- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-11-20
- Bylos Nr.
- eI-2500-644/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01494-2017-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Audrius Grauželis
- Pareiškėjas
- V. D.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
- 55.1Teismo sprendimas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. D. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. D. elektroninėmis ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjas skunde ir jo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 5 d. iki 2017 m. kovo 3 d. V. D. buvo laikomas Alytaus pataisos namuose netinkamomis, orumą žeminančiomis, nežmoniškomis sąlygomis. Pažymėjo, kad 9 lokalinio sektoriaus 8 būrio 1 sekcijos (miegamojo) plotas apie 22 kv. m., jame buvo apgyvendinta 11 nuteistųjų, dėl ko pareiškėjui gyvenamosiose patalpose nebuvo užtikrinta minimali teisės aktais reglamentuota gyvenamojo ploto norma. Gyvenamojoje patalpoje nuteistieji rūkė, todėl pareiškėjas buvo privestas kvėpuoti tabako dūmais. Minėtas lokalinis sektorius yra virš gamybinės zonos, kurioje dienos metu dienos metu garsiai veikia staklės. Dėl staklių keliamo triukšmo nedarbo laiku nebuvo galima užmigti. Pažymėjo, kad 9 lokaliniame sektoriuje buvo laikoma 120 nuteistųjų, kurie naudojosi dviem elektrinėmis viryklėmis ir penkiais klozetais. Dėl didelio nuteistųjų skaičiaus teko laukti eilėse prie klozetų bei viryklių. Pažymėjo, kad serga ŽIV liga ir jam skiriami specialūs imunitetą stiprinantys vaistai. Tačiau išeinant iš Alytaus pataisos namų medikai jam neišdavė vaistų kelioms dienoms į priekį. Kol buvo atlikti reikiami tyrimai, pareiškėjas neturėjo ir nevartojo vaistų, todėl nusilpo imuninė sistema ir jis susirgo. Dėl atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų pareiškėjas patyrė nepatogumus, neigiamus išgyvenimus, diskomfortą, nemigą, padidėjo nervinė įtampa, sutriko visavertis gyvenimas.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir pažymėjo, jog minimali gyvenamojo ploto norma pareiškėjo atžvilgiu ginčo laikotarpiu buvo užtikrinta. Akcentavo, kad pareiškėjas laisvės atėmimo bausmę atliko pataisos namuose, t. y. įstaigoje, kuri nėra kalėjimas ar kamerų tipo pataisos įstaiga. Bendrabučio tipo patalpose nuteistieji dienotvarkėje nustatytu laiku gali patys, nelydimi pareigūno, laisvai judėti įstaigos teritorijoje, sportuoti pataisos namų teritorijoje įrengtose krepšinio, futbolo, tinklinio, pliažo tinklinio aikštelėse. Alytaus visuomenės sveikatos centras ne kartą tikrino pataisos namus dėl sveikatos saugos reikalavimų atitikties nustatytiems reikalavimams, tačiau pažeidimų nebuvo nustatyta, šią aplinkybę patvirtina Alytaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai. Pataisos namų 9 būryje gyvena 64 nuteistieji, būrio sanitariniame mazge įrengti 7 unitazai ir 7 pisuarai. Pažymėjo, jog darbo zonos nuteistieji gyvena 7 lokaliniame sektoriuje, todėl pareiškėjo argumentai, kad jis gyveno virš gamybinės zonos, atmestini kaip nepagrįsti. Bendrabučio gyvenamosios patalpos vėdinamos per atveriamus langus, todėl pareiškėjo argumentai dėl oro trūkumo atmestini. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas yra civilinės teisės reguliuojamas dalykas, todėl pareiškėjo skundas dalyje dėl nesuteiktų sveikatos priežiūros paslaugų teismingas bendrosios kompetencijos teismui. Akcentavo, kad nuteistiesiems rūkyti gyvenamosiose patalpose draudžiama ir jose nerūkoma. Prie bendrabučio tipo patalpų lauke yra įrengtos specialios rūkymo vietos. Pataisos namuose taip pat yra įrengti izoliuoti rūkomieji kambariai su nuolat veikiančia ištraukiamąja ventiliacija. Pareigūnams pastebėjus, kad nuteistasis rūko neleistinoje vietoje, nuteistajam skiriama nuobauda. Pareiškėjo teiginiai yra abstraktūs, jis konkrečiai neįvardijo atsakovo kaltės ir priežastinio ryšio. Pareiškėjas nenurodė, kuo yra grindžiamas prašomos priteisti žalos dydis ir kaip jis apskaičiuotas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas dalyje atmestinas, dalyje paliekamas nenagrinėtu.
Pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę netinkamomis sąlygomis Alytaus pataisos namuose laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 5 d. iki 2017 m. kovo 3 d.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Alytaus pataisos namai arba jo pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.
Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., LVAT 2007 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11). Taigi pareiškėjas, paduodamas skundą teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundą, turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus ABTĮ 24 str. 2 d. 6 p., 25 str., 56 str. 4 d., 68 str.).
Dėl kalinimo sąlygų
Pareiškėjas neturtinę žalą grindžia aplinkybėmis dėl jo kalinimo Alytaus pataisos namų gyvenamosiose patalpose pažeidžiant minimalią gyvenamojo ploto normą.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Taisyklės) 11¹.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m. vienam žmogui. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.2. punkte nustatyta, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose plotas vienam asmeniui turi būti ne mažesnis nei 3,6 kv. m. Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kamerų plotą, todėl darytina išvada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotą, visas jos plotas dalijamas iš patalpoje laikomų asmenų skaičiaus. Kadangi objektyvių duomenų apie gyvenamosiose patalpose, pareiškėjo buvimo metu, buvusį nuteistųjų skaičių į bylą nėra pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis plotas skaičiuotinas konkrečios patalpos, kurioje gyveno pareiškėjas, gyvenamąjį plotą padalinant iš miegamųjų vietų skaičiaus.
Iš atsakovo atstovo į bylą pateiktų duomenų apie pareiškėjo perkėlimus matyti, kad V. D. į Alytaus pataisos namus atvyko 2016-07-05 iš Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos. Minėtais duomenimis nustatyta, kad V. D. ginčo laikotarpiu buvo paskirtas į šias gyvenamąsias patalpas: nuo 2016-07-08 iki 2016-07-14 paskirtas į 10 būrio 1 miegamąjį, kurio plotas 45,37 kv. m. ploto, jame įrengta 12 miegamųjų vietų, t. y., vienam asmeniui teko 3,78 kv. m. (45,37/12) ploto; nuo 2016-07-14 iki 2016-12-14 - į 8 būrio 1 miegamąjį, kurio plotas 35,10 kv. m. ploto, jame įrengta 11 miegamųjų vietų, t. y., vienam asmeniui teko 3,19 kv. m. (35,10/11) ploto; nuo 2016-12-14 iki 2017-01-10 - į 10 būrio 3 miegamąjį, kurio plotas 44,45 kv. m. ploto, jame įrengta 12 miegamųjų vietų, t. y., vienam asmeniui teko 3,70 kv. m. (44,45/12) ploto; nuo 2017-01-10 iki 2017-01-18 - į 9 būrio 8 miegamąjį, kurio plotas 35,83 kv. m. ploto, jame įrengta 8 miegamosios vietos, t. y., vienam asmeniui teko 4,47 kv. m. (35,83/8) ploto; nuo 2017-02-14 iki 2017-03-03 - į 20 būrio 1 miegamąjį, kurio plotas 29,53 kv. m. ploto, jame įrengta 8 miegamosios vietos, t. y., vienam asmeniui teko 3,69 kv. m. (29,53/8) ploto; nuo 2017-01-18 iki 2017-03-03 - į 20 būrio 5 miegamąjį, kurio plotas 30,07 kv. m. ploto, jame įrengta 8 miegamosios vietos, t. y., vienam asmeniui teko 3,75 kv. m. (30,07/8) ploto. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo pateiktais duomenimis apie pareiškėjo paskyrimus į gyvenamąsias patalpas, todėl jais remiasi. Daroma išvada, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu kalint Alytaus pataisos namų bendrabučio tipo patalpose buvo užtikrinta Taisyklių 11¹.1. punkte nustatyta minimali gyvenamojo ploto norma.
Pareiškėjas nurodė, kad kiti nuteistieji gyvenamosiose patalpose rūkė, todėl pareiškėjas buvo privestas kvėpuoti tabako dūmais.
Atsakovo atstovas atsiliepime pažymėjo, kad nuteistiesiems rūkyti gyvenamosiose patalpose draudžiama ir jose nerūkoma. Prie bendrabučio tipo patalpų lauke yra įrengtos specialios rūkymo vietos. Pataisos namuose taip pat yra įrengti izoliuoti rūkomieji kambariai su nuolat veikiančia ištraukiamąja ventiliacija.
Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnyje numatytas Tabako gaminių vartojimo ribojimas. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius) draudžiama bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Draudimas laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, įtvirtintas Lietuvos higienos normos HN 134:2015, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 , 7 punkte. Taigi, pataisos įstaigos administracija turi pareigą užtikrinti, kad asmenys patalpose būtų laikomi sveikatai nekenksmingomis sąlygomis, taip pat, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartyse yra pasisakęs, kad tuo atveju, kai pareiškėjas nesikreipė į administraciją prašymu ar skundu dėl to, kad kameroje rūkoma, nėra jokio pagrindo spręsti, jog laisvės atėmimo vietos administracija nesiėmė reikiamų veiksmų, kad būtų užtikrintas draudimas rūkyti gyvenamosiose ar kitose bendro naudojimo patalpose (žr. LVAT 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-1251/2013). Atsižvelgiant į tai, kad, bylos duomenimis, pareiškėjas dėl jo laikymo kartu su rūkančiais asmenimis į pataisos namų administraciją nesikreipė, darytina išvada, jog atsakovo atstovo neteisėto veikimo ar neveikimo šioje skundo dalyje nenustatyta.
Pareiškėjas neturtinę žalą grindė aplinkybėmis, jog darbo zonoje nuolat veikia staklės, dėl kurių keliamo triukšmo dienos metu (nedarbo laiku) pareiškėjas negalėjo užmigti, nes jo miegamoji vieta buvo antrame aukšte virš cecho. Atsakovas atsliepime nurodė, kad dirbantys nuteistieji virš cecho negyvena. Teismas pažymi, kad byloje nėra duonenų iš kurių būtų galima spręsti, kad pareiškėjui buvo paskirta miegamoji vieta virš cecho. Byloje taip pat nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją dėl per didelio triukšmo, ar jo perkėlimo į kitas gyvenamąsias patalpas. Kita vertus, kaip matyti iš pareiškėjo skundo, staklių triukšmas kyla dieną, t.y. ne poilsio metu, todėl pareiškėjo argumentai dėl staklių triukšmo darbo zonoje ir negalėjimo miegoti vertintini kaip deklaratyvūs ir atmestini.
Pareiškėjas pažymėjo, kad 9 lokaliniame sektoriuje (8 būrys) buvo laikoma 120 nuteistųjų, virtuvėlėje įrengtos tik 2 elektrinės viryklės, sanitariniame mazge - 5 klozetai. Teigė, kad dėl didelio nuteistųjų skaičiaus teko laukti eilėse prie sanitarinių mazgų ir viryklių.
Atsakovo atstovas atsiliepime pateikė duomenis apie kito būrio (9 būrio) sanitarinio mazgo įrengimą (7 klozetai ir 7 pisuarai). Duomenų apie 9 lokalinio sektoriaus 8 būrio, kuriame pareiškėjas buvo laikomas laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 14 d. iki 2016 m. gruodžio 14 d. (5 mėnesiai), virtuvėlės ar sanitarinio mazgo (klozetų skaičiaus) įrengimą atsakovo atstovas į bylą nepateikė. Tačiau, teismas pažymi, kad byloje nenustatyta, jog pareiškėjui būtų tekę laukti eilėse prie sanitarinių mazgų. Bylos duomenimis, pareiškėjas nesikreipė į atsakovą dėl nepatogumų naudojantis sanitariniu mazgu ar virtuvėle. Be to, nuteistiesiems maitinimas teikiamas nuteistųjų valgykloje. Teismas pažymi, kad sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 str.), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės). Neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis. Neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, jog poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1527/2012 ir kt.). Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių (eilių prie sanitarinių įrenginių ir virtuvėlėje) būtų atsiradusios kokios nors pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme, todėl pareiškėjo argumentai šioje dalyje atmetami.
Dėl neišduotų vaistų
Pareiškėjas nurodė, kad prieš išeinant į laisvę medicinos darbuotojai neišdavė jam būtinų imunitetą stiprinančių vaistų kelioms dienoms į priekį. Pažymėjo, kad ilgiau nei mėnesį, t. y. kol buvo atliekami tyrimai, šių vaistų neturėjo ir dėl to pablogėjo sveikata.
Teismas pažymi, kad pagal nuoseklią administracinių teismų praktiką, tokio pobūdžio ginčų nagrinėjimas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Sprendžiant ginčus dėl netinkamų sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo, turi būti vadovaujamasi ne tik Civilinio kodekso normomis, reguliuojančiomis žalos atlyginimą, tačiau ir specialiosiomis teisės normomis, įtvirtintomis Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme. Nagrinėjamu atveju, nepriklausomai nuo to, jog pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę, ginčo teisinius santykius, atsiradusius tarp šios įstaigos Sveikatos priežiūros tarnybos ir pareiškėjo (paciento) dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo reguliuoja ne laisvės atėmimo bausmės vykdymą reglamentuojančių teisės aktų normos, o sveikatos apsaugos įstatymų normos. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama šio įstatymo ir Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į šio straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimą ir norintys gauti jos atlyginimą, pareiškimu privalo kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos (24 str. 2 d.). Pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į šio straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimą, ir (ar) sveikatos priežiūros įstaiga, nesutikdami su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu, per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos, o sprendimo priėmimo metu nedalyvavę asmenys, – per 30 dienų nuo tos dienos, kai jie sužinojo apie sprendimą, turi teisę Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl ginčo tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir pareiškimą pateikusio asmens nagrinėjimo iš esmės (24 str. 8 d.). Specialioji teisėjų kolegija 2013 m. lapkričio 26 d. nutartyje Nr. T-110/2013 konstatavo, kad ginčai dėl žalos, patirtos dėl galbūt netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų pataisos įstaigoje, atlyginimo nagrinėtini bendrosios kompetencijos teismuose.
Administracinėje byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl neturtinės žalos, kurią kildina dėl galimai netinkamai suteiktų medicinos paslaugų (neišduotų vaistų), būtų kreipęsis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų pasinaudojęs įstatymų nustatyta privaloma bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka ir dar gali pasinaudoti ta tvarka, pareiškėjo skundas šioje dalyje paliktinas nenagrinėtu (ABTĮ 105 str. 1 p.).
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės). Šioje administracinėje byloje aplinkybių, suponuojančių neturtinės žalos atsiradimą, nenustatyta. Pareiškėjas nurodė, jog dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, depresiją ir pan. Tačiau byloje nėra jokių duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnį.
Konstatuotina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Veiksmų neteisėtumas (kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (žr. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012).
Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (Alytaus pataisos namų) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovo atstovų neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius pateikė į bylą pažymą apie 234,63 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Bylos duomenimis, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2017 m. balandžio 20 sprendimu Nr. 2.3-(NTP-2-)-17-T-842-8082 nuspręsta V. D. teikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje dėl netinkamų kalinimo sąlygų Alytaus pataisos namuose, paskiriant advokatą L. Z..
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei tvarka reglamentuojama Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 42 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, teismas savo iniciatyva, gavęs iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančios institucijos duomenis apie apskaičiuotas teisinės pagalbos išlaidas, išsprendžia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei klausimą.
Kadangi nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundo reikalavimai buvo pripažinti nepagrįstais ir skundas atmestas, nėra pagrindo tenkinti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 105 straipsnio 1 punktu
nusprendžia:
Pareiškėjo skundo dalį, kuria prašoma priteisti neturtinę žalą, patirtą dėl netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, palikti nenagrinėtą.
Kitą pareiškėjo V. D. skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.