Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2015-04-30 · Byla Nr. A2.6.-4388-843/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2015-04-30
Bylos Nr.
A2.6.-4388-843/2015
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00119-2015-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Aušra Valinskienė
Pažeidėjas
G. M.
Nukentėjusysis
I. L.
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 52.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-4388-843/2015Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00119-2015-0Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.4; 45.4.5; 52.3 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. balandžio 30 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Valinskienė,sekretoriaujant Živilei Osipovai,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. M.,administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovui advokato padėjėjui S. S.,nukentėjusiajai I. L.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), Druskininkuose, administracinių teisės pažeidimų bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. M. 2014 m. gruodžio 19 d., apie 14.00 val., Vilniuje, Savanorių pr. 16, esančioje aikštelėje, vairuodama automobilį „Opel Vectra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo neatidi ir važiuodama pro stovintį automobilį „Ford Focus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, jį kliudė ir apgadino. Taip G. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 126 punktų reikalavimus ir padarė ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą. Be to, G. M. iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdama KET 222 punkto reikalavimus, taip padarydama ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.

Administracinėn atsakomybėn trauktina G. M. teismo posėdyje savo kaltę pripažino iš dalies, neneigė, kad apgadino stovintį automobilį, tačiau teigė tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos neturėjusi. Nurodė, kad protokole nurodytu laiku ji išvažinėjo iš aikštelės, jai iš dešinės stovėjo automobilis, o iš kairės buvo vežimėlių stovėjimo vieta. Jai išvažinėjant iš aikštelės ėjo žmogus, kuris ėmė rodyti gestais, kaip reikia išsukti vairą, pradėjo mojuoti, tačiau jokių gestų sustoti nerodė. Ji pasuko vairą ir išvažiavo iš įvykio vietos nepajusdama, kad kliudė jai iš dešinės stovėjusį automobilį. Jos pačios automobilis buvo apgadintas labai nežymiai, tik truputį nubrėžtas automobilio galas ir šie apgadinimai yra užfiksuoti fotolentelėje (b.l. 15-16). Jai išvažiuojant šalia stovėjusio automobilio signalizacija vienu metu suveikė, tačiau G. M. manė, kad taip atsitiko dėl per artimo atstumo, todėl to dalyko nesureikšmino. Pasižiūrėjusi per veidrodėlį jokio kontakto ji taip pat nematė. Apie eismo įvykį sužinojo tik sulaukusi skambučio iš policijos. Savo automobilio ji tą pačią dieną net neapžiūrėjo, nes iš karto važiavo į darbą ir buvo vėlus metas. Tik vėliau pamatė, kad yra nežymūs įbrėžimai. Iš aikštelės ji važiavo negreitai, žvalgėsi, atstumai buvo pasirinkti saugūs. Pradėjus mojuoti pro šalį einančiam vyrui ji sustojo, vyras parodė kaip reikia išsukti vairą, ji pasuko ir išvažiavo iš aikštelės, nes tas vyras daugiau nieko jai nerodė.

Nukentėjusioji I. L. teismo posėdyje paaiškino, kad protokole nurodytą dieną ji su sūnumi atvažiavo prekybos centrą apsipirkti, priparkavo automobilį. Grįžę iš prekybos centro, prie automobilio rado už valytuvo užkištą raštelį, kuriame buvo nurodyta, koks automobilis apgadino jos automobilį. Jokių pretenzijų nukentėjusioji administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui neturi, žalą jai atlygino draudimas. Nurodė, kad G. M. po įvykio bendravo su ja, labai gailėjosi dėl eismo įvykio, sakė, jeigu būtų pastebėjusi, tai iš eismo įvykio vietos nebūtų pasišalinusi. Nukentėjusioji ja tiki.

Liudytojas D. Š. teismo posėdyje paaiškino, kad tikslios datos neatsimena, jis ėjo pro prekybos centro automobilių stovėjimo aikštelę, išgirdo stiprų smūgį ir signalizacijos garsą. Pamatė, kaip automobilis, bandydamas išvažiuoti iš aiktelės, kliudė kitą automobilį. Matė, kaip automobilis buvo sustojęs ir vairuotoja bandė toliau važiuoti. Jis iš karto jai parodė, kad ji suktų į kairę pusę, nes priešingu atveju dar labiau kliudytų stovėjusį automobilį. Vairuotoja paklausė jo patarimo, išsuko vairą ir išvažiavo iš eismo įvykio vietos, nors jis tikėjosi, kad ji sustos. Priėjęs apžiūrėjo kliudytą automobilį, jis iš tiesų buvo apgadintas, todėl liudytojas už valytuvo paliko raštelį. Liudytojo teigimu, būdamas maždaug 30 metrų atstumu jis išgirdo smūgį bei po to suveikusią signalizaciją. Iki to laiko jis į tą automobilį jokio dėmesio nekreipė. Automobilį vairavo moteris, ji buvo pasimetusi ir įsitempusi, į jį žiūrėjo pasimetusiu žvilgsniu, todėl jis ėmė rodyti jai, kaip reikia išsukti vairą, nes ji pati darė neadekvačius veiksmus, bandė važiuoti toliau. Mergina nebuvo išlipusi iš automobilio. Kol jai buvo rodoma kaip reikia važiuoti, ji buvo sustojusi. Liudytojui nežinoma, ar mergina suprato, jog apgadino automobilį. Jis mano, kad smūgį ji išgirdo, bet ar buvo tokioje būsenoje, kad galėtų suvokti, kas įvyko – nežino. Gal būdama šoko būsenoje nepagalvojo, nes išgirdusi signalizaciją tęsė judėjimą toliau.

Motyvuojamoji dalis

G. M. kaltė padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą yra nustatyta byloje esančiais duomenimis, t.y.:

-BIRT ataskaitų žiūrykle, iš kurios matyti, kad 2014-12-19, 14.54 val., bendrajam pagalbos centrui buvo pranešta apie tai, kad Savanorių pr. 16, Vilniuje, šalia parduotuvės RIMI automobilis atsitrenkė į pareiškėjos automobilį FORD, v/n (duomenys neskelbtini) ir pasišalino iš eismo įvykio vietos, pranešėja rado įvykio liudytojo paliktą raštelį su pasišalinusio automobilio valstybiniais numeriais (b.l. 4);

- policijos pareigūno A. K. 2014-12-19 tarnybiniu pranešimu, iš kurio matyti, kad atvykus pagal gautą pranešimą į eismo įvykio vietą, į juos kreipėsi automobilio Ford vairuotoja I. L., kuri paaiškino, kad paliko automobilį aikštelėje ir grįžusi rado jį apgadintą, už priekinio stiklo rado raštelį, kad automobilį apgadino mėlynos spalvos automobilis Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 3);

- pateiktu rašteliu, kuriame nurodytas liudytojo telefono numeris ir apgadinusio automobilio valstybinis numeris (b.l. 9);

- eismo įvykio vietos schema, kurioje užfiksuotos apgadinto automobilio Ford stovėjimo vieta susidūrimo metu (b.l. 5);

- papildomais duomenimis apie eismo įvykį nustatyta, kad susidūrimo metu buvo apgadintas automobilio Ford Focus, v/n (duomenys neskelbtini) priekinis bamperis, priekinis kairės pusės sparnas, priekinis kairės pusės žibintas, priekinis kairės pusės posūkio žibintas (b.l. 6);

- nukentėjusiosios I. L. paaiškinimais, duotais eismo įvykio dieną (b.l. 7) ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, iš kurių matyti, kad protokole nurodytu laiku ir vietoje ji paliko savo automobilį Ford Focus, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) prekybos centro RIMI aikštelėje, grįžusi iš parduotuvės rado automobilį apgadintą, o už valytuvo paliktą raštelį, kuriame nurodyta, kad automobilį apgadino mėlynos spalvos automobilis, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini);

- liudytojo D. Š. įvykio tyrimo metu (b.l. 8) ir teisminio bylos nagrinėjimo metu duotais paaiškinimais, kad eidamas pro automobilių stovėjimo aikštelę prie Hyper Rimi parduotuvės, esančios Savanorių pr. 16, Vilniuje, jis išgirdo garsų automobilių susidūrimo triukšmą, iš karto suveikusią apgadinto automobilio signalizaciją. Pamatė, kaip mėlynos spalvos automobilio, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja bandydama išvažiuoti iš stovėjimo vietos ir sukdama į dešinę vairą, užkabino bei apgadino šalia stovintį automobilį. Vairuotoja atrodė pasimetusi, todėl jis jai padėjo išvairuoti automobilį, rodydamas gestais į kurią pusę reikia sukti, ir tuomet ji išvažiavo iš įvykio vietos. Kadangi vairuotoja eismo įvykio vietoje nepasiliko, jis paliko raštelį už apgadinto automobilio valytuvo;

- fotolentelėmis, kuriose užfiksuoti abiejų automobilių apgadinimai bei jų aukščiai (b.l. 13; 15-16);

- automobilio Opel Vectra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) techninės apžiūros aktu, kuriame nurodyta, kad šio automobilio buvo apgadintos galinės dešinės pusės durelės, galinių dešinės pusės durelių apdailos juosta (b.l. 14);

- pačios G. M. teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais. Ji neneigė kaltės dėl sukelto eismo įvykio.

Šių byloje esančių duomenų pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo viena kitą bei leidžia spręsti, kad yra nustatyti visi ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo sudėties elementai, todėl pažeidėja baustina.

Formuojamoje teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino.

Nors administracinėn atsakomybėn traukiama G. M. teigė nepajutusi susidūrimo bei tyčios pasitraukti iš eismo įvykio vietos neturėjo, tačiau jos kaltę padarius ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą patvirtina tiesiogiai eismo įvykį matęs liudytojas D. Š., kuris duodamas parodymus teisme bei būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą nurodė matęs, kaip moters vairuojamas automobilis, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė šalia stovėjusį automobilį, tačiau nepaisant stipraus smūgio, kurį liudytojas girdėjo būdamas maždaug 30 metrų atstumu nuo įvykio vietos ir suveikusios apgadinto automobilio signalizacijos, moteris iš eismo įvykio vietos išvažiavo. Netikėti šiais liudytojo parodymais teismas neturi pagrindo, kadangi byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad D. Š. pažįsta administracinėn atsakomybėn traukiamą G. M., gali būti šališkas ar dėl kitų priežasčių siekia ją melagingai apkalbėti. Tokių duomenų nenurodė ir pati G. M.. Įvertinus automobilio FORD FOCUS apgadinimų mastą (apgadintas priekinis bamperis, priekinis kairės pusės sparnas, priekinis kairės pusės žibintas, priekinis kairės pusės posūkio žibintas) bei suveikusią signalizaciją darytina išvada, jog susidūrimo garsas buvo pakankamai stiprus, G. M. jį girdėjo, suprato sukėlusi eismo įvykį, kurio metu sužalojo svetimą turtą. Eismo įvykio vietoje ji nepasiliko, policijai apie jį nepranešė bei tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos. Taip ji pažeidė KET 222 punkto reikalavimus bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, todėl yra baustina.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad G. M. padaryti teisės pažeidimai savo pobūdžiu nėra šiurkštūs, jos sukeltas eismo įvykis mažareikšmis, eismo įvykio metu buvo nestipriai apgadintas nukentėjusiosios automobilis, nukentėjusioji pretenzijų G. M. neturi. Pažymėtina ir tai, kad pasitraukdama iš eismo įvykio vietos G. M. nesutrukdė policijai išaiškinti eismo įvykio aplinkybių, prisipažino padariusi ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą teisės pažeidimą, nuoširdžiai gailėjosi, kas pripažintina jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). G. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius G. M. - ji administracine tvarka bausta nebuvo, studijuoja, dirba dvejose darbovietėse, darbas sietinas su transporto priemonių vairavimu, darbdavių charakterizuojama išskirtinai teigiamai (b. l. 33-41).

Taigi, įvertinęs visumą minėtų aplinkybių bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais teismas sprendžia, kad yra pagrindas G. M. taikyti ATPK 30¹ straipsnį bei už pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta minimali, nes duotu atveju ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, paskirtos administracinės nuobaudos bendrintinos taikant nuobaudų apėmimo principą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

G. M. pripažinti kalta padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus, už kuriuos skirti:

- pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį – 28 € baudą;

- pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, pritaikius ATPK 30¹ straipsnį, – 400 € baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi galutinę administracinę nuobaudą skirti 400 € (keturių šimtų eurų) baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Išaiškinti pažeidėjui, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsniu, bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, arba sąskaitą banke Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyrius, sąskaitos Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, įmokos kodas 6030. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (ATPK 314 straipsnio 1 dalis).

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Aušra Valinskienė