Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2020-03-20 · Civilinė byla Nr. e2YT-3624-734/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-03-20
Bylos Nr.
e2YT-3624-734/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-37301-2019-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Raimonda Vansevičienė
Pareiškėjas
S. Š.
Suinteresuotas asmuo
S. Š., valstybės įmonė Turto bankas, akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“
Kategorijos
  • 2.5.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.4.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2YT-3624-734/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-37301-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.2.6.1; 3.4.5.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 20 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Raimonda Vansevičienė,sekretoriaujant Boženai Jakubėnienei,šalims nedalyvaujant,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka civilinę bylą pagal pareiškėjos S. Š. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys S. Š., valstybės įmonė Turto bankas, akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja S. Š. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriame prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja po sutuoktinio A. Š., mirusio (duomenys neskelbtini)., mirties priėmė palikimą, pradėdama paveldėtą turtą faktiškai valdyti

Nurodo, kad po A. Š. mirties į notarą dėl paveldėjimo niekas nesikreipė, tačiau palikimą, t. y. butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilnius, priėmė pareiškėja S. Š. (jo sutuoktinė) faktiškai pradėjusi jį valdyti, t. y. moka mokesčius, naudojasi butu, yra minėtame bute deklaravusi savo gyvenamąją vietą. Anot pareiškėjos, prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas reikalingas tam, kad gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų pareiškimo pagrįstumu, VĮ Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui.

Dalyvaujantys byloje asmenys į teismo posėdį neatvyko, tačiau jų neatvykimas į teismo posėdį nekliudo teismui išnagrinėti bylą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pareiškime nurodyti argumentai ir pareiškimo priedai patvirtina, kad A. Š. mirė (duomenys neskelbtini)., būdamas santuokoje su S. Š.; turėjo pilnametę dukrą – S. Š..

Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatyme įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 5 d. Nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010).

Kaip minėta, vadovaujantis CK 5.51 straipsniu, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Pareiškėjos nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėja po sutuoktinio A. Š. mirties ((duomenys neskelbtini).) atsiradusį palikimą priėmė ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pradėjusi turtą faktiškai valdyti, t. y. valdo butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą nurodytu adresu, toliau naudojosi nurodytu butu, moka visus privalomus mokesčius.

Remiantis bylos duomenimis, po A. Š. mirties per nustatytą terminą nuo palikimo atsiradimo dienos į notarų biurą nebuvo kreiptasi, paveldėjimo byla neužvesta; įregistruotų mirusio asmens A. Š. testamentų nėra. Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad po A. Š. mirties jo palikimą būtų priėmę ar pretenduotų priimti kiti asmenys, taip pat nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad į palikimą sudarantį turtą kiti asmenys pretenduotų įgyjamosios senaties pagrindu. Nurodytų aplinkybių visetas teikia pagrindą išvadai, kad S. Š. po sutuoktinio mirties faktiškai savo aktyviais veiksmais pradėjo paveldimą turtą valdyti, todėl ji laikoma priėmusi palikimą (CK 5.51 straipsnis). Nagrinėjamu atveju pareiškėja neturi galimybės kitokia negu teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad ji po sutuoktinio A. Š. mirties priėmė palikimą, todėl šis faktas paveldėjimo tikslais nustatytinas teismo tvarka. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad pareiškimas pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties – (duomenys neskelbtini)., faktiniais veiksmais priėmė jo palikimą, faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą.

Juridinis faktas pareiškėjai S. Š. nustatomas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Raimonda Vansevičienė