Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro, atstovaujamo advokato padėjėjo A. P., prašymą atsakovams V. R. ir V. R., trečiasis suinteresuotas asmuo Varėnos rajono savivaldybės administracija, dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjui ir atsakovams apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai (ABTĮ 72 str. 3 d., 74 str. 4 d., 7 d.; b. l. 1), pareiškėjas prašė bylą nagrinėti jo atstovu nedalyvaujant, byla nagrinėtina proceso dalyviams nedalyvaujant (ABTĮ 77 str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai nustato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis nustato, kad savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, užtikrina tų sistemų funkcionavimą, organizuoja atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, tvarkymą ir administruoja komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimą. Kelios ar visos į komunalinių atliekų tvarkymo regioną įeinančios savivaldybės, didindamos atliekų tvarkymo sistemos efektyvumą, gali bendradarbiauti ir kartu įsteigti juridinį asmenį – komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorių (Atliekų tvarkymo įstatymo 30 str. 1 d.)

Varėnos rajono savivaldybės taryba 2008 m. balandžio 15 d. sprendimu Nr. T-VI-290 patvirtino Varėnos rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (su vėlesniais pakeitimais, redakcija galiojusi iki 2017 m. birželio 30 d.; toliau – ir Nuostatai, taip pat Varėnos rajono savivaldybės taryba 2017 m. kovo 28 d. sprendimu Nr. T-VIII-634 patvirtino naujus nuostatus, kurie galioja nuo 2017 m. liepos 1 d. (toliau – ir Nuostatų nauja redakcija). Pagal Nuostatų 3 punktą, vietinė rinkliava – tai Varėnos rajono savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti Nuostatuose nustatyta tvarka. Rinkliava – savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje (Nuostatų naujos redakcijos 6.5 p.). Nuostatų 4 punkte nurodoma, kad vietinės rinkliavos mokėtojai - atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) savivaldybės teritorijoje. Pagal Nuostatų naujos redakcijos 6.6 punktą, rinkliavos mokėtojas – fizinis ir juridinis asmuo – atliekų turėtojas, nuosavybės teise valdantis Rinkliava apmokestinamos kategorijos nekilnojamąjį turtą, arba teisės aktų nustatyta tvarka jo įgaliotas asmuo, kuriam Savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatyta privaloma įmoka mokėti Rinkliavą. Taigi, tiek pagal Nuostatus, tiek pagal Nuostatų naują redakciją, Varėnos rajono savivaldybės teritorijoje esantys fiziniai ir juridiniai asmenys valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu yra komunalinių atliekų turėtojai ir privalo mokėti rinkliavą. Jos dydis nuo 2015 m. sausio 1 d. nustatomas eurais už 100 kv. m. nekilnojamojo turto plotą (Nuostatų 22 p.). Nuostatų naujos redakcijos 5 punkte reglamentuojama, kad nekilnojamojo turto objektai skirstomi į kategorijas (Nuostatų naujos redakcijos 2 priedas), kurioms nustatomos konkrečios komunalinių atliekų susikaupimo normos ir rinkliavos dydžiai (Nuostatų naujos redakcijos 1 priedas). Nuostatų 13-14 punktai bei Nuostatų naujos redakcijos 20-29 punktai ir 45 punktas įpareigoja pareiškėją nustatyta tvarka išsiųsti mokėjimo pranešimus atliekų turėtojams (rinkliavos mokėtojams) bei vykdyti vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą išieškojimą.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovai V. R. ir V. R. nuosavybės teise (šeimos turtas) turi nekilnojamojo turto objektą (butą), adresu: (duomenys neskelbtini) (valstybės įmonės Registrų centro 2019 m. sausio 22 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas), todėl pagal Nuostatų 4 punktą ir Nuostatų naujos redakcijos 6.6 punktą jie yra vietinės rinkliavos mokėtojai. Kadangi nekilnojamojo turto objektas yra atsakovų šeimos turtas ir tai pažymėta viešajame registre (CK 3.87 str., 3.88 str. 3 d.), todėl toks turtas turi būti valdomas ir juo disponuojama abiejų sutuoktinių susitarimu (CK 3.92 str. 1 d.). Kai atsakovai pareiškėjo atžvilgiu yra solidarieji skolininkai, pareiškėjas turi teisę reikalauti, jog prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.). Jeigu solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui (CK 6.6 str. 7 d.). Iš pateiktų Vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimų ir UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro 2019 m. vasario 4 d. pažymos Nr. 19-R-00003020 matyti, kad atsakovai iki 2018 m. gruodžio 31 d. nėra sumokėję pareiškėjui 105,70 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl susidarė įsiskolinimas.

Pagal Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovui vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (LR CK 6.59 str.). Pareiga mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įteisinta Rinkliavų įstatymo 12 straipsnio 2 punkto, Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies, Nuostatų bei Naujos redakcijos nuostatų pagrindu. Šie teisės aktai yra galiojantys ir jais vadovaujamasi sprendžiant šią bylą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ne kartą savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, jog vietinė rinkliava vertintina, kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka. Ši rinkliava nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir ji negali būti vertinama, kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme (žr., pvz., LVAT 2008 m. liepos 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556‑1333/2008; 2012 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822‑2403/2012). LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. sausio 28 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A556-334/2014) konstatavo, kad atliekų turėtojas privalo kompensuoti jo aplinkai daromą žalą bei atlyginti komunalinių atliekų sistemos organizatoriaus išlaidas, susijusias su jo atliekų tvarkymu. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka. Akcentuotina ir tai, kad LVAT yra išaiškinęs, jog savaime nedraudžiama nustatyti vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet yra siejamas su nekilnojamojo turto turėjimu ar naudojimu ir šio nekilnojamojo turto bendrojo ploto dydžiu (ABTĮ 13 str., 20 str.; žr., pvz., LVAT 2010 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-471/2010). Toks vietinės rinkliavos nustatymo būdas neprieštarauja ir Europos Teisingumo Teismo (toliau – ir ETT) išaiškinimui, kuriame imperatyviai pabrėžiama, jog rėmimasis kriterijais, kurie grindžiami dėl atliekų turėtojų veiklos galinčių susidaryti atliekų kiekiu, apskaičiuojamu pagal jų užimamų patalpų plotą bei paskirtį ir (arba) susidariusių atliekų rūšį, gali leisti apskaičiuoti šių atliekų šalinimo išlaidas ir jas paskirstyti skirtingiems atliekų turėtojams, nes šie du parametrai daro tiesioginę įtaką minėtų išlaidų sumai. ETT konstatavo, jog nacionalinės teisės nuostata komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo finansavimo tikslais numatanti mokestį, apskaičiuojamą remiantis galinčių susidaryti atliekų kiekio įvertinimu, o ne faktiškai susidariusių ir perduotų tvarkyti atliekų kiekiu, neturi būti laikoma prieštaraujančia Direktyvos 2006/12/EB 15 straipsnio a punktui (žr., pvz., ETT 2009 m. liepos 16 d. sprendimą Nr. C-254/2008 F. byloje I. srl H. F. ir kt. (48–50 p.)).

Nurodytų aplinkybių pagrindu pareiškėjo reikalavimas dėl 105,70 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo tenkintinas, priteisiant iš atsakovų V. R. ir V. R. solidariai105,70 Eur įsiskolinimą, susidariusį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovų solidariai rengiant prašymą jo patirtas 22,99 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 5 dalis numato, jog atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašymas tenkintas iš dalies, todėl jis turi teisę į patirtų išlaidų atlyginimą, proporcingai tenkintų reikalavimų apimčiai (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Teismui pateiktas 2018 m. spalio 31 d. Skundų dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir atliekų tvarkymą skolų parengimo paslaugų teikimo sutarties Nr. 592/ANK 221 išrašas, 2018 m. lapkričio 2 d. Pavedimas-įgaliojimas, 2019 m. gegužės 14 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. SKP 1866, 2019 m. gegužės 22 d. Swedbank AB Mokėjimo nurodymas patvirtina 22,99 Eur pareiškėjo išlaidas sumokėtas advokatų prof. bendrijai K. ir partneriai „Protego“ už advokato padėjėjo suteiktas teisines paslaugas, kurios neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, taikomų sprendžiant bylinėjimosi išlaidų priteisimą ir administracinėse bylose. Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), formuojantis vienodą administracinių teismų praktiką, spręsdamas išlaidų atlyginimo klausimą panašaus pobūdžio bylose, yra pasisakęs, kad kreipiantis į teismą su analogiško pobūdžio reikalavimais advokato pagalbos poreikis išlieka itin minimalus. Kaip pagrindas pasitelkiama bazinė byla, suformuota jurisprudencija, o einamoje administracinėje byloje paprastai keičiasi tik šalis, laikotarpis, už kurį prašoma priteisti vietinę rinkliavą, prašoma priteisti pinigų suma. Šiems duomenims surašyti kvalifikuota teisinė pagalba yra labiau perteklinis momentas, nes pastarojo pobūdžio darbas gali būti atliekamas ir teisinio vieneto atsakingo už vietinės rinkliavos surinkimą jėgomis. Juridiniai asmenys turi teisę pasitelkti advokatus, tačiau tai turėtų būti daroma vadovaujantis protingumo principu ir vengiant perteklinio išlaidavimo (žr., pvz., LVAT 2019 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1893-415/2019; 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2130-662/2016). Todėl teismas vertina, kad prašoma priteisti 22,99 Eur bylinėjimosi išlaidų suma nagrinėjamos bylos kontekste neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų bei suformuotos nuoseklios administracinių teismų praktikos, dėl to mažintina iki 15,00 Eur, šią sumą priteisiant iš atsakovų.

Kadangi solidarioji skolininkų pareiga atsiranda tik įstatyme nustatytais atvejais (Civilinio kodekso 6.6 str. 1 d.), o bylinėjimosi išlaidų atlyginimą reglamentuojančiuose teisės aktuose solidarioji pareiga nėra numatyta (žr., pvz., LVAT 2013 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-698/2013), todėl iš atsakovų V. R. ir V. R. pareiškėjui UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centrui 15,00 Eur priteistini lygiomis dalimis – iš kiekvieno atsakovo po 7,50 Eur (15,00/2).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 41, 84, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, teismas

nusprendžia:

Prašymą patenkinti.

Priteisti Varėnos rajono savivaldybės administracijai (kodas 188773873, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovų V. R. ir V. R. solidariai 105,70 Eur (vienas šimtas penki eurai, 70 euro centų) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Priteisti UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centrui iš atsakovų V. R. ir V. R. po 7,50 Eur (septyni eurai, 50 euro centų) su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.