Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-846-755/2014

Teisėja Alvida Jasaitytė-Pralgauskienė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-00701-2014-8

2014 m. gruodžio 9 d.

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Eigirdas Činka, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovo J. J. atstovo advokato padėjėjo Petro Pagarecko apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2077-940/2014 pagal ieškovo P. R. ieškinį atsakovui J. J. dėl skolos už suteiktas paslaugas priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Apeliaciniu skundu atsakovo J. J. atstovas advokato padėjėjas P. Pagareckas, atstovaujamas advokato Č. Petronio, prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės 2014 m. birželio 11 d. teismo sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų nepriteisimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – iš ieškovo priteisti valstybei 480 Lt. Teigia, kad teismas neteisingai aiškino ir taikė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo normas. Nurodo, jog užtenka vien sprendimo suteikti antrinę teisinę pagalbą, kad atstovavimo išlaidos būtų priteistos valstybei, byloje yra pateikti papildomi dokumentai, o kilus neaiškumams, buvo galimybė išsiaiškinti teismo posėdžio metu. Tvirtina, kad byloje yra pateikta viskas, kad išlaidos valstybei būtų priteistos. Teigia, jog skundžiama sprendimo dalis turi visus absoliučius teismo sprendimo negaliojimo pagrindus, numatytus CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 str. 1 d.). Apeliantas tvirtina esant absoliučiam teismo sprendimo negaliojimo pagrindui pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą skundžiamo teismo sprendimo dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų nepriteisimo.

Toks teigimas nepagrįstas. Kasacinis teismas, remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimais, taip pat yra nurodęs, jog pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu laikomas tik visiškas motyvų nebuvimas, o teismo sprendimo nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008). Tik nustatęs, kad padarytas esminis proceso teisės normų pažeidimas, konkrečiai – neišsami teismo sprendimo motyvacija, dėl kurios galėjo būti neteisinga išspręsta byla, ir kai pats negali ištaisyti šio pažeidimo (jo padarinių), apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo sprendimą turi naikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-07 nutartis civilinėje byloje 3K-3-72/2014). Teismas konstatuoja, kad skundžiama teismo sprendimo dalis motyvuota, kitų CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

CPK 99 straipsnis reglamentuoja valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą ir išlaidų atlyginimo, o CPK 96 straipsnis detalizuoja bylinėjimosi išlaidų atlyginimą valstybei tvarką. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovui J. J. Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos 2014-03-04 sprendimu Nr. (1.2)-SP1-0547 dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo buvo nuspręsta teikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje, visiškai atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, ir paskirti teikti antrinę teisinę pagalbą advokatą Č. Petronį (b. l. 31). 2014-03-04 atstovavimo sutartimi, advokatui Č. Petroniui, kaip advokato padėjėjo praktikos vadovui, sutikus, advokato padėjėjui P. Pagareckui buvo pavesta atstovauti J. J. visose bylose remiantis Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos 2014-03-04 sprendimu Nr. (1.2)-SP1-0547 (b. l. 33). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas numato galimybę advokato padėjėjui teikti antrinę teisinę pagalbą (minėto įstatymo 18 str. 7 d.). Pareiškėjo rašytiniu sutikimu sprendime suteikti antrinę teisinę pagalbą nurodytas advokatas gali pas jį praktiką atliekančiam advokato padėjėjui pavesti teikti antrinę teisinę pagalbą. Advokato padėjėjo įgaliojimus patvirtina sprendimas suteikti antrinę teisinę pagalbą, sprendime suteikti antrinę teisinę pagalbą nurodyto advokato, kaip advokato padėjėjo praktikos vadovo, teisės aktų nustatyta tvarka išduotas leidimas ar sutikimas ir pavedimas advokato padėjėjui teikti antrinę teisinę pagalbą konkrečioje byloje. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į įstatyminį antrinės teisinės pagalbos teikimo reglamentavimą, daro išvadą, jog 2014-03-04 atstovavimo sutartis laikytina advokato Č. Petronio leidimu advokato padėjėjui P. Pagareckui atstovauti J. J., teikiant antrinę teisinę pagalbą pagal Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos 2014-03-04 sprendimą Nr. (1.2)-SP1-0547 (CPK 185 str.). Konstatuotina, kad byloje esantis sprendimas teikti antrinę teisinę pagalbą ir advokato, advokato padėjėjo praktikos vadovo, leidimas patvirtina advokato padėjėjo P. Pagarecko įgaliojimus teikti tokio pobūdžio pagalbą civilinėje byloje, todėl bylinėjimosi išlaidos valstybei už suteiktą antrinę teisinę pagalbą priteistinos CPK reglamentuota tvarka (CPK 96 str.). Nustatyta, kad nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudarė 480 Lt (b. l. 109). Pagal Už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių 8 punktą, advokatų padėjėjams lygiai pat taikomos šių taisyklių nuostatos, nustatančios advokatams, kurie prireikus teikia antrinę teisinę pagalbą, mokamo užmokesčio dydžius ir mokėjimo tvarką. Antrinę teisinę pagalbą teikiantiems advokatų padėjėjams mokama 80 procentų advokatams, kurie prireikus teikia antrinę teisinę pagalbą, už antrinės teisinės pagalbos teikimą mokamo užmokesčio. Iš pateiktosios 2014-05-23 pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų matyti, kad išlaidos paskaičiuotos advokatams taikytinais įkainiais. Atsižvelgus į tai, kad atsakovą atstovavo advokato padėjėjas P. Pagareckas, ieškinys buvo atmestas ir ieškovas to neskundė, bylinėjimosi išlaidos valstybei už atsakovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą mažintinos iki 80 procentų (384 Lt) pažymoje nurodytos sumos ir priteistinos iš ieškovo P. R. (CPK 96 str. 2 d.).

Bylos duomenimis, atsakovo atstovas advokato padėjėjas P. Pagareckas 2014-07-11 teismui pateikė paties pasirašytą apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 11 d. sprendimo (b. l. 130-131). 2014-07-14 teismas nutartimi nustatė terminą ištaisyti apeliacinio skundo trūkumą – pateikti turinčio teisę apeliacinį skundą pasirašyti asmens pasirašytą apeliacinį skundą (b. l. 132). Panevėžio apygardos teismas 2014-09-18 nutartimi civilinėje byloje pagal advokato padėjėjo P. Pagarecko atskirąjį skundą dėl 2014-07-14 nutarties pripažino advokato padėjėją turinčiu teisę rūpintis, kad būtų išieškotos valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos ir pratęsė apeliacinio skundo trūkumų ištaisymo terminą iki 2014-09-29 (b. l. 140-142). 2014-09-26 advokato padėjėjas P. Pagareckas pateikė Panevėžio miesto apylinkės teismui apeliacinį skundą, kurį pasirašė advokato padėjėjo praktikos vadovas advokatas Č. Petronis (b. l. 146-147). Nurodytų aplinkybių visuma patvirtina, kad advokato padėjėjas P. Pagareckas yra tinkamas apeliantas ir apeliacinis skundas paduotas teismo nustatytu terminu, todėl buvo pagrindas skundą nagrinėti apeliacinės instancijos teisme (CPK 185 str., 316 str.). Kadangi Panevėžio apygardos teismo 2014-09-18 nutartis turėjo įtakos tik advokato padėjėjo P. Pagarecko teisėms, nebuvo pagrindo minėtą nutartį pateikti ieškovui. Pažymėtina, kad apeliacinis skundas, pareikštas nesutinkant su teismo (ne)priteistomis bylinėjimosi išlaidomis nėra apmokestinamas žyminiu mokesčiu (CPK 80 str.).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu nėra pagrindo sutikti su atsakovo pozicija,jog skundą teikia apskritai neįgaliotas tą daryti asmuo. Pagal CPK 305 str. apeliacinius skundus turi teikti dalyvaujantys byloje asmenys. Šalies atstovas pagal CPK 37 str.2 d. yra tokiu asmeniu. Sprendimas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo buvo išspręstas teismo sprendimu dėl bylos esmės, todėl nekyla būtinumas spręsti dėl papildomo teismo sprendimo toje dalyje priėmimo ką turėtų inicijuoti tik valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba( CPK 99 str.2 d.). Dėl bylos esmės, nors tai susiję tik su valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimu, kai apelianto nuomone išspręsta netinkamai, teismo vertinimu teisę pateikti skundą turi dalyvavę byloje (procese pirmos instancijos teisme) asmenys. Trūkumas dėl reikiamus įgaliojimus turinčio asmens pasirašymo skunde pašalintas jį pasirašius advokatui.

Dėl paminėto, yra pagrindas keisti skundžiamą sprendimą dalyje dėl nepriteistų bylinėjimosi išlaidų ir bylinėjimosi išlaidas dėl atsakovui teiktos antrinės teisinės pagalbos valstybės naudai priteisti iš ieškovo (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 11 d. sprendimą dalyje dėl nepriteistų valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų pakeisti ir priteisti iš P. R., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 384 Lt (tris šimtus aštuoniasdešimt keturis litus; 111,21 EUR) bylinėjimosi išlaidų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.