- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-23
- Bylos Nr.
- 2A-2604-115/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-07587-2010-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algirdas Auruškevičius (pirm.), Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Tatjana Žukauskienė
- Atsakovas
- UAB „Tromina“
- Ieškovas
- A. K., L. K.
Įžanginė dalis
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Auruškevičiaus (kolegijos pirmininkas), Rūtos Veniulytės - Jankūnienės, Tatjanos Žukauskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Tromina“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. birželio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. K., L. K. ir A. K. ieškinį UAB „Tromina“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje ginčas yra kilęs dėl darbuotojų atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, įpareigojimo atsakovą nutraukti darbo sutartis kitu pagrindu bei priteisti iš atsakovo su darbo teisiniais santykiais susijusias išmokas.
Ieškovai A. K., L. K. ir A. K. ieškiniu (b.l.2-4, t.1)prašė teismo pripažinti jų atleidimą iš darbo UAB „Tromina“ 2010 m. birželio 21 d. įsakymais pagal DK 107 str. 1 d., neišlaikius bandomojo laikotarpio, neteisėtais; įpareigoti atsakovą nutraukti 2010 m. gegužės 12 d. darbo sutartis pagal DK 127 str. 2 d.; priteisti iš atsakovo darbo užmokestį už priverstinės prastovos laiką nuo 2010 m. birželio 1 d. iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos; priteisti ieškovams dviejų mėnesinių vidutinių darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką pagal DK 140 str. 2 d. ir pagal DK 141 str. 3 d. vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką.
Nurodė, kad ieškovai dirbo UAB „Tromina“ sandėlio darbininkais nustatant 3 mėnesių bandomąjį terminą. Ieškovai buvo komandiruoti dirbti į Vokietiją. Darbo metu ieškovams nebuvo užtikrinamos tinkamos darbo, buities ir poilsio sąlygos, verčiant ieškovus dirbti po 12 - 15 val., nesuteikiant ar trumpinant pertraukas. Ieškovai taip pat nebuvo apdrausti socialiniu draudimu. Vokietijoje nebuvo užtikrinamos tinkamos gyvenimo sąlygos. Pareiškę pretenzijas dėl gyvenimo sąlygų, ieškovai buvo atšaukti iš komandiruotės ir 2010 m. birželio 1 d. grąžinti į Lietuvą. Lietuvoje atsakovas kito darbo nepasiūlė, įsakymo dėl prastovos nepriėmė, todėl ieškovai 2010 m. birželio 10 d. pareikalavo darbo sutartį nutraukti pagal DK 127 str. 2 d., tačiau ji buvo nutraukta 2010 m. birželio 21 d. remiantis DK 107 str. 1 d.
Atsakovas atsiliepimu su ieškiniu nesutiko(b.l.30-33, t.1), nurodant, kad ieškovai į darbą buvo priimti pagal terminuotą darbo sutartį, nustatant 3 mėnesių bandomąjį laikotarpį ir komandiruoti į Vokietiją, kur jie netinkamai vykdė savo darbines pareigas, todėl buvo atšaukti į Lietuvą, o neatvykus į darbą buvo atleisti pagal DK 107str.1d.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. birželio 7 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas nusprendė pripažinti ieškovų atleidimą iš darbo pagal DK 107 str. 1 d. neteisėtu, laikant darbo sutartis nutraukdas DK 127 str. 2 d. pagrindu nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Priteisė iš atsakovo UAB „Tromina“ ieškovams po 2 070,12 Lt dydžio išeitinę išmoką. Kitoje dalyje ieškinį teismas atmetė. Priteisė iš atsakovo UAB „Tromina“ 40 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu bei 132 Lt žyminio mokesčio valstybės naudai.
Dėl atleidimo iš darbo DK 107 str. 1 d. pagrindu teisėtumo.
Teismas konstatavo, kad pagal tarp UAB „Tromina“ ir „Global Inhouse Logistics GmbH“ pasirašytos bendradarbiavimo sutarties 1 paragrafo 3 d., kurioje nustatytos atsakovės pareigos, susijusios su darbuotojų paruošimu Lietuvoje iki projekto pradžios, nurodyta, jog prieš išsiunčiant darbuotojus į Vokietiją, UAB „Tromina“ parengia juos pagal Global nurodymus ir atskirą sutartį. Taip pat nuostata, jog Global pateikia UAB „Trominai“ išsamią informaciją apie kiekvieną projektą iki jo pradžios, o UAB „Tromina“ teikia darbuotojams šią informaciją raštu. Atskirose sutartyse darbuotojai patvirtina savo parašais, kad yra susipažinę su šia informacija. Atsakovui neigiant sutarties pasirašymo faktą, teismas konstatavo, jog atsakovas pažeidė bendradarbiavimo sutarties 1 paragrafo 3 d. nuostatas, t.y. darbuotojų atžvilgiu nevykdė įsipareigojimų sudaryti atskiras sutartis bei teikti informaciją raštu. Atsakovo pateikto paslaugų užsakymas/pareigų aprašymas, su kuriais ieškovai buvo supažindinti, teismas nelaikė tinkamu minėtų bendradarbiavimo sutarties nuostatų įvykdymu. Įsakymo dėl komandiruotės ir paslaugų užsakymas/pareigų aprašymas, kuris ieškovams buvo įteiktas, teismas nelaikė bendradarbiavimo sutartyje nurodytos sutarties sudarymu.
Teismas atsižvelgęs į ieškovų paaiškinimus dėl gyvenimo ir buities sąlygų komandiruotės metu, kuriuos patvirtino liudytoja J. G., bei Valstybinės darbo inspekcijos nustatytus pažeidimus, sprendė, jog darbdavys netinkamai vykdė įsipareigojimus pagal darbo bei bendradarbiavimo sutartį, pavėluotai išmokėjo ieškovams su darbo santykiais susijusias išmokas, neužtikrino tinkamų gyvenimo ir buities komandiruotės metu sąlygų, todėl ieškovai turėjo teisę nutraukti darbo sutartį pagal DK 127 str. 2 d.
Atsakovas, atšaukdamas ieškovus iš komandiruotės, nenurodė, jog atšaukia ieškovus dėl to, jog jie blogai atlieka pavestas pareigas. Įsakyme dėl atšaukimo iš komandiruotės nenurodytas joks atšaukimo pagrindas. Teismas pažymėjo, kad nors ieškovams esant komandiruotėje užsienyje ir atsižvelgiant į darbo pobūdį, netinkamo darbo, darbo drausmės pažeidimų fiksavimas ir nustatymas galėjo būti apsunkintas ir specifinis, tačiau šiuo atveju nėra objektyvių įrodymų, kurių pagrindu galima būtų nustatyti, jog ieškovai netinkamai dirbo, pažeidė darbo drausmę, buvo nelojalūs darbdaviui ar kėlė konfliktines situacijas. Teismas sprendė, kad atsakovas neįrodė, kad ieškovai neišlaikė išbandymo, t.y. kad ieškovai dėl savo dalykinių ar asmeninių savybių nesugebėjo dirbti darbo, dėl kurio buvo sulygta darbo sutarties sudarymo metu.
Dėl atleidimo iš darbo formuluotės pakeitimo.
Teismas nustatė, kad būtent ieškovai pirmieji inicijavo sutarties nutraukimą, t.y. įgyvendino teisę nutraukti darbo sutartį, pateikdami prašymus dėl darbo sutarčių nutraukimo pagal DK 127 str. 2 d. Šalių darbo santykiai nutraukti, ieškovai neginčija darbo sutarties nutraukimo, kaip tokio, t.y. nesiekia tęsti ar atnaujinti nutrauktų darbo santykių, o tik prašoma iš esmės pakeisti atleidimo pagrindą, t.y. nustatyti, kad darbo sutartis nutraukta ne darbdavio nurodytu teisiniu pagrindu. Tokius ieškinio reikalavimus teismas vertino ne kaip reikalavimus atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką (DK 297 str. 3 d.), o kaip reikalavimus dėl atleidimo iš darbo formuluotės pakeitimo (DK 295 str. 2 d. 2 p.). Teismas sprendė, kad ieškovų 2010 m. birželio 10 d. reikalavimas nutraukti darbo sutartį, vertintinas kaip įspėjimas dėl darbo sutarties nutraukimo pagal DK 127 str. 1 d. Ieškovai išreiškė valią nutraukti sutartį pagal DK 127 str. 2 d., tačiau atsakovas priėmė įsakymą dėl jų atleidimo iš darbo neišlaikius išbandomojo laikotarpio (t. 1, b.l. 13, 14).
Dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką.
Teismas konstatavo, kad byloje nustatyta, jog patys ieškovai buvo suinteresuoti nutraukti darbo sutartis su atsakove, pateikdami prašymą nutraukti darbo sutartį, į darbą nėjo, todėl sprendė, kad priteisti ieškovų reikalaujamą vidutinį darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą nėra teisinio pagrindo.
Dėl prastovos.
Remdamasis šalių paaiškinimais bei rašytiniais įrodymais – darbo laiko apskaitos žiniaraščiais teismas nustatė, jog ieškovai grįžę iš komandiruotės (byloje nustatyta, jog ieškovai iš komandiruotės grįžo 2010 m. gegužės 31 d. po pietų, o nuo 2010 m. birželio 1 d. sirgo), praėjus nedarbingumo laikotarpiui, į darbą nėjo. Bendravimas su įmonės direktoriumi ar kiti būdai išspręsti susidariusią situaciją bei darbo grafiko nesudarymas nelaikytinos svarbiomis priežastimis neiti darbuotojui į darbą. Darbo sutartyje ieškovų darbo vieta nurodyta V.A. G. g. 38, Vilniuje, UAB „Tromina“ Vilniaus fil. Kiekvieną dieną po nedarbingumo laikotarpio iki atleidimo iš darbo ieškovai privalėjo ateiti į darbą darbo sutartyje nurodytą vietą Prašymo atleisti iš darbo pateikimas nėra priežastis neiti į darbą. Teismas sprendė, kad atsižvelgiant nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo išvadai, jog darbdavys ne dėl darbuotojo kaltės nesuteikė darbo sutartyje nustatytos trukmės darbo, todėl nėra pagrindo priteisti darbo užmokestį už priverstinės prastovos laiką, juo labiau kad ieškovai prašo priteisti darbo užmokestį ir už laikotarpį, kurį jie sirgo ir buvo nedarbingi. Teismas konstatavo, jog ieškovai yra atleisti iš darbo neišlaikius išbandomojo laikotarpio, todėl atsakovo nurodomos aplinkybės, jog ieškovai padarė pravaikštas, šio ginčo išsprendimui nėra reikšmingos.
Dėl dienpinigių.
UAB „Tromina“ kolektyvinės sutarties 6.8 p. (papildyta 2010 m. kovo 15 d.) numatyta, kad darbuotojams, siunčiamiems į tarnybines komandiruotes, gali būti mokami mažesni už komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų tvarkoje nustatyto dydžio dienpinigiai, bet ne mažesni kaip 50 proc. dienpinigių sumos, apskaičiuotos pagal komandiruočių sąnaudų atskaitymo ir pajamų tvarkos nuostatas. Ieškovai su kolektyvine sutartimi buvo supažindinti pasirašant darbo sutartį. Pagal LR Vyriausybės nutarimo „Dėl išlaidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, dydžio ir mokėjimo tvarkos“ 5 p., ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną iki komandiruotės pradžios darbuotojui privalo būti išmokėtas avansas – ne mažiau kaip 50 proc. numatomų dienpinigių ir su komandiruote susijusių išlaidų sumos. UAB „Tromina“ kolektyvinėje darbo sutartyje yra numatyta darbdavio teisė keisti (mažinti) dienpinigių dydį komandiruojamiems darbuotojams, todėl nėra pagrindo konstatuoti poįstatyminių teisės aktų normų dėl dienpinigių už komandiruotėje išbūtą laiką dydžių nustatymo ir mokėjimo tvarkos pažeidimo fakto.
Dėl viršvalandžių
Ieškovai ieškinyje nurodė, jog buvo verčiami dirbti po 12-15 val., tačiau darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nurodoma, jog ieškovai dirbo po 8 val. per dieną. 2010 m. gegužės mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose viršvalandiniai darbai nepažymėti. Duomenų, jog ieškovai būtų reiškę darbdaviui pretenzijas dėl viršvalandinių darbų, byloje nepateikta. Kreipdamiesi į darbo inspekciją, jie nurodė, jog buvo verčiami dirbti po 12 val. per dieną (t. 1, b.l. 11-12), ieškinyje nurodoma, jog buvo verčiami dirbti po 12-15 val., teismo posėdžio metu nurodė 12-16 val. Pačių ieškovų paaiškinimai apie viršvalandžius yra prieštaringi. Teismo posėdžio metu ieškovai negalėjo paaiškinti, kokiomis dienomis kiek valandų išdirbo viršvalandžių, todėl aplinkybę, jog ieškovai dirbo viršvalandžius, teismas pripažino neįrodyta.
Dėl dviejų mėnesinių darbo užmokesčio dydžio išmokos priteisimo.
Remdamasis byloje pateiktomis pažymomis apie ieškovų vidutinį darbo užmokestį iš atsakovo ieškovų naudai priteisė jų dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinės išmokas, t.y. po 2 070,12 Lt kiekvienam ieškovui.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Tromina“ prašo iš dalies panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimą ir ieškovų ieškinį pilnai atmesti, bei atitinkamai pagal patenkintų atmestų reikalavimų dalį paskirstyti bylinėjimosi išlaidas patirtas pirmosios instancijos teisme; priteisti iš ieškovų atsakovo naudai visas bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinėje instancijoje.
Paaiškina, kad teismas konstatavo, jog atsakovas pažeidė sutartį sudarytą su trečiuoju asmeniu, t.y. su atsakovo klientu Vokietijoje – „Global Inhouse Logistics“ GmbH. Ieškovai nebuvo šios sutarties šalimis ir jokių teisių bei pareigų pagal šią sutartį darbuotojams nebuvo sukurta. Teismas nuspręsdamas dėl neįtrauktų į bylą trečiųjų asmenų teisių ar pareigų pažeidė CPK 266 str. Jei teismas nutarė, kad svarbu išsiaiškinti aplinkybes, susijusias su atsakovo ir Vokietijos įmonės dvišalio sandorio galimai netinkamu vykdymu, tai privalėjo į bylą trečiuoju asmeniu įtraukti ir įmonę, dėl kurios teisių pažeidimo pasisakė sprendime.
Teismas klaidingai nustatė, kad darbdavys neužtikrino tokių gyvenimo ir buities sąlygų komandiruotės metu, kokios buvo iš anksto pažadėtos. Tokia klaida buvo padaryta netinkamai įvertinus byloje surinktus įrodymus. Aplinkybę, jog ieškovų gyvenimo sąlygos buvo geros teisme paliudijo J. G. (t. 2, b.l. 117), G. P. (t. 2, b.l. 175, 177). Patys ieškovai, būdami komandiruotėje, nei karto nesiskundė atsakovui dėl netinkamų gyvenimo ar darbo sąlygų. Grįžę į Lietuvą ieškovai galėjo ir toliau dirbti, tačiau darbe nepasirodė. Atsakovas visą ieškovų darbo sutarčių galiojimo laikotarpį tinkamai vykdė savo kaip darbdavio pareigas, nei ieškovai, nei jokie kiti darbuotojai nepasitenkinimų dėl atsakovo prievolių vykdymo nereiškė.
Sprendime neteisingai konstatuota, kad ieškovai buvo atšaukti iš komandiruotės iškart, kai kreipėsi į atsakovą dėl darbo sąlygų bei neigiamos atmosferos kolektyve. Ieškovės L. K. laiškas atsakovui dėl neigiamos atmosferos kolektyve buvo išsiųstas 2010 m. gegužės 27 d. ne 9 val. 25 min., kaip klaidingai teigia teismas, o 21 val. 25 min., t.y. jau po to, kai atsakovui buvo išsiųstas Nicole Bohnstadt elektroninis laiškas dėl darbuotojų pakeitimo – 2010 m. gegužės 27 d. 13 val. 5 min. (t. 1, b.l. 108). Teismas taip pat neteisingai ir niekuo nepagrįsdamas plečiamai interpretavo ieškovės L. K. laiško turinį, neva ji skundėsi dėl netinkamų darbo sąlygų, nors tokios informacijos laiške pateikta nebuvo. Vertinant aplinkybes, ar atsakovas turėjo duomenų ir pagrindą priimti sprendimą dėl to, jog ieškovai nepateisino darbdavio lūkesčių, reikia atsižvelgti į tai, kad byloje surinkti įrodymai ir atsakovo teismui pateiktuose paaiškinimuose ir baigiamojoje kalboje susisteminti duomenys pagrindžia faktus, jog atsakovui dar iki ieškovės L. K. elektroninio laiško gavimo iš atsakingų asmenų Vokietijoje buvo teikiama informacija apie tai, kad ieškovai netinkamai atlieka jiems pavestus darbus (t. 1, b.l. 41, 108; t. 2, b.l. 117, 119). Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad ieškovai darbo metu Vokietijoje savo veiksmais pažeidė Vidaus darbo tvarkos taisyklių 8, 16, 19, 27 p. bei DK nustatytas pareigas tinkamai vykdyti savo pareigas.
Atšaukus ieškovus iš komandiruotės darbo sutartys su jais nutrauktos nebuvo, tačiau jie neatvyko į darbą, neinformavo atsakovo apie neatvykimą į darbą bei nepateikė jokių neatvykimo į darbą pateisinančių dokumentų. Toks ieškovų elgesys patvirtina, kad jie neatsakingai žiūrėjo į darbą, buvo nesąžiningi, todėl netenkino išbandomiems darbuotojams darbdavio keliamų reikalavimų. Ieškovai neįrodė, kad jie gerai dirbo, kad atsakovas negaudavo jokių nusiskundimų dėl jų darbo ir elgesio. Teisės aktai nenustato reikalavimo, kad darbdavys, atšaukdamas darbuotoją iš komandiruotės privalo nurodyti atšaukimo pagrindą. Tačiau iš bylos medžiagos aišku, kad ieškovai dar iki atšaukimo buvo informuoti, kad jų darbas ir elgesys netenkina darbdavio.
Teismas neteisingai konstatavo, kad ieškovai pirmieji inicijavo darbo sutarčių nutraukimą. Ieškovams grįžus iš komandiruotės ir neatvykus į darbą atsakovas neturėjo galimybės juos informuoti apie atleidimą pagal DK 107 str. Prašymo atleisti DK 127 str. 2 d. pagrindu pateikimas darbdaviui nėra pagrindas neiti į darbą. Atsakovas ieškovų prašymus laikė nepagrįstais jokiais įrodymais, todėl juos atmetė kaip nepagrįstus.
Pagal CPK 93 str. 2 d. teismas iš atsakovo į valstybės biudžetą turėjo priteisti 20 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, 66 Lt žyminio mokesčio, o iš ieškovų atsakovui 1 936 Lt advokato teisinei pagalbai apmokėti.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovai prašo skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Paaiškina, kad teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, nesprendė dėl neįtrauktų į bylą asmenų teisių ir pareigų. Sprendime paminėtas civilinės sutarties pažeidimas, susijęs su ieškovų darbo teisių pažeidimu, o ne su trečiojo asmens interesais ir teisėmis. Nepagrįstas atsakovo teiginys, kad ieškovai nesiskundė dėl gyvenimo ir buities sąlygų. Jau ir buvimo komandiruotėje metu ieškovė L. K. siuntė atsakovui elektroninį laišką, skųsdamasi vadovo Tautkaus elgesiu. Iš 2010 m. gegužės 24 d. J. G. laiško (t. 2, b.l. 58) matyti, kad ieškovai K. išsiuntė laiškus įmonės direktoriui ir G. P., jog jie nepatenkinti darbo sąlygomis ir tas aplinkybes atskleidė J. G.. Nepagrįsti atsakovo argumentai, kad teismas neteisingai interpretavo liudytojos J. G. parodymus.
Atsakovas ieškovų prašymus atleisti iš darbo pagal DK 127 str. 2 d. gavo 2010 m. birželio 14 d. (t. 1, b.l. 19), taiga prašymai buvo pateikti anksčiau negu priimti įsakymai dėl atleidimo ir įteikti pranešimai dėl išbandymo termino nesilaikymo. Atsakovas įsakymuose nenurodė konkrečių faktinių aplinkybių, kurias ieškovai atliko ar neatliko netinkamai, ir todėl nesant faktinių aplinkybių, leidžiančių sutartis nutraukti DK 107 str. 1 d. pagrindu, darbo sutartys buvo nutrauktos neteisėtai. Be to, atšaukęs ieškovus iš darbo atsakovas nesikreipė į juos dėl darbo sutarties nutraukimo. Atsakovui atšaukus ieškovus iš komandiruotės, susidarė tokia situacija, kad ieškovai nežinojo priežasčių, dėl kurių jie atšaukiami. Ieškovai į darbą buvo priimti terminuotam darbui Vokietijoje ir tai yra esminė darbo sutarties sąlyga. Vienašališkai atšaukęs ieškovus iš komandiruotės, atsakovas privalėjo nurodyti atšaukimo pagrindą. Ieškovų neatvykimą į darbą be pateisinančių priežasčių paneigia byloje nustatytos aplinkybės, t.y. ieškovai kreipėsi į darbo inspekciją ir profesinę sąjungą dėl darbo tiesių pažeidimų.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriteisė atsakovui jo patirtų 1 936 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, kadangi tinkamai įvertino aplinkybes, kad ginčas kilo iš darbo teisinių santykių, ieškovai reiškė identiškus reikalavimus, ieškinių sumos nėra didelės.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai bei išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.).
Kolegija apžymi, kad nors atsakovas ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 266str., nes pasisakė dėl byloje neįtraukto atsakovo kliento Vokietijoje – „Global Inhouse Logistics“ GmbH pareigų, konstatuojant dvišalio sandorio galimai netinkamą vykdymą, tačiau kolegija sprendžia, kad šie argumentai yra nepagrįsti, nes teismo sprendimu šiam asmeniui jokios prievolės ir pareigos nenustatytos, todėl ir absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo nėra (CPK 329 str.2d.2p.).
Kolegija pažymi, kad ginčas byloje kilo dėl ieškovų atleidimo iš darbo pagal DK 107str.1d. pagrįstumo ir teisėtumo. Taigi susidariusiai situacijai kvalifikuoti svarbu tai, kad atleidimo iš darbo DK 107str.1d. pagrindu yra neigiami išbandymo rezultatai. Jeigu darbuotojas nesutinka su atleidimu iš darbo nurodytu pagrindu ir kreipiasi į teismą, darbdavys privalo įrodyti, kad darbuotojas iš tiesų neišlaikė išbandymo, t. y. kad darbuotojas dėl savo dalykinių ir asmeninių savybių nesugeba ar negali dirbti darbo, dėl kurio atlikimo buvo sulygta sudarant sutartį. Neigiamą išbandymo rezultatą darbdavys gali įrodinėti visomis CPK 177 straipsnyje nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis. Teismo pareiga nagrinėjant tokias bylas – patikrinti, ar darbdavys tikrai turėjo pakankamą pagrindą pripažinti, kad darbuotojas neišlaikė išbandymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje D. L.–P. v. UAB „Wellman“, byla Nr. 3K-3-1012/2000).
Byloje nustatyta, kad UAB „Tromina“ 2010 m. balandžio 30 d. su ieškovu A. K. ir L. K. (buvusi Š.), o 2010 m. gegužės 12 d. su A. K. sudarė darbo sutartis, pagal kurias ieškovai įmonėje buvo įdarbinti sandėlio darbuotojais, nustatant 3 mėn. išbandymo laikotarpį – ieškovams A. K. ir L. K. iki 2010 m. liepos 30 d., o A. K. iki 2010 m. rugpjūčio 14 d. norint patikrinti ar darbuotojas tinka sulygtam darbui. Atsakovė įsipareigojo mokėti 1041 Lt darbo užmokestį per mėnesį, nustatyta 8 val. darbo diena, darbovietė nurodoma UAB „Tromina“ Vilniaus fil. V.A. G. g. 38, Vilnius. Darbo sutartyje nurodyta, kad įmonėje galioja 2008 m. spalio 1 d. kolektyvinė sutartis. (t. 1, b.l. 5, 6, 76, 126).
2010 m. balandžio 30 d. A. K. ir L. K., o A. K. 2010 m. gegužės 14 d. įsakymais buvo išsiųsti į tarnybinę komandiruotę į Vokietiją. Komandiruotės tikslas - teikti paslaugas UAB „Tromina“ klientui „Global Inhouse logistics GmbH“ pagal pasirašytą paslaugų sutartį. Komandiruotės vieta – Vokietijos Respublika, Stadthagen miestas, komandiruotės trukmė – 2010 m. gegužės 3 d. – 2010 m. spalio 29 d., A. K. komandiruotės trukmė nurodyta nuo 2010 m. gegužės 17 d. – 2010 m. lapkričio 12 d. (t. 1, b.l. 34, 103, 172).
Pagal darbdavio kliento Vokietijos įmonės Berentzen Gruppe AG, kurioje dirbo ieškovai paslaugų užsakymą/pareigų aprašymą pagrindinis darbuotojų darbo laikas, t.y. periodas, kurio ribose teikiamos paslaugos klientui, nustatytas nuo 6 val. iki 18 val., įskaitant 1,5 val. pertrauką. Tame pačiame dokumente nurodyta, kad darbo laikas gali keistis priklausomai nuo krūvio, jei darbai pabaigiami anksčiau, galima važiuoti namo. Pareigų aprašyme taip pat nurodyti darbai moterims (prioritetas) – butelių pakavimas, prekių ženklinimas (banderolių klijavimas ant butelio kakliukų su karšto lydalo pistoletu, darbai vyrams – prekių perkrovimas ant Euro padėklų, prekių rūšiavimas pagal tam tikrus reikalavimus, kartonų (6-8 kg) pakavimas ant palečių ir jų apvyniojimas plėvele (t. 1, b.l. 8-9).
UAB „Tromina“ sandėlio darbuotoja J. G. 2010 m. gegužės 24 d. tarnybiniu raštu pranešė, kad sandėlio darbuotojai A. K., A. K. ir L. Š. neatsakingai dirba jiems priskirtus darbus, dirba akivaizdžiai lėčiau nei darbai užtrunka, nuteikinėja kitus komandos narius dirbti lėtai ir nesistengti. Prašo minėtus darbuotojus pateikti pasiaiškinimą (raštu) dėl atmestino požiūrio į darbą (t. 1., b.l. 41).
2010 m. gegužės 27 d. elektroniniu paštu N. B. išsiuntė UAB „Tromina“ laišką dėl darbuotojų pakeitimo, kuriame nurodė, kad A. K., L. Š. ir A. K. neatvyksta į darbą, stabdo kitus darbuotojus ir bando juos įtikinti dirbti lėčiau, sakydami, kad šiems nereikia dirbti greičiau, nes jiems mokama už viršvalandžius. Komandos vadovas ir komandos vadovo pavaduotojas taip pat nurodo, kad šie darbuotojai turi būti pakeisti, nes jie nepakeitė savo požiūrio į darbą (t. 1, b.l. 200-201, 202).
2010 m. gegužės 28 d. įsakymu ieškovai atšaukti iš komandiruotės, laikant, jog 28 diena yra paskutinė diena komandiruotėje (t. 1, b.l. 40). Įsakyme atšaukimo pagrindas nenurodytas.
A. K. buvo nedarbingas dėl ligos nuo 2010 m. birželio 1 d. iki 2010 m. birželio 7 d. (t. 1, b.l. 63), A. K. buvo nedarbingas dėl ligos nuo 2010 m. birželio 1 d. iki 2010 m. birželio 4 d. (t. 1, b.l. 139). L. K. buvo nedarbinga nuo 2010 m. birželio 1 d. iki 2010 m. birželio 10 d.
2010 m. birželio 4 d. ieškovai su skundu kreipėsi į Valstybinę darbo inspekciją su prašymu patikrinti ar jų atžvilgiu buvo pažeisti įstatymai bei apmokėjimo už darbą tvarka (b.l. 11-12, t.1).
2010 m. birželio 10 d. ieškovai išsiuntė UAB „Tromina“ reikalavimą nutraukti darbo sutartį pagal DK 127 str. 2 d. (t. 1, b.l. 13, 14, t.1).
Atsakovė 2010 m. birželio 16 d. raštais informavo ieškovus, jog jų darbo rezultatai netenkina darbdavio, todėl vadovaujantis DK 107 str. įspėjo, kad nuo 2010 m. birželio 21 d. nutraukia sudarytą darbo sutartį ir atleidžia juos iš darbo, nurodant kartu, jog nuo gegužės 31 d. neišeina į darbą ir nepateikia pravaikštas pateisinančių dokumentų(t. 1, b.l. 50, 116).
2010 m. birželio 21 d. įsakymais ieškovai buvo atleisti iš darbo nuo 2010 m. birželio 21 d. pagal DK 107 str. 1 d., neišlaikius bandomojo laikotarpio (t.1, b.l. 15, 117, 126).
Apeliaciniame skunde teigiama, kad ieškinys iš dalies yra patenkintas nepagrįstai, nes teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir klaidingai nustatė, jog darbdavys neužtikrino tokių gyvenimo ir buities sąlygų komandiruotės metu, kokios buvo iš anksto pažadėtos. Nurodo, jog aplinkybę, kad ieškovų gyvenimo ir darbo sąlygos buvo geros teisme paliudijo J. G. (t. 2, b.l. 117), G. P. (t. 2, b.l. 175, 177), o ieškovai komandiruotės metu dėl jų nesiskundė. Tačiau šią aplinkybę faktiškai paneigia tos pačios J. G. parodymai, kadangi ji nurodė, jog prieš atšaukiant iš komandiruotės ieškovai kreipėsi dėl darbo sąlygų. Be to, komandiruotės metu ieškovė L. K. siuntė atsakovui elektroninį laišką, skųsdamasi vadovo Tautkaus elgesiu. Iš 2010 m. gegužės 24 d. J. G. elektroninio laiško (t. 2, b.l. 58) taip pat matyti, kad ieškovai K. išsiuntė laiškus įmonės direktoriui ir G. P., jog jie nepatenkinti darbo sąlygomis ir tas aplinkybes atskleidė J. G.. Ieškovai teismo posėdyje patvirtino, kad jie Vokietijoje kėlė įvairius klausimus, susijusias du darbo ir gyvenimo sąlygomis (t.2, b.l.111-123). Todėl nepagrįsti atsakovo argumentai, jog ieškovai jokių pretenzijų dėl darbo Vokietijoje neturėjo. Teismas atmetė ieškovų reikalavimus dėl viršvalandinio darbo apmokėjimo, tačiau ši aplinkybė nereiškia, kad ieškovams buvo užtikrintas darbo įstatymų laikymasis, nesant to užfiksuota apskaitos dokumentuose, kadangi pateikti šią aplinkybę paneigiančius rašytinius įrodymus dirbant užsienyje yra sudėtinga.
Pažymėtina ir tai, kad atsakovo pasirašytoje bendradarbiavimo su GLOBAL sutartyje yra numatyti nusižengimai už kuriuos darbuotojai nedelsiant siunčiami atgal į Lietuvą, o apie kitus nusižengimus pranešama UAB“Tromina“, kuri įsipareigojo nedelsiant pateikti atitinkamus įspėjimus nusižengusiems darbuotojams (b.l. 33). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas faktiškai atšaukė ieškovus atgal į Lietuvą reaguodamas į bendradarbiavimo partnerio reikalavimus, nenurodydamas atšaukimo priežasties ir nesiaiškindamas ar nusiskundimai darbuotojais yra pagrįsti, ar užtikrinamos jų darbo trukmės, poilsio, gyvenimo ir kitos sąlygos, ar pildomi darbo laiko apskaitos dokumentai atspindi realią padėtį. Kolegija sprendžia, kad atsakovas, komandiruodamas ieškovus į Vokietiją, faktiškai tinkamai nevykdė darbdavio pareigos, nes pats neužtikrino partnerio keliamų pretenzijų atskiriems darbuotojams tyrimo, o tiesiogiai vykdė jo nurodymus. Šią aplinkybę patvirtina tai, kad ieškovai faktiškai dirbo jiems pavestą darbą, nebuvo bausti ir byloje nėra nustatyta pažeidimų dėl kurių kiekvienas iš jų galėjo būti atšaukti į Lietuvą. Tai rodo, kad atsakovas nesilaikė DK 229str. reikalavimų, o jo pateikti įrodymai neduoda pagrindo teigti, jog ieškovai dėl savo dalykinių ir asmeninių savybių nesugebėjo ar negalėjo dirbti darbo, dėl kurio atlikimo buvo sulygta sudarant terminuotą darbo sutartį. Tuo tarpu neišėjimas į darbą Lietuvoje yra susijęs su ieškovų turėtu nedarbingumu, siekimu nutraukti darbo sutartį kitų pagrindu ir išsiaiškinti kitas su darbu užsienyje susijusias aplinkybes. Be to, atsakovas nereikalavo dėl neišėjimo į darbą ieškovus pasiaiškinti ir nesiekė, jog jie toliau dirbtų sulygtą darbą Lietuvoje, todėl apelianto nurodytos aplinkybės negali įtakoti ginčijamų įsakymų pagrįstumo ir teisėtumo, sprendžiant klausimą dėl šių darbuotojų atleidimo iš darbo pagal DK 107str.1d. Šią aplinkybę patvirtina LR valstybinė darbo inspekcija, kuri konstatavo, jog ieškovai priimant į darbą pasirašytinai nesupažindinti su sandėlio darbininko pareiginiais nuostatais, nenustatytas jiems darbo laikas 2010 m. gegužės-birželio mėn. darbo grafike (t.2, b.l. 19-20). Todėl kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl ieškovų atleidimo iš darbo pagal DK 127str.2d., priteisiant DK 140str.2d. numatytas išeitines išmokas, yra pagrįstas ir teisėtas, o apeliacinis skundas šioje dalyje atmestinas.
Apeliantas taip pat nurodo, kad buvo patenkinta pusė ieškinio reikalavimų, todėl teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. T.y. iš atsakovo į valstybės biudžetą teismas turėjo priteisti 20 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, 66 Lt žyminio mokesčio, o iš ieškovų atsakovui 1 936 Lt advokato teisinei pagalbai apmokėti. Tačiau kolegija sprendžia, kad šioje dalyje skundas atmestinas, nes patenkinus ieškinio pagrindinius reikalavimus priteisti dalį bylinėjimosi išlaidų iš ieškovų pagrindo nėra (CPK 93, 96, 98str.).
Kiti apeliacinio skundo argumentai reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl kolegija dėl jų atskirai nepasisako.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino, taikė įstatymą, teisingai vertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas, nes tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais argumentais pagrindo nėra (CPK 326 str.1 d.1 p.).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. birželio 7 d. sprendimą civilinėje byloje Nr.2-586-574/2001 palikti nepakeistą.