Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-02-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-44-497/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-02-17
Bylos Nr.
1S-44-497/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Audrius Cininas
Nuteistasis
A. B.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-44-497/2020
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14; 2.5.19 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Cininas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo A. B. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 16 d. nutarties, kuria atmestas A. B. skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. gruodžio 6 d. nutarimo Nr. 59-246, kuriuo atsisakyta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. B. Švedijos Karalystės Svea apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu nuteistas pagal baudžiamojo įstatymo dėl bausmių paskyrimo (1968:64) 1 straipsnio 1 pastraipą, 2 punktą ir 4 punktą, 3 straipsnį – ir paskirta laisvės atėmimo bausmė 2 (dviem) metams ir 9 (devyniems) mėnesiams. Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 17 d. nutartimi Svea apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu paskirta bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalimi ir paskirta laisvės atėmimo bausmė 2 (dviem) metams ir 9 (devyniems) mėnesiams.

2. A. B. taip pat nuteistas Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2018 m. kovo 19 d. nuosprendžiu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 260 straipsnio 1 dalį ir paskirta bausmė laisvės atėmimas 4 (keturiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 17 d. nutartimi suderinta bausme ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 5 (penkiems) metams.

3. Laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžia – 2017 m. kovo 31 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2021 m. sausio 20 d. Neatliktos bausmės dalis 2019 m. lapkričio 29 d. buvo 1 metai 22 dienos.

4. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – Komisija) 2019 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr. 59-246 nutarė netaikyti nuteistajam A. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą.

Šalies argumentai

5. Nesutikdamas su Komisijos 2019 m. gruodžio 6 d. nutarimu, A. B. skundu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydamas minėtą procesinį sprendimą panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. sausio 16 d. nutartimi nuteistojo A. B. skundą atmetė.

6. Skundu Vilniaus apygardos teismui nuteistasis A. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 16 d. nutartį ir taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

7. Skunde nurodoma, jog Vilniaus pataisos namų Resocializacijos skyriaus 2019 m. lapkričio 21 d. Socialinio tyrimo išvada Nr. 57-212 (toliau – Socialinio tyrimo išvada) yra surašyta klaidingai ir neišsamiai. Visų pirma, nuteistasis sutinka, kad minėtoje išvadoje nustatyta, kad jam du kartus buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau nurodo, kad sąlygas pažeidė tik vieną kartą bei nenurodyta, kad jis anksčiau buvo paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos, kuomet ilgą laiką vykdė jam skirtus įpareigojimus. Antra, Socialinio tyrimo išvadoje nenurodyta, kad nuteistasis išlaikė valstybinį lietuvių kalbos brandos egzaminą, šiuo metu mokosi, yra užsiregistravęs laikyti kitus valstybinius egzaminus, kreipėsi su prašymu sudaryti sąlygas mokytis nuotoliniu būdu universitete, tačiau gavo neigiamą atsakymą. Nuteistasis nurodo, kad niekada nėra vartojęs narkotinių ar psichotropinių medžiagų, todėl Socialinėje tyrimo išvadoje nepagrįstai nurodoma, kad nėra duomenų apie tai. Taip pat Socialinėje tyrimo išvadoje klaidingai nurodoma, kad pirminis nusikalstamos elgesio rizikos įvertinimas buvo atliktas 2018 m. gegužės 8 d., kadangi jo pirminis įvertinimas buvo nustatytas 2017 m. rugsėjo 26 d. Be to, išvadoje nurodyta informacija, susijusi su finansine padėtimi, yra neatitinkanti tikrovės. Pažymi, kad jis dėl padarytų nusikaltimų gailisi ir deda dideles pastangas, kad pakeistų požiūrį į gyvenimą.

8. Nuteistojo teigimu, jo nusikalstamo elgesio rizikos balų sumažėjimas atitinka Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatytą esminę sąlygą, leidžiančią teismui taikyti lygtinį paleidimą. 2015 m. rugsėjo 1 d. įstatymo redakcija buvo pakeistos BVK nuostatos, siekiant sudaryti veiksmingą paleidžiamų asmenų resocializaciją ir integraciją į visuomenę, t. y. nebekeliama sąlyga, kad nuteistasis būtų visiškai įvykdęs individualiajame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, o pakanka, kad minėtas priemones vykdo.

Šalies argumentai

9. Skunde nurodo, kad ankstesnių teistumų priežastis buvo alkoholio vartojimas ir tai supratęs jis lankė reabilitacijos programą apie alkoholio ir narkotikų žalą, ėmė vengti konfliktinių situacijų, atsisakė alkoholio ir pakeitė savo elgesį.

10. Pažymi, kad nors atlikdamas laisvės atėmimo bausmę jis nedirba, tačiau lanko ugdymo programas. Šiuo metu vyksta 3 teisminiai procesai dėl jam paskirtų drausminių nuobaudų panaikinimo bei Kalėjimų departamentui ir Seimo kontrolieriams pateikti skundai dėl Socialinės tyrimo išvados, kuri, nuteistojo manymu, yra klaidinanti ir neatitinkanti tikrovės.

Atsiliepimas

11. Atsiliepimų į skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. B. skundas atmetamas.

12. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

13. Išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai vertino, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis A. B. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir taisomas probacijos.

14. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis A. B. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, kas yra formalus pagrindas svarstyti nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad nuteistasis priklauso vidutinės rizikos grupei – jo vertinimo balas – 56. Šiuo atveju, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip vidutinė, nuteistojo pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Vertinant nuteistojo pažangą, vertinami ir nuteistajam nustatyti kriminogeniniai veiksniai, sprendžiant, ar jiems esant yra pakankamas pagrindas manyti, jog nuteistasis, būdamas laisvėje, laikysis įstatymų ir nebenusikals. Iš nuteistajam nustatyto nusikalstamo elgesio rizikos veiksnių 20 balų yra statiniai, kurių nėra galimybės sumažinti, ir 36 balus – dinaminiai veiksniai. Prie pastarųjų priskirtini gyvenimo stiliaus neigiami aspektai, savanaudiško elgesio apraiškos, vengiant priimti konstruktyvius sprendimus, nustatytų elgesio tvarkos taisyklių pažeidimai įkalinimo įstaigoje, nepakankamas savo elgesio pasekmių įvertinimas. Teismo vertinimu, šiuo metu nėra maksimaliai išnaudotos galimybės sumažinti riziką iki minimumo, kas būtų pagrindas išvadai, kad nuteistasis įdėjo maksimalias pastangas įrodyti, kad ateityje savo elgesiu laikysis įstatymų ir nebenusikals.

15. Apylinkės teismas pagrįstai visų aplinkybių visumoje įvertino ne tik BVK 157 straipsnyje nurodytas formalias lygtinio paleidimo taikymo galimumo sąlygas, tačiau aptarė ir kitus, šiam klausimui spręsti svarbius aspektus t. y. nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo laikotarpiu, jo požiūrį į padarytus nusikaltimus, paskirtą bausmę, taikomas resocializacijos priemones ir kt. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad A. B. elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas – nors 2018-2019 metais jis buvo keturis kartus skatintas už nepriekaištingą elgesį, tačiau viso bausmės atlikimo metu buvo septynis kartus baustas už režimo reikalavimų pažeidimus, kurie teismo vertintini kaip šiurkštūs. Pastebėtina tai, kad asmuo du kartus buvo nubaustas jau po paskutiniojo Komisijos svarstymo (2019 m. gegužės 16 d.), kas visgi rodo, kad išvadų dėl priešingo teisei elgesio nuteistasis nedaro, negeba tinkamai įvertinti taisyklių laikymosi svarbos ir jų pažeidimo pasekmių. Nuteistajam A. B. 3 nuobaudos Komisijos 2019 m. gruodžio 6 d. nutarimo priėmimo dieną buvo galiojančios. Taigi, aukščiau įvardintos aplinkybės rodo, kad nuteistasis visgi nededa pakankamai pastangų tinkamai atlikti jam skirtą laisvės atėmimo bausmę. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, jis net ir būdamas pataisos įstaigoje susiduria su problemomis dėl priežiūros vykdymo ir taisyklių laikymosi. Tai reiškia, jog nuteistasis, turėdamas galimybę sumažinti kriminogeninius veiksmus, to nedaro. Taigi, aukštesniojo teismo vertinimu, nuteistajam šiuo metu taikytos socialinės reabilitacijos priemonės bei jų rezultatai, pastarojo pastangos mažinti nusikalstamo elgesio riziką, dar nėra pakankami, kad nuteistąjį būtų galima toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės.

16. Nuteistasis anksčiau ne kartą teistas (pirmasis teistumas sulaukus 22 metų), laisvės atėmimo bausmę atlieka jau nebe pirmą kartą, jam net du kartus buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas. Ir nors jam kartą buvo panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas anksčiau termino, tačiau tai, kad po to ir vėl darė naujus nusikaltimus, atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi, todėl nėra pagrindo konstatuoti akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių, leidžiančių teismui šiuo metu pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, o jo atžvilgiu taikoma probacija bus sėkminga. Nors tiek padarytos nusikalstamos veikos, jų pavojingumas bei įvykdymo aplinkybės, tiek atliktos bei neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, ir nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą taikyti/netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau jų vertinimas kitų aplinkybių visumoje įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikomas neteisėtu. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą į nuteistojo padarytus teisės pažeidimus atsižvelgiama tik tiek, kiek tai leidžia charakterizuoti nuteistąjį bei įvertinti jo elgesio korekciją, atliekant jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Nagrinėjamu atveju nusikaltimai, už kurių padarymą A. B. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, yra sietini su finansinės naudos siekimu. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2018 m. kovo 19 d. nuosprendžiu konstatuota, jog nusikaltimas padarytas veikiant organizuotoje grupėje. Minėta aplinkybė atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, ir nors tai neabejotinai jau buvo įvertinta nuosprendžiu A. B. skiriant bausmę, tačiau, kaip ir minėta, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, analizuojant nuteistojo asmenybę bei jos pokyčius, svarstant nuteistojo elgesio pažangos pakankamumą, ši aplinkybė taip pat neturėtų būti sumenkinama.

17. Apygardos teismas, remdamasis Socialinio tyrimo išvada, sutinka, kad nagrinėjamu atveju yra pastebimi teigiami nuteistojo A. B. elgesio pokyčiai: nuteistasis noriai dalyvauja pataisos programose, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, socialinius ryšius su šeima palaiko, mokosi, išlaikė lietuvių kalbos valstybinį egzaminą ir ruošiasi laikyti kitus valstybinius egzaminus, tačiau tai tik parodo, jog jis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis. Be to, skunde nurodytos aplinkybės bei nuteistojo tikslai kuo greičiau būti su šeima, pradėti dirbti, vertintini teigiamai, tačiau sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo instituto taikymo, teismo nuomone, tai nėra absoliutūs pagrindai jį taikyti ir šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamos jo pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, negali būti vertinama tik svarstymo momentu esamos aplinkybės.

18. Apygardos teismas pažymi, kad teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Nors nuteistasis šiuo metu bausmę stengiasi atlikti tinkamai, tačiau aukščiau išdėstyti duomenys bei tai, kad ir pakartotinio smurtinio elgesio rizika išlieka vidutinė, teismo vertinimu, rodo, jog nuteistojo A. B. elgesys laisvės atėmimo vietoje vis tik nepasižymėjo tokiomis savybėmis, kurios leistų jį vertinti itin teigiamai ir sudarytų pagrindą manyti, jog jis daro akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką ir paleistas lygtinai laikysis įstatymų ir nenusikals. Nesant pakankamo pagrindo manyti, kad šiuo metu lygtinai paleidus A. B., jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, apylinkės teismas pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos 2019 m. gruodžio 6 d. nutarimą dėl jo lygtinio paleidimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo A. B. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 16 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas Audrius Cininas