- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-05-26
- Bylos Nr.
- e2-4521-457/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-18-3-00232-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vidmantas Gestautas
- Ieškovas
- I. Š.
- Atsakovas
- A. Š., D. B., G. Š., L. L.
- Advokatai
- Valdas Falkauskas
viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. Š. ieškinį atsakovams A. Š., D. B., G. Š. ir L. L. dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė I. Š. kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti jai asmeninės nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą – ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinių pastatų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei pilna nuosavybės teise įgytus ūkinius pastatus, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), teisiškai registruotus Į. Š. vardu, esančius (duomenys neskelbtini).
Ieškovė I. Š. ir jos atstovas teismo posėdyje savo ieškinį palaikė visiškai, paaiškino, kad ieškovės vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas, t. y. ½ dalis gyvenamojo namo su ūkiniais pastatais, esantys (duomenys neskelbtini). Ji nuo 1976 m. nebegyveno su sutuoktiniu K. Š. ir nevedė su juo bendro ūkio, išsituokė su juo 2001 m., o aukščiau minėtą nekilnojamąjį turtą įgijo 1994 m. K. Š. 2002 m. mirė. Kadangi ji nekilnojamąjį turtą įgijo dar esant santuokoje su K. Š., tai turtas laikomas bendrąja sutuoktinių nuosavybe. Prie nekilnojamojo turto įsigijimo K. Š. neprisidėjo, jis net nežinojo, kad ji tą turtą įsigijo, nes su K. Š. nepalaikė jokių ryšių. Ji visą laiką tuo turtu rūpinosi viena, mokėjo mokesčius, remontavo. Ji turi keturis vaikus, kurie byloje yra įtraukti atsakovais. Sūnūs A. Š. ir G. Š. yra užsienyje, su jais bendrauja, jie neprieštarauja, kad nekilnojamasis turtas būtų pripažintas jos asmenine nuosavybe. Kai ji įsigijo ginčo nekilnojamąjį turtą, jos vaikai jau buvo pilnamečiai ir gyveno savo gyvenimą. Jai priklauso ½ dalis gyvenamojo namo, ūkiniais pastatai – tvartas, daržinė, klėtis, o žemė yra valstybinė. Jau du metus ji šiuo turtu nesinaudoja, nes nusipirko butą Skaistgirio miestelyje, Joniškio r. sav. Visas ginčo nekilnojamasis turtas yra ieškovės įgytas 1994 m. balandžio 28 d. sutartimi, visas turtas viešame registre yra registruotas ieškovės vardu ir iki šios dienos ieškovė šį turtą tebevaldo. Ieškovė ginčo turtą nori parduoti, tačiau to padaryti negali, nes jis buvo įgytas santuokos su K. Š. metu, t. y. dar nenutraukus santuokos, todėl laikomas bendrąja sutuoktinių nuosavybe. Nuo 1976 m. ieškovė su K. Š. nebegyveno, su juo bendro ūkio nevedė, bendrų lėšų neturėjo, todėl ginčo nekilnojamąjį turtą ieškovė įsigijo už savo asmenines lėšas. Nuo turto įsigijimo momento, ieškovė viena pati vykdė visas turto savininko prievoles ir pareigas, t. y. išlaikė turtą, jį prižiūrėjo, juo naudojosi, jį valdė, mokėjo visas mokestines prievoles. Akivaizdu, kad yra surinkta pakankamai duomenų apie tai, kad ieškovė turėjo savo vienasmenę valią įsigyti turtą asmenine nuosavybe, valdė jį ir naudojo kaip asmeninę nuosavybę, todėl yra pagrindas tenkinti ieškovės ieškinį ir pripažinti ginčo turtą asmenine ieškovės nuosavybe.
Atsakovė D. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad su savo mamos, ieškovės I. Š. ieškiniu sutinka ir prašo jį tenkinti visiškai. Žino, kad ginčo nekilnojamasis turtas pirktas už asmenines ieškovės lėšas. Tėvas, t. y. K. Š., prie nekilnojamojo turto įsigijimo neprisidėjo nei kiek. Ginčo nekilnojamasis turtas yra mamos asmeninė nuosavybė. Ji su tėvu K. Š. nebendravo. Mama viena gyveno ginčo name, viena pati viskuo rūpinosi, mokėjo mokesčius, rinkliavas. Po skyrybų ieškovė su K. Š. jokių ryšių nepalaikė, tėvas net nežinojo, kad ieškovė įsigijo nekilnojamąjį turtą.
Atsakovė L. L. teismo posėdžio metu paaiškino, kad su ieškovės ieškiniu sutinka ir prašo jį tenkinti visiškai. Paaiškino, kad tėvo nepamena. Mama I. Š. ginčo nekilnojamąjį turtą įsigijo savo lėšomis, tuo metu ji su tėvu jau senai nebegyveno kartu, tarp jų nebuvo jokio bendravimo. Mama turtu rūpinosi viena pati, mokėjo mokesčius, prižiūrėjo pastatus, daržus ir pan.
Atsiliepimas
Atsakovas G. Š. pateikė atsiliepimą į ieškovės ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškovės ieškiniu sutinka ir prašo jį tenkinti. Patvirtino, kad jo tėvas K. Š. su ieškove negyveno, ginčo nekilnojamąjį turtą ieškovė įsigijo savo lėšomis. K. Š. ginčo nekilnojamojo turto netvarkė, niekada jo neprižiūrėjo ir nevykdė jokių prievolių.
Atsakovui A. Š. buvo tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, tačiau jis į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į ieškovės ieškinį nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Ieškovės I. Š. ieškiniu ir jos teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais, atsakovių D. B. ir L. L. teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais, atsakovo G. Š. pateiktu atsiliepimu ir kita byloje esančia medžiaga nustatyta, jog ieškovė, santuokos su K. Š. metu, 1994 m. balandžio 28 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2-1585 pagrindu įgijo: ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ dalį kitų inžinerinių statinių – šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) Joniškio rajono Civilinės metrikacijos skyriuje buvo įregistruota ieškovės ir K. Š. ištuoka, įrašo Nr. 40; nutraukiant santuoką, turtas liko nepadalintas, (duomenys neskelbtini) K. Š. mirė.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.138 straipsnyje numatyta, kad civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas pripažindamas tas teises.
Pagal bendrąją materialinių įstatymų galiojimo laike taisyklę teisinių santykių kvalifikavimui turi būti taikomos jų atsiradimo metu galiojusios teisės normos, jeigu atskiruose įstatymuose nenustatyta kitaip. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000 m. liepos 18 d. Nr.VIII-1864) 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Civilinio kodekso (toliau – ir CK) trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus (2001 m. liepos 1 d.). Pažymėtina, kad esminė įstatymu nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo nuostata tiek pagal Santuokos ir šeimos kodeksą (toliau – ir SŠK), tiek pagal CK trečiosios knygos antrojo skyriaus normas, išliko ta pati: preziumuojama, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė (SŠK 21 straipsnis, CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Įstatymuose (SŠK 22 straipsnis, CK 3.89 straipsnis) yra (buvo) numatyta ir asmeninė sutuoktinių nuosavybė, tačiau kiekvienu atveju turto priklausymo asmeninės nuosavybės teise vienam iš sutuoktinių faktas turi būti įrodinėjimas paneigiant bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją. Be to, jeigu byla teisme nagrinėjama įsigaliojus CK, tai turi būti daroma ne pagal SŠK, o pagal CK trečiosios knygos antrojo skirsnio normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-579/2002, 3K-3-343/2006, 3K-3-280/2008).
CK 3.88 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai. Kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu viešajame registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje pabrėžiama, kad tam, jog viešame registre registruotinam turtui būtų galima taikyti sutuoktinių turto bendrumo prezumpciją, būtinas bent vienas iš įrašų: 1) turto įregistravimas abiejų sutuoktinių vardu; 2) kai turtas įregistruotas vieno sutuoktinio vardu, registre turi būti nurodyta, kad tai yra bendroji jungtinė nuosavybė. Vieno sutuoktinio vardu viešame registre įregistruotas turtas, jame nenurodžius, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, bus laikomas asmenine to sutuoktinio nuosavybe, kol neįrodyta kitaip. Ši teisės taikymo taisyklė reiškia, kad įrašai Nekilnojamojo turto registre preziumuoja nuosavybės teisinių santykių pobūdį taip, kaip jie išviešinami, tačiau tokia prezumpcija yra ginčijamoji (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-464/2008, 3K-3-491/2009, 3K-3-491/2011).
Nežiūrint to, kad tiesioginių ieškinio reikalavimą patvirtinančių įrodymų teismui nepateikta, vis dėlto pateiktų įrodymų visuma leidžia daryti tikėtiną išvadą, jog nekilnojamasis turtas – ½ dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ dalis kitų inžinerinių statinių – šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), buvo įgyti iš asmeninių ieškovės lėšų, atsakovas prie nekilnojamojo turto įsigijimo neprisidėjo, nes tuo metu su ieškove kartu negyveno, bendro ūkio nevedė jau nuo 1976 m., ieškovė nuo santuokos su K. Š. nutraukimo, t. y. nuo 2001 m., iki šiol naudojasi nekilnojamuoju turtu, K. Š. niekada nereiškė jokių pretenzijų į nekilnojamąjį turtą, juo nesinaudojo, jo neprižiūrėjo, nemokėjo mokesčių ir pan.
Remiantis tuo, kas išdėstyta ir vadovaujantis CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostata, pripažintina, kad ½ dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ dalis kitų inžinerinių statinių – šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), priklauso ieškovei asmeninės nuosavybės teise.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas
nusprendė:
ieškinį tenkinti.
Pripažinti ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ dalį kitų inžinerinių statinių – šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), asmenine I. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybe.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.