- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-12-19
- Bylos Nr.
- I-2764-171/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00730-2017-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Irena Paulauskienė
- Pareiškėjas
- V. M.
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
- 12.7Europos Sąjungos valstybių narių savitarpio pagalba išieškant mokesčius
- 55.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Irena Paulauskienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. M. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. M. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–3), kuriame prašo panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 2017 m. kovo 3 d. sprendimą Nr. (23.31-08)491-63 dėl nesumokėtų mokesčių ir delspinigių išieškojimo pagal užsienio valstybės prašymą.
Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Paaiškina, kad 2017 m. vasario 7 d. gavo VMI 2017 m. sausio 26 raštą, kuriuo buvo informuotas apie gautą Norvegijos Karalystės mokesčių surinkimo tarnybos prašymą išieškoti iš jo 1 654,06 Eur nesumokėtų mokesčių ir delspinigių skolą už 2015 metus. Rašte taip pat buvo informuotas, kad šią sumą privalo sumokėti per 30 dienų nuo jo įteikimo dienos.
Pareiškėjas 2017 m. kovo 3 d. elektroniniu paštu gavo pranešimą ir VMI priimtą sprendimą išieškoti pagal užsienio valstybės prašymą 1654,06 Eur sumą.
Lietuvos Respublikos ir Norvegijos Karalystės 1993 m. balandžio 27 d. sutarties dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo (toliau – Sutartis) 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, kai sutartį sudaranti šalis prašo surinkti mokesčius, kurių surinkimui pritarė kita sutartį sudaranti šalis, tai ta kita sutartį sudaranti šalis renka šiuos mokesčius, vadovaudamasi savo mokesčių rinkimo įstatymais, ir renka juos taip, kaip mokesčius, kurie priklauso jai pačiai.
Iš ginčijamo sprendimo nėra aišku, ar VMI tokiam prašymui pritarė. Jeigu pritarė, tai nepatikrino, ar prašyme apskaičiuota suma yra pagrįsta ir teisėta, nes prašyme nėra konkrečiai įvardytas mokestinės prievolės apskaičiavimo pagrindas, o tik formaliai nurodyta, kad žemiau pasirašytasis patvirtina, kad mokestinė pretenzija yra susijusi su aukščiau įvardytoje sutartyje nurodytais mokesčiais.
Darbo sutartį su UAB "Nordvila" sudarė 2015 m. rugsėjo 29 d. Jei nuo pirmos darbo dienos iki metų pabaigos būtų dirbęs Norvegijos Karalystėje, tai sudarytų tik 94 dienas ir niekaip neperžengtų Sutarties 15 ir 16 straipsniuose nustatytos 183 dienų ribos, po kurios jo darbo pajamos galėtų būti apmokestintos Norvegijos Karalystėje. Per tą laikotarpį jo darbdavys mokėjo mokesčius Lietuvos Respublikai, todėl, mano, kad, vadovaujantis minėtos Sutarties nuostatomis, jis nepažeidė nei Lietuvos Respublikos nei Norvegijos Karalystės įstatymų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjas nedalyvavo.
Atsiliepimas
Atsakovė VMI pateikė atsiliepimą (b. l. 31–34), kuriame nesutinka su pareiškėjo skundu ir prašo jį atmesti.
Nurodo, kad Norvegijos Karalystės mokesčių administratorių (kompetentingų institucijų) prašymai dėl pagalbos išieškant mokestines nepriemokas nagrinėjami ir vykdomi 1993 m. balandžio 27 d. Lietuvos Respublikos ir Norvegijos Karalystės sutarties dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo ir fiskaliniu pažeidimų išvengimo nustatyta tvarka.
Sutarties nuostatomis susitariančioms šalims nėra įtvirtinta teisė tikrinti pateikto prašymo pagrįstumo, o nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos mokesčių administratorius nėra saistomas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme (toliau – MAĮ) 67 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos pagrįsti Norvegijos Karalystės mokesčio administratoriaus mokesčio mokėtojui apskaičiuoto mokesčio ir su juo susijusias sumas.
Paaiškino, kad VMI 2017 m. sausio 17 d. gavo Norvegijos Karalystės mokesčių surinkimo tarnybos prašymą išieškoti iš pareiškėjo 14 979 NOK. Norvegijos Karalystės mokesčių surinkimo tarnyba patvirtino, kad visi teisiniai reikalavimai mokestinei skolai išieškoti yra įvykdyti, mokestinė skola yra išieškotina nuo 2016 m. gruodžio 7 d., praėjus 14 dienų po to, kai, remiantis Norvegijos Karalystės teisės aktais, mokesčių mokėtojui buvo išsiųstas pranešimas dėl įsiskolinimo – dokumentas, leidžiantis išieškojimo vykdymą. Norvegijos Karalystės mokesčių surinkimo tarnyba taip pat informavo, kad minėtas pranešimas pareiškėjui buvo išsiųstas 2016 m. lapkričio 23 d.
Sutarties 28 straipsnio 2 punktas numato, kad kai sutartį sudaranti šalis prašo surinkti mokesčius, kurių surinkimui pritarė kita sutartį sudaranti šalis, tai ta kita sutartį sudaranti šalis renka šiuos mokesčius, vadovaudamasi savo mokesčių rinkimo įstatymais, ir renka juos taip, kaip mokesčius, kurie priklauso jai pačiai. Taigi, jeigu pateiktas prašymas jį gavusios sutarties šalies laikomas priimtinu ir atitinkančiu sutarties 28 straipsnio 1-3 paragrafų nuostatas, jis vykdomas be jokių kitų procedūrų.
Pareiškėjui neįvykdžius mokestinės prievolės, VMI, 2017 m. kovo 3 d. priėmė ginčijamą sprendimą. Šis sprendimas pareiškėjui išsiųstas per Mano VMI 2017 m. kovo 4 d.
Pažymi, kad teisė priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką įtvirtinta MAĮ 33 straipsnio 8 punkte, todėl VMI viršininkas turėjo teisę priimti šioje byloje ginčijamą sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką pagal užsienio valstybės prašymą.
Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas skunde nenurodo konkrečios atlygintinos sumos, nedetalizuoja patirtų bylinėjimosi išlaidų ir nepateikia tai patvirtinančių įrodymų, todėl tuo atveju, jei skundas būtų tenkintas, pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo negali būti tenkintas.
Atsakovės atstovas teismo posėdyje nedalyvavo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ginčas byloje kilo dėl VMI 2017 m. kovo 3 d. sprendimo Nr. (23.31-08)491-63, kuriuo nuspręsta išieškoti iš pareiškėjo 1 654,06 Eur sumą pagal Norvegijos Karalystės mokesčių surinkimo tarnybos pateiktą prašymą vykdyti išieškojimą ir suvienodintą dokumentą, teisėtumo ir pagrįstumo.
Nustatyta, kad VMI, vadovaudamasi MAĮ 33 straipsnio 8 punktu, Sutartimi bei Norvegijos Karalystės mokesčių surinkimo tarnybos pateiktu 2017 m. sausio 12 d. prašymu vykdyti reikalavimą Nr. 2017-0150/B/001 ir 2017 m. sausio 12 d. suvienodintu dokumentu, kuriuo leidžiama vykdyti reikalavimą valstybėje narėje, į kurią kreipiamasi, Nr. 2017-0150/B/001, kurio patvirtinta kopija yra šio sprendimo priedas, 2017 m. kovo 3 d. priėmė sprendimą išieškoti iš mokesčių mokėtojo V. M. 1 654,06 Eur sumą (toliau – Sprendimas) (b. l. 17).
Pareiškėjas pateikė skundą Norvegijos Karalystei dėl Norvegijos Karalystės mokesčių surinkimo tarnybos prašomos išieškoti skolos, todėl VMI 2017 m. kovo 7 d. sprendimu Nr. (23.31-08)491-67 sustabdė ginčijamo sprendimo (jo dalies) išieškoti iš pareiškėjo mokestinę nepriemoką vykdymą.
2017 m. gruodžio 4 d. VMI pateikė rašytinius paaiškinimus (b. l. 71), kuriuose nurodė, kad Norvegijos Karalystės mokesčių surinkimo tarnyba 2017 m. lapkričio 27 d. atšaukė prašymą dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo iš V. M., kadangi skundas išnagrinėtas pastarojo naudai. Atsižvelgdama į tai, VMI 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. (23.31-08)491-356 (b. l. 72) nusprendė ginčijamą Sprendimą pripažinti netekusiu galios.
Subjektinė procesinė teisė kreiptis į teismą visų pirma yra siejama su asmens pažeistų teisių ir interesų gynimu. Teismų sistema ir jos suteikiamos gynybos priemonės yra skirtos realiai apginti asmenų pažeidžiamas teises ar interesus, išspręsti tarp asmenų kylančius ginčus. Jomis neturi būti naudojamasi vien formaliam bylinėjimuisi. Administracinės bylos nagrinėjimo dalyku gali būti tik toks reikalavimas, kuriuo siekiama išspręsti administracinį ginčą ir kurio išsprendimas vienaip ar kitaip modifikuotų ginčo teisinius santykius (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2871-502/2016).
Teismas, įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, daro išvadą, kad neliko ginčo dalyko t.y. VMI Sprendimo, kuriuo nuspręsta iš pareiškėjo pagal užsienio valstybės prašymą išieškoti mokestinės nepriemokos sumą 1 654,06 Eur, todėl skundžiamo akto panaikinimas faktiškai nesukeltų jokių teisinių pasekmių pareiškėjui, todėl yra pagrindas jo skundą atmesti.
Pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Kadangi pareiškėjas prie skundo nepridėjo patirtas išlaidas patvirtinančių įrodymų, šis prašymas bus sprendžiamas rašytinio proceso tvarka, juos pateikus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Atmesti pareiškėjo V. M. skundą kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.