Panevėžio apygardos teismo nutartis

2014-01-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-34-134-2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-01-27
Bylos Nr.
1A-34-134-2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Bronė Vidzėnienė (pirm.), Eligijus Gladutis, Evaldas Vanagas
Nuteistasis
V. Š.
Advokatai
Kristina Rutkauskienė
Kategorijos

Pranešėja Bronė VidzėnienėBaudž.byla Nr. 1A-34-134/2014Teisėja Silvija JakštienėProcesinio sprendimo kategorija: 2.4.2 (S) Teisminio sprendimo Nr.1-50-1-00095-2011-5

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. sausio 27 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Bronės Vidzėnienės,

teisėjų Eligijaus Gladučio ir Evaldo Vanago,sekretoriaujant J. B.,dalyvaujant prokurorui Broniui Šiaudiniui,gynėjai advokatei Kristinai Rutkauskienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. Š. (V. Š.) apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 17 d. nuosprendžio, kuriuo V. Š. nuteistas :

pagal BK 183 straipsnio 1 dalį - 20 MGL, t.y. 2600 Lt bauda;

pagal BK 184 straipsnio 1 dalį (453 Lt iššvaistymas) - 10 MGL, t.y. 1300 Lt bauda;

pagal BK 184 straipsnio 1 dalį (11250 Lt iššvaistymas) - 20 MGL, t.y. 2600 Lt bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 p., šias bausmes subendrinus apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, V. Š. skirta galutinė subendrinta bausmė - 30 MGL , t.y. 3900 Lt, dydžio bauda.

Priteista iš V. Š. VšĮ „L." 34250 Lt turtinei žalai atlyginti.

J. Š., kuriai baudžiamasis procesas pagal BK 183 str. 1 d., 184 str. 1 d. nutrauktas, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, nuosprendžio apeliacine tvarka neskundžia.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Š. nuteistas už tai, kad nuo 2007 m. kovo 8 d. viešosios įstaigos „L." vienintelio steigėjo, t. y. savo sprendimu, būdamas viešosios įstaigos „L.", įmonės kodas buveinės adresas, direktoriumi, laikotarpiu nuo 2007 m. lapkričio 14 d. iki 2008 m. gegužės 31 d., pasisavino jo žinioje buvusį svetimą, viešajai įstaigai „L." priklausantį turtą- pinigus 23000 litų ir iššvaistė jo žinioje buvusį svetimą, viešajai įstaigai „L." priklausantį turtą- pinigus 453 litų, o būtent: 2007 m. lapkričio 14 d., 9.30 val. pavedimu Nr. 963841 pervedė 23453 litus iš viešos įstaigos „L." sąskaitos (duomenys neskelbtini) AB Ūkio banke į M. J. sąskaitą (duomenys neskelbtini) AB Swedbank banke, nurodydamas pavedime neegzistuojančią sutartį Nr. 07/10/23, kurios pagrindu surašytas 2007-11-13 prekių (paslaugų) pirkimo- pardavimo kvitas, serija A Nr. 0897751- išankstinis apmokėjimas M. J. už planuojamus statinių atstatymo ir remonto darbus viešojoje įstaigoje „L.", tačiau M. J. atsisakius vykdyti darbus, V. Š. nurodė M. J. grąžinti iš viešos įstaigos „L." gautus pinigus - 23000 litų, pervedant į J. Š. asmeninę sąskaitą, ir M. J. 2007-11-17 grąžinus 23000 litų pavedimu per AB „Swedbank" banko filialą adresu Klaipėdos g. 103, Panevėžyje, pervedant juos į J. Š. nurodytą asmeninę sąskaitą (duomenys neskelbtini) AB SEB banke, nepareikalaudamas M. J. grąžinti pinigų- 453 litų, tokiu būdu iššvaistė 453 litų, ir tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2007 m. lapkričio 28 d. iš J. Š. asmeninės sąskaitos (duomenys neskelbtini) AB SEB banke, dalį viešajai įstaigai „L." priklausančių pinigų-19000 litų pervedė į kitą J. Š. asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB banke ir laikotarpyje nuo 2007 m. lapkričio 28 d. iki 2008 m. gegužės 31d. svetimais- viešosios įstaigos „L." priklausančiais pinigais dengė bendrą V. Š. ir J. Š. vardu paimtą paskolą Nr. 70000680121, pagal sutartį Nr. 0750518050182-27, t.y. tokiu būdu pasisavino 23000 litų.

Be to, V. Š. nuo 2007 m. kovo 8 d. viešosios įstaigos „L." vienintelio steigėjo, t.y. savo sprendimu, būdamas viešosios įstaigos „L.", įmonės kodas 300660689, buveinės adresas, direktoriumi, 2010 m. birželio mėnesį, tyrimo nenustatytą dieną ir valandą, nuo garažo, pagal 2007-03-20 perdavimo aktą priklausančio viešai įstaigai „L.", esančio, išmontuodamas viešosios įstaigos „L." 2007 m. lapkričio 8 d. įgytus iš AB „Runikos" komercija, pagal sąskaitą faktūrą RUK Nr. 006731 langus-10.1700 m.² 2690,18 Lt vertės ir palanges- 10.0000 m.² 151.51 Lt vertės su montavimo darbais 608.31 Lt vertės ir 2007 m. lapkričio 9 d. įgytus iš AB „Runikos" komercija, pagal sąskaitą faktūrą RUK 006733 garažo vartus 7800 Lt vertės ir juos išveždamas, iššvaistė jo žinioje buvusį viešajai įstaigai „L." priklausantį turtą bendros 11250 Lt vertės.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu V. Š. prašo panaikinti nuosprendžio dalį, kuria jis nuteistas, ir jį išteisinti, o VšĮ ,,L.“ civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Skunde nurodo, kad VšĮ ,,L.“ 23000 Lt nepasisavino ir 453 Lt neiššvaistė. Visi pinigai buvo pervesti liudytojai M. J. už atliktus darbus – garažo įrengimą. M. J. šiuos pinigus deklaravo VMI kaip pajamas, gautas dirbant pagal verslo liudijimą. Apeliantas mano, kad liudytoja M. J. jam nepalankius parodymus davė, įbauginta tyrėjų. Liudytoja iš jo sutuoktinės buvo pasiskolinusi 23000 Lt ir vėliau juos grąžino, tačiau teismas nepagrįstai nusprendė, kad iš šių pinigų jis, apeliantas, grąžino paskolą. Teismas netyrė, ar M. J. turi kitų lėšų, nesiaiškino aplinkybių apie darbų apimtis garaže.

Apeliantas teigia, kad jį kaltinantys liudytojo V. K., bankroto administratoriaus, parodymai taip pat nepatikimi, nes juos sieja nuolatiniai konfliktai - jis, apeliantas, nuolat skundžia V. K. veiksmus bankroto bylose.

Apeliantas nesutinka dėl jo nuteisimo už VšĮ ,,L.“ 11250 Lt turto iššvaistymą. Visas įstaigos turtas po bankroto bylos iškėlimo buvo perduotas V. K.. Jis, apeliantas, jokių nuosprendyje nurodytų langų ir durų iš garažo neišmontavo. V. K. savo parodymais siekia pasiteisinti prieš įstaigos kreditorius dėl turto neišsaugojimo. Liudytojo E. Š. parodymai, kad jo sūnus T. Š. matė, kaip apeliantas išsivežė garažo langus ir duris, yra nepatikimi, nes liudytojas šį garažą, kurio durys ir langai iššvaistyti, nusipirko labai pigiai – už 2000 Lt. Ši aplinkybė apeliantui kelia abejones, ar E. Š. nebuvo dėl šio pirkinio iš anksto susitaręs su bankroto administratoriumi V. K..

Apeliantas taip pat teigia, kad teismas neteisingai išsprendė civilinį ieškinį, nes niekaip nemotyvavo ir nepagrindė 34250 Lt priteisimo iš jo VšĮ ,,L.“.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl V. Š. nuteisimo už VšĮ ,,L.“ 23000 Lt pasisavinimą ir 453 Lt iššvaistymą

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad V. Š., būdamas VšĮ ,,L.“ direktoriumi, pervedė 23453 Lt iš VšĮ „L." sąskaitos į M. J. sąskaitą už planuojamus remonto darbus VšĮ „L." priklausančiame garaže, tačiau M. J. atsisakė šiuos darbu atlikti ir apelianto nurodymu iš jo gautus 23000 Lt grąžino į apelianto sutuoktinės J. Š. sąskaitą, iš kurios apeliantas ir J. Š. vėliau grąžino bendrą paskolą, taip šiuos pinigus pasisavindamas, o palikdamas 453 Lt M. J. sąskaitoje, juos iššvaistė.

Vienas pagrindinių apelianto kaltės įrodymų dėl šių nusikaltimų padarymo yra liudytojos M. J. parodymai, kad ji pirmiausia sutiko su V. Š. pasiūlymu atlikti garažo apdailos darbus, V. Š. jai už šiuos darbus į banko sąskaitą pervedė virš 23000 Lt (byloje nustatyta tiksli suma – 23453 Lt), tačiau ji po kelių dienų mokesčių inspekcijoje sužinojo, kad reikės užpildyti daug dokumentų, todėl atsisakė atlikti V. Š. pažadėtus darbus ir banke iš savo sąskaitos į V. Š. nurodytą sąskaitą pervedė 23000 Lt, o 453 Lt liko jos sąskaitoje.

Liudytojas V. K. parodė, kad atlikdamas VšĮ ,,L.“ bankroto administratoriaus pareigas, apžiūrėjęs V.k. esantį įstaigos garažą, nustatė, kad jame nebuvo atlikti jokie garažo dokumentuose nurodyti remonto darbai. Šie parodymai patvirtina liudytojos M. J. parodymus, kad ji neremontavo apeliantui priklausančio garažo, ir paneigia apelianto parodymus, kad M. J. tvarkė garažo stogą, betonavo grindis.

Liudytoja M. J. paneigė V. Š. teisme iškeltą versiją, esą ji 23000 Lt grąžino kaip skolą jo sutuoktinei J. Š., nurodydama, kad ji niekuomet nėra pasiskolinusi pinigų iš J. Š.. Nei apeliantas, nei J. Š. ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jų teiginius apie M. J. suteiktą 23000 Lt paskolą. Priešingai, jie nepaaiškino, kodėl, būdami verslininkai, t.y. aktyviai civiliniuose santykiuose dalyvaujantys asmenys, neabejotinai žinantys CK 6.871 str. 1 d. įtvirtintą reikalavimą, kad paskolos sutartys virš 2000 Lt tarp fizinių asmenų turi būti rašytinės, paskolino svetimam asmeniui didelę sumą pinigų, nesurašydami jokio paskolos dokumento, t.y. elgėsi itin neapdairiai ir nerūpestingai.

Apelianto skundo argumentai, kad liudytoja M. J. parodymai yra nenuoseklūs ir prieštaringi, yra nepagrįsti, nes liudytoja tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu nurodė tokias pačias bylai reikšmingas aplinkybes – tai, kad ji niekada nėra remontavusi V. Š. priklausančio garažo ir jam grąžinusi už šį remontą sumokėtus pinigus. Liudytojos parodymų nuoseklumas paneigia ir apelianto teiginius, esą liudytoja jam nepalankius parodymus ikiteisminio tyrimo metu davė, įbauginta tyrėjų, nes, kaip jau nurodyta, ji teisme savo parodymų nepakeitė. Liudytojos parodymus patvirtina specialisto išvada, kuria nustatyta, kad M. J. jai V. Š. į sąskaitą pervestų VšĮ ,,L.“ priklausančių 23453 Lt nepanaudojo pagal paskirtį, nes po 3 dienų 23000 Lt pervedė į J. Š. sąskaitą, o J. Š., šių pinigų neužpajamavusi VšĮ ,,L.“ kasoje ar nepervedusi į šios įmonės sąskaitą, šiais pinigais atsiskaitė už jos ir apelianto bendrai iš AB SEB banko paimtą paskolą. Taigi, byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad V. Š. pasisavino VšĮ ,,L.“ priklausančius 23000 Lt.

Teismas pagrįstai pripažino, kad V. Š., pasisavindamas 23000 Lt, esant idealiajai veikų sutapčiai, iššvaistė VšĮ ,,L.“ 453 Lt, nes jis, iš M. J. susigrąžinęs 23000 Lt iš jai pervestų 23453 Lt, 453 Lt neteisėtai ir neatlygintinai paliko M. J. sąskaitoje ir nepareikalavo jų grąžinti VšĮ ,,L.“. Šis apelianto nusikaltimas buvo baigtas nuo neteisėto pinigų perleidimo M. J., todėl tai, kad M. J., vykstant teisminiam bylos nagrinėjimui, grąžino į VšĮ ,,L.“ sąskaitą šiuos pinigus, neturi reikšmės apelianto veikos kvalifikavimui ir yra reikšminga tik sprendžiant dėl iš apelianto VšĮ ,,L.“ priteistinos atlyginti turtinės žalos dydžio.

Dėl V. Š. nuteisimo už VšĮ ,,L.“ 1250 Lt iššvaistymą

V. Š. pripažintas kaltu ir už tai, kad, būdamas VšĮ ,,L.“ direktoriumi, išmontavo šiai įstaigai priklausančio garažo, esančio V kaime, langus, palanges, garažo vartus, kurių bendra vertė 11250 Lt, taip iššvaistydamas šiuos pinigus.

Teismas apelianto kaltę dėl šio nusikaltimo grindė liudytojų V. K., T. Š., E. Š. parodymais, rašytiniais įrodymais apie iššvaistyto turto vertę, liudytojo V. K. pateiktomis garažo nuotraukomis. Liudytojas T. Š. parodė matęs, kaip kaimynystėje garažą turėjęs apeliantas, atvykęs su dar keliais asmenimis į garažą, išmontavo ir išsivežė garažo langus ir duris. Liudytojas E. Š. parodė iš sūnaus T. Š. sužinojęs, kad apeliantas iš garažo išsivežė duris ir langus, po to jam teko šias skyles uždengti plėve, nes ir jo garaže susidarydavo skersvėjai. Liudytojas V. K., VšĮ ,,L.“ bankroto administratorius, parodė, kad, atlikdamas savo pareigas, apžiūrėjęs VšĮ ,,L.“ garažą V. kaime, nustatė, kad garaže nėra naujų plastikinių langų ir durų. Šių įrodymų visuma paneigia apelianto teisme dėstytą ir apeliaciniame skunde pakartojamą versiją, kad jis garažo langų ir durų neišmontavo ir neišsivežė, nes tai padarė nenustatyti asmenys, o už šio turto netekimą yra atsakingas jo neišsaugojęs bankroto administratorius V. K..

Apelianto skunde keliamos prielaidos, kad liudytojų E. Š. ir T. Š. parodymai nepatikimi, nes E. Š. vėliau įsigijo šį garažą, o liudytojas V. K. siekia pateisinti savo, kaip VšĮ ,,L.“, bankroto administratoriaus pareigų neatlikimą – įstaigos turto neišsaugojimą – yra nepagrįstos jokiais įrodymais, todėl atmestinos kaip deklaratyvios.

Apibendrindama kolegija sprendžia, kad byloje surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma patvirtina, kad V. Š. atliko jam kaltinimu inkriminuotus veiksmus, kuriuos pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo ir skyrė teisingą bausmę.

Pripažinus nepagrįstais apelianto argumentus dėl jo nuteisimo už VšĮ ,,L.“ turto pasisavinimą ir iššvaistymą, nėra pagrindo sutikti ir su jo argumentais, kad jis nėra atsakingas už įstaigai padarytą turtinę žalą. Apeliantas VšĮ ,,L.“ padarė 34703 Lt turtinę žalą, dėl kurios atlyginimo bankroto administratorius apeliantui pareiškė civilinį ieškinį, kuriame nurodytas ieškinio pagrindas – neteisėti veiksmai, dalykas – reikalavimas atlyginti šiais veiksmais padarytą 34703 Lt turtinę žalą ir šį reikalavimą patvirtinantys rašytiniai įrodymai (2 t., 40-43 b.l.). Kaip jau nurodyta, teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškinyje nurodytus neteisėtus veiksmus padarė V. Š., o teisminio nagrinėjimo metu nustačius, kad liudytoja M. J. į VšĮ ,,L.“ sąskaitą pervedė 453 Lt, bankroto administratorius ieškinio sumą sumažino iki 34250 Lt, kurią teismas pagrįstai priteisė atlyginti apeliantui.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

N. V. Š. (V. Š.) apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai : Bronė VidzėnienėEligijus GladutisEvaldas Vanagas