- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2012-12-19
- Bylos Nr.
- ATP-1416-648/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-01-3-03200-2012-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Artūras Pažarskis
- Kategorijos
- 48.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Pažarskis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal L. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 12 d. nutarties, kuria netenkintas L. J. skundas ir paliktas nepakeistas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato Pašilaičių nuovados 2012 m. birželio 20 d. nutarimas nubausti L. J. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 183 str. 1 d. 200 Lt bauda, pagal Lietuvos Respublikos ATPK 174 str. 200 Lt bauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d., L. J. paskiriant galutinę administracinę nuobaudą - 200 Lt baudą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato Pašilaičių nuovados (toliau - Nuovada) 2012-06-20 nutarimu L. J. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 183 str. 1 d. ir 174 str. už tai, kad jis 2012-05-12, 3.10 val., ir 2012-06-10, 2 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), bute, nakties metu, garsiai klausėsi muzikos, kėlė triukšmą, trukdė kaimynams ilsėtis, be to, 2012-06-10, 2 val., iš chuliganiškų paskatų mėtė kiaušinius į kaimyno balkoną, pažeisdamas viešąją tvarką ir rimtį.
Šalies argumentai
L. J. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-10-12 nutartį ir Nuovados 2012-06-20 nutarimą bei nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą, be to, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad teismas nepagrįstai atmetė jo argumentus dėl inkriminuotų teisės pažeidimų, nes netyrė liudytojų parodymų, kuriuose yra prieštaravimų ir neatitikimų.
Liudytoja J. B. parodė, kad 2012-05-12 triukšmas sklido iš viršaus. Virš jos buto yra penki aukštai, kuriuose yra po penkis butus. Taigi, ši liudytoja iš esmės tik pateikė savo nuomonę dėl triukšmo iš jo buto. J. B. taip pat kalbėjosi apie neva buvusį įvykį su kaimynais, po ko pateikė jiems 2012-05-14 pareiškimą, kurį davė pasirašyti.
Liudytojas E. B. nurodė, kad 2012-05-14 pareiškimą rašė kolektyviai, girdėjo, kaip atvykę policijos pareigūnai skambino į L. J. buto duris. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas tą naktį miegojo, o R. J., S. B., D. M., G. Š., I. B. paliudijo, jog triukšmo nebuvo, tik tokiu atveju yra realu, kad E. B. neesant triukšmo, kurį jis apibūdino kaip neva buvusį, galėjo girdėti skambutį į duris. Tai patvirtina, kad triukšmo jo bute nebuvo. Be to, policijos pareigūnai fiksavo triukšmą visai kitu adresu, t. y. (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Vien tai, kad policijos pareigūnai atvykę paskambino į buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, duris, negali būti vertinama kaip aplinkybė, įrodanti triukšmo buvimą. Taigi, nėra pakankamai įrodymų, patvirtinančių jo padarytą teisės pažeidimą 2012-05-12. Tvirtina, kad apie neva 2012-05-12 padarytą teisės pažeidimą buvo pradėta kalbėti tik po nepagrįsto ir melagingo E. B. bei J. B. 2012-05-14 pareiškimo, kuris faktiškai buvo kerštas L. J.. Pastarasis dar 2012-04-16 kreipėsi į Nuovadą dėl sulaukto grasinimo iš E. S. ir E. B..
Liudytoja B. Š. nurodė, kad neva muzika buvo iki paryčių ir ji girdi muziką paraleliai. Paraleliai jos balkonui iš dešinės yra tik B. balkonas ir kitas balkonas iš kairės (adresas (duomenys neskelbtini), todėl akivaizdu, kad triukšmo nebuvo L. J. bute. Be to, paryčiai laikytini apie 5-6 ryto, o tai neatitinka liudytojų E. B. ir J. B. nurodytos aplinkybės, kad muzika neva buvo iki 3.30 val. Todėl tikėtina, kad triukšmavo patys B. ir tokiu būdu provokavo kaimynus. B. Š. taip pat pažymėjo, jog ji pareiškimą tik pasirašė, o tekstas jau buvo surašytas. Kolektyviniame pareiškime nurodoma, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, triukšmaujama ne pirmą kartą, tačiau tokiems argumentams patvirtinti nebuvo pateikti ir surinkti jokie įrodymai. B. Š. parodymai vertintini kritiškai, nes ji patvirtino, jog yra nepatenkinta L. J..
Liudytojas R. B. nurodė, kad triukšmo negirdėjo. Ši aplinkybė patvirtina, kad jis 2012-05-12 negirdėjo triukšmo ir apie tai buvo patvirtinęs L. J., nes šis buvo atėjęs pas R. B. ir klausė dėl 2012-05-12 įvykio. Pažymi, kad R. B. gyvena visiškai priešingoje namo dalyje, todėl jis iš esmės negali girdėti ir negirdėjo jokio triukšmo iš L. J. buto. Jam surašytą pareiškimo tekstą atnešė tik pasirašyti.
Liudytojas A. J. nenurodė konkretaus buto, iš kurio kilo triukšmas, jo butas neturi gretutinių sienų su L. J. butu, jų balkonai nėra vienas šalia kito, todėl jo parodymai yra abejotini. Pažymi, kad A. J. parodė, jog nesutinka su 2012-05-14 pareiškimo turiniu visa apimtimi.
Nurodo, kad R. J. iš viso nebuvo apklaustas ir nebuvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už neva galimai leistą muziką. L. J. pabudus iš miego, jis negirdėjo jokios muzikos, todėl negali patvirtinti, ar R. J. triukšmavo. Todėl net ir paaiškėjus, kad neva muzika buvo, administracinėn atsakomybėn turėjo būti patrauktas kitas asmuo.
Šalies argumentai
Byloje nėra taip pat įrodymų, kad L. J. mėtė kiaušinius į J. B. ir E. B. balkoną. Pastarieji nematė šios aplinkybės, o tik pateikė savo nuomonę. Pažymi, kad 2012-06-10 pareiškime policijai J. B. ir E. B. nurodė, jog įtaria, kad kiaušinius mėtė L. J., tai rodo, kad jie, rašydami pareiškimą, nežinojo, kas tiksliai mėtė kiaušinius. Vien ta aplinkybė, kad kiaušiniai krito iš viršaus, nepatvirtina fakto, kad tai darė L. J.. Kad 2012-06-10 nebuvo muzikos, įrodo ta aplinkybė, jog kaimyniniuose butuose gyvenantys žmonės negirdėjo nei triukšmo, nei muzikos. Tai paneigia J. B. ir E. B. parodymus, kurie yra nepagrįsti ir melagingi.
Atsiliepimas
Teismas nepagrįstai atsisakė panaikinti Nuovados 2012-06-20 nutarimą dėl procesinių pažeidimų. Policijos pareigūnai trukdė tyrimo eigai, nerinko svarbių liudytojų parodymų, dėl ko vėliau jie nebegalėjo atsiminti itin svarbių aplinkybių. Nuovados atsiliepime į skundą nurodyta, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini), nuolat lankosi triukšmingos kompanijos, tačiau toks teiginys neatitinka tikrovės. Policijos pareigūnai nepagrįstai nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylą E. B. ir Ž. S. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 174 str. ir 183 str.
Pasak apelianto, administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo dieną viename kabinete buvo policijos pareigūnas A. G., kuris policijos pareigūnei I. A. nurodė surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą ir tada jau pats A. G. pasakė, kad nubaus jį. A. G. buvo šališkas jo atžvilgiu, iš anksto nusistatęs ir jam nerūpėjo objektyvus tyrimas. A. G. darė spaudimą I. A.. Tai įrodo garso įrašas. I. A. net nebandė apklausti R. J., nors L. J. nurodė šio kontaktus. Ji taip pat neapklausė kitų liudytojų.
Nuovada atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti.
Nurodo, kad administracinio teisės pažeidimo byloje buvo tinkamai įvertinti visi įrodymai ir pagrįstai konstatuota, jog L. J. padarė jam inkriminuotus teisės pažeidimus. Skundo nagrinėjimo metu buvo apklausti visi galimi liudytojai, apklausų metu dalyvavo asmuo padavęs skundą, jis teikė prašymus, uždavė liudytojams klausimus, tokiu būdu jo teisės administracinio teisės pažeidimo procese buvo užtikrintos.
L. J. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Dėl L. J. nubaudimo pagal Lietuvos Respublikos ATPK 183 str. 1 d.
Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Nagrinėjamu atveju buvo tinkamai įvertinti visi administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai ir pagrįstai konstatuota, jog L. J. padarė teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 183 str. 1 d.
Lietuvos Respublikos ATPK 183 str. 1 d. numatyta administracinė atsakomybė už šauksmus, švilpimą, garsų dainavimą arba grojimą muzikos instrumentais bei kitokiais garsiniais aparatais ar kitus triukšmą keliančius veiksmus gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte bei kitose viešosiose vietose, o vakaro ir nakties metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, jeigu tai trikdo viešąją rimtį.
L. J. apeliaciniame skunde pateikia savo subjektyvią nuomonę dėl įrodymų, patvirtinančių jo kaltę pagal Lietuvos Respublikos ATPK 183 str. 1 d., vertinimo. Pažymėtina, kad nubaustojo nesutikimas su bylą nagrinėjančių institucijų išvadomis dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo savaime neleidžia teigti, kad jis nepagrįstai nubaustas pagal minėtą straipsnį.
Tai, kad L. J. padarė viešosios rimties trikdymą, t. y. 2012-05-12, 3.10 val., ir 2012-06-10, 2 val., savo bute nakties metu garsiai klausėsi muzikos, kėlė triukšmą ir trukdė kaimynams ilsėtis, patvirtina liudytojų J. B., E. B., B. Š., R. B., A. J., A. Š. ir A. N. parodymai, byloje esantys rašytiniai dokumentai (2012-05-14 pareiškimas, 2012-05-12 ir 2012-06-10 pranešimai dėl policijos pareigūnų iškvietimo bei tarnybiniai pranešimai).
Teismo posėdyje liudytoja apklausta J. B., gyvenanti (duomenys neskelbtini), Vilniuje, parodė, kad 2012-05-12 naktį L. J. bute ji išgirdo garsų triukšmą, muzika garsiai grojo, triukšmavo žmonių kompanija. Tai buvo apie 2-3 val. nakties, buvo aišku, iš kur triukšmas, jis sklido iš viršaus. Iškviesta policija atvažiavo beveik po 40 min. Policijos pareigūnams atvykus, muzika kažkiek nurimo, o kai jie išvažiavo, muzika buvo paleista dar trankiau. Dėl tos nakties kalbėjosi su kaimynais, ji kartu su vyru parašė pareiškimą. Ji kvietė policijos pareigūnus ir dėl 2012-06-10 triukšmo, kadangi buvo tranki muzika, kad net, atrodo, virpa sienos, lubos, vaikas klykia, neįmanoma nuraminti. Policijos pareigūnai minėjo jai, kad girdėjo triukšmą, bet niekas neįleido (b.l. 116). Teismo posėdyje liudytoju apklaustas E. B. nurodė iš esmės tokias pačias aplinkybes kaip ir liudytoja J. B.. Be to, jis parodė, kad L. J. gyvena virš jų (b.l. 119). Tai, kad E. B. parodė, jog atvykus policijos pareigūnams, jis girdėjo, kaip policijos pareigūnai skambino ir beldėsi į L. J. buto duris, nepaneigia, kad iš pastarojo buto sklido muzika ir triukšmas iki policijos pareigūnų atvykimo ir po to. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek J. B., tiek E. B. parodė, jog muzika ir triukšmas sumažėdavo būtent atvykus policijos pareigūnams. 2012-05-12 ir 2012-06-10 pranešimuose dėl policijos pareigūnų iškvietimo užfiksuota, kad buvo kviečiama policija dėl triukšmo ir muzikos bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje (b.l. 26-27, 30), t. y. L. J. bute. Teismo posėdyje liudytoja B. Š., gyvenanti (duomenys neskelbtini), Vilniuje, patvirtino, kad 2012-05-12 L. J. bute ji girdėjo muziką iki paryčių, dėl triukšmo ji negali atsidaryti balkono (b.l. 117). Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, liudytojos B. Š. parodymai, kad 2012-05-12 muzika buvo girdima iki paryčių, neprieštarauja liudytojos E. B. parodymams, kad minėtą dieną muzika grojo apie 2-3 val. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal 2012-05-12 pranešimą dėl policijos pareigūnų iškvietimo policijos pareigūnai atvyko į iškvietimo vietą 2012-05-12, 3.26 val., ir buvo iki 2012-05-12, 3.42 val. (b.l. 26), o kaip minėta, byloje nustatyta, kad ir po policijos pareigūnų išvažiavimo muzika sklido iš L. J. buto. Teismo posėdyje liudytoju apklaustas R. B., gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, parodė, kad kažkur apie gegužės 12 d. jo vaikas negalėjo užmigti, buvo triukšmas, kuris sklido iš apačios. Nurodė, kad jis kartu su žmona, siekdami įsitikinti, iš kur sklinda muzika, nuėję nustatė, kad tai buvo iš buto Nr. 54 (b.l. 118). Apeliantas neteisingai traktuoja liudytojo R. B. parodymus, kad jis negirdėjo triukšmo 2012-05-12. Šis liudytojas tik parodė, kad L. J. buvo atėjęs ir klausė, ar triukšmas girdimas, tačiau tada nebuvo triukšmo. R. B. nenurodė, kad apeliantas buvo atėjęs pas jį būtent 2012-05-12 ar klausė dėl šios dienos įvykių. Teismo posėdyje liudytoju apklaustas A. J. taip pat parodė, kad 2012-05-12 muzika sklido iš L. J. buto (b.l. 118-119). J. B., B. Š., R. B. ir A. J. 2012-05-14 rašytiniame paaiškinime nurodė, kad 2012-05-12 girdėjo triukšmą ir muziką iš L. J. buto (b.l. 24). Šiuo atveju neturi jokios reikšmės, ar 2012-05-14 pareiškimas buvo rašomas kolektyviai, ar kurio nors iš jame nurodytų asmenų, kadangi visi pareiškime pasirašę asmenys teisme patvirtino 2012-05-12 girdėję triukšmą iš L. J. buto. Minėtų liudytojų parodymus, kad L. J. inkriminuotu laiku muzika sklido būtent iš jo buto, vienareikšmiškai patvirtino ir teismo posėdyje apklausti policijos pareigūnai A. Š. ir A. N., kurie buvo atvykę pagal iškvietimus (b.l. 114, 121). Minėtų policijos pareigūnų parodymai iš esmės atitinka jų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotas aplinkybes (b.l. 28, 31). Tai, kad 2012-05-12 tarnybiniame pranešime užfiksuota, jog policijos pareigūnams atvykus gautame pranešime nurodytu adresu ir priėjus prie 3 buto durų, iš ten sklido triukšmas bei garsiai grojo muzika, neįrodo, kad šios aplinkybės buvo nustatytos bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Visų pirma, tame pačiame tarnybiniame pranešime nurodyta, kad buvo gautas pranešimas dėl triukšmo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Antra, tarnybinį pranešimą surašęs A. Š. teismo posėdyje negalėjo pasakyti, ką jis tarnybiniame pranešime įvardijo trečiomis buto durimis (b.l. 114).
Apeliacinės instancijos teismas nenustatė jokių pagrindų, dėl kurių minėti liudytojai būtų suinteresuoti duoti melagingus parodymus ar nepagrįstai apkalbėti L. J., jų parodymai yra nuoseklūs, tarpusavyje neprieštarauja, papildo vieni kitus, atitinka rašytinius įrodymus, todėl laikytini patikimais. Pasak L. J., B. Š. patvirtino, kad ji yra nepatenkinta juo, kaip kaimynu, tačiau įvertinus jos parodymus ir kitus byloje surinktus įrodymus, vien ši aplinkybė neleidžia abejoti B. Š. parodymais. Apeliantas pateikia tik savo subjektyvią nuomonę, kad E. B. ir J. B. keršija jam dėl dar 2012-04-16 kreipimosi į Nuovadą sulaukus grasinimo iš E. S. ir E. B..
Atsižvelgiant į tai, nėra jokių abejonių, kad 2012-05-12 ir 2012-06-10 muzika ir triukšmas sklido būtent iš L. J. buto, o apeliacinio skundo teiginys, kad jo kaimynai negalėjo girdėti iš jo buto sklindančios muzikos ar triukšmo, atmetamas kaip nepagrįstas.
Apeliaciniame skunde minimų liudytojų R. J., S. B., D. M., G. Š. ir I. B. teismo posėdyje duoti parodymai nepaneigia minėtos išvados. R. J. parodymai, kad 2012-05-12 nebuvo klausoma muzikos L. J. bute (b.l. 115), prieštarauja anksčiau aptartų įrodymų visumai, todėl atmetami. Be to, jis yra administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens draugas, todėl suinteresuotas duoti jam palankius parodymus. G. Š. parodė, kad jam apskritai nėra nieko žinoma apie 2012-05-12 ir 2012-06-10 įvykius, jis neatsimena jokio triukšmo iš L. J. buto (b.l. 126). Liudytojas S. B. teismo posėdyje negalėjo tiksliai atsakyti, ar jis 2012-05-12 buvo namuose (b.l. 125). Liudytoja I. B. teismo posėdyje parodė, kad ji neatsimena, ar 2012-05-12 buvo namuose, o 2012-06-10 jos nebuvo namuose (b.l. 126). Liudytojo D. M. parodymai, kad jis negirdėjo muzikos iš L. J. buto (b.l. 127), taip pat negali būti pakankamu pagrindu abejoti ankščiau aptartų įrodymų visumai. Be to, liudytojų S. B., D. M., G. Š. ir I. B. parodymai yra neinformatyvūs. Įvertinus visas aplinkybes, negalima remtis tokiais įrodymais nustatant šiai bylai reikšmingas aplinkybes. Byloje esantys D. M., G. Š. ir I. B. 2012-09-17 rašytiniai liudijimai, kad 2012-05-12 ir 2012-06-10 jie nei nakties metu, nei dieną negirdėjo triukšmo iš L. J. buto, neįrodo, kad L. J. nepadarė Lietuvos Respublikos ATPK 183 str. 1 d. numatyto teisės pažeidimo. Šie rašytiniai liudijimai, kurie yra analogiški, atspausdinti ir nerašyti pačių liudytojų, parašyti praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui nuo nagrinėjamų įvykių, todėl abejojama, ar minėti asmenys, tik pasirašę tokiuose liudijimuose, tiksliai atsiminė, kas vyko minėtomis dienomis. Tai patvirtina ir pačių liudytojų parodymai, duoti teismo posėdyje.
Įvertinus visas minėtas aplinkybes, L. J. pagrįstai buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 183 str. 1 d. Niekuo nepagrįstas apelianto teiginys, kad šiuo atveju administracinėn atsakomybėn turėjo būti traukiamas R. J.. Byloje nustatyta, kad viešoji tvarka ir rimtis buvo trikdoma būtent iš L. J. buto. Jis, kaip nuolatinis buto gyventojas, turi užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiamos kaimynų teisės ir teisėti interesai. Apelianto teiginys, kad inkriminuotu laiku jis miegojo ir negirdėjo jokios muzikos bei negali patvirtinti, ar R. J. triukšmavo, neturi jokios reikšmės vertinant L. J. kaltę pagal Lietuvos Respublikos ATPK 183 str. 1 d.
Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad šioje byloje yra sprendžiamas L. J. patraukimo administracinėn atsakomybėn klausimas, todėl tai, kad policijos pareigūnai nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylą E. B. ir Ž. S. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 174 str. ir 183 str. kitoje byloje, nėra reikšminga šioje byloje. Lietuvos Respublikos ATPK 302¹¹ str. 1 d. numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Atsižvelgiant į tai, apeliacinio skundo argumentai dėl Nuovados atsiliepimo į L. J. skundą apylinkės teismui teiginių nenagrinėjami.
Dėl L. J. nubaudimo pagal Lietuvos Respublikos ATPK 174 str.
Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Nagrinėjamu atveju bylą nagrinėjusios institucijos nepagrįstai konstatavo, kad L. J. padarė teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 174 str.
Lietuvos Respublikos ATPK 174 str. numatyta administracinė atsakomybė už nedidelį chuliganizmą, tai yra necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių ar kitus panašius veiksmus, pažeidžiančius viešąją tvarką ir žmonių rimtį.
L. J. buvo nubaustas už tai, kad jis inkriminuotu laiku ir vietoje iš chuliganiškų paskatų mėtė kiaušinius į kaimyno balkoną, pažeisdamas viešąją tvarką ir rimtį.
J. B. 2012-06-10 pareiškime nurodė, kad nakties metu ji ir vyras girdėjo, kaip buto Nr. 54 balkone esantys žmonės mėtė kažką į jų balkoną. Pabudę jie pamatė, kad jų balkonas pilnas primėtytas kiaušinių. Jie įtaria, kad kaimynas L. J. kartu su kompanija, kerštaudami už tai, kad jie iškvietė policijos pareigūnus, primėtė į jų balkoną kiaušinių (b.l. 35). Teismo posėdyje tiek J. B., tiek E. B. parodė, kad jie nematė, kas konkrečiai mėtė į jų balkoną kiaušinius (b.l. 116, 119). Be to, J. B. nurodė, kad ji girdėjo iš L. J. balkono balsus, tiek L. J., tiek ir merginų. Taigi, tiek J. B., tiek E. B. tiesiogiai nematė, jog L. J. mėtė kiaušinius į jų balkoną. Pareiškime daroma tik prielaida, kad apeliantas atliko tokius veiksmus. Byloje nenustatyta, kad kokie nors kiti asmenys matė šią aplinkybę, taip pat nesurinkta ir kitų tiesioginių L. J. kaltę patvirtinančių įrodymų. Vien tai, kad buvo girdamas iš L. J. balkono pastarojo balsas, negali būti pakankamas pagrindas pripažinti apeliantą padarius Lietuvos Respublikos ATPK 174 str. numatytą teisės pažeidimą, t. y. mėčius kiaušinius į kaimynų balkoną, tuo labiau, kad J. B. patvirtino, jog ji girdėjo ne tik L. J., bet ir kitų asmenų balsus apelianto balkone. Įvertinus visas minėtas aplinkybes bei vadovaujantis principu, kad visos nepašalintos abejonės turi būti traktuojamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, darytina išvada, kad L. J. nepagrįstai nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 174 str., todėl administracinio teisės pažeidimo byla jo atžvilgiu šioje dalyje nutrauktina, nesant L. J. veiksmuose šio teisės pažeidimo sudėties (Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 p.).
Motyvuojamoji dalis
Dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su galimai padarytais procesiniais teisės pažeidimais
Pasak L. J., administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo dieną tame pačiame kabinete buvo policijos pareigūnas A. G., kuris policijos pareigūnei I. A., tyrusiai jo bylą, nurodė surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą ir tada jau pats A. G. pasakė, kad nubaus jį. Pastarasis policijos pareigūnas nagrinėjo jo administracinio teisės pažeidimo bylą. Tai rodo, kad A. G. buvo šališkas L. J. atžvilgiu.
Šiuo atveju būtina įvertinti, kokiomis aplinkybėmis A. G. nurodė I. A. surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą. Visų pirma, I. A. teismo posėdyje parodė, kad paprastai yra iškviečiamas galimai teisės pažeidimą padaręs asmuo, imamas iš jo paaiškinimas, išsiaiškinama, ar jis sutinka su teisės pažeidimu, ar ne, ir surašomas administracinio teisės pažeidimo protokolas. L. J. leidosi į diskusijas, administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašinėjamas daugiau nei vieną valandą (b.l. 123). A. G. teismo posėdyje parodė, kad jis nedavė nurodymo policijos pareigūnei šioje byloje ir nekonsultavo jos, kokį sprendimą priimti. Apklausa vyko apie 1 val. 30 min., jis pasakė, kad būtų užbaigta procedūra. Norėjosi, kad L. J. apklausa vyktų teisinga linkme, kad viskas būtų susiję su nagrinėjamu įvykiu, o ne dėstomi žmogaus pamąstymai (b.l. 124). Be to, pati I. A. parodė, kad ji matė, jog byloje yra surinkta pakankamai duomenų surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą (b.l. 122). Taigi, L. J. atvyko į Nuovadą siekiant, kad jis duotų savo paaiškinimą dėl nagrinėjamų įvykių ir jam būtų surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. A. G. pasakymas I. A. surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą nelaikytina A. G. šališkumu šioje byloje, nes pats L. J. savo veiksmais sudarė tokią situaciją, kad administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymas užtruko, be to, buvo trukdamas pačios policijos pareigūnės darbas. Tokią išvadą patvirtina ir ta aplinkybė, jog prie bylos pateiktame įraše minėtas A. G. teiginys yra užfiksuotas garso įrašo 54 min. Minėtos išvados nepaneigia kiti apeliaciniame skunde pateikiami argumentai, kurie remiasi garso įrašu, o L. J. pateikia savą interpretaciją dėl I. A. ir A. G. pasakytų atskirų teiginių, kurie negali būti laikomi, kad jie padarė kokius nors proceso pažeidimus.
Dėl apeliaciniame skunde minimų procesinių pažeidimų, kad policijos pareigūnai neapklausinėjo L. J. nurodyto liudytojo ar netyrė jo pateiktos versijos, pasakytina, kad esminių procesinių pažeidimų, kurie sudarytų pagrindą naikinti priimtą nutarimą šiuo pagrindu, nenustatyta. Administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėjo institucija, kuriai įstatymas suteikia teisę nagrinėti tokios kategorijos bylas (Lietuvos Respublikos ATPK 225 str. 1 d.). Tuo tarpu kreipdamasis į pirmosios instancijos teismą, L. J. turėjo visas procesines galimybes kartu su skundu pateikti visus, jo nuomone, reikšmingus įrodymus, pats asmeniškai dalyvavo pirmosios instancijos teismo posėdyje ir pasinaudojo teise duoti paaiškinimus, kitomis procesinėmis teisėmis, tarp jų ir teise pateikti prašymus dėl liudytojų apklausos. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teismo tvarka leido pašalinti visas klaidas, kurios gali būti padarytos užtikrinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises ikiteisminėje administracinės bylos nagrinėjimo stadijoje. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, jei nagrinėjant bylą teisme šio asmens teisės užtikrinamos ir teismas tinkamai išnagrinėja bylą, pirmosios instancijos teismo sprendimas vien tik dėl pažeidimų, galimai padarytų ankstesniame proceso etape, negali būti naikinamas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003-01-10 nutartis administracinėje byloje Nr. 29-03 (Administracinių teismų praktika Nr. 4, psl. 57-59). Tokios praktikos laikomasi iki šiol (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N438-52/2011, N444-1360/2011).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Tenkinti L. J. apeliacinį skundą iš dalies.
Panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 12 d. nutarties dalį, kuria palikta nepakeista Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato Pašilaičių nuovados 2012 m. birželio 20 d. nutarimo dalis nubausti L. J. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 174 str. 200 Lt bauda, ir šioje dalyje administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti nesant L. J. veiksmuose šio teisės pažeidimo sudėties (Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 p.).
Taip pat panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato Pašilaičių nuovados 2012 m. birželio 20 d. nutarimo dalį, kuria vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d., L. J. paskirta galutinė administracinė nuobauda - 200 Lt bauda.
Kitą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 12 d. nutarties ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato Pašilaičių nuovados 2012 m. birželio 20 d. nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutarimas neskundžiamas.