Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. M. skundą atsakovei Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas nepagrįstas ir atmestinas.

Bylos medžiaga nustatyta, kad Valstybinė mokesčių inspekcija, nagrinėdama informacijos saugumo incidentą, 2017 m. lapkričio 13 d. raštu Nr. (14.5-20E)R-6683 „Dėl paaiškinimo pateikimo“, paprašė pareiškėją pateikti paaiškinimą dėl konkrečių mokesčių mokėtojų duomenų tvarkymo atvejų (b. l. 78-90). 2017 m. gruodžio 11 d. pareiškėja tokį paaiškinimą pateikė (b. l. 95,96). Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2018 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. V-2 buvo sudaryta komisija pareiškėjos galimai padarytam tarnybiniam nusižengimui ištirti (toliau – ir Komisija). Tarnybinio nusižengimo tyrimas pradėtas atsižvelgiant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2017 m. lapkričio 13 d. raštą r. (14.5-20E)R-6683 „Dėl paaiškinimo pateikimo ir 2018 m. sausio 3 d. raštą Nr. (14.7-20E)R-28 „Dėl veiksmų įvertinimo“ (b. l. 70-77, 78-90). 2018 m. sausio 16 d. pareiškėjai buvo įteiktas pranešimas apie tarnybinį nusižengimą Nr. P22-12, prašant pateikti komisijai paaiškinimą dėl galimo tarnybinio nusižengimo (b. l. 44-45). 2018 m. sausio 23 d. pareiškėja pateikė paaiškinimą (b. l. 31, 32). 2018 m. vasario 6 d. Komisija parengė išvadą Nr. P22-45 „Dėl mokestinių prievolių departamento I skyriaus Kėdainių poskyrio vyresniosios specialistės R. M. galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo“ (toliau – ir Išvada, b. l. 46-50). Šios išvados pagrindu atsakovas 2018 m. vasario 27 d. priėmė įsakymą Nr. P-83 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo R. M.“, kuriuo skyrė jai tarnybinę nuobaudą – pastabą už tai, kad ji dviem atvejais nerengė pranešimų apie identifikavimo elektroninėje deklaravimo sistemoje (toliau – ir EDS) priemones, tokiu būdu pažeisdama Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktus, Dokumentų teikimo elektroniniu būdu taisyklių, patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos viršininko 2010 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. VA-83 „Dėl dokumentų teikimo elektroniniu būdu taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės) 21 punkto, Valstybės tarnautojo elgesio kodekso (toliau — ir Kodeksas), patvirtinto Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos viršininko 2005 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. V-141 6.3 punkto reikalavimus.

Pagrindinius valstybės tarnybos principus, valstybės tarnautojo statusą, atsakomybę, darbo užmokestį, socialines ir kitas garantijas, valstybės tarnybos valdymo teisinius pagrindus nustato Valstybės tarnybos įstatymas (Toliau - VTĮ). Šio įstatymo 28 straipsnyje nurodyta, kad valstybės tarnautojai už tarnybinius nusižengimus traukiami tarnybinėn atsakomybėn. VTĮ 2 straipsnio 12 dalis apibrėžia, kad tarnybinis nusižengimas – valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. Tarnybinė nuobauda valstybės tarnautojui gali būti paskirta pagal Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklėse (toliau – ir Taisyklės), patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977, „Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių“ numatytą procedūrą, nustačius konkrečias jo veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigas, nustatytas įstatymais, detalizuotas pareigybės aprašyme, ir kurios sudaro tarnybinio nusižengimo sudėtį.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ne kartą yra atkreipęs dėmesį, jog konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai (neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes, – priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių) turi būti nurodyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Nustačius, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, šis nusižengimas turi būti kvalifikuojamas (nurodomas atitinkamas VTĮ straipsnis, jo dalis ir punktas), nurodoma jo padarymo ar paaiškėjimo diena, įvykdymo aplinkybės, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, jo padariniai ir siūloma konkreti tarnybinė nuobauda (pvz., LVAT 2010 m. gegužės 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-700/2010, 2011 m. vasario 3 d. nutartis administracinėje byloje A62-200/2011).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje ne kartą akcentuota, kad tarnybinės nuobaudos skyrimas yra atitinkamų teisės aktų reglamentuota procedūra, į kurią įeina ir tarnybinio nusižengimo tyrimas. Tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūrą sąlyginai galima suskirstyti į tris etapus: kompetentingo subjekto sprendimo pradėti tarnybinį patikrinimą ir pavesti jį atlikti tikrintojui (atitinkamam valstybės tarnautojui ar komisijai) priėmimą; tarnybinio patikrinimo atlikimą ir jo rezultatų įforminimą surašant tarnybinio patikrinimo išvadą; kompetentingo skirti tarnybinę nuobaudą subjekto sprendimo dėl tarnybinės atsakomybės taikymo (netaikymo) priėmimą.

Valstybės tarnautojų tarnybinės atsakomybės klausimus reglamentuoja VTĮ 28-30¹ straipsniai, procedūrinius klausimus reglamentuoja su Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio nuostatų įgyvendinimu susijęs jau minėtas poįstatyminis teisės aktas – Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklės. Šių Taisyklių 3 punkte nustatyta, jog Tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas valstybės tarnautoją, įtariamą padariusį tarnybinį nusižengimą, į pareigas priėmusio asmens gavus oficialią informaciją, tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas per 5 darbo dienas nuo šios informacijos gavimo. Valstybės tarnautoją, įtariamą padariusį tarnybinį nusižengimą, į pareigas priėmęs asmuo įpareigoja už įstaigos, kurioje šis valstybės tarnautojas eina pareigas, personalo tvarkymą atsakingą asmenį ar įstaigos administracijos padalinio, atsakingo už personalo tvarkymą, vadovą arba kitą įstaigos valstybės tarnautoją pradėti tirti tarnybinį nusižengimą (Taisyklių 4 p.). Taisyklių 7 punkte nurodyta, kad už įstaigos personalo tvarkymą atsakingas asmuo arba kitas tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotas valstybės tarnautojas (Taisyklių 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais – komisija) per 5 darbo dienas nuo įpareigojimo pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą gavimo (Taisyklių 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais – nuo komisijos tarnybiniam nusižengimui tirti sudarymo) surašo pranešimą apie tarnybinį nusižengimą (toliau – pranešimas) pagal Taisyklių priedą. Šiuo pranešimu jis pasirašytinai informuoja valstybės tarnautoją, įtariamą padariusį tarnybinį nusižengimą, kad pradėtas šio tarnybinio nusižengimo tyrimas, ir kartu pateikia nurodytam valstybės tarnautojui turimą informaciją apie tarnybinį nusižengimą. Teismo nuomone, pareiškėjos teiginiai apie tai, kad pranešime apie tarnybinį nusižengimą nėra jokios informacijos apie jos padarytus konkrečius veiksmus, laikotarpius ir pažeidimus, vertintini kaip deklaratyvūs ir yra nepagrįsti.

Asmens informavimas apie jam keliamus įtarimus yra svarbi procedūrinė garantija, sudaranti galimybę pateikti tinkamą paaiškinimą ir apginti savo teisėtus interesus. Lietuvos Vyriausias administracinis teismas, formuodamas teismų praktiką, nagrinėjant bylas dėl tarnybinių ginčų ir aiškindamas Taisyklių 7 ir 8 p. nuostatas yra pažymėjęs, kad jomis siekiama užtikrinti, jog įtariamasis asmuo aiškiai suvoktų, kuo jis yra kaltinamas ir galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą, be kita ko ir pateikti savo paaiškinimą dėl nusižengimo. Taigi pranešimas apie tarnybini nusižengimą turi būti pakankamai aiškus ir išsamus, kad įtariamas asmuo galėtu tinkamai įgyvendinti pirmiau minėtas teises. Pranešime turi būti tiksliai nurodoma kokio nusižengimo padarymu yra įtariamas valstybės tarnautojas, t. y., nurodomi konkretūs jo veiksmai (neveikimas), nusižengimo padarymo laikas ir kitos reikšmingos aplinkybės (LVAT 2009 m. birželio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-651/2009), įtariamajam asmeniui privalu išaiškinti įtarimų dėl jo padaryto tarnybinio nusižengimo turinį ir pateikti argumentus bei įrodymus, kuriais tokie įtarimai yra grindžiami, o, taip pat sudaryti sąlygas dėl šios informacijos pateikti savo paaiškinimus. (LVAT 2012 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1364/2012). Iš esmės tokiu asmens informavimu yra siekiama užtikrinti, kad įtariamas valstybės tarnautojas aiškiai suvoktų, kuo yra kaltinamas, ir galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą, todėl svarbu, jog asmeniui pateikiama informacija būtu tiksli, išsami bei neprieštaringa. Pateikiamos informacijos išsamumas vertintinas atsižvelgiant ir į tai, ar sudarytos realios, o ne fiktyvios prielaidos šios asmens teisės įgyvendinimui.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2018 m. sausio 3 d. Kauno apskrities valstybinėje mokesčių inspekcijoje buvo gautas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos raštas Nr.(14.7-20E)R-28 “Dėl veiksmų įvertinimo“, kuriame buvo pranešta apie informacijos saugumo incidentus. Darbo grupei atlikus pateiktos informacijos patikrinimą ir nustačius, kad pareiškėja galimai neteisėtai atliko duomenų tvarkymo veiksmus kai kurių mokesčių mokėtojų atžvilgiu, 2018 m. sausio 16 d. pranešimu apie tarnybinį nusižengimą Nr. P22-12 pareiškėja buvo informuota apie jai reiškiamus įtarimus. Šio pareiškėjai įteikto pranešimo apie tarnybinį nusižengimą turinio analizė suponuoja išvadą, kad jis pakankamai aiškus, išsamus ir informatyvus, nepažeidžiantis tarnybinio patikrinimo procedūrų ir pareiškėjos teisių. Pranešime įvardinti preliminarūs duomenys apie darbdaviui žinomus galimai neteisėtus pareiškėjos veiksmus ir tarnybinį nusižengimą, kuriuo įtariama pareiškėja, nurodytas pateiktų įtarimų argumentavimas, pareiškėjos galimai neteisėtų veiksmų teisinis įvertinimas, pateikta nuoroda į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos raštą Nr.(15.5-20E)R-6683. Teismo vertinimu, tokios apimties informacija leido pareiškėjai suvokti kaltinimo esmę, t. y. tiek neteisėtus konkrečius veiksmus, tiek ir laikotarpius, kuriais ji šiuos veiksmus atliko, taip sudarant realias prielaidas tinkamai įgyvendinti jos teisę į gynybą. Pabrėžtina ir tai, kad būtent už pranešime apie tarnybinį nusižengimą nurodytos veikos padarymą pareiškėjai buvo skirta tarnybinė nuobauda.

Lietuvos Vyriausias administracinis teismas, nagrinėdamas tokio pobūdžio bylas ne kartą yra konstatavęs, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas yra viena iš svarbiausių tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinių dalių, kadangi jis nėra vien formalus veiksmas, apsiribojantis tik tarnautojo veiklos ar neveikimo konstatavimu. Tai – plati įstaigos vadovo įpareigoto pareigūno ar komisijos veikla, susijusi su išsamiu visų tariamo tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, nulėmusių nusižengimą, išaiškinimu. Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje nepakanka tik formaliai įvardyti Įstatymo ir (ar) poįstatyminių aktų normas, kuriose nustatytos tam tikros valstybės tarnautojo elgesio taisyklės, ir konstatuoti, kad juos padarė konkretus valstybės tarnautojas. Tarnybinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tiriamo valstybės tarnautojo nusižengimo faktą, jo kaltę, patikrinti valstybės tarnautojo paaiškinime (jei toks pateiktas) nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminant motyvuotoje tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-359/2007 ir kt.). Kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamuose valstybės tarnautojo veiksmuose (neveikime) yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė (žr. 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008, Administracinių teismų praktika, Nr. 6(16), 2008; 2008 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-845/2008; 2008 m. vasario 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-242/2008 ir kt.).

Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiantis vėliau priimamas individualus administracinis aktas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra šio akto (ginčijamo įsakymo) motyvuojamoji dalis. Todėl teismas, spręsdamas ginčijamo įsakymo, kuriuo paskirta tarnybinė nuobauda, pagrįstumo klausimą vertina ne tik skundžiamo administracinio akto, bet ir jo sudedamosios dalies – tarnybinio patikrinimo išvados – turinį (pvz., LVAT sprendimas administracinėje bylose Nr. A143-956/2010, 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje A146-1459/2010). Tai reiškia, kad tikrinant pareiškėjai paskirtos tarnybinės nuobaudos pagrįstumo klausimą, teisės taikymo požiūriu būtina vadovautis nurodytomis materialinės teisės normomis, o fakto nustatymo klausimu būtina patikrinti, ar komisijos išvadoje nurodytas pareiškėjos tariamai padarytas tarnybinis nusižengimas buvo padarytas iš tikrųjų ir ar jis pagal nurodytas materialinės teisės normas atitinka tarnybinių nusižengimų sampratą, t. y. ar jis gali būti laikomas tarnybiniu nusižengimu.

Sprendžiant dėl pareiškėjos tarnybinės atsakomybės už padarytą tarnybinį pažeidimą, vertintinos faktinės aplinkybės ir įrodymai, patvirtinantys jos padaryto tarnybinio nusižengimo objektyviąją pusę. Pagal Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, įrodinėjimo našta dėl neigiamų pasekmių taikymo tarnautojui, kaip silpnesniajai šaliai tarnybos teisiniuose santykiuose, paprastai perkeliama darbdaviui. Teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti atitinkamas išvadas, taip pat teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Kita vertus, teismas pažymi, kad ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

Teismo vidinis įsitikinimas – tai įsitikinimas, pasiektas kruopščiai ir visapusiškai tiriant visas bylos aplinkybes ir išplaukiantis iš nustatytų bei tirtų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje V. D. v. T. E., bylos Nr. 3K-3-516/2004). Konstatuojant, ar valstybės tarnautojas neveikimu padarė teisei priešingą veiką (tarnybinį nusižengimą), būtina nustatyti, ar konkretus jo pasirinktas elgesio modelis prieštaravo imperatyvioms teisės aktų nuostatoms, įpareigojančioms veikti atitinkamu būdu (žr., pvz., LVAT 2018 m. sausio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-46-1062/2018).

Teismo vertinimu, atsakovas pagrįstai nustatė, kad pareiškėja nevykdė Taisyklių 18 – 21 punktuose nustatytų imperatyvių reikalavimų, t. y. suteikdama identifikavimo EDS priemones mokesčių mokėtojams T. S. ir S. J. neparengė dviem egzemplioriais pranešimų apie identifikavimo EDS priemones, nurodant kokios identifikavimo EDS priemonės EDS vartotojams suteiktos, taip pat vieno iš egzempliorių neįteikdama EDS vartotojams, kito, su EDS vartotojo parašais, patvirtinančiais jiems įteiktų identifikavimo EDS priemonių gavimą, palikdama Valstybinėje mokesčių inspekcijoje. Pabrėžtina, kad pareiškėja atsakovui teiktuose paaiškinimuose ir skunde teismui nėra nuosekli, nurodė prieštaringas aplinkybes. Teikdama pirminį paaiškinimą į VMĮ 2017 m. lapkričio 13 d. raštą Nr. (14.5-20E)R-6683 pareiškėja J. S. pildyto pranešimo apie identifikavimo EDS priemones kopijos nepateikė, tuo tarpu kartu su 2018 m. sausio 22 d. paaiškinimu pareiškėja pateikė ir šio asmens pranešimą (b.l. 65), kuris, skirtingai nuo kitų pranešimų, DODVS neregistruotas. Atsakovas pagrįstai nurodo, kad KAVMI gauti su jos veikla susiję dokumentai registruojami vadovaujantis Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklėmis, kad būtų įrodytas jų buvimas dokumentų apskaitos sistemoje ir užtikrinta jų paieška, taip pat į tai, kad pranešimo apie identifikavimo priemones EDS blanko forma yra visiems mokesčių mokėtojams vienoda, ji atspausdinama visiems tokia pati ir tik ranka įrašomi konkrečiam mokėtojui priskirti prisijungimo duomenys, šių duomenų išdavimo data ir dokumento numeris, kuris parodo, kurią datą ir kokiu numeriu šis dokumentas užregistruotas DODVS. Pareiškėjos pateiktame dokumente nurodyta tik data, kada buvo pakeisti mokėtojo J. S. prisijungimo prie EDS duomenys, tačiau šis dokumentas DODVS neregistruotas, nors prievolė registruoti visus tiek gaunamus, tiek siunčiamus dokumentus, nustatyta Dokumentų tvarkymo taisyklėse. Sutinkant su atsakovo pozicija, teismas daro išvadą, kad pareiškėja ne tik EDS vartotojo S. J., tačiau ir T. S. atveju pažeidė Taisyklių 18-21 punkte nustatytus reikalavimus, nes pateiktas dokumentų apskaitos sistemoje neregistruotas dokumentas negali būti vertinamas kaip leistinas bei neginčijamas įrodymas, patvirtinant, jog jis sudarytas būtent 2017 m. rugpjūčio 28 d. Kitų objektyvių rašytinių įrodymų, kad J. S. buvo savalaikiai išduotas pranešimas apie identifikavimo EDS priemones, pareiškėja nepateikė.

Pareiškėja, be kita ko, nurodo, kad komisijos išvadoje neįvertinta aplinkybė dėl įstaigoje neveikusių spausdintuvų, t. y. jos objektyvi galimybė parengti nustatytos formos pranešimus dviem egzemplioriais apie identifikavimo EDS priemones. Tokie jos teiginiai atmestini kaip nepagrįsti. Atsakovas, atsikirsdamas į šį pareiškėjos argumentą, pagrįstai abejoja, kad Kauno AVMI MPD I skyriuje Kėdainių poskyriui visi priskirti 7 spausdintuvai vienu metu sugedo. Aptariamus pareiškėjos argumentus paneigia ir tai, kad pranešimo apie identifikavimo EDS priemones forma yra vienoda visiems mokėtojams, todėl ją galima turėti jau parengtą (paimti pas kolegą) ir atvykus mokėtojui belieka tik ranka įrašyti suteiktus prisijungimo duomenis, datą ir registracijos numerį. Darytina išvada, kad spausdintuvų gedimai negalėjo turėti įtakos pranešimo mokėtojui išdavimui, o tokie pareiškėjos teiginiai yra abstraktaus, deklaratyvaus ir gynybinio pobūdžio, siekiant išvengti tarnybinės atsakomybės. Akcentuotinai tai, kad ir aptariamu aspektu pareiškėjos paaiškinimai nenuoseklūs bei iš esmės prieštaringi. Savo 2017 m. gruodžio 11 d. paaiškinime, teiktame VMI prie FM, pareiškėja vieną iš priežasčių, dėl ko nespausdino 2 egz. 2 mokesčių mokėtojų pranešimų apie identifikavimo EDS priemones, nurodė spausdintuvų gedimus Kauno AVMI, tuo tarpu šią savo versiją 2018 m. sausio 22 d. paaiškinime pakeitė, nurodydama, kad vis gi pranešimai apie identifikavimo EDS priemones šiems dviem mokėtojams buvo spausdinti (pateikė net neregistruotą DODVS tokį dokumentą, išrašytą T. S., o S. J. spausdinto nepateikė, nes, jos teigimu, mokėtojas išsinešė abu egzempliorius). Kadangi skunde teismui, kaip ir pirminiame paaiškinime, vienu iš jos reikalavimą pagrindžiančių argumentų pareiškėja vėlgi nurodo spausdintuvų gedimus, kaip vieną iš priežasčių, kodėl nespausdinami pranešimai apie identifikavimo EDS priemones, tai akivaizdžiai patvirtina ne tik jos pozicijos nenuoseklumą, prieštaringumą, bet ir nepagrįstumą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos nurodomas neigiamų pasekmių nebuvimas - žalos valstybei, mokesčių mokėtojams ir jų interesams nepadarymas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimui nėra reikšmingas.

Vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 12 dalimi, tarnybinis nusižengimas, už kurį valstybės tarnautojui yra skiriama tarnybinė nuobauda, yra apibrėžiamas, kaip „valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės“. Atsižvelgiant į valstybės tarnautojo veiką ir jos ryšius su valdžios institucijų veikla bei, atitinkamai, viešąjį interesą, akivaizdu, jog tarnybiniai nusižengimai, kaip jie apibrėžiami minėtoje VTĮ nuostatoje, daro tiesioginę įtaką šių institucijų ir valstybės tarnybos sistemos tinkamam funkcionavimui. Neabejotina ir tai, kad valstybė, kaip visos visuomenės organizacija, turi priedermę imtis įvairių teisėtų ir veiksmingų priemonių, užkertančių kelią valstybės tarnautojų (pareigūnų) pažeidimams bei mažinančių jų skaičių. Taigi akivaizdu, kad viena veiksmingiausių priemonių, užtikrinančių šių tikslų pasiekimą, yra atsakomybės neišvengiamumas. Tarnybinės (drausminės) nuobaudos skyrimas yra pirmiausia teisinės atsakomybės taikymas. Teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas reikalauja, kad negali būti išvengiama teisinės atsakomybės už padarytą pažeidimą, o iš administracinių teismų praktikos išplaukianti minėta teismo pareiga, be kita ko, yra tiesiogiai ir betarpiškai susijusi su siekiu užtikrinti šį – atsakomybės neišvengiamumo – principą. (LVAT 2012 m. liepos 23 d. nutartis administracinė byla Nr. A552-2748/2012).

Įvertinus ginčo teisinį reglamentavimą, nustatytas aplinkybes ir jas patvirtinančius įrodymus, darytina išvada, jog tarnybinės nuobaudos tyrimo ir skyrimo procedūra buvo atlikta iš esmės laikantis tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Teismo vertinimu, įsakymas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareiškėjai už padarytą nusižengimą buvo priimtas išsamiai išnagrinėjus visas tarnybinio nusižengimo aplinkybes, skiriant jai švelniausią VTĮ numatytą tarnybinę nuobaudą buvo atsižvelgta į valstybės tarnautojos kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, vertinant reikšmingas aplinkybes ir padarinius. Darytina išvada, jog tarnybinis nusižengimas įrodytas, nusižengimo tyrimas buvo atliktas išsamiai, esminių tarnybinių nuobaudų skyrimo Taisyklių pažeidimų, kurie būtų pagrindas skundžiamą įsakymą pripažinti neteisėtu ir jį panaikinti, nenustatyta. Atsižvelgiant į nusižengimo pobūdį, jo padarymo priežastis, kaltės formą, nenustačius tarnybinę atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių, pareiškėjai paskirta švelniausia tarnybinė nuobauda – pastaba yra adekvati ir proporcinga padarytam tarnybiniam nusižengimui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 – 87 str., 88 str. 1 p.,

nusprendė:

Skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.