- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-07-14
- Bylos Nr.
- 2-1863/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Artūras Driukas, Danutė Milašienė, Virginija Čekanauskaitė
- Pareiškėjas
- R. J.
- Kategorijos
- 126.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Artūro Driuko ir Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 5 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo R. J. skundas dėl bankrutuojančios žemės ūkio bendrijos „Agroma“ 2010 m. spalio 28 d. kreditorių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas, bankrutuojančios ŽŪB „Agroma“ kreditorius, R. J. prašė pripažinti negaliojančia 2010 m. spalio 28 d. įvykusio bankrutuojančios ŽŪB “Agroma“ kreditorių susirinkimo nutarimo dalį, kuria bankrutuojančios įmonės kreditoriai įpareigojo administratorių kreiptis į teismą su šiame susirinkime patvirtintu ieškinio tekstu dėl žalos, padarytos ŽŪB „Agroma“ vadovo, tai yra pareiškėjo, veiksmais atlyginimo į Kauno apygardos teismą, nes toks ieškinys negalimas kol bankrutuojančios bendrovės bankrotas nepripažintas tyčiniu. Nurodė, kad kreditorių susirinkime nedalyvavo visi bankrutuojančios bendrovės kreditoriai ir už administratoriaus pasiūlytą darbotvarkę jie balsavo raštu. Tiesiogiai susirinkime dalyvavo tik pats pareiškėjas, todėl visi kiti kreditoriai neturėjo galimybės išklausyti jo, kaip buvusio ŽŪB „Agroma“ administracijos vadovo ir savininko, paaiškinimų dėl bendrovės bankrutavimo priežasčių bei nebuvo informuoti apie Kauno rajono prokuratūroje atliekamo ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 65-2-00045-09 dėl tyčinio BŽŪB „Agroma“ bankroto eigą. BŽŪB „Agroma“ administratorius UAB „Valnetas“ prašė pareiškėjo skundą atmesti. Nurodė, kad bankrutuojančios įmonės kreditoriaus skundžiamas nutarimas priimtas nepažeidžiant Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 24 straipsnyje nustatytos tvarkos, už darbotvarkėje sprendžiamus nutarimus balsavo beveik 95 procentai bankrutuojančios bendrovės kreditorių.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2011 m. gegužės 5 d. nutartimi atmetė pareiškėjo R. J. skundą dėl BŽŪB „Agroma“ 2010 m. spalio 28 d. kreditorių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais. Teismas nurodė, kad skundžiamas BŽŪB „Agroma“ kreditorių susirinkimo nutarimas priimtas sutinkamai su ĮBĮ 24 straipsnio reikalavimais absoliučios kreditorių balsų daugumos pagrindu. Jokių neginčytinų įrodymų dėl skundžiamo kreditorių susirinkimo nutarimo neteisėtumo pareiškėjas nepateikė. Kreditorių susirinkimas visus nutarimus priėmė savo kompetencijos ribose (ĮBĮ 23 str.). Pareiškėjas neginčija kitais darbotvarkės klausimais priimtų nutarimų teisėtumo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu apeliantas R. J. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti kreditorių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Kreditoriai dėl ginčijamo kreditorių susirinkimo darbotvarkės klausimo balsavo raštu, neturėdami visos išsamios informacijos dėl priimamo sprendimo, jie nebuvo informuoti apie atliekamą ikiteisminį tyrimą, nebuvo supažindinti su visais dokumentais, esančiais BŽŪB „Agroma“ administratoriaus žinioje, dėl sudarytų nekilnojamojo turto sandorių. Teismas neatsižvelgė į tai, kad skundžiamo kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimą nulėmė didžiausio BŽŪB „Agroma“ kreditoriaus UAB „Baltic Agro“, inicijavusio ikiteisminį tyrimą, balsas. Teismas neišreikalavo duomenų apie atliekamą ikiteisminį tyrimą. Klausimą dėl ieškinio teismui pateikimo galima bus spręsti tik tuomet, kai dėl BŽŪB „Agroma“ tyčinio bankroto pasisakys teisėsaugos institucijos.Pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 259 straipsnio nuostatas, nes bylą privalėjo išspręsti priimant sprendimą, o ne nutartį. Priimta nutartis neatitinka CPK 270 straipsnio 4 dalies reikalavimų, nes joje nenurodyti nustatytos bylos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas BŽŪB „Agroma“ prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ginčijamas nutarimas būtų priimtas pažeidžiant įmonių bankroto procedūrą reglamentuojančių teisės normų nuostatas.Kreditorių susirinkime dėl skundžiamo nutarimo dėl ieškinio pateikimo Kauno apygardos teismui dalyvavo septyni teismo patvirtinti kreditoriai, kurių kreditorinių reikalavimų suma sudaro 92,508 procentų visų patvirtintų kreditorinių reikalavimų. Už ginčijamo nutarimo priėmimą balsavo 91,743 procentų visų teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos, todėl nutarimas yra teisėtas ir galiojantis.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo R. J. skundas dėl BŽŪB „Agroma“ 2010 m. spalio 28 d. kreditorių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Bankroto bylų nagrinėjimo ypatumus nustato ĮBĮ. Bylos, kylančios iš bankroto teisinių santykių, nagrinėjamos pagal bendrąsias civilinio proceso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato CPK ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (LR CPK 1 str. 1 d.). ĮBĮ 21 straipsnis numato, kad bankrutuojančios įmonės kreditoriai turi teisę dalyvauti kreditorių susirinkimuose, balsuoti jame priimamais klausimais, ginti savo reikalavimus bei kreiptis į teismą dėl kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų. Kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimo tvarką reglamentuoja ĮBĮ 24 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad susirinkimo nutarimas laikomas priimtu, kai už jį atvirai balsavo kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos. Kreditorių susirinkimo nutarimai yra privalomi įmonės kreditoriams, tačiau gali būti skundžiami bankroto bylą nagrinėjančiam teismui (ĮBĮ 24 str. 4 d., 5 d.).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismui, nagrinėjant skundus dėl bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo, reikia patikrinti, ar buvo laikytasi ĮBĮ ir kreditorių susirinkimo nustatytos tokio susirinkimo sušaukimo tvarkos, taip pat kreditorių dalyvavimo, numatytos darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta bankrutuojančios UAB ,, Revi“ byloje Nr. 3K-3-286/2007).
Iš BŽŪB „Agroma“ 2010 m. spalio 28 d. kreditorių susirinkimo protokolo matyti, kad kreditorių susirinkime dalyvavo septyni kreditoriai, kurių bendra kreditorinių reikalavimų suma sudaro – 643 124,79 Lt, kas sudaro 92,508 procentų visų Kauno apygardos teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos. Balsavimo raštu biuletenius pateikė šeši kreditoriai, kurių bendra kreditorinių reikalavimų suma sudaro – 637 803,23 Lt, kas sudaro 91,743 procentų visų patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos. Asmeniškai kreditorių susirinkime dalyvavo vienas kreditorius – apeliantas, kurio reikalavimo suma sudaro 5 321,56 Lt, kas sudaro 0,765 procentų visų patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos. Už ginčijamą kreditorių susirinkimo darbotvarkės klausimą balsavo 91,743 procentų visų kreditorių. Duomenų, kad kreditorių susirinkimo ginčijamas nutarimas būtų priimtas nesilaikant ĮBĮ nuostatų, byloje nėra. Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad skundžiamo kreditorių susirinkimo sušaukimo, balsavimo bei nutarimo priėmimo tvarka pažeista nebuvo. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiga ruošti ieškinius teismui bankroto bylose priklauso bankrutuojančios įmonės administratoriui, o ne įmonės kreditoriams (ĮBĮ 11 str. 3 d.). Kreditoriai apie paruoštą ieškinį buvo informuoti tinkamai 2010 m. spalio 15 d. kreditorių susirinkime bei 2010 m. spalio 28 d. kreditorių susirinkime jie išreiškė savo sutikimą dėl administratoriaus kreipimosi į teismą su patvirtintu ieškinio tekstu. Nesant formalių ginčo nutarimo priėmimo pažeidimų, pagrindo minėtą nutarimą pripažinti negaliojančiu nėra.
Teismas, nagrinėsiantis civilinę bylą dėl žalos, padarytos ŽŪB „Agroma“ vadovo veiksmais atlyginimo, nuspręs ar ikiteisminis tyrimas, atliekamas Kauno rajono prokuratūroje dėl tyčinio BŽŪB „Agroma“ bankroto, turi reikšmės nagrinėjant bylą ir, esant būtinumui, priims sprendimą dėl dokumentų, susijusių su atliekamu ikiteisminiu tyrimu, išreikalavimo ar bylos sustabdymo. Todėl apelianto argumentas, jog pirmosios instancijos teismas neišreikalavo minėtų dokumentų, yra nepagrįstas. Apie atliekamą ikiteisminį tyrimą bankrutuojančios įmonės kreditoriai buvo informuoti BŽŪB „Agroma“ 2010 m. spalio 15 d. kreditorių susirinkime.
Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog už skundžiamą nutarimą balsavo didžiausias bankrutuojančios įmonės kreditorius UAB „Baltic Agro“, kuris nulėmė balsavimo rezultatus. Teisėjų kolegija atmeta šį apelianto argumentą, nes vien aplinkybė, kad ginčijamas nutarimas priimtas didžiausio kreditoriaus, turinčio daugumą kreditorių balsų, nesudaro pagrindo išvadai, jog skundžiamas nutarimas yra neteisėtas, ar kad šis kreditorius elgiasi nesąžiningai. Visi kreditoriai turi vienodas teises, taip pat ir dalyvauti bei balsuoti kreditorių susirinkime ir didžiausias įmonės kreditorius neturėjo pagrindo nusišalinti svarstant ginčijamą kreditorių susirinkimo darbotvarkės klausimą, nes būtų pažeistas lygiateisiškumo principas. Minėtas kreditorius turi suinteresuotumą dėl iškelto klausimo, todėl turėjo teisę dalyvauti jo svarstyme ir išdėstyti savo nuomonę.
Apelianto argumentas, kad teismas priimdamas skundžiamą nutartį, pažeidė CPK 259 straipsnio nuostatas, yra nepagrįstas, nes bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų (CPK 1 str. 1 d.), o specialusis įstatymas, skirtas bankroto bylų nagrinėjimui, yra Įmonių bankroto įstatymas. ĮBĮ imperatyviai nenumato, kad klausimas dėl kreditorių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais turi būti nagrinėjamas ieškinio teisenos tvarka, o remiantis ĮBĮ nuostatomis, visi klausimai bankroto bylose išsprendžiami priimant procesinį sprendimą – nutartį. Bankroto byloje procesinis sprendimas – sprendimas priimamas tik dėl įmonės pabaigos (ĮBĮ 32 str. 4 d.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 5 d. nutartį palikti nepakeistą.