Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Giedrė Seselskytė Civilinė byla Nr. 2A-41-613/2016Teisėjas Aldona Burbienė (S) Proceso Nr. 2-33-3-00033-2015-5Procesinio sprendimo kategorijos:2.5.10.2.4.1.; 2.5.10.2.4.2.; 2.5.10.5.2.6.; 3.3.1.21.

2016 m. gegužės 5 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolantos Gailevičienės ir Albinos Pupeikienės, sekretoriaujant Zitai Mockuvienei, dalyvaujant apelianto atstovei advokatei V. K., apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi apeliantės (atsakovės) A. D. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo F. P. A. ieškinį atsakovams A. D., A. D. dėl nusikalstama veika padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas patikslintu ieškiniu prašė iš atsakovų solidariai priteisti 4344,30 Eur neturtinei žalai bei 2428,47 Eur patirtai turtinei žalai atlyginti bei turėtas 260,66 Eur bylinėjimosi išlaidas baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, taip pat turėtas išlaidas civilinio proceso metu. Nurodė, jog 2012-04-30, apie 15 val., jį gyvenamojo namo laiptinėje užpuolė kaimynas A. D., pavadino banditu, parazitu ir trenkė kumščiu į nosį. Nuo smūgio jam pasipylė kraujas, iškrito du viršutiniai dantys. A. D. jau ilgą laiką iki to įvykio reiškė pretenzijas išgalvotomis dingstimis, elgėsi įžūliai. Jam padaryti sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, buvo padaryti žandikaulio kairiųjų trečio ir ketvirto dantų lūžiai, kurie prilyginami išmušimui, odos nubrozdinimai nosyje. 2014-06-20 teismo nutartimi pripažinta, jog A. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 str. 1 d., ir konstatuota, jog nusikalstamą veiką A. D. padarė būdamas nepakaltinamas, todėl jam buvo taikytos priverčiamosios medicininio pobūdžio priemonės, o pareikštas civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas. Kadangi žala padaryta jo sveikatai, atsakovui A. D. tenka pareiga atlyginti žalą, nors jis ir pripažintas nepakaltinamu, ši pareiga tenka ir jo sutuoktinei A. D., kadangi ji žinojo ar privalėjo suprasti, kad jos sutuoktinis serga psichikos liga, tačiau nesirūpino, kad sutuoktiniui būtų skirtas tinkamas gydymas, kas leidžia manyti, jog jos nerūpestingumas turėjo tiesioginės įtakos žalai atsirasti, todėl atsakovams taikytina solidarioji atsakomybė. Jo patirtą turtinę žalą sudaro 2403,85 Eur, kurie reikalingi išmuštų dantų sutvarkymui, bei 24,62 Eur turėtos išlaidos pirminei pagalbai tvarkant dantis. Kadangi smūgio sudavimo metu jam buvo sukeltas didelis skausmas, smūgiuota buvo į galvą (veidą), kurį laiką jo veidas buvo subjaurotas – išmušti dantys, patyrė diskomfortą valgydamas ir kalbėdamas, dantų protezuoti negali iki šiol, nes tam neturi pakankamai lėšų, iki šiol jaučia atsakovo veiksmų pasekmes, neišvengiami išgyvenimai ateityje atliekant protezavimo procedūras. Atsakovė A. D., matydama neadekvatų A. D. elgesį, nesiėmė priemonių jį sustabdyti, todėl jai tenka solidarioji atsakomybė atlyginti neturtinę žalą, kurią įvertina 4344,30 Eur. Be to, baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu jis patyrė 260,66 Eur išlaidų atstovo pagalbai apmokėti, šias išlaidas atsakovai taip pat privalo atlyginti.

Plungės rajono apylinkės teismas ieškovo ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo A. D. 400 Eur turtinei žalai atlyginti, 100 Eur neturtinei žalai atlyginti, 266,66 Eur baudžiamojo proceso išlaidų bei 48,65 Eur bylinėjimosi išlaidų F. P. A. naudai. Likusią ieškinio dalį atmetė. Priteisė iš atsakovo A. D. 20 Eur žyminio mokesčio valstybei. Priteisė iš ieškovo F. P. A. 262,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovės A. D. naudai ir 234,12 Eur išlaidų atsakovo A. D. naudai. Teismas, įvertinęs atsakovų turtinę padėtį bei aplinkybę, jog tarp ieškovo ir atsakovų ryškaus turtinės padėties disbalanso nėra, padarė išvadą, jog patenkinus ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo visa apimtimi, būtų nukrypta nuo CK 6.268 str. 2 d. paskirties ir taikymo principų, vadovavosi sąžiningumo ir protingumo kriterijais, priteisė dalinį turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas taip pat nenustatė pagrindo išvadai, jog A. D. turėjo ir galėjo suvokti, kad A. D. gali kelti pavojų sau ar aplinkiniams, bei imtis priemonių, kad jis būtų pripažintas neveiksniu, todėl padarė išvadą, kad nėra pagrindo atsakovei A. D. atlyginti ieškovui žalą.

Gautas atsakovės apeliacinis skundas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

A. D. kaltė neįrodyta jokiais byloje esančiais bei teismo posėdyje ištirtais įrodymais, dėl to ieškinyje nurodyta bei teismo posėdyje tirta žala yra nepagrįsta;Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė CK 6.268 straipsnio 2 dalį bei netinkamai pritaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-11-19 nutartyje nurodytus išaiškinimus. Nurodytoje kasacinio teismo nutartyje žala buvo padaryta asmens gyvybei, o atsakovas A. D. nežymiai sužalojo ieškovo sveikatą, todėl A. D. CK 6.268 straipsnio 2 dalies nuostatos negali būti taikomos. Net ir konstatavus A. D. kaltę, žalos atlyginimas ieškovui negalėtų būti priteistas, kadangi CK 6.268 straipsnio 2 dalyje nustatyta CK 6.268 straipsnio 1 dalyje nurodytos taisyklės išimtis taikoma ypatingais atvejais, todėl nesant esminio turtinės padėties disbalanso tarp atsakovo ir ieškovo, CK 6.268 straipsnio 2 dalis negalėjo būti taikoma;Pirmosios instancijos teismas priteisdamas žalos atlyginimą nepagrįstai konstatavo, jog A. D. yra tinkamas atsakovas šioje civilinėje byloje. Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-01-19 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2005, A. D. baudžiamojoje byloje yra pripažintas nepakaltinamu, kadangi negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, todėl nėra jo kaltės ir jis neatsako už padarytą žalą, jis nėra šioje civilinėje byloje nagrinėjamų deliktinių teisinių santykių subjektas;Baudžiamojoje byloje parodymus davė tik ieškovas ir jo žmona, kuri įvykio tiesiogiai nematė, todėl jų parodymai vertintini kritiškai. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovo dantys buvo silpni, todėl dantys galėjo lūžti ne 2012-04-30 įvykio metu, o vėliau, nes ieškovas į odontologę kreipėsi 2012-05-03;Ieškovo prašoma priteisti turtinė žala yra nepagrįsta, todėl pirmosios instancijos teismas, tenkindamas šią ieškinio dalį iš dalies, netinkamai pritaikė materialinės teisės normas. Ieškovas nurodė, kad jo turtinė žala, vadovaujantis gydytojos A. T. pažyma dėl pasekmių burnos ertmėje šalinimo, yra 2403,85 Eur. Iš ieškovo nurodytos pažymos matyti, kad 23, 24 dantų šaknų šalinimo, implantacijos gydymo kaina yra 1824,61 Eur, 21,22 dantų gydymo, protezavimo keramikos vainikėliais – 579,24 Eur. Nėra aišku, kodėl prašoma atlyginti 21, 22 dantų protezavimą. Atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką, išlaidos nukentėjusiam asmeniui yra atlyginamos kaip tiesioginės, t. y. turėtos papildomai išlaidos, kurios buvo būtinos dėl suluošinimo jo patirtiems praradimams kompensuoti, tačiau ieškovas jokių išlaidų nepatyrė, todėl nėra teisinio pagrindo prašyti priteisti žalos atlyginimą. Taip pat ieškovas gali kreiptis dėl kompensuojamo dantų protezavimo;Ieškovas nepagrįstai prašė priteisti 4344,30 Eur neturtinės žalos atlyginimą, teismas nepagrįstai priteisė 100 Eur neturtinės žalos atlyginimą. A. D. veikos padarymo metu buvo nepakaltinamas, jo kaltės nėra, byloje nenustatyta, jog būtent atsakovas padarė sužalojimus ieškovui; Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš atsakovo ieškovui priteisė 266,66 Eur baudžiamojo proceso išlaidų. A. D. nėra pripažintas kaltu, todėl baudžiamojo proceso išlaidos negali būti priteisiamos ieškovui. Taip pat nesuprantama, kodėl tenkinus ieškinį iš dalies (10,81 proc.), priteistos visos baudžiamojoje byloje patirtos išlaidos.Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė visų bylinėjimosi išlaidų iš ieškovo atsakovei A. D., nes ieškinys atsakovei A. D. buvo atmestas.

Mano, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė ir aiškino materialinės bei procesinės teisės normas, todėl skundžiamas sprendimas turi būti panaikintas ir priimtas naujas sprendimas – ieškinys netenkintas visiškai ir priteistos iš ieškovo atsakovei visos bylinėjimosi išlaidos.

Teisme gautas ieškovo atsiliepimas į apeliacinį skundą, su apeliaciniu skundu ieškovas nesutinka, laiko jį nepagrįstu, prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad atsakovo A. D. kaltė nustatyta 2014-06-20 teismo nutartimi, pripažinta, jog A. D. pažeidė viešąją tvarką. Šia nutartimi A. D. taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas. Nurodo, jog teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad ieškinio reikalavimus mažinant dėl ginčo šalių turtinės padėties bei disbalanso tarp jų nebuvimo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suma nėra proporcingai mažinama. Likusių apeliacinio skundo argumentų neanalizuoja, mano, kad į juos iš esmės atsakyta skundžiamu teismo sprendimu. Prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti visas su atsiliepimo parengimu susijusias išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Apeliantė teigia, kad A. D. kaltė neįrodyta jokiais byloje esančiais bei teismo posėdyje ištirtais įrodymais, dėl to ieškinyje nurodyta bei teismo posėdyje tirta žala yra nepagrįsta.

Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo apeliantės argumentu. Pažymėtina, kad Plungės rajono apylinkės teismo 2014-06-20 nutartyje konstatuota, kad A. D. pažeidė viešąją tvarką, t. y. A. D., 2012 m. balandžio 30 d., apie 15 val., Plungės m., V. M. g. 23 namo laiptinės pirmame aukšte, viešoje vietoje įžūliais veiksmais, pasireiškusiais fizinio smurto pavartojimu, sumušė savo kaimyną F. P. A. suduodamas jam vieną smūgį kumščiu į veidą, tuo nukentėjusiajam padarydamas odos nubrozdinimus nosyje, viršutinio žandikaulio kairiųjų trečio ir ketvirto dantų lūžius, nukentėjusiajam sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu pažeidė viešąją tvarką. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, apeliantės argumentas, kad A. D. kaltė neįrodyta, atmestinas kaip nepagrįstas.

Apeliantė mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė CK 6.268 straipsnio 2 dalį bei netinkamai pritaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-11-19 nutartyje nurodytus išaiškinimus. Nurodytoje kasacinio teismo nutartyje žala buvo padaryta asmens gyvybei, o atsakovas A. D. nežymiai sužalojo ieškovo sveikatą, todėl A. D. CK 6.268 straipsnio 2 dalies nuostatos negali būti taikomos. Net ir konstatavus A. D. kaltę, žalos atlyginimas ieškovui negalėtų būti priteistas, kadangi CK 6.268 straipsnio 2 dalyje nustatyta CK 6.268 straipsnio 1 dalyje nurodytos taisyklės išimtis taikoma ypatingais atvejais, todėl nesant esminio turtinės padėties disbalanso tarp atsakovo ir ieškovo, CK 6.268 straipsnio 2 dalis negalėjo būti taikoma.

CK 6.268 straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu žala buvo padaryta asmens sveikatai ar gyvybei, tai teismas, atsižvelgdamas į nukentėjusio asmens ir žalą padariusio asmens turtinę padėtį, sąžiningumo ir protingumo kriterijus bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, gali priteisti visišką ar dalinį žalos atlyginimą iš žalą padariusio asmens.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas įvertino tiek ieškovo, tiek atsakovo turtinę padėtį, vadovavosi sąžiningumo ir protingumo kriterijais, kasacinio teismo formuojama praktika dėl veiksnaus fizinio asmens, padariusio žalą asmens sveikatai ar gyvybei tokios būsenos, kai jis negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, atsižvelgė į aplinkybę, kad tarp ieškovo ir atsakovo nėra esminio turtinės padėties disbalanso, todėl sumažino prašomą priteisti turtinės žalos atlyginimą iki 400 Eur, neturtinės iki – 100 Eur. Teisėjų kolegija sutinka su tokiu turtinės ir neturtinės žalos dydžiu, mano, kad tokio dydžio turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimas yra nustatytas vadovaujantis sąžiningumo ir protingumo kriterijais bei atsižvelgus į visas žalos dydžio nustatymui įtakos turinčias aplinkybes. Apeliantės argumentas, kad vien dėl to, jog nėra esminio disbalanso tarp ieškovo ir atsakovo turtinės padėties, CK 6.268 straipsnio 2 dalis negalėjo būti taikoma, atmestinas kaip nepagrįstas.

Apeliantė mano, kad pirmosios instancijos teismas priteisdamas žalos atlyginimą nepagrįstai konstatavo, jog A. D. yra tinkamas atsakovas šioje civilinėje byloje. Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-01-19 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2005, A. D. baudžiamojoje byloje yra pripažintas nepakaltinamu, kadangi negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, todėl nėra jo kaltės ir jis neatsako už padarytą žalą, jis nėra šioje civilinėje byloje nagrinėjamų deliktinių teisinių santykių subjektas.

Apeliantė remiasi kasacinio teismo 2005-01-19 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2005. Teisėjų kolegija pažymi, kad minimoje kasacinio teismo nagrinėtoje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl CK 6.268 straipsnio 4 dalies taikymo, šios civilinės bylos nagrinėjimo objektas – CK 6.268 straipsnio 2 dalies taikymas. Vadovaujantis CK 6.268 straipsnio 2 dalimi, jeigu žala buvo padaryta asmens sveikatai ar gyvybei, tai teismas, atsižvelgdamas į nukentėjusio asmens ir žalą padariusio asmens turtinę padėtį, sąžiningumo ir protingumo kriterijus bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, gali priteisti visišką ar dalinį žalos atlyginimą iš žalą padariusio asmens. Minėta, jog atsakovo A. D. kaltė konstatuota Plungės rajono apylinkės teismo 2014-06-20 nutartimi. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas priteistino turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dydžius, įvertino visas aplinkybes, galinčias turėti įtakos priteistino žalos atlyginimo dydžio nustatymui, t. y. įvertino ieškovo ir atsakovo turtinę padėtį, įvertino tai, kad tarp ieškovo ir atsakovo nėra esminio turtinės padėties disbalanso, bei vadovavosi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais.

Apeliantė nurodo, jog baudžiamojoje byloje parodymus davė tik ieškovas ir jo žmona, kuri įvykio tiesiogiai nematė, todėl jų parodymai vertintini kritiškai.

Teisėjų kolegija nevertina baudžiamojoje byloje nustatytų faktų bei aplinkybių. Pažymėtina, kad, apeliantei manant, jog baudžiamojoje byloje buvo neteisingai vertinami liudytojų parodymai, ji turėjo galimybę pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą skųsti apeliacine tvarka. Atsižvelgdama į šį motyvą, teisėjų kolegija plačiau dėl šio apeliantės argumento nepasisako.

Iš baudžiamojoje byloje esančių rašytinių duomenų (BPC odontologės A. N. medicininių dokumentų kopijų (b. l. 10–11), gydytojos odontologės A. T. išrašo iš medicininių dokumentų (b. l. 33) matyti, kad 23, 24 dantų vainikai nudaužti trisdešimtą dieną (2012-04-30) įvykio metu. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti medicininių įrašų tikrumu bei pagrįstumu. Priešingai, apeliantė tik mano, kad dantys galėjo nulūžti kitu metu, jokių objektyvių įrodymų nepateikta. Teisėjų kolegija tokią apeliantės poziciją vertina kritiškai, t. y. kaip siekį išvengti atsakomybės.

Apeliantė mano, kad ieškovo prašomas priteisti turtinės žalos atlyginimas yra nepagrįstas, todėl pirmosios instancijos teismas, tenkindamas šią ieškinio dalį iš dalies, netinkamai pritaikė materialinės teisės normas. Ieškovas nurodė, kad jo turtinė žala, vadovaujantis gydytojos A. T. pažyma dėl pasekmių burnos ertmėje šalinimo, yra 2403,85 Eur. Iš ieškovo nurodytos pažymos matyti, kad 23, 24 dantų šaknų šalinimo, implantacijos gydymo kaina yra 1824,61 Eur, 21,22 dantų gydymo, protezavimo keramikos vainikėliais – 579,24 Eur. Nėra aišku, kodėl prašoma atlyginti 21, 22 dantų protezavimą. Atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką, išlaidos nukentėjusiam asmeniui yra atlyginamos kaip tiesioginės, t. y. turėtos papildomai išlaidos, kurios buvo būtinos dėl suluošinimo jo patirtiems praradimams kompensuoti, tačiau ieškovas jokių išlaidų nepatyrė, todėl nėra teisinio pagrindo prašyti priteisti žalos atlyginimą. Ieškovas nepagrįstai prašė priteisti 4344,30 Eur neturtinės žalos atlyginimo, teismas nepagrįstai priteisė 100 Eur neturtinės žalos atlyginimo. A. D. veikos padarymo metu buvo nepakaltinamas, jo kaltės nėra, byloje nenustatyta, jog būtent atsakovas padarė sužalojimus ieškovui.

Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliantės argumentais. Kaip jau minėta, ieškovas savo reikalavimą bei jo dydį pagrindė rašytiniais įrodymais: BPC odontologės A. N. medicininių dokumentų kopijomis (b. l. 10–11), gydytojos odontologės A. T. išrašu iš medicininių dokumentų (b. l. 33). Iš jų matyti, kad 23, 24 dantų vainikai nudaužti, likusios šaknys, 21, 22 dantys kliba. Plungės rajono apylinkės teismo 2014-06-20 nutartyje konstatuota atsakovo kaltė. Nutartyje nurodyta, kad A. D. pažeidė viešąją tvarką, t. y. A. D. 2012 m. balandžio 30 d., apie 15 val., Plungės m., V. M. g. 23 namo laiptinės pirmame aukšte, viešoje vietoje įžūliais veiksmais, pasireiškusiais fizinio smurto pavartojimu, sumušė savo kaimyną F. P. A. suduodamas jam vieną smūgį kumščiu į veidą, tuo nukentėjusiajam padarydamas odos nubrozdinimus nosyje, viršutinio žandikaulio kairiųjų trečio ir ketvirto dantų lūžius, nukentėjusiajam sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu pažeidė viešąją tvarką. CK 6.268 straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu žala buvo padaryta asmens sveikatai ar gyvybei, tai teismas, atsižvelgdamas į nukentėjusio asmens ir žalą padariusio asmens turtinę padėtį, sąžiningumo ir protingumo kriterijus bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, gali priteisti visišką ar dalinį žalos atlyginimą iš žalą padariusio asmens. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus bei CK 6.268 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, šie apeliantės argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Apeliantės nuomone, ieškovas gali kreiptis dėl kompensuojamo dantų protezavimo.

Pažymėtina, kad ši aplinkybė nebuvo nagrinėta pirmosios instancijos teisme. CPK 306 straipsnio 2 dalis nustato, kad apeliacinio skundo argumentai išdėstomi glausta forma ir turi atitikti apeliacinio skundo dalyką ir pagrindą. Apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Vadovaudamasi CPK 306 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgdama į tai, kad minėtos aplinkybės pirmosios instancijos teisme nebuvo nagrinėtos, teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako.

Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš atsakovo ieškovui priteisė 266,66 Eur baudžiamojo proceso išlaidų. A. D. nėra pripažintas kaltu, todėl baudžiamojo proceso išlaidos negali būti priteisiamos ieškovui. Taip pat nesuprantama, kodėl tenkinus ieškinį iš dalies (10,81 proc.), priteistos visos baudžiamojoje byloje patirtos išlaidos.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 103 straipsnyje nurodyta, kas sudaro proceso išlaidas: liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams išmokami pinigai, skirti jų kelionės į iškvietimo vietą ir gyvenimo joje išlaidoms atlyginti; liudytojams ir nukentėjusiesiems išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų atitraukimą nuo įprastinio darbo; ekspertams, specialistams, vertėjams išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų darbą, išskyrus tuos atvejus, kai jie šias pareigas atlieka kaip tarnybinę užduotį; daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos; kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų (t. 1, b. l. 14–20) nustatyta, kad ieškovas baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu patyrė 266,66 Eur dydžio išlaidas. Išlaidos susidarė už atstovavimą teismo posėdžiuose, todėl šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis (BPK 103 str. 6 p.). BPK 104 straipsnio 2 dalis nustato, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo.

Nors, kaip teigia apeliantė, A. D. baudžiamojoje byloje nebuvo nuteistas, tačiau jis nebuvo išteisintas, nustatyta, kad nusikalstamą veiką A. D. padarė, dėl to jam buvo taikytos priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinis stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovui priteisė 266,66 Eur dydžio baudžiamojo proceso išlaidas.

Sutiktina su apeliantės argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė visų bylinėjimosi išlaidų iš ieškovo atsakovei A. D., nes ieškinys atsakovei A. D. buvo atmestas. CPK 93 str. 1 d. nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Teismas gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 str. 4 d.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atsakovei A. D. buvo atmestas, iš ieškovo priteistinos visos A. D. pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos. Iš byloje esančių rašytinių duomenų (pinigų priėmimo kvitų Nr. 678462 (t. 1, b. l. 171), Nr. 678467 (t. 1, b. l. 173), Nr. 678468 (t. 1, b. l. 175) nustatyta, kad A. D. pirmosios instancijos teisme patyrė 526,35 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, kurios priteistinos iš ieškovo.

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė BPK normas dėl baudžiamojo proceso išlaidų atlyginimo (BPK 104 str. 2 d.) bei CPK 93 str., t. y. neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme (CPK 93 str.), todėl šios skundžiamo sprendimo dalys keistinos (CPK 326 str. 1 d. 3 p.), t. y. ieškovo patirtos 266,66 Eur dydžio baudžiamojo proceso išlaidos nepriteistinos ir atsakovei A. D. priteistinos visos jos pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos. Kita sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kadangi apeliacinio skundo tenkinti tik procesiniai reikalavimai, t. y. reikalavimas dėl skundžiamo 500 Eur reikalavimo netenkintas, tai bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme apeliantei nepriteistinos (CPK 93 straipsnis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovas pateikė įrodymus (t. 2, b. l. 6, 7) apie patirtas 150 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, jos priteistinos iš apeliantės (CPK 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Plungės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą pakeisti:

priteisti iš ieškovo F. P. A. 526,35 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme A. D. naudai.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš apeliantės A. D. 150 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme F. P. A. naudai.