinį ieškovei G. Č. dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei ir kitų su tuo susijusių išvestinių reikalavimų, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų A. P., išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė G. Č. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui B. Č. (toliau – ir atsakovas) dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo, sutuoktinių turto padalinimo, nuomininko teisių perkėlimo. Atsakovas pateikė priešieškinį ieškovei dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei ir kitų su tuo susijusių išvestinių reikalavimų.
2. Atsakovas bei ieškovė pateikė teismui prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, t. y. nepilnametės dukros V. Č. laikinos gyvenamosios vietos nustatymo, laikinos bendravimo tvarkos nustatymo, laikino išlaikymo priteisimo.
3. Atsakovas teismo posėdžio metu iš dalies pakeitė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir prašė teismo nustatyti 50/50 bendravimo tvarką su nepilnamete dukra V. Č.: dvi savaites nepilnametis vaikas gyvena pas vieną iš tėvų, dvi savaites – pas kitą, nepilnametį vaiką pasiimant iš gyvenamosios vietos sekmadienį 18 val. ir grąžinant po dviejų savaičių į gyvenamąją vietą sekmadienį 18 val.
Šalies argumentai
4. Ieškovė prašė nustatyti dukros gyvenamąją vietą kartu su ieškove, priteisti laikiną išlaikymą po 440 Eur, nustatyti detalią bendravimo tvarką, pagal kurią atsakovas bendrauja su dukra (lyginių savaičių) savaitgalį nuo šeštadienio 10.00 val. iki sekmadienio 17.00 val., nustatytu laiku pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą. Taip pat atsakovas su dukra bendrauja savaitės dienomis be nakvynės 2 kartus per savaitę, konkretų bendravimo laiką suderinęs su vaikų motina, atsižvelgiant į vaiko užimtumą, mokymosi ir ugdymo procesą, vaiko interesus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2025 m. balandžio 1 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino iš dalies, o atsakovo prašymą atmetė.
6. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad prašymų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimo metu šalių nepilnametė dukra gyveno su ieškove, ieškovė nepilnamečiu vaiku rūpinosi ir siekė jai sukurti saugumo jausmą. Teismas pažymėjo, kad nėra duomenų apie tai, kad ieškovė netinkamai rūpintųsi nepilnamečiu vaiku, neleistų atsakovui bendrauti su vaiku, turėtų kokių nors žalingų įpročių. Tuo tarpu, prašymų nagrinėjimo metu nebuvo pašalintos abejonės dėl galimo atsakovo nesaikingo alkoholio vartojimo. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, į geriausius vaiko interesus ir jo teisę turėti saugią, stabilią aplinką, tenkino ieškovės prašymą ir nepilnamečio vaiko laikinąją gyvenamąją vietą nustatė su ieškove.
7. Teismas sprendė, kad siekiant nepilnamečiam vaikui suteikti saugią, ramią aplinką, šioje proceso stadijoje netikslinga nustatyti 50/50 bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, todėl nustatė ieškovės siūlomą bendravimo tvarką, kuri labiau atitinka nepilnamečio vaiko interesus. Ieškovė prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių prašė nustatyti atsakovo bendravimo tvarką su nepilnamete dukra, nustatant, kad tėvas turi teisę bendrauti su dukra lyginių savaičių savaitgalį nuo šeštadienio 10.00 val. iki sekmadienio 17.00 val. Ieškovė teismo posėdžio metu išreiškė poziciją, kad leistų atsakovui su nepilnamete dukra matytis kas antrą savaitgalį nuo penktadienio iki sekmadienio. Vadovaudamasis principu, kad šeimos bylose teismas turi būti aktyvus ir veikti ex officio (pagal pareigas), teismas nutarė iš dalies modifikuoti ieškovės siūlomą bendravimo tvarką ir pakeitė bendravimo tvarkos 1–ąjį punktą į „Tėvas turi teisę bendrauti su dukra kas antrą savaitgalį, nepilnametę dukrą pasiimdamas penktadienį iš jos ugdymo įstaigos ir grąžindamas sekmadienį 17.00 val. į jos gyvenamąją vietą.“
8. Teismas, atsižvelgdamas į teismų praktikoje suformuotą orientacinį kriterijų dėl priteistino išlaikymo vaikui dydžio (pusė minimalios mėnesinės algos), preliminariai atsižvelgęs į vaiko amžių (9 metai), papildomus užsiėmimus bei į tai, kad byloje nėra duomenų apie nepilnamečio vaiko specialiuosius poreikius, darė išvadą, kad yra pagrindas ieškovės prašymą tenkinti iš dalies ir priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui po 327,25 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sprendimo civilinėje byloje priėmimo, ieškovę paskiriant vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Atsakovas pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 1 d. nutartį ir priimti naują nutartį – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti, o atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti ir nustatyti maksimalią bendravimo atsakovo su dukra tvarką – 50/50. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Teismo motyvacija dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prieštaringa ir nepagrįsta, todėl neatitinka aiškaus, nuoseklaus bei įrodymais pagrįsto argumentavimo principų. Nors skundžiama nutartis grindžiama šalių konfliktiniais santykiais ir būtinybe užtikrinti vaikui saugią aplinką, pats teismo išdėstytas motyvavimas kelia rimtų abejonių dėl loginės argumentacijos trūkumų.
9.2. Teismas iš esmės galutines išvadas dėl to, jog negali būti taikomas 50/50 bendravimo modelis, grindžia ieškovės sufabrikuotu 2025 m. kovo 23 d. smurto artimoje aplinkoje orderiu, kuris 2025 m. kovo 27 d. Kauno apylinkės teismo teisėjo Dainiaus Ročio nutartimi panaikintas. Teismas, išnagrinėjęs atsakovo skundą dėl orderio, iš esmės konstatavo, kad jokio smurto ieškovės atžvilgiu nebuvo naudota.
9.3. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas pirmiausia privalėjo įvertinti aplinkybes, kad ieškovė neteisėtai ir nepagrįstai savavališkais veiksmais pakeitė nepilnametės dukros nuolatinę ir ilgalaikę gyvenamąją, adresu (duomenys neskelbtini). Nepaisant to, šių aplinkybių teismas net nevertino ir dėl jų nepasisakė.
9.4. Teismas, nagrinėdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vilkino ir nepagrįstai vaiko negrąžino į jo nuolatinę gyvenamąją vietą, į kurią vaikas nori sugrįžti gyventi. Nepilnametė dukra, apklausiant teismo psichologui, aiškiai išreiškė norą gyventi su tėvu, taip pat nurodė, kad nori gyventi ten, kur prieš tai gyveno.
9.5. Teismas taip pat privalėjo įvertinti, kad ieškovė dirba kirpėja, dirba kas antrą dieną, dažnai baigia darbą vėlai (apie 20-21 val.), dukra paliekama mokykloje, prailgintoje grupėje iki 17-18 val. Todėl abejotina, kad tai atitinka vaiko interesus.
Atsiliepimas
10. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydama jį atmesti, o nutartį palikti nepakeistą. Atsakovės atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Teismui taikant laikinąsias apsaugos priemones, pagrįstai nebuvo atsižvelgta į nepilnamečio vaiko išsakytą norą gyventi su tėčiu, o buvo atsižvelgta į vaiko geriausius interesus. Atsakovo teiginiai, kad teismas privalėjo atsižvelgti į vaiko nuomonę, yra visiškai nepagrįsti.
10.2. Nėra nustatyta atsakovo minimali bendravimo su dukra tvarka. Atsakovui sudaromos galimybės bendrauti su dukra lygiai tiek savaitgalių, kiek ir ieškovei. Darbo dienomis, kai vaikas yra ugdymo įstaigoje, atsakovui taip pat sudaromos galimybės bendravimui, atitinkamai, per daug nepažeidžiant vaiko dienos ir savaitės režimo, kas visiškai atitinka teisminę praktiką šiuo klausimu, nepažeidžia tiek tėvo, tiek dukters interesų.
10.3. Atsakovo argumentas, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iš esmės neva vadovaujasi tik 2025 m. kovo 23 d. smurto artimoje aplinkoje orderiu, yra klaidinantis ir nepagrįstas. Teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, preliminariai įvertino esamą situaciją, šalių nurodytas aplinkybes ir taikė laikinąsias apsaugos priemones laikinam situacijos sureguliavimui, kad būtų kiek įmanoma mažiau pakenkta vaiko interesams. Teismas nesivadovavo išimtinai 2025 m. kovo 23 d. priimtu smurto artimoje aplinkoje orderiu.
Šalies argumentai
10.4. Ieškovė nesutinka su atsakovo teiginiais, kad ji trukdo matytis tėvui su dukra. Šie teiginiai visiškai nepagrįsti. Ieškovė supranta, kad atsakovas turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Atsakovas dirbtinai siekia pavaizduoti ieškovę kaip trukdančią įgyvendinti šią jo teisę ir pareigą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
12. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Dėl apeliacinio proceso nutraukimo
13. Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 1 d. nutartį ir priimti naują nutartį – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti, o atsakovo prašymą tenkinti.
14. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 15 d. buvo gautas ieškovės ir atsakovo pareiškimas dėl ieškinio ir priešieškinio atsiėmimo. Ieškovė informavo, kad nuo Šv. Velykų (2025 m. balandžio 20 d.) susitaikė su atsakovu ir grįžo gyventi su nepilnamete dukra V. Č. pas atsakovą į namus.
15. Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 15 d. nutartimi panaikino 2025 m. balandžio 1 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, atsižvelgiant į tai, kad šalys nurodė, jog susitaikė ir gyvena kartu, t. y., nebeliko ginčo dėl laikinosios vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo ir laikino išlaikymo priteisimo.
16. CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis) negali būti apeliacinio apskundimo objektu. Jeigu nurodyta aplinkybė paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Aptartos nuostatos taikytinos nagrinėjant ir atskiruosius skundus (CPK 338 straipsnis).
17. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu nustačius, kad įsiteisėjo šioje byloje priimtas teismo procesinis sprendimas dėl bylos nutraukimo, patenkinus ieškovės pareiškimą dėl ieškinio atsiėmimo bei atsakovo pareiškimą dėl priešieškinio atsiėmimo, vertintina, kad pirmosios instancijos teismo 2025 m. balandžio 1 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisėtumo ir pagrįstumo klausimo nagrinėjimas šioje byloje tapo netikslingas, kadangi nebėra apeliacijos objekto. Bylą nutraukus, atsakovo atskirojo skundo išsprendimas, nepriklausomai nuo priimto procesinio sprendimo, neturėtų jokios įtakos apelianto teisėms ir pareigoms. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis).
18. Apeliacinės instancijos teismui nebuvo pateikti duomenys apie ginčo šalių apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl šių išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas.
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 5 dalimi, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinį procesą, pradėtą pagal atsakovo B. Č. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 1 d. nutarties, nutraukti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.