- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-01-25
- Bylos Nr.
- eI2-1327-535/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02092-2018-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Jūratė Gaidytė-Lavrinovič (pirm.)
- Pareiškėjas
- S. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, atstovaujama Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūratė Gaidytė-Lavrinovič
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėja S. K. kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, ir prašo: 1) panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – Komisija) 2018-05-09 sprendimą Nr. KS-68 (toliau – Sprendimas) dalyje, kuria pripažinta, kad pareiškėja pažeidė viešus ir privačius interesus; 2) priteisti iš atsakovės 2 400 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Šalies argumentai
Nurodo, kad buvo priimta į darbą Sveikatos apsaugos ministerijoje, sudarant darbo sutartį pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeksą (toliau – DK), kuriame nenustatyta, jog pagal darbo sutartį dirbantis asmuo turi viešojo administravimo įgaliojimus ir, kad pagal įstatymus turi įgaliojimus duoti nepavaldiems asmenims teisės aktų nustatytus privalomus vykdyti nurodymus. Pažymėjo, kad pareigybės aprašyme nėra nustatytos viešojo administravimo funkcijos. Paaiškino, kad Komisijai nėra priskirta kompetencija vykdyti ar perimti jos darbdavio funkcijų, spręsti už darbdavį ir suteikti sprendimu jai viešojo administravimo įgaliojimus, kai darbdavys raštu tokių viešojo administravimo įgaliojimų nėra suteikęs.
Žemesnės instancijos teismas
Komisija sprendimu viršijo kompetenciją, suteikė jai viešojo administravimo įgaliojimus ir tuo pagrindu sprendė, kad ji turi viešojo administravimo įgaliojimus ir dėl to jai taikytinas Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymas (toliau – Įstatymas) visa apimtimi ir nusprendė, kad ji pažeidė Įstatymą. Komisijos Sprendime išdėstyti samprotavimai nepagrįsti įstatymais, nenurodyti konkretūs įstatymai, straipsniai, punktai ir nėra nustatyta bei pagrįsta įstatymais pareiškėją priskirti prie Komisijos subjektų rato.
Paaiškina, kad Komisija nurodė, jog jos darbdavys nežinojo, kad vyksta posėdžiai darbo ginčų komisijoje dėl jos sutuoktinio neteisėto atleidimo iš darbo. Raštą Komisijai rengęs asmuo negalėjo žinoti aplinkybių, nes eilinis darbuotojas neprivalo žinoti to, kas nepriklauso, nors rašte ir nurodyta, kad į vieną ginčų komisijos posėdį darbdavys ją išleido. Kuruojantis asmuo, t. y. ministro patarėja, žinojo visas aplinkybes apie vykstančius darbo ginčus, posėdžius ir bylos eigą, ministro patarėja pakvietė ją dirbti bei žinojo apie visus vykstančius procesus, inicijuotus Profesinės sąjungos ir jos nario, jų eigą ir rezultatus, nes jie kilo iš buvusio viešosios įstaigos Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės direktoriaus neteisėtų veiksmų.
Komisijai yra pateikti Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – SAM) duomenys dėl rašto rengimo aplinkybių, kurie siejami su Specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – STT) pavedimais, tačiau Komisija oficialius raštus ignoruoja. Komisija aiškina, jog raštas dėl teisinių paslaugų yra dalyvavimas priimant sprendimus Pareiškėja dar kartą akcentuoja, kad ji neturi teisės priimti sprendimus ir nedalyvavo priimant sprendimus. Šias aplinkybes patvirtinta Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015-04-25 nutartis administracinėje byloje Nr. eI-1643-789/2018. Taikos sutartimi patvirtinta, kad minėtas raštas dėl teisinių paslaugų yra rekomendacinio pobūdžio, nesukėlęs ir nesukeliantis teisinių pasekmių, o vykdant SAM įgyvendinant STT pavedimus dėl teisinių paslaugų pirkimo. Rengto rašto pagrindu gautos medžiagos apibendrinimas buvo pateiktas STT, kuri 2018-05-15 savo tinklapyje paskelbė išvadą apie korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymą teisinių paslaugų pirkime. Pareiškėja mano, kad šios aplinkybės įrodo, kad STT vykdomos stebėsenos teisinių paslaugų pirkimo srityje pavedimai SAM ir kitoms ministerijoms nėra jos asmeninis interesas.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodo, kad Komisija 2018-06-22 pateikė 2018-05-09 posėdžio protokolo įrašą, kuriame nurodyta, jog jos klausimas svarstomas antruoju numeriu. Paskelbtoje darbotvarkėje, kurioje nurodyta, kokie klausimai bus nagrinėjami 2019-05-09 nurodyta, kad jos atvejis bus nagrinėjamas trečiuoju klausimu. Komisijos posėdžio protokole nėra nurodyta, kad buvo pakeista darbotvarkė, dėl jos balsuota ir kokiu pagrindu buvo pakeista darbotvarkė. Pagal sprendimo paskelbimą Komisijos tinklapyje, jos klausimas 2019-06-09 nebuvo svarstytas, o svarstytas pirmuoju klausimu 2018-05-10.
Pareiškėja mano, kad Komisija galimai neteisingai, pažeisdama darbotvarkę ir posėdžio eigą, pažeidė jos teises ir į prašymą pateikti garso įrašus, siekia paslėpti galimai neteisėtus veiksmus.
Paaiškino, kad laikinasis Komisijos pirmininkas nebuvo Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu paskirtas, o pažeidžiant imperatyvią įstatymo nuostatą vidiniu Komisijos dokumentu, todėl toks Komisijos sprendimas negali būti teisėtas ir galiojantis bei turi būti pripažintinas negaliojančiu. Teisės aktų registre nėra registruota nei Seimo nutarimo projekto, nei paties nutarimo skirti laikinuoju Komisijos pirmininku V. K.. V. K. neteisėtai ėjus Komisijos pirmininko pareigas nuo jos neteisėto paskyrimo dienos, atitinkamai negalioja jo priimti sprendimai / rezoliucija pradėti tyrimą jos atžvilgiu. Abejones kelia ir Komisijos sprendimo priėmimo aplinkybės, kadangi ji Komisijos posėdyje negalėjo dalyvauti dėl gydytojo išduoto nedarbingumo pažymėjimo. Pagal Komisijos viešai skelbtą darbotvarkę, skundo nagrinėjimas jos atžvilgiu įrašytas trečiuoju klausimu. Tą pačią dieną, t. y. 2018-05-09 Komisijos svetainėje paskelbti pranešimai apie priimtus sprendimus dėl pirmojo, antrojo, ketvirtojo darbotvarkės klausimų. Sprendimas jos atžvilgiu paskelbtas 2018-05-10, antroje dienos pusėje, nurodant, kad tai 2018-05-10 pirmasis sprendimas, nors informacija apie sprendimo priėmimo perkėlimą nebuvo suteikta.
Pareiškėja pažymi, kad Sprendimas jai buvo išsiųstas pažeidžiant Komisijos darbo reglamente nustatytą 5 darbo dienų terminą. 2016-06-10 per E-pristatymą išsiuntė prašymą pateikti patvirtintą komisijos 2018-05-09 posėdžio darbotvarkę, posėdžių garso įrašus, posėdžio protokolus, paaiškinti, kodėl sprendimas nebuvo išsiųstas darbo reglamente nustatytu imperatyviu terminu, taip pat pateikti dokumentą, kuriuo, laikinuoju komisijos pirmininku buvo paskirtas narys V. K.. Komisija 2018-06-22 pateikė paaiškinimą, kad garso protokolas nebuvo protokolo sudėtinė dalis, tačiau naudojamas protokolui surašyti. Ji 2018-05-09 ir 2018-05-10 garso įrašų negavo. Taip pat jai nebuvo pateikti V. K. skyrimo į laikinuosius Komisijos pirmininkus dokumentai.
Pareiškėja nurodo, kad Komisija pirmąjį skundą gavo 2017-11-08, pateikė raštą dėl paaiškinimo pateikimo, tačiau gavęs dokumentus posėdžio neskyrė. Tapatų skundą gavo persiųstą iš Seimo antikorupcijos komisijos posėdžio 2017 m. sausio mėn., paaiškinimus, tačiau nuo 2017 m. sausio mėn. nebuvo atliekami jokie veiksmai, pateikti paaiškinimai dėl kokių priežasčių vilkinamas skundų nagrinėjimas. Posėdis paskirtas paskutinę 6 mėnesių termino dieną. Rašte dėl paaiškinimo pateikimo iškraipomi faktai juos pateikiant kaip konstatuotus pažeidimus, pvz., kad ji atstovavo privačius asmenis savo sutuoktinį ir brolį, nors svetainėje nurodo kad tyrimo pradėjimas dar nereiškia pažeidimo.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovė Komisija atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.
Nurodo, kad gavusi skundą dėl pareiškėjos elgesio atitikties Įstatymo nuostatoms, Komisija vykdė privalomą pagal kompetenciją funkciją – kolegialiu sprendimu pradėjo tyrimą jos atžvilgiu. Priimdama ginčijamą Sprendimą, Komisija nesiekė žeminti pareiškėjos ar sukelti jai dvasinius išgyvenimus, negrasino atleidimu iš darbo ir neturėjo tikslo, kad taip su pareiškėja elgtųsi kiti asmenys. Sprendimo rezoliucinės dalies viešinimo procedūrą numato Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymas. Komisijos internetiniame tinklapyje posėdžio išvakarėse pagal Komisijos Darbo reglamentą skelbiami bendro pobūdžio informaciniai pranešimai apie pagrindinius posėdyje planuojamus svarstyti klausimus. Taip pat buvo papildytas pranešimas apie posėdyje priimtus sprendimus. Vien tai, kad Komisijos tyrimas buvo atliktas per maksimalų terminą, nėra pagrindas teigti, jog tyrimas buvo vilkinamas. Pareiškėja buvo informuota apie tyrimo eigą, teisę susipažinti su bylos medžiaga, pareiškėja neteisi, jog visą tyrimo laikotarpį nebuvo vykdomi jokie procesiniai veiksmai. Pareiškėja nepageidavo susipažinti su bylos medžiaga.
Komisija paaiškina, kad nekvestionavo pareiškėjos teisės dalyvauti profesinės sąjungos veikloje ir šios veiklos nevertino, tai nebuvo tyrimo dalykas. Šioje dalyje tyrimą nutraukė. Komisija paviešino tik tuos pareiškėjos duomenis, kurie yra būtini ginčijamo Sprendimo motyvams pagrįsti bei kuriuos viešinti leidžia galiojantys teisės aktai. Duomenys apie pareiškėjos priklausymą profesinei sąjungai, jos einamas pareigas bei kontaktinė informacija yra vieši, prieinami šios profesinės sąjungos tinklapyje, todėl nebuvo pažeistas Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas. Asmens duomenų nuasmeninimo tvarkos nebuvimas savaime nereiškia asmens duomenų apsaugos pažeidimo. Komisija pareiškėjos teisių nepažeidė, tyčios sukelti pareiškėjai moralinės žalos neturėjo.
Komisija mano, kad pareiškėja, nors ir teigia, jog dėl Komisijos veiksmų ji patyrė neturtinę žalą (dvasinių išgyvenimų, streso, nemalonumų darbe), tačiau nepateikė konkrečių tokią žalą patvirtinančių objektyvių duomenų (įrodymų). Vien tai laikytina pakankamu teisiniu pagrindu atmesti jos reikalavimus dėl žalos atlyginimo.
Nurodo, kad Komisija, gavusi skundą dėl pareiškėjos elgesio atitikties Įstatymo nuostatoms, vykdė jos veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytas ir šiai Komisijai privalomas atlikti funkcijas – esant pakankamiems duomenims apie galbūt pažeistas Įstatymo nuostatas ir nenustačius pagrindų, dėl kurių tyrimas nepradedamas, Komisija kolegialiu (o ne vienasmeniu laikinojo Komisijos pirmininko V. K.) sprendimu pradėjo atitinkamą tyrimą. Apie pradėtą tyrimą buvo informuota pareiškėja, SAM vadovas bei skundą Komisijai pateikęs subjektas. Vėliau, gavus papildomos medžiagos, tyrimo dalykas kolegialiu Komisijos sprendimu buvo praplėstas, apie tai pareiškėja taip pat buvo informuota raštu. Tyrimas atliktas nepažeidžiant maksimalaus leistino – 6 mėnesių – termino. Sprendimas priimtas išanalizavus surinktus dokumentus ir įvertinus nustatytų aplinkybių visetą, jį Komisija priėmė in corpore, be to, Sprendimo priėmimo metu Komisijai vadovavo ne pareiškėjos nurodytas V. K., bet kitas (vyriausias pagal amžių) Komisijos narys.
LVAT 2020-12-09 sprendimu Komisijos Sprendimas buvo panaikintas, tačiau buvo pasiremta vieninteliu procedūriniu motyvu – teisine abejone dėl Komisijos, kaip nepriklausomos ir nešališkos institucijos įspūdžio, kadangi tyrimo pradėjimo / atlikimo metu Komisijai vadovavo Lietuvos Respublikos Seimo nepaskirtas, jauniausiais Komisijos narys V. K.. Pažymi, kad teismas pareiškėjos veiksmų atitikties Įstatymo nuostatoms klausimo iš esmės nesvarstė, taip pat nevertino ir nepasisakė dėl Komisijos teiktų kontrargumentų, kad tyrimas pareiškėjos atžvilgiu pradėtas ne vienasmeniu Komisijos pirmininko sprendimu, tyrimas atliktas per leistiną terminą, nebuvo vilkintas, Komisijos Sprendimas paremtas objektyviais duomenimis – šios aplinkybės liko nenuginčytos.
Nurodo, kad nei Komisijai pradėjus tyrimą, nei po Sprendimo priėmimo, pareiškėja dėl Komisijos atliekamo tyrimo / konstatuoto pažeidimo nebuvo atleista iš SAM. Vėliau, kai Komisijos Sprendimas dar nebuvo panaikintas, pareiškėja pakeitė darbovietę, tačiau iš viešai prieinamos informacijos spręstina, kad jos tarnybinė padėtis ne tik nepablogėjo, bet ir galimai pagerėjo (ji įsidarbino valstybės įstaigos struktūrinio padalinio vadove).
Pažymi, kad pripažįstant, kad Komisijos tyrimo metu tiriamiesiems arba kitiems asmenims rašomi raštai (pranešimai, paklausimai) bei priimami sprendimais a priori yra tiriamojo asmens žeminimas, Įstatymo įgyvendinimas taptų neįmanomas, o Komisijos veikla betikslė.
Be to, pareiškėja nepagrindžia prašomos priteisti žalos dydžio. Pareiškėjos reikalaujama žalos atlyginimo suma teismo neriboja, jis gali šią sumą sumažinti arba išvis nepriteisti, nes valdžios įstaigos neteisėtos veikos konstatavimas gali būti pakankama satisfakcija. Pareiškėja nepateikė nei prašomos priteisti sumos apskaičiavimo būdą patvirtinančių duomenų, nei pačios žalos buvimą patvirtinančių objektyvių įrodymų, todėl jos reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo laikytinas nepagrįstu. Tuo atveju, jeigu teismas nuspręstų buvus tokią žalą, įvertinus nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes bei vadovaujantis teismų suformuota praktika, prašo konstatuoti, kad pareiškėjos atžvilgiu priimto K. S. panaikinimas yra pakankama satisfakcijos priemonė, todėl piniginė kompensacija nepriteistina. Jeigu teismo vertinimu piniginis atlyginimas visgi būtinas, prašo atsižvelgti ir į atsakovės veiklos pobūdį (Komisija yra pelno nesiekiantis subjektas – biudžetinė įstaiga, turinti ribotas galimybes padengti nenumatytas išlaidas) bei sumažinti pareiškėjos nurodytą ne materialinės žalos atlyginimo sumą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl K. S. dalies, kuria pripažinta, kad pareiškėja pažeidė viešuosius ir privačiuosius interesus, teisėtumo ir pagrįstumo bei neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
LVAT 2020-12-09 sprendimu pareiškėjos apeliacinį skundą patenkinto iš dalies – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019-02-05 sprendimą panaikinto ir priėmė naują sprendimą, kuriuo skundžiamą Komisijos Sprendimą panaikino, o bylos dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo perdavė Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.
LVAT minimu sprendimu panaikino skundžiamą Sprendimo dalį dėl procedūrinių akto priėmimo pažeidimų – sprendimą (rezoliuciją) pradėti tyrimą priėmė vienasmeniškai V. K., kuris buvo Lietuvos Respublikos Seimo nepaskirtas, jauniausias amžiumi, laikinai einantis Komisijos pirmininko pareigas, taip pažeidžiant Lietuvos Respublikos vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 12 straipsnio 2 dalies nuostatą, atsižvelgęs į LVAT 2020-10-14 sprendime administracinėje byloje Nr. eA-3419-602/2020 suformuotą praktiką ir nustatęs, kad nagrinėjamoje byloje kilo ta pati teisinė abejonė (dėl ???nepriklausomos ir nešališkos institucijos, priėmusios Sprendimą, įspūdžio; be kita ko, teisės teorijos požiūriu visos abejonės turi būti aiškinamos traukiamo atsakomybėn asmens naudai), kaip ir administracinėje byloje Nr. eA-3419-602/2020.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021-05-13 sprendimu iš dalies tenkino pareiškėjos skundą ir priteisė pareiškėjai 500 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimo.
LVAT 2021-10-27 nutartimi atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos, apeliacinį skundą tenkino iš dalies. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021-05-13 sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama atsakovo apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą bei teisėtumą, konstatavo, ,,kad pirmosios instancijos teismas neatliko savo pareigos ištirti ir išsiaiškinti, ar šioje konkrečioje ginčo situacijoje pareiškėjos skunde išdėstyti teisiniai argumentai ir nurodomos aplinkybės dėl neturtinės žalos padarymo fakto yra pagrįsti ir atitinkantys faktines bylos aplinkybes. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, jog teismas pakartotinai, nesant tam teisinio pagrindo, tyrė ir vertino VTEK veiksmus teisėtumo aspektu, tačiau konstatuodamas neturtinės žalos padarymo pareiškėjai faktą, jį pagrindžiančių aplinkybių nenustatė bei savo išvadų nemotyvavo“.
Kaip minėta LVAT panaikino Sprendimą visa apimtimi, nustatęs imperatyvaus įstatymo reikalavimo pažeidimą, todėl visi atsakovės nurodomi argumentai dėl Sprendimo ir jo priėmimo aplinkybių yra teisiškai nebereikšmingi. Atsakovės argumentas, kad Sprendimas buvo panaikintas remiantis vieninteliu procedūriniu motyvu, nepaneigia tyrimo ir Sprendimo neteisėtumo, kadangi LVAT konstatavo esminį procedūrinį pažeidimą, darantį tyrimo išvadas, įformintas galutiniame pareiškėjos ginčytame Sprendime, taip pat neteisėtomis.
Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo pagal CK 6.271 straipsnį priteisimo pareiškėjai už jos patirtus nepatogumus, įtampą, neigiamus išgyvenimus, susijusius su skundžiamo Sprendimo priėmimu.
Žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iš Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies, nustatančios, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Viešoji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant tik trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (LVAT 2008-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.). Tam, jog reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. ne tik neteisėti valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmai, tačiau ir padaryta žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Teismas turi įvertinti visumą kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nė vienas kriterijus atskirai. Tam tikrais atvejais vieni kriterijai laikomi turinčiais didesnę reikšmę nei kiti ir tai priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Be to, atlyginimo teisinius pagrindus, kaip žalos atlyginimo dydžio nustatymą, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Priteistinos kompensacijos už patirtą neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas bent iš dalies atlyginti asmens neturtinius praradimus, sušvelninti patirtus neigiamus padarinius, suteikiant galimybę naudotis kitais dvasinį ir fizinį pasitenkinimą teikiančiais dalykais, prarastas vertybes pakeisti kitais asmeniui vertingais dalykais, taip siekiant atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą. Taigi kiekvienu atveju teismas neturtinės žalos dydį nustato individualiai, pagal bylos aplinkybes, įvertinęs konkrečiu atveju esančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekdamas teisingo kompensavimo bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais.
Vertinant pareiškėjos nurodytas aplinkybes, susijusias su tuo, kad jai neteisėtais atsakovo veiksmais buvo padaryta neturtinė žala, pabrėžtina, kad neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Neturtinės žalos atlyginimo, kaip civilinių teisinių santykių gynimo būdo, taikymo apimtį ir bendrų civilinės atsakomybės sąlygų nustatymą pirmiausia lemia pažeistų asmens teisių pobūdis, t. y. neturtinės žalos taikymo apimtis tuo platesnė, kuo svarbesnė yra pažeista vertybė, kai net menkiausias jos pažeidimas netoleruojamas, ir teisės saugomų asmens vertybių pažeidimu keltų neigiamų padarinių pobūdis, jų akivaizdumas, įtaka asmens gyvenimui.
Pareiškėja reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo iš esmės grindžia tuo, kad Komisijos tyrimas buvo pradėtas nepagrįstai, be to, buvo vilkintas, buvo iškraipyti faktai, iš karto konstatuoti kaip pažeidimas, ji buvo žeminama. Taip pat, kad Komisija pažeidė jos asmens duomenų apsaugą, be pagrindo pradėjo tyrimą dėl veiklos profsąjungoje, kas nepriklauso Komisijos kompetencijai, siuntė užklausas į buvusias ir esamas darbovietes dėl veiklos profsąjungoje, paviešino be sutikimo ypatingus duomenis – dėl veiklos profsąjungoje, svarstė privatų gyvenimą, nenuasmenintas Sprendimas buvo viešai prieinamas 2 metus interneto svetainėje, apie Sprendimo panaikinimą nepaskelbė.
Teismas nesutinka, kad Komisija, priimdama ginčijamą Sprendimą, neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, todėl dėl šių veiksmų pareiškėja patyrė nepatogumų, neigiamų išgyvenimų, t. y. patyrė neturtinę žalą.
Byloje pateikta rašytinė medžiaga, kurios teismas detaliai neįvardins, nes ji jau buvo aprašyta ne viename sprendime išnagrinėjus pareiškėjos skundą, leidžia teigti, kad Komisija, gavusi skundą dėl pareiškėjos elgesio atitikties Įstatymo nuostatoms, vykdė jos veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytas ir Komisijai privalomas atlikti funkcijas – esant pakankamiems duomenims apie galbūt pažeistas Įstatymo nuostatas ir nenustačius pagrindų, dėl kurių tyrimas nepradedamas, Komisija kolegialiu (o ne vienasmeniu laikinojo Komisijos pirmininko V. K.) sprendimu pradėjo atitinkamą tyrimą. Apie pradėtą tyrimą buvo informuota pareiškėja, SAM vadovas bei skundą Komisijai pateikęs subjektas. Vėliau, gavus papildomos medžiagos, tyrimo dalykas kolegialiu Komisijos sprendimu buvo praplėstas, apie tai pareiškėja taip pat buvo informuota raštu. Tyrimas atliktas nepažeidžiant maksimalaus leistino – 6 mėnesių – termino.
Komisijai privalomos elgesio taisyklės ir diskreciją spręsti klausimą dėl jai adresuoto pranešimo apie tariamai padarytus teisės pažeidimus priėmimą nagrinėti iš esmės reglamentuoja Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymas. Teismas, atsižvelgęs į Komisijos veiklą reglamentuojančius teisės aktus ir byloje pateiktus įrodymus, daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog Komisija, pasiruošimo metu ir priėmusi Sprendimą veikė neteisėtai.
Pastebėtina, jog paviešinta informacija nėra ypatingi asmens duomenys, kaip juos apibrėžia Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas. P. S. nurodyti duomenys neatskleidė jos įsitikinimų, sveikatos būklės, seksualinės orientacijos ar kitos „jautrios“ informacijos, taip pat nežemino jos garbės ir orumo, todėl teismo įsitikinimu, tokios informacijos paskelbimas negalėjo sukelti pareiškėjai dvasinės skriaudos, kurią reikėtų kompensuoti materialiai.
Sprendimo turinys patvirtina, kad Komisija paviešino tik tuos pareiškėjos duomenis, kurie yra būtini ginčijamo Sprendimo motyvams pagrįsti ir kuriuos viešinti leidžia galiojantys teisės aktai. Ligoninės, kurioje veikė profsąjunga, pavadinimas viešai nebuvo atskleistas, todėl vien faktas, kad pareiškėja yra neįvardintos profesinės sąjungos narė, neprilyginamas asmens specialiųjų (ypatingųjų) duomenų atskleidimui. Duomenys apie pareiškėjos priklausymą profesinei sąjungai, jos einamas pareigas bei kontaktinė informacija yra viešai prieinami šios profesinės sąjungos tinklalapyje. Taigi Komisijos veikla nagrinėjamu aspektu atitiko 2016-04-27 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) 9 straipsnio 2 dalies „e“ ir „g“ punktų bei atitinkamų reikalavimų, nustatytų Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme, nuostatas. Teismas nemano, kad Sprendimo paviešinimas su tam tikrais pareiškėjos duomenimis Komisijos svetainėje gali būti vertinamas, kaip teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą pažeidimu dėl kurio kiltų neturtinė žala.
Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja jos patirtą žalą kildina iš vienkartinio K. S., jos patirti neigiami išgyvenimai nebuvo ilgalaikiai, nesukėlė įrodymais pagrįstų pasekmių pareiškėjos sveikatai, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos patirti neigiami išgyvenimai nebuvo tokio masto bei trukmės, jog atsirastų pakankamas pagrindas spręsti klausimą dėl realios neturtinės žalos atsiradimo ir jos atlyginimo pinigine išraiška.
Teismas pažymi, jog nenustatė Komisijos neteisėtų veiksmų. Abstraktūs ir jokiais konkrečiais faktais bei įrodymais nepagrįsti pareiškėjos teiginiai dėl neturtinės žalos padarymo negali būti pripažįstami pagrindu patenkinti reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėja neįrodė esminės sąlygos atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį atsirasti, t. y. Komisijos neteisėtų veiksmų (neveikimo), o nenustačius šios sąlygos negali būti pripažinta, kad dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) asmuo patyrė žalą.
Remdamasis išdėstytų motyvų visuma, teismas pareiškėjos skundą atmeta kaip nepagrįstą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėja S. K. skundą atmesti.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.