- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-01-29
- Bylos Nr.
- eCIK-126/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-09493-2022-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Donatas Šernas (pirm.), Agnė Tikniūtė, Jūratė Varanauskaitė
- Atsakovas
- A. K.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Šerno (kolegijos pirmininkas), Agnės Tikniūtės ir Jūratės Varanauskaitės,
susipažinusi su 2026 m. sausio 20 d. paduotu atsakovo A. K. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. gruodžio 22 d. sprendimo peržiūrėjimo ,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Atsakovas A. K. padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. gruodžio 22 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. B. patikslintą ieškinį atsakovui A. K. dėl nuostolių atlyginimo.
Kauno apylinkės teismas 2025 m. liepos 10 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2025 m. gruodžio 22 d. sprendimu panaikino Kauno apylinkės teismo 2025 m. liepos 10 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti ieškovei iš atsakovo 2073 Eur nuostolių atlyginimą, 5 proc. procesines metines palūkanas, o kitą ieškinio dalį atmesti.
Šalies argumentai
Atsakovas A. K. kasaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2025 m. gruodžio 22 d. sprendimą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2025 m. liepos 10 d. sprendimą.
Atsakovo kasacinis skundas paduotas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Motyvuojamoji dalis
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:
Žemesnės instancijos teismas
1. Apeliacinės instancijos teismas aiškino CK 6.247 straipsnį taip, kad civilinei atsakomybei taikyti pakanka konstatuoti abstrakčią tikimybę, jog atsakovo veiksmai galėjo turėti įtakos žalos atsiradimui, nors nėra nustatyta objektyvių duomenų, patvirtinančių faktinį ir konkretų priežastinį ryšį. Byloje teismas, nepaisydamas teismo ekspertizės išvadų, kad pagrindinė žalos atsiradimo priežastis yra pastato fizinis nusidėvėjimas ir kad nėra galimybės nustatyti realaus statybos darbų poveikio po penkerių ir daugiau metų, priežastinį ryšį nustatė remdamasis hipotetine galimybe, jog rekonstrukcijos metu atlikti darbai galėjo turėti įtakos. Teismas konstatavo, kad labiau tikėtina, jog egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp atsakovų atliktų rekonstrukcijos darbų ir ieškovei atsiradusios žalos, nors byloje nėra nustatyta jokių faktinių duomenų, patvirtinančių, kad būtent konkretūs atsakovų veiksmai faktiškai lėmė vandens patekimą į ieškovės patalpas.
2. Apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas atsakovų civilinę atsakomybę, neteisingai taikė CK 6.246 ir 6.248 straipsnius, nes byloje nebuvo nustatyta atsakovų neteisėtų veiksmų.
3. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė CPK 178 ir 218 straipsnius, perkėlęs atsakovams pareigą paneigti neįrodytus ieškovės teiginius, t. y. „įrodyti, to, ko nebuvo“. Teismas laikė ieškovės teiginius įrodytais vien dėl to, kad atsakovai jų nebuvo paneigę, nors ieškovė nepateikė objektyvių ir patikimų duomenų apie stogo būklę iki rekonstrukcijos bei konkrečius atsakovų veiksmus. Teismas neteisingai taikė CPK 218 straipsnį, faktiškai atmesdamas ekspertizės išvadas be pakankamo pagrindo. Teismas, neturėdamas specialių techninių žinių, ekspertizėje nustatytas išvadas pakeitė ieškovės paaiškinimais, liudytojų parodymais bei prielaidomis apie galimą rekonstrukcijos darbų poveikį.
4. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė CK 1.125 ir 1.127 straipsnius, ieškinio senaties termino pradžią susiedamas su rekonstrukcijos darbų užbaigimo momentu ir remdamasis kasacinio teismo praktika, suformuota prievolinių (sutartinių) teisinių santykių bylose. Toks praktikos perkėlimas į deliktinės atsakomybės santykius yra nepagrįstas. Teismas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civiline byla Nr. 3K-3-447/2008, padarė išvadą, kad teisiškai reikšmingu momentu nagrinėjamu atveju laikytina rekonstrukcijos darbų užbaigimo diena. Tačiau nurodytoje kasacinėje byloje buvo sprendžiamas sutartinės prievolės neįvykdymo klausimas. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje ginčas kyla dėl deliktinės atsakomybės, o žala pasireiškė realiai ir akivaizdžiai – per pakartotinius patalpų užliejimus. Byloje ginčas kilo dėl žalos atlyginimo, todėl pagal CK 1.127 straipsnį ir teismų praktiką deliktinės atsakomybės bylose, teisiškai reikšmingu momentu laikytinas ne formalus statybos darbų užbaigimas, o momentas, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie realiai pasireiškusią žalą.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.
Kadangi kasaciniame skunde nekeliama teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina. Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Grąžinti M. Ž. 47 (keturiasdešimt septynis eurus) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2026 m. sausio 20 d., mokėjimo kodas ZP10637.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.