Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Remigijus Preikšaitis, rašytinio proceso tvarka nagrinėdamas A. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 17 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad būdamas UAB „Reklamos gama“ direktoriumi, 2009 m. lapkričio mėn. nelegaliai įdarbino K. M. į UAB „Reklamos gama“, esančią „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėdoje, kuriant radijo stotį „Radijogama“; K. M. iki 2010 m. kovo mėnesio dirbo įvairius radijo stoties steigimo darbus, o įkūrus radijo stotį „Radijogama“ („(duomenys neskelbtini)“, Klaipėdoje) nuo 2010 m. kovo mėnesio iki 2010 m. rugsėjo 26 d. dirbo šios radijo stoties technikos administratoriumi, tačiau jokio atlygio negavo ir 2010 m. rugsėjo 26 d. darbą radijo sotyje nutraukė. Darbo vietą ir darbo funkcijas per visą darbo laikotarpį K. M. nurodė A. G., kuris ir vadovavo visiems darbuotojams, įskaitant ir K. M. K. M. pakluso vidaus darbo tvarkai. Darbo sutartis su K. M. nebuvo pasirašyta pažeidžiant Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 straipsnio 3 dalį, už ką atsakingas darbdavys A. G. A. G., leidusio dirbti K. M. be darbo sutarties ir nepranešusio apie jo darbą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui, veiksmuose yra veika, numatyta Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

Tokiais veiksmais A. G. įvykdė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje.

Be to, apeliaciniame skunde teigiama, kad neatitinka tikrovės ir kiti liudytojo K. M. teiginiai apie jo darbą nuo 2010 m. kovo mėn. K. M. teigia, kad tuo metu jis ėjo stoties „Radijogama“ technikos administratoriaus pareigas. Pareigų įvardijimas yra ta konkreti aplinkybė, kurią galima aiškintis ir atitinkamai vertinti kitų aplinkybių kontekste. Technikos administravimas, t. y. pareigos, kurias tariamai užėmė K. M., apima technikos priežiūrą, jos remontą, profilaktikos darbus ir pan. Paprašytas paaiškinti apie jo pareigų turinį, liudytojas K. M. nurodė, kad jis dalyvavo aparatūros paieškos darbuose, atliekant derinimo, pajungimo, montavimo darbus, priežasčių ieškojime ir trūkumų šalinime, nurodo, kad pataisęs jo paties turėtą stiprintuvą, nustatinėjęs įvairias priežastis ir trūkumus, šalinęs juos. Liudytojas negalėjo nurodyti aparatūros, kurią jis turėjo prižiūrėti ir kitaip administruoti. Pažymėtina, kad jokios radijo aparatūros bendrovėje nėra, radijo stoties darbą užtikrina du kompiuteriai ir atitinkamos tikslinės paskirties kompiuterinės programos, kurių kvalifikuotas panaudojimas visiškai užtikrina radijo stoties veiklą. Radijo signalą į eterį perduodanti aparatūra ir įrengimai yra naudojami pagal nuomos sutartį ir jie yra prižiūrimi bei remontuojami nuomotojo specialistų jėgomis.

Aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad technikos administratoriaus darbo baras nebuvo tokios apimties, kad būtų reikalingas specialus darbuotojas technikai administruoti, juo labiau esant ne itin gerai finansinei padėčiai. Pažymėtina, kad jo (apelianto) atlyginimas sudaro 800 Lt neatskaičiuos mokesčių per mėnesį, o pagal K. M. tvirtinimus, jam pavaldaus darbuotojo atlyginimas sudaro 1 000 Lt be mokesčių. Ši aplinkybė, taip pat leidžia suabejoti K. M. paaiškinimais šioje byloje. Kaip matyti iš paties K. M. pateiktų dokumentų, jis yra perdavęs bendrovės veiklai reikalingą, jam priklausantį turtą, kuris yra arba buvo naudojamas radijo stotyje. Tai liudija, kad K. M. dalyvavo UAB „Reklamos gama“ veikloje kaip jos akcininkas, t. y. asmuo, nuosavomis lėšomis ar turtu sudaręs galimybę radijo stočiai veikti. Byloje apklausti liudytojai J. S., M. P. patvirtino, kad 2009 m. rudenį jie buvo susitikę ir kūrė planus ateičiai bei aptarinėjo tarpusavio bendradarbiavimo sąlygas. Šio susitikimo metu buvo nuspręsta, jog bendrovės UAB „Reklamos gama“ veikloje dalyvaus akcininkų teisėmis, visiems priklausys po lygiai akcijų ir lygiomis dalimis nuosavomis lėšomis ar kitais būdais prisidėsime prie bendrovės veiklos organizavimo. Tokį jų principinį susitarimą patvirtiną ir paties K. M. pateikta įnašų ir išlaidų lentelė. Šių įrodymų, o taip pat įrodymų, patvirtinančių K. M. dalyvavimą nuosavu turtu bendrovės veikloje, teismas nevertino, o savo sprendimą grindė išimtinai K. M. aiškinimus patvirtinančiais duomenimis. Todėl sprendimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu, nes tokiu būdu buvo pažeista jo teisė į teisingą procesą, pažeistas šalių rungtyniškumo principas.

Asmens dalyvavimas įmonės veikloje nuosavomis lėšomis ar turtu besąlygiškai paneigia K. M. teiginį apie tai, kad jis dirbęs maždaug metus laiko darbo sutarties pagrindu, o patvirtina ką kita - kad jis turėjo faktinį akcininko statusą, ir tai leisdavo jam žinoti visus einamuosius bendrovės reikalus, sudarė jam galimybę prieiti prie bendrovės dokumentų ir kitu būdu pasinaudoti turima informacija, ką jis ir padarė siekdamas savanaudiškų tikslų. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2010 m. rugpjūčio mėn. jis (apeliantas), J. S., M. P. ir K. M. buvo susirinkę aptarti bendrovės veiklos perspektyvų. Šiam susirinkimui buvo paruoštos buhalterinės ataskaitos apie įmonės finansinę padėtį, susipažinęs su kuriomis K. M. pareiškė, jog jis nebenorįs dalyvauti bendrovės veikloje, bei norįs, kad jam būtų grąžinti jo turtiniai ir piniginiai įnašai, o taip pat kompensuota už jo indėlį atliekant įvairius darbus. K.M. reikalavo ne atlyginimo už darbą, o būtent kompensacijos.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnyje numatyta, kad nelegalus darbas – užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. LR Darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio Kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra vertinama, kad siekiant veiką kvalifikuoti Administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant Darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, be kita ko, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2358/2009).

Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010).

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus. Teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su Klaipėdos miesto apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu ir jo nekartoja.

Liudytojas K. M. pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad jis dirbo techninio administratoriaus pareigose radijo stotyje „Radijogama“ nuo pat jos įkūrimo pradžios ir atliko visus reikalingus paruošiamuosius darbus radijo stočiai įsteigti. 2009 m. lapkričio mėnesį A. G. garantavo ilgalaikį darbą radijo stotyje techninio administratoriaus pareigose, tuo pat metu su A. G. susitarė ir dėl darbo vietos, kuri buvo „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėdoje, ir dėl darbo laiko, jo specifikos, ir dėl atlygio už darbą (b. l. 52, t. 2). Liudytojas M. P. parodė, kad 2009 m., kai buvo paskelbtas konkursas, jie kartu su A. G. ir E. M., nusprendė įkurti radijo stotį. Pagal susitarimą K. M. turėjo sumokėti už pirkinius, vėliau visas išlaidas pasidalino. Visą kompiuterinę įrangą prižiūrėjo jis. Nei jis, nei K. M. įmonėje akcininkais nebuvo. Įmonėje darbo funkcijų pasiskirstymas buvo – A. G. rūpinosi reklamos klausimais, sudarinėjo sutartis, jis pats buvo atsakingas už muziką bei kompiuterių priežiūrą, o K. M. – viskuo kitu (b. l. 98-100, t. 2). Liudytojas D. K. parodė, kad K. M. pažįsta, ir, jo nuomone, K. M. atstovavo UAB „Reklamos gama“ ir dirbo joje technikos administratoriumi, nes jis jam dažnai skambindavo ir konsultuodavosi įvairiais radijo stoties įkūrimo klausimais, t. y. koks inventorius ir aparatūra reikalinga, kokie konkrečiai darbai turi būti padaryti kuriant radijo stotį ir pan. Be to, pats K. M. jam ne kartą yra sakęs, kad jis dirba radijo stotyje „Radijogama“ techniku (b. l. 114-117, t. 2). Kitų apklaustų liudytojų parodymai taip pat patvirtina, jog K. M. realiai dirbo radijo stotyje „Radijogama“.

Taip pat svarbu paminėti, kad šias aplinkybes patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, t. y. didelis skaičius dalykinio pobūdžio elektroninių laiškų tarp K. M. ir A. G., kuriuose aptariami įvairūs steigiamos radijo stoties būsimos techninės veiklos ypatumai bei kiti techniniai klausimai. Tas faktas, kad K. M. radijo stoties „Radijogama“ internetinėje svetainėje buvo nurodytas technikos vadovu (b. l. 70, t. 1), taip pat tai, jog Klaipėdos krašto radijo stoties „Radijogama“ vizitinėje kortelėje K. M. įvardintas technikos administratoriumi (b. l. 53, t. 2), teismui neleidžia abejoti tuo, jog jis buvo įdarbintas šioje radijo stotyje. A. G. skundo argumentai visiškai paneigti nuosekliais ir argumentuotais paminėtų liudytojų parodymais bei kitais įrodymais esančiais byloje.

Byloje nustatyti visi nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo sudėties, objektyvieji požymiai. Darbuotojas ir darbdavys A. G. realiai sutarė dėl darbo pobūdžio, darbo vietos, darbo užmokesčio, darbuotojas realiai dirbo pagal darbdavio nurodymus, tačiau darbo sutartis sudarytos nebuvo. Taigi, byloje nelegalaus darbo faktas įrodytas.

Apibendrinusi išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, teismas nenukrypo nuo teisminės praktikos šios kategorijos administracinių teisės pažeidimų bylose, išsamiai ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, pakeisti ar panaikinti teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

A. G. apeliacinį skundą atmesti. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 17 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.