- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-02
- Bylos Nr.
- 1A-271-185/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-08-3-00004-2015-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jolanta Raščiuvienė, Valdas Ciesiūnas
- Kaltinamasis
- T. L.
- Nukentėjusysis
- A. G.
- Advokatai
- Lidija Blinkevičienė
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Prano Šimkaus, teisėjų Jolantos Raščiuvienės ir Valdo Ciesiūno, sekretoriaujant Editai Marcinkevičienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal išteisintojo T. L. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-06-22 nuosprendžio, kuriuo T. L. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 1 d. išteisintas, neįrodžius, jog jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Nukentėjusiojo A. G. civilinis ieškinys atmestas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. L. pagal BK 140 str. 1 d. buvo kaltinamas ir išteisintas dėl to, kad 2014 m. lapkričio 9 d. apie 19.30 val. Panevėžio r., (duomenys neskelbtini) miestelyje, namo kieme adresu (duomenys neskelbtini) g. 21, sudavė rankomis A. G. keletą smūgių į įvairias kūno vietas, po ko A. G. prarado sąmonę, taip padarė A. G. sužalojimus, sukėlusius nežymų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
Išteisintasis T. L. apeliaciniu skundu prašo pakeisti apylinkės teismo nuosprendį ir priteisti iš nukentėjusiojo visas jo turėtas bylinėjimosi išlaidas, kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą. Nurodo, kad apylinkės teismas, atsižvelgęs į išteisinimo pagrindą ir į tai, jog jis buvo įvykio vietoje, tyrimo metu davė prieštaringus parodymus, netenkino jo prašymo išieškoti jo turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Mano, kad ši nuosprendžio dalis turi būti keičiama dėl netinkamo baudžiamojo procesinio įstatymo taikymo. Apylinkės teismas nukrypo nuo teisingo procesinio įstatymo išaiškinimo ir jo pritaikymo, kadangi pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 105 str. 6 d. jam turėjo būti priteistos visos turėtos proceso išlaidos ar jų dalis. Mano, jog nėra teisiškai reikšminga, kokiu pagrindu jis buvo išteisintas ir kokius parodymus teikė, priteisiant išteisintajam turėtas bylinėjimo išlaidas. Pagal teismo logiką, kiekvienas kaltinamasis turėtų duoti save apkaltinančius parodymus arba bent jau turėtų būti vėliau nuteisiamas už melagingų parodymų davimą, jei jo teikti duomenys būtų paneigti kitais bylos duomenimis, t. y. teismas tokia ydinga praktika suponuoja asmeniui atsakomybę už neliudijimą prieš save. Tačiau teismas visiškai neatsižvelgė į paties nukentėjusiojo prieštaringus ir nenuoseklius parodymus kaltinant jį. Iš bylos aplinkybių, akivaizdu, jog nukentėjusysis dėl girtumo įvykio vietoje nežinojo visų bylos aplinkybių, tačiau nevengė nepagrįstai ir neteisėtai apkaltinti jį nusikalstamos veikos padarymu. Be to, pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl proceso išlaidų neišieškojimo yra neteisėtas dar ir dėl to, kad teismas nustatė, jog „nėra teisinga priteisti kaltinamajam privataus kaltinimo proceso metu turėtas išlaidas“. Pažymi, kad jis nėra kaltinamasis, jo atžvilgiu priimtas išteisinamasis nuosprendis ir jis tampa išteisintuoju, todėl dėl nuosprendyje maišomų procesinių figūrų teismas padarė aiškų procesinį įstatymo pažeidimą.
Teismo posėdyje gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Nagrinėjamu atveju apeliaciniu skundu nesutinkama tik su apylinkės teismo sprendimu dėl bylinėjimosi išlaidų iš nukentėjusiojo neišieškojimo išteisintojo T. L. naudai, todėl kolegija, vadovaudamasi BPK 320 str. 3 d. nuostatomis, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ir skundžiamą nuosprendį apeliacinio skundo ribose, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, neturi pagrindo konstatuoti, kad apylinkės teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų iš nukentėjusiojo A. G. T. L. naudai išieškojimo klausimą, būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar būtų neteisingai pritaikęs procesinio įstatymo normas, todėl keisti skundžiamą apylinkės teismo nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais pagrindo nėra.
Pirmosios instancijos teisme T. L. prašė jį išteisinus iš nukentėjusiojo priteisti jo turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Iš byloje esančio pinigų priėmimo kvito serija LAT Nr. 782102 matyti, kad T. L. už gynybą advokatui Ž. Rutkauskui sumokėjo 300 Eur (b. l. 31). BPK 105 str. 6 d. numato, kad tuomet, kai kaltinamasis išteisinamas baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą, teismas turi teisę nuspręsti, kad visas proceso išlaidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas. Taigi iš šios normos, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, seka, kad teismas nėra imperatyviai įpareigotas ir yra išimtinai teismo prerogatyva nuspręsti, ar išteisinimo atveju iš nukentėjusiojo buvusiam kaltinamajam priteistinos jo (buvusio kaltinamojo) patirtos bylinėjimosi išlaidos. Pažymėtina, jog kasacinėje praktikoje laikomasi nuostatos, kad išteisinimo atveju iš nukentėjusiojo buvusio kaltinamojo naudai priteisiant privataus kaltinimo proceso metu turėtas išlaidas atsižvelgiama, koks yra išteisinimo pagrindas, ar įvykis ar konfliktas tarp pusių realiai vyko, ar išteisintasis tame konflikte aktyviai dalyvavo, ar jis savo veiksmais nulėmė konflikto kilimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2K-161/2015). Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, atsižvelgęs į T. L. išteisinimo pagrindą (neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant jam inkriminuotą smurtinę nusikalstamą veiką) bei kitas skundžiamame nuosprendyje nurodytas aplinkybes, nusprendė iš nukentėjusiojo nepriteisti išteisintojo naudai jo turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti. Kolegija, atsižvelgusi į tai, kad apeliaciniu skundu T. L. išteisinimo pagrindas nėra ginčijamas, bei įvertinusi kitas faktines bylos aplinkybes neturi jokio pagrindo nesutikti su tokiu apylinkės teismo sprendimu ir jį keisti. Toks teismo sprendimas atitinka teismų praktiką, BPK tvarka yra leistinas, įstatymo normų, taip pat ir duomenų, įpareigojančių nagrinėjamoje situacijoje priteisti proceso išlaidas, nėra. Todėl konstatuotina, kad apylinkės teismas, padaręs išvadą, jog esant tokioms aplinkybėms nebūtų teisinga iš nukentėjusiojo T. L. priteisti privataus kaltinimo proceso metu jo turėtas išlaidas ir skundžiamu nuosprendžiu šių išlaidų T. L. nepriteisęs, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, procesinių teisės normų nepažeidė ir jas taikė tinkamai bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.
Iš apeliacinio skundo reikalavimo (priteisti iš nukentėjusiojo visas išteisintojo turėtas bylinėjimosi išlaidas) ir pateikto 2015-07-10 pinigų priėmimo kvito serija LAT Nr. 809679, kuriame nurodyta, jog už dokumento surašymą T. L. advokatui Ž. Rutkauskui sumokėjo 50 Eur (b. l. 79), galima suprasti, kad T. L. prašo jam priteisti ir jo turėtas išlaidas už apeliacinio skundo paruošimą. Tačiau kolegija pažymi, kad nėra pagrindo iš nukentėjusiojo priteisti išteisintajam šių jo turėtų išlaidų.
Apeliacinės instancijos teisme priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys Nr. 2K-351/2009, 2K-410/2008). Nagrinėjamu atveju apeliacinis procesas vyko pagal išteisintojo paduotą apeliacinį skundą. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, nusprendė jo netenkinti. Todėl atsižvelgus į šias aplinkybes darytina išvada, kad išteisintojo prašomos priteisti jo turėtos išlaidos už dokumento surašymą iš nukentėjusiojo nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Išteisintojo T. L. apeliacinį skundą atmesti.