Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2007-01-04 · Civilinė byla Nr. 2-26/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-01-04
Bylos Nr.
2-26/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alė Bukavinienė, Donatas Šernas, Konstantinas Gurinas
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės ,,Barklita“, G. B.
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės ,,Barklita“
Kategorijos
  • 126.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 126.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-26/2007Procesinio sprendimo kategorija 126.2; 126.8
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. sausio 4 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (teisėjų kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Konstantino Gurino ir Donato Šerno,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Barklita“ akcininko G. B. atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. spalio 25 d. nutarties, kuria iškelta uždarajai akcinei bendrovei ,,Barklita“ bankroto byla ir Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. lapkričio 21 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo G. B. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir įtraukimo trečiuoju asmeniu, civilinėje byloje Nr. B2-971-524/2004 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Barklita“ akcininko A. K. ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei ,,Barklita“.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas UAB ,,Barklita“ akcininkas A. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas iškelti bankroto bylą UAB ,,Barklita“, įmonės administratoriumi paskirti UAB ,,Verslo administravimo kompanija“. Nurodė, kad UAB ,,Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ nutraukus šaldytuvų nuomos sutartį su UAB ,,Barklita“, įmonės veikla iš esmės buvo sustabdyta, nes įmonė neteko pagrindinio pajamų šaltinio. UAB ,,Barklita“ turtinė padėtis tapo sunki ir ji negali atsiskaityti su kreditoriais, vykdyti Lietuvos Respublikos įstatymais numatytų privalomųjų mokėjimų, įmonės prisiimti ir daugiau kaip tris mėnesius pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apygardos teismas 2006 m. spalio 25 d. nutartimi iškėlė UAB ,,Barklita“ bankroto bylą, įmonės administratoriumi paskyrė UAB ,,Verslo administravimo kompanija“. Nurodė, kad iš 2005 m. gruodžio 31 d. įmonės balanso matyti, jog UAB ,,Barklita“ turtas buvo 2 137 997 Lt vertės, o kreditoriniai įsiskolinimai sudarė 1 337 784 Lt. Pagal 2006 m. rugsėjo 30 d. įmonės balansą praėjusiais finansiniais metais įmonės turtas buvo 1 008 006 Lt vertės, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 793 481 Lt, todėl teismas padarė išvadą, kad įmonė, netekusi dalies turto, savo skolų nepadengė. Įmonės kreditoriniai reikalavimai yra 793 481,52 Lt. Todėl teismas konstatavo, kad įmonė yra nemoki, be to, pati įmonė pasiskelbė apie savo nemokumą, todėl jai keltina bankroto byla (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ) 9, 10 str.).

Šalies argumentai

Pareiškėjas UAB ,,Barklita“ akcininkas G. B. atskiruoju skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. spalio 25 d. nutartį panaikinti: atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti ir atskirąjį skundą priimti; įtraukti G. B. į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus; taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti UAB ,,Barklita“ bankroto procedūrą iki teismo nutarties dėl pareikšto skundo įsiteisėjimo; perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas netinkamai aiškino ir taikė ĮBĮ 5 straipsnio pirmosios dalies nuostatas, dėl ko G. B. , kaip UAB ,,Barklita“ akcininkui buvo užkirstas kelias žinoti apie bendrovei inicijuojamą bankroto bylą bei galimybė dalyvauti bylos nagrinėjime kaip trečiajam asmeniui pareiškiančiam savarankiškus reikalavimus (CPK 37 str., 46 str.). Be visuotinio akcininkų susirinkimo, kaip vienintelio teisėto kolegialaus UAB ,,Barklita“ valdymo organo nutarimo, bendrovės akcininkas A. K. neturėjo teisės vienasmeniškai kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kaip teisėtas tokio pareiškimo subjektas ĮBĮ 5 straipsnio pirmosios dalies prasme. Toks teismo netinkamas minėtos teisės normos aiškinimas suteikia G. B. teisę reikšti atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. spalio 25 d. nutarties, įtraukiant G. B. į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus. Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą bendrovės akcininkas nėra tapatus įmonės savininkui, nes A. K. tėra 33 proc. bendrovės akcijų savininkas, bet ne įmonės savininkas.

Atsiliepimas

2. Teismas nepagrįstai iškėlė bankroto bylą UAB ,,Barklita”, nes nei ieškovo pateiktame ieškinyje, nei UAB ,,Barklita” atsiliepime į ieškinį, nei pateiktuose finansiniuose dokumentuose nėra konstatuota jokių aplinkybių, nustatytų ĮBĮ 4 straipsnio pirmojoje dalyje, jokių aplinkybių nenustatė ir teismas.

3. Teismas nepagrįstai iškėlė UAB ,,Barklita“ bankroto bylą, nes įmonė nėra nemoki. Teismas nurodydamas, kad įmonės turtas sudaro 1 008 006 Lt, o įsipareigojimai - 793 481 Lt, netyrė šių įsipareigojimų sudėties. Be to, teismas konstatavęs, kad UAB ,,Barklita“ turtas per devynis mėnesius sumažėjo daugiau negu dvigubai, netyrė tokio turto sumažėjimo priežasčių. Pareiškėjo žiniomis UAB ,,Barklita“ administracijos vadovas ir akcininkas J. G. iki ieškinio bankroto bylos iškėlimo padavimo teismui dienos ėmėsi veiksmų, kuriais pusvelčiui tretiesiems asmenims perleido didelės vertės įmonės turtą ir taip pablogino jos turtinę padėtį. Be to, 2005 m. gruodžio 31 d. UAB ,,Barklita“ pelno nuostolio ataskaitoje buvo fiksuota, kad įmonė 2005 metus baigė turėdama 1 117 522 Lt pelno, kurių dalimi 337 809 Lt buvo padengti ankstesnių laikotarpių nuostoliai, o likusi suma – 779 713 Lt perkelta į paskirstytinus rezervus, tačiau iš akcininkų susirinkimo protokolo neįmanoma nustatyti, kokiems tikslams minėta įmonės pelno dalis buvo panaudota.

4. Teismas nepagrįstai atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi nesustabdžius UAB ,,Barklita“ bankroto procedūrų, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti nebeįmanomu, nes dėl bankroto administratoriaus atliekamų veiksmų, bet kokia tolimesnė įmonės veikla gali tapti nebeįmanoma.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apygardos teismas 2006 m. lapkričio 21 d. nutartimi priėmė G. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2006m. spalio 25 d. nutarties, atnaujino praleistą terminą atskirajam skundui paduoti, atmetė prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir įtraukimo trečiuoju asmeniu. Teismas nurodė, kad pagal ĮBĮ ir teismų praktiką įmonių akcininkai nėra dalyvaujantys asmenys bankroto byloje, tačiau esant iškilusiam ginčui tarp akcininkų apeliantas turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, todėl jo teisė į apeliaciją turi būti apginta ir praleistas terminas atskirajam skundui paduoti atnaujintinas (CPK 78 str.). Teismas atmetė pareiškėjo prašymą įtraukti jį į bylą trečiuoju asmeniu, motyvuodamas tuo, jog ginčas tarp UAB ,,Barklita“ akcininkų, nėra pagrindas įtraukti G. B. į bankroto bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu, nes pagal CK 2.50 str. juridinio asmens dalyviai neatsako savo turtu už bendrovės prievoles (CPK 46 str.). Taip pat atmetė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, motyvuodamas tuo, jog atskirojo skundo padavimas sustabdo nutarties vykdymą, nes ji nėra įsiteisėjusi (CPK 301, 335, 338 str.).

Šalies argumentai

Pareiškėjas G. B. atskiruoju skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. lapkričio 21 d. nutartį pakeisti - įtraukti G. B. į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus. Skunde nurodė:

1. Atsižvelgiant į tai, kad teismui nebuvo pateikta kolegialaus juridinio asmens dalyvių nutarimo dėl bankroto bylos UAB ,,Barklita“ iškėlimo, G. B. privalėjo būti įtruktas į civilinės bylos dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei nagrinėjimą kaip suinteresuotas tretysis asmuo, nes teismo nutartis šioje byloje turės tiesioginės įtakos jo turtinėms ir neturtinėms teisėms. Nebūdamas UAB ,,Barklita“ kreditoriumi, G. B. tik kaip tretysis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, turėtų galimybę dalyvauti bendrovės bankroto procedūroje ir tinkamai ginti savo teises ir teisėtus interesus.

2. Neteisingas teismo argumentas, kad vadovaujantis CK 2.50 straipsniu juridinio asmens dalyviai neatsako savo turtu už bendrovės prievoles. CK 2.50 straipsnio 3 dalyje nustatoma, kad kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai. UAB ,,Barklita“ akcininkai A. K. ir J. G. perleido tretiesiems asmenims už kelis kartus mažesnę kainą UAB ,,Barklita“ turtą, taip pat paslėpė bei iššvaistė dideles pinigų sumas (neaišku kur buvo panaudota įmonės 779 713 Lt pelno dalis) ir taip privedė įmonę prie bankroto. Taigi yra pakankamas pagrindas spręsti akcininkų A. K. ir J. G. atsakomybės dėl UAB ,,Barklita“ privedimo prie bankroto ir žalos, padarytos kreditoriams bei kitiems akcininkams klausimą, vadovaujantis CK 2.50 straipsnio 3 dalimi.

3. Dėl minėtų priežasčių yra pagrindas manyti, kad UAB ,,Barklita“ įsipareigojimai kreditoriams bei G. B. , kaip bendrovės akcininkui, dėl akcininkų A. K. ir J. G. veiksmų gali būti neįvykdyti, dėl ko byloje turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl pastarųjų asmenų atsakomybės ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo A. K. ir J. G. turto atžvilgiu. Šis klausimas tinkamai gali būti nagrinėjamas tik G. B. dalyvaujant bylos nagrinėjime kaip trečiajam suinteresuotam asmeniui bei užtikrinant žalos, padarytos UAB ,,Barklita“ atlyginimą, nes tokios žalos atlyginimas paskyrus bankroto administratoriumi A. K. ir J. G. pasiūlytą asmenį mažai tikėtinas.

Atsiliepimas

Ieškovas UAB ,,Barklita“ akcininkas A. K. atsiliepimais į atskiruosius skundus prašo Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. spalio 25 d. ir 2006 m. lapkričio 21 d. nutartis palikti nepakeistas, o atskiruosius skundus atmesti, skirti G. B. maksimalią 20 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir sąmoningą veikimą prieš greitą bylos išnagrinėjimą.

Suinteresuotas asmuo J. G. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. spalio 25 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti, skirti G. B. maksimalią 20 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas dėl Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. spalio 25 d. nutarties netenkintinas.

Bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė daugiau kaip tris mėnesius vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą; 2) įmonė viešai paskelbė, kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų (ĮBĮ 9 str. 5 d.). Įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai ji neatsiskaito su kreditoriumi (kreditoriais) praėjus trims mėnesiams po termino, nustatyto įstatymų, kitų teisės aktų, taip pat kreditoriaus ir įmonės sutartyse įmonės įsipareigojimams įvykdyti, arba praėjus tokiam pat terminui po kreditoriaus reikalavimo įvykdyti įsipareigojimus, jeigu sutartyse terminas nebuvo nustatytas, ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos) viršija pusę jos į balansą įrašyto turto vertės ( ĮBĮ 2 str. 8 d.). Pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei pateikti teismui turi teisę: kreditorius (kreditoriai), savininkas (savininkai), įmonės administracijos vadovas.

UAB ,,Barklita“ akcininko A. K. teismui pateiktas ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo grindžiamas įmonės nemokumu. Tokiu atveju ieškinys gali būti tenkinamas ir bankroto byla įmonei gali būti iškeliama tik nustačius abi įmonės nemokumą apsprendžiančias sąlygas – negalėjimą laiku atsiskaityti su kreditoriais ir kai pradelstos skolos viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės. Pastaroji sąlyga gali būti nustatyta tik išanalizavus įmonės ūkinės finansinės veiklos rezultatus, atspindėtus finansinės atskaitomybės ir kituose dokumentuose, turinčiuose reikšmės įvertinant realią įmonės ekonominę finansinę būseną. Byloje esantis UAB ,,Barklita“ 2005 m. gruodžio 31 d. balansas patvirtina, kad įmonės turtas buvo 2 137 997 Lt vertės, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 1 337 784 Lt, o pagal 2006 m. rugsėjo 30 d. balansą, bendrovės turtas buvo 1 008 006 Lt vertės, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 793 481 Lt. Atsiliepime į ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo UAB ,,Barklita“ generalinis direktorius pripažino įmonės nemokumą, taip pat nurodė, kad nuo 2006 m. liepos mėnesio bendrovė laiku nemoka darbo užmokesčio, socialinio draudimo privalomųjų įmokų. Teisėjų kolegija sprendžia, kad remdamasis byloje esančiais duomenimis pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamą teisinį pagrindą konstatuoti, kad UAB ,,Barklita“ yra nemoki įmonė, nes jos skolos sudaro daugiau kaip pusę bendrovės turto vertės, ji nebegali įvykdyti savo finansinių prievolių. Iškeldamas UAB ,,Barklita“ bankroto bylą teismas nepažeidė įstatymo reikalavimų (ĮBĮ 9 str. 5 d., 2 str. 8 d., 10 str.).

Teismas nagrinėdamas bylą dėl bankroto iškėlimo įmonei, netiria dėl kokių priežasčių įmonė tapo nemokia. ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punktas pareigą patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareikšti ieškinius dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais, nustato įmonės administratoriui. Todėl atmestinas apelianto argumentas, jog teismas konstatavęs, kad UAB ,,Barklita“ turtas per devynis mėnesius sumažėjo daugiau negu dvigubai, netyrė tokio turto sumažėjimo priežasčių. Atskirojo skundo argumentai, kad įmonės turtas per vienerius metus žymiai sumažėjo, nes UAB ,,Barklita“ administracijos vadovas ir akcininkas J. G. pusvelčiui tretiesiems asmenims perleido didelės vertės įmonės turtą ir taip pablogino jos turtinę padėtį, atmestini, nes dėl tokių sandorių nuginčijamo apeliantas turėtų kreiptis į teismą pareikšdamas ieškinius arba prašydamas teismą nustatyti, ar įmonė nebuvo privesta prie bankroto tyčia. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 9 dalį įmonės savininku yra laikomas akcininkas, turintis daugiau kaip 10 procentų balsavimo teisę suteikiančių akcijų. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad A. K. turi 33 procentus UAB ,,Barklita“ akcijų. Todėl atmestinas apelianto argumentas, kad be visuotinio UAB ,,Barklita“ akcininkų susirinkimo nutarimo bendrovės akcininkas A. K. neturėjo teisės vienasmeniškai kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Atskirasis skundas dėl Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. lapkričio 21 d. nutarties tenkintinas iš dalies.

Teisiškai suinteresuoti bylos baigtimi gali būti ne tik šalys ir jų atstovai, bet ir kiti asmenys, manantys, kad teismo sprendimas byloje gali paveikti (tiesiogiai arba netiesiogiai) ir jų materialiąsias subjektines teises ir pareigas. Apie bylos nagrinėjimą tokie asmenys paprastai sužino jam jau prasidėjus, tad ir dalyvauja jame ne nuo pradžių. Jie civiliniame procese yra vadinami trečiaisiais asmenimis. Tretieji asmenys civiliniame procese – tai tokie byloje dalyvaujantys asmenys, kurių dalyvavimas sprendžiant ginčą grindžiamas teisiniu suinteresuotumu bylos baigtimi ir kurie įsitraukia arba įstatymo nustatytais atvejais įtraukiami (šalių arba teismo iniciatyva) į jau prasidėjusį procesą. Apie būtinumą įraukti asmenį byloje trečiuoju asmeniu sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes.

Apeliantas G. B. pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą dėl jo įtraukimo šioje byloje trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad G. B. priklauso 33 procentai UAB ,,Barklita“ akcijų, tai yra tiek pat akcijų kaip ir ieškinį teismui pateikusiam A. K. bei įmonės administracijos vadovui J. G. . Be to, bylos duomenys patvirtina, kad tarp minėtų įmonės akcininkų yra kilęs ginčas dėl įmonės valdymo bei įmonės sandorių sudarymo teisėtumo. Akivaizdu, kad G. B. , kaip ir kiti akcininkai, turi procesinį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog atsisakius įtraukti G. B. į bylą trečiuoju asmeniu, būtų pažeistas šalių procesinio lygiateisiškumo principas (CPK 17 str.), todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra keistina, įtraukiant G. B. į bylą trečiuoju asmeniu.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nutarčių apskundimo atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui galimybę numato įstatymas (CPK 334 str.). Pasinaudojimas šia galimybe, nelaikytinas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, todėl atmestinas ieškovo bei suinteresuoto asmens prašymas skirti G. B. baudą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 ir 4 punktais,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. spalio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. lapkričio 21 d. nutartį pakeisti.

Įtraukti G. B. (a. k. duomenys neskelbtini) į bylą trečiuoju asmeniu.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Alė BukavinienėKonstantinas GurinasDonatas Šernas