Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėja Jolanta Raščiuvienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. D. atstovo advokato Alberto Kručkausko ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato Andriejaus Melkovo apeliacinius skundus dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. D. atstovas advokatas A. Kručkauskas apeliaciniu skundu prašo Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinti ir priimti naują nutarimą – administracinio teisės pažeidimo bylą G. D. atžvilgiu nutraukti.

Apeliantas nesutinka ir su transporto priemonės, kuri priklauso jo atstovaujamai UAB „(duomenys neskelbtini)“ konfiskavimu. G. D. jo paties, kaip šios bendrovės direktoriaus, įsakymu buvo suteikta teisė vairuoti transporto priemonę Nissan X-Trail, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Be G. D. automobiliu tarnybiniais reikalais naudojosi dar keli asmenys, naudoti transporto priemonę medžioklės tikslams leista nebuvo. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie tai, kad transporto priemonės savininkas žinotų apie G. D. transporto priemonės naudojimą medžioklei ir galimam pažeidimui daryti, automobilis buvo pateiktas tik darbinėms funkcijoms vykdyti. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kad transporto priemonės savininkas, patikėdamas G. D. transporto priemonę darbiniais tikslais, elgėsi nerūpestingai. Transporto priemonė nebuvo specialiai pritaikyta medžioklei, automobilio savininkui - pažeidėjo darbdaviui - nebuvo objektyvių galimybių pastebėti aplinkybes, leidžiančias pagrįstai įtarti jo darbuotojui turint teisei priešingų ketinimų - naudoti transporto priemonę kaip priedangą medžioklei tykojant. Be to, ir pažeidėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad įmonė, kuriai priklauso transporto priemonė, apie jo daromą pažeidimą nieko nežinojo. Todėl negali būti daroma išvada, kad įmonė „(duomenys neskelbtini)“ žinojo ar turėjo objektyviai žinoti apie jai priklausančios transporto priemonės panaudojimą pažeidimui padaryti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindinis akcininkas - Utenos rajono savivaldybės taryba, įmonės biudžetas formuojamas iš šalies gyventojų mokamų mokesčių, todėl apelianto įsitikinimu nėra logiškai suprantama kaip viena valstybinė įstaiga ketina konfiskuoti kitos valstybinės įmonės turtą.

Atsiliepimu į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą G. D. palaiko šio skundo motyvus ir prašo jo ir šios bendrovės apeliacinių skundų motyvais tenkinti apeliantų skunduose nurodytus prašymus.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 26 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą ir G. D. bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinių skundų netenkinti. Sulaikymo metu G. D. taikėsi tvenkinio link pro automobilio langą, tai yra laikoma medžiojimu draudžiamu būdu – iš transporto priemonės. Tai, kad G. D. buvo automobilyje su išimtu iš dėklo ir užtaisytu medžiokliniu ginklu prieštarauja veikai ne medžioklės metu ir suponuoja išvadą, kad buvo vykdoma medžioklė siekiant sumedžioti gyvūną. Medžiojimas aukščiau nurodytu būdu yra laikomas šiurkščiu Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių pažeidimu.

Pritaria apylinkės tesimo pozicijai, kad šiuo atveju G. D. transporto priemone pažeidimo metu disponavo apie tai žinant teisėtam transporto priemonės savininkui ir jam savo neveikimu pritariant tokiam jo elgesiui, todėl mano, kad transporto priemonės konfiskavimas yra pagrįstas.

Apeliaciniai skundai netenkinami.

ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalis numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje surinkta ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu patikrinta bylos medžiaga, įvertinęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. D. atstovo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo apeliacinių skundų argumentus, daro išvadą, kad apylinkės teismas tinkamai, nepažeisdamas ATPK įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino įrodymus nei vienam jų nesuteikdamas prioriteto ar išankstinio nusistatymo, pagrįstai G. D. pripažino kaltu dėl jam inkriminuotų ATPK pažeidimų.

Nors apeliaciniuose skunduose su tokia apylinkės teismo išvada ir nesutinkama, kritikuojant priimtą nutarimą ir tvirtinant, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo priimtas netinkamai aiškinant ir taikant materialinės teisės normas, pažeidžiant procesines teisės normas, daromas išvadas grindžiant prieštaringais ir abejones keliančiais duomenimis ar prielaidomis, nukrypstant nuo teismų formuojamos vienodos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos šios kategorijos bylose, nesant G. D. veiksmuose jokio administracinio teisės pažeidimo sudėties, tačiau sutikti su tokiais apeliantų argumentais nėra pagrindo.

Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Todėl kiti proceso dalyviai, įskaitant administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį ar suinteresuotus asmenis, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų juos vertinant. Apeliantams nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, teisinio reglamentavimo taikymo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo, savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui dėl ko būtų pagrindas naikinti skundžiamą procesinį sprendimą.

Skundžiamo nutarimo turinys patvirtina, kad apylinkės teismas nuosekliai ir detaliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie duomenys yra atmetami ir kokiais motyvais, taigi visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir, skirtingai nei nurodoma apeliaciniuose skunduose padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas. Pažeidėjo kaltės turinys dėl jam inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų atskleistas tinkamai, todėl apygardos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus bei byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo nuostatų nepažeidė.

G. D. savo kaltės dėl jam inkriminuotų pažeidimų nepripažino, tokios pozicijos laikėsi tiek administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu, tačiau jo kaltė dėl administracinių teisės pažeidimų buvo įrodyta bylos duomenimis – administracinio teisės pažeidimo protokolu (1 t., b.l. 2-4 ), Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus mobiliojo būrio vyriausiojo patrulio L. V. tarnybiniu pranešimu (1 t., b.l. 5), Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyresniojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus E. K. sudaryta G. D. neteisėtos medžioklės vietos schema (1 t. b.l. 6), G. D. pareigūnams pateiktu neužpildytu medžioklės lapu Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 10), Ginklų, ginklų priedelių, šaudmenų, jų dalių paėmimo protokolu (1 t., b.l. 11), sausumos transporto priemonės būklės aprašymo ir paėmimo protokolu (1 t., b.l. 12-13), liudytoju apklausto Utenos RAAD inspektoriaus E. K. (1 t., b.l. 114-115, 138-140) ir to paties departamento inspektoriaus M. G. parodymais (1 t., b.l. 115-116), policijos pareigūnų L. V. (1 t., b.l. 140-141, 143) ir T. J. parodymais (1 t., b.l. 142-143), V. S. parodymais (1 t., b.l. 144-144), garso įrašo stenogramomis (2 t., b.l. 96-106, 132-136, 2 t., 150-159, 3 t., b.l. 53-64), garso - vaizdo įrašais CD laikmenoje (1 t., b.l.9), ginklo apžiūra (3 t., b.l. 66) ir kita rašytine bylos medžiaga.

Administracinio teisės pažeidimo protokolo turinys patvirtina, kad G. D. jam suformuluotas kaltinimas dėl trijų veikų:

1) medžiojimo draudžiamu būdu - iš transporto priemonės (ATPK 85 straipsnio 7 dalis nukreipianti į Taisyklių 58.5.5 punktą);

2) medžiojimo pusiau automatiniu ginklu, kurio dėtuvėje nebuvo ribotuvo, neleidžiančio panaudoti daugiau kaip du šovinius (ATPK 85 straipsnio 1 dalis nukreipianti į Taisyklių 58.11 punktą);

3) buvimo medžioklės plotuose su į dėklą neįdėtu medžiokliniu ginklu, kai su savimi turėjo medžioklės lapą, išduotą jo vardu, kuriame nebuvo jokio įrašo apie tądien vykdomą medžioklę (ATPK 85 straipsnio 5 dalis nukreipianti į Taisyklių 21, 24.1, 58.2.1 ir 60 punktus).

Apygardos teismui pateikti apeliaciniai skundai dalyje dėl G. D. veiksmų vertinimo iš esmės grindžiami šiais aspektais, t.y. kad G. D. pažeidimo fiksavimo metu nemedžiojo bei, kad tokią teisę jis turėjo, nes kaip medžiotojas, dalyvaujantis 2015 m. spalio 10 d. medžioklėje, buvo įrašytas V. P. vardu išduotame medžioklės lape Nr. (duomenys neskelbtini).

Tačiau surinktų įrodymų visuma paneigia šiuos argumentus, nes tokia pozicija akivaizdžiai prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir Taisyklių reikalavimams. Byloje neabejotinai nustatyta (šios aplinkybės neneigia ir pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo), kad G. D. automobiliu NISSAN X TRAIL, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo atvažiavęs ir policijos pareigūnų patikrintas medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) medžioklės plotų vienete. G. D. neneigia aplinkybės, kad automobilio salone vežėsi du medžioklinius ginklus. Patikrinimo metu nustatyta, kad vienas iš ginklų gulėjo salone dėkle, o kitas - ne tik buvo išimtas iš dėklo, bet ir nukreiptas iš automobilio salono pro langą link tvenkinio. Nors G. D. tokius savo veiksmus teisina siekiu pasitikrinti naujai įsigytą ir stacionariai pritvirtintą prie ginklo optika, tačiau tokia jo pozicija ne tik prieštarauja elementariai logikai, bet ir yra paneigta garso - vaizdo įrašuose fiksuotais jo ir pareigūnų bei RAAD inspektorių pokalbiais, tarnybiniu pranešimu, policijos pareigūnų, kurie pirmieji pastebėjo tokius pažeidėjo įstatymo neleistinus veiksmus bei išsamiais parodymais duotais teismo posėdžio metu.

Administracinio teisės pažeidimo protokole savo paaiškinime G. D. nurodė, kad medžioklės patikrinimo metu nevykdė, bet ruošdamasis vakarinei medžioklei reguliavo šautuvo optiką. Šautuvo vamzdyje šovinių nebuvo, o dėtuvėje buvo du šoviniai. Medžioklės lapą turėjo, bet jo nepildė, nes nemedžiojo, be to, buvo medžioklės lape buvo užrašytas nuo rytinės medžioklės (1 t., b.l. 2-3) .

Vienas iš pagrindinių apeliacinių skundų motyvų yra tai, kad apylinkės teismas nepagrįstai nesivadovavo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dėstomomis nagrinėjamo įvykio aplinkybėmis, tuo pačiu kritiškai vertinant pažeidimus fiksavusių policijos pareigūnų ir RAAD inspektorių duotus paaiškinimus. Su tokiais apelianto skundo argumentais aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti.

Situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini objektyviais, o kurių patikimumas kelia pagrįstų abejonių. Kiekvienu atveju sprendžiant asmens parodymų patikimumo klausimą vertinamas duotų parodymų nuoseklumas, nurodytų faktinių aplinkybių statiškumas.

Pirminiame paaiškinime G. D. nurodė, kad nemedžiojo, o tik tikrino optiką, medžioklės lapą turėjo, bet nepildė, nes nemedžiojo, be to, buvo įrašytas medžioklės lape nuo rytinės medžioklės. Teisminio nagrinėjimo metu G. D. nurodė, kad 2015 m. spalio 10 d. iš ryto su kolega dalyvavo medžioklėje, kadangi jo kolega buvo matęs žąsis buvo sutarta, kad vakare eis medžioti. Norėdamas paruošti ginklą, jis sodyboje šaudė į taikinį. Netrukus atėjusi žmona paprašė parvežti dukrą iš (duomenys neskelbtini). Jis pakeliui sugalvojo pasitikrinti optiką ir kur menamoje vietoje ketino medžioti stabtelėjo, privairavo automobilį į kitą gatvės pusę, pasiėmė šautuvą ir norėjo pažiūrėti pro optiką. Tačiau netrukus privažiavo policijos pareigūnai (1 t., b.l. 143-144). Teigė, kai taikėsi, tvenkinyje gyvūnų nebuvo, jis tiesiog žiūrėjo pro optiką, nes sodyboje neturi tam sąlygų – nėra erdvės. Neigė, kad ginklas buvo užtaisytas. Teikdamas paaiškinimus 2016 m. kovo 15 d. teismo posėdžio metu, abejojo pareigūnų ir RAAD inspektorių objektyvumu, nesutiko su traktavimu, kad ginklo išėmimas iš dėklo suprantamas kaip medžioklės pradžios momentas (1 t., b.l. 143-144, 2 t., b.l. 44).

Teismo posėdyje apklausti policijos pareigūnai L. V. ir T. J. iš esmės patvirtino L. V. tarnybiniame pranešime nurodyta įvykio aplinkybes, jas detaliau apibūdindami. Skirtingai nei nurodoma apeliaciniuose skunduose, L. V. paaiškino, kad atvažiavus prie G. D. automobilio jie pamatė, kad jis buvo priešingoje kelio juostoje, neįjungęs avarinio signalo, o pro atidarytą langą buvo iškištas ginklas. Kolegai patikrinus ginklo vamzdį paaiškėjo, kad jis suodinas, kas patvirtino, kad jis buvo nešvarus, t. y. nevalytas po paskutinio šūvio, o G. D. paprašius jį ištaisyti – jis matė, kaip į G. D. ranką iškrito šovinys. Tada G. D. pats įdėjo šovinį į ginklo dėtuvę. Liudytojas pripažino, kad kiek dėtuvėje buvo šaudmenų jis nematė, tiesiog apytiksliai pasakė 3-4 (2 t., b.l. 140-141). T. J. teismo posėdyje parodė analogiškas, kaip L. V., įvykio aplinkybes ir taip pat patvirtino, kad ginklo ištaisymo metu G. D. iškrito šovinys ir jis jį įsidėjo į dėtuvę. Liudytojas T. J. nurodė, kad jis asmeniškai patikrino ginklo vamzdį – jis buvo suodinas ir šiltas (2 t., b.l. 141-143). Teismui pateiktame garso įraše be kita ko užfiksuotas ir aptariamo ginklo ištaisymo procedūra, t. y. šovinio tiek garso įrašas, tiek jo stenograma patvirtina, kaip G. D. pareigūnas detaliai nurodo ištaisyti ginklą, t. y. išimti ginklo apkabą ir liepia išimti šovinį, po to patikrinimui uždėti apkabą perspėdamas, kad negalima taikytis į kelią, kuriuo važiuoja automobiliai, o tada liepia įdėti į dėklą (dėtuvę) bei pakartotinai pasiteirauja, ar tikrai lizde nebėra šovinio, į ką G. D. atsako: „Nebijokit, nenusišausiu“ (2 t., b.l.96) ir patvirtina, kad šovinio nebėra. Akivaizdu, kad pokalbio metu vienas šovinys nebuvo dėtuvėje, kaip teigiama apeliaciniuose skunduose, jį pareigūnų nurodymu įvykio vietoje ištaisius ginklą į dėtuvę įdėjo pats G. D., kuris pareigūnams patvirtino, kad po šio veiksmo šovinio lizde nebėra. Šios aplinkybės paneigia apeliaciniuose skunduose pateikiamas interpretacijas ir subjektyvius garso įrašo turinio vertinimus bei patvirtina policijos pareigūnų L. V. ir T. J. nurodomas aplinkybes, kurias jie nuosekliai išdėstė ir į įvykio vietą atvykusiems RAAD inspektoriams E. K. ir M. G. bei vienareikšmiškai patvirtino posėdžio metu, t. y. kad matė, kaip G. D. iš automobilio, tiksliau pro jo langą, būdamas priešingoje eismo juostoje, taikėsi į tvenkinį su užtaisytu ginklu, kurio dėtuvėje taip pat buvo šovinių. Aukštesnysis teismas nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių minėti liudytojai turėtų suinteresuotumą apkalbėti administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį. Jie patvirtino, kad iki šio įvykio G. D. nepažinojo, konfliktinės situacijos įvykio vietoje nebuvo, todėl nėra pagrindo pareigūnų parodymų vertinti kaip neobjektyvių, o tuo labiau prieštaringų. Šią teismo išvadą sustiprina ir ta aplinkybė, jog iš garso įrašo stenogramos matyti, kad pats G. D. aiškino turintis pažinčių – minėjo asmenis, kurių pavardes nurodė pareigūnams ir siūlė jiems skambinti (2 t., b. l. 97), tačiau pareigūnai toliau vykdė savo pareigas. Tai, kad liudytojai, dėl savo darbo specifikos, kasdien susiduriantys su teisės aktų pažeidėjais ir įvairiomis teisinėmis situacijomis, apklausiama praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui nuo pažeidimo, neprisiminė tam tikrų įvykio detalių, nėra pagrindo jų parodymus, kurie esminiais aspektais sutapo tarpusavyje bei atitiko teismui pateiktos rašytinės medžiagos duomenis ir garso įrašą, vertinti kaip prieštaringus, nenuoseklius dėl to nepagrįstus.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas tiek RAAD inspektoriams išklausius policijos pareigūnų paaiškinimus, tiek paties pažeidėjo poziciją, tiek patiems atlikus G. D. kaip medžiotojo patikrinimo veiksmus. Tai, kad L. V. su kolega perdavęs pažeidėją RAAD inspektoriams, kurių kompetencijoje yra aptariamų pažeidimų tyrimas, nepabaigė surašyti tarnybinio pranešimo, nes reikėjo skubiai vykti į kito pažeidimo vietą, nėra pagrindas pripažinti, kad buvo pažeista administracinio teisės pažeidimo forminimo procedūra.

Taisyklių 63 punkto redakcija galiojusi pažeidimo padarymo metu vienareikšmiškai nurodė, kad ne medžioklės metu medžioklinis ginklas turi būti įdėtas į dėklą, šoviniai iš medžioklinio ginklo išimti, mušamasis mechanizmas nuleistas ir, jeigu yra techninių galimybių, šautuvas turi būti išnarstytas. Vien aplinkybė, kad asmuo automobilio salone medžioklės plote vežasi užtaisytą ir iš dėklo išimtą medžioklinį šaunamąjį ginklą leidžia daryti išvadą, kad medžioklės procesas jau yra pradėtas bei leidžia konstatuoti patį medžioklės faktą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys N16-912/2007, Nr. N10-1139/2006). Todėl aplinkybė, kurią iš dalies patvirtino ir pats pažeidėjas, t.y., kad medžioklės plote buvo su ginklu neįdėtu į dėklą, kurioje dėtuvėje buvo šovinių bei policijos pareigūnų L. V. ir T. J. nurodoma įvykio eiga, kad pastebėjus pro pakelėje stovinčio automobilio langą iškištą medžioklinio ginklo vamzdį ir patikrinimo metu užfiksavus, kad ištaisymo metu iš ginklo lizdo iškrito šovinys, kurį vėliau pažeidėjas įdėjo į dėtuvę patvirtina išvadą, kad G. D. medžiojo. Savo veiksmų vertinimas kitaip, tvirtinant, kad veiksmai – išimant medžioklės plote ginklą iš dėklo buvo skirtas tik optikai reguliuoti, teiginiai medžioklės objektų tvenkinyje nebuvo ar, kad nebuvo tinkamai pasiruošta paukščių medžioklei ar, kad liudytojai negirdėjo šūvių, šiuo atveju asmens kaltės dėl jam inkriminuotų pažeidimų nepaneigia. Apeliantų teiginiai, kad G. D. veiksmų negalima vertinti kaip Taisyklių 11 punkte numatytų medžioklės būdų (varant, tykojant, sėlinant ir pan.) yra nepagrįsta, nes be teisėtų būdų yra ir draudžiami. Taisyklių 58.5.5. punktas numato, kad draudžiama medžioti iš transporto priemonių <...>, kas patvirtinta pirmiau aptartomis aplinkybėmis, dėl ko G. D. veikla pagrįstai kvalifikuota pagal ATPK 85 straipsnio 7 dalį.

Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neneigė, kad iš jo paimto ginklo dėtuvėje nebuvo ribotuvo, tačiau apeliaciniuose skunduose G. D. kaltė dėl ATPK 85 straipsnio 1 dalies pažeidimo, kurio dispozicija įtvirtina blanketinėje normoje Taisyklių 58.11 punkte įtvirtinančiame draudimą medžioti pusiau automatiniais šaunamaisiais ginklais, kurių dėtuvėje telpa daugiau kaip 2 šoviniai (pusiau automatinius šautuvus, į kurių dėtuves telpa daugiau kaip 2 šoviniai, leidžiama naudoti medžioklėje, jeigu į jų dėtuves įtaisyti ribotuvai, neleidžiantys panaudoti daugiau kaip 2 šovinius). Apeliaciniuose skunduose dėstoma nuomonė, kad G. D., nebūdamas specialistas, negalėjo nustatyti, kokį ginklą jis naudoja medžioklių metu, be to, bandoma sumenkinti ginklininko išdavusio pažymą apie iš G. D. išimto ginklo – graižtvinio šautuvo ANSCHUTZ, 22 long rifle Nr. (duomenys neskelbtini) priskirimo prie pusiau automatinių, kvalifikaciją bei aplinkybe, kad RAAD pareigūnų išimtų šovinių skaičius neviršijo Taisyklėse leistino, t.y. 2 šovinių. Apklausiamas teisme RAAD inspektorius E. K. nurodė, kad atskiria ginklus, priskiriamus prie pusiau automatinių, tačiau apylinkės teismas nurodė šiai aplinkybei patikrinti ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo abejonėms išsklaidyti būtina pasitelkti specialistą.

Iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, kad Utenos RAAD vykdydamas apylinkės teismo įpareigojimą, siekdamas nustatyti, ar iš G. D. įvykio metu paimtas ginklas yra pusiau automatinis ir ar ginklo dėtuvėje yra ribotuvas kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai 2005-11-29 išduota Lietuvos Respublikos ginklų fondo prie Lietuvos Respublikos vyriausybės licencija vertis ginklų taisymu, ginklų ir šaudmenų perdirbimu. Ginklininkas (pagal darbo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) ginklų meistro padėjėjas) T. J. 2016 m. balandžio 21 d. pateikė pažymą, kad apžiūrėjus ginklą ANSCHUTZ, 22 long rifle Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad jis yra priskiriamas pusiau automatinių ginklų kategorijai, į ginklo dėtuvę dedasi 10 vnt. „22 long rifle“ kalibro šovinių ir dėtuvėje nėra įmontuotas šovinių dėtuvės ribotuvas (3 t., b.l 65-68).

Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 39 punkte įtvirtina pusiau automatinio šaunamojo ginklo samprata, t.y. toks šaunamasis ginklas, kuris po kiekvieno šūvio užsitaiso automatiškai, tačiau vienu nuleistuko paspaudimu negalima iššauti daugiau kaip vieną kartą. To paties įstatymo 7 straipsnis įtvirtina nuostatą, kad Lietuvos Respublikoje draudžiami A, B, C kategorijų šaunamieji ginklai, neturintys identifikacinių numerių. Taigi Lietuvos Respublikoje galiojantis teisinis reglamentavimas numato pakankamai griežtas sąlygas ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartai. Todėl apeliacinių skundų teiginiai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo galimai nežinojo, kokiu ginklu disponuoja ir kokie tokiems ginklams taikomi reikalavimai pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, įvertinus tai, kad paimtas iš jo ginklas buvo registruotas jo vardu, jam suteiktas pažymėjimas, jis turi ilgametę medžiotojo patirtį, nuo 2007 metų yra medžiotojas selekcininkas, jo kvalifikaciją kaip medžiotojo yra patikrinta teisės aktų nustatyta tvarka, ką pagrindžia atžymos ant medžiotojo pažymėjimo, todėl pozicija dėl nežinojimo, kokiai kategorijai priskirtinu ginklu disponavo ir kokie reikalavimai keliami šių ginklų naudojimui atmestini, kaip pasirinkta gynybinė versija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės ir niekaip nešalina jo atsakomybės pagal ATPK 85 straipsnio 1 dalį.

Aukštesniajam teismui įvertinus aukščiau aptartus duomenis nekyla abejonių dėl aplinkybės, kad iš G. D. paimtas ginklas priskiriamas pusiau automatiniams šaunamiesiems ginklams, o išimtų šovinių skaičius nepaneigia to, kad Taisyklėse įtvirtintas imperatyvus reikalavimas tokio tipo ginklas įmontuoti dėtuvės ribotuvą buvo pažeistas. Apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia teisinio pagrindo skirti ekspertizę šiam ginklui tirti, esant asmens, turinčio specialių žinių patvirtinimui, kad ginklas priskiriamas prie pusiau automatinių ginklų, juolab, kai ginklas yra registruotas įstatymo nustatyta tvarka, todėl toks veiksmas nesuteiktų naujų duomenų ir būtų perteklinis. Ginklų, jų priedėlių, šaudmenų jų dalių paėmimo metu RAAD inspektorius E. K. nurodė, kokius objektus paėmė, juolab, kad ir pažeidėjas pripažino, kad iš dėklo buvo išimtas būtent tas ginklas, o kitas ginklas liko pas jį. Ginklas yra registruotas, t. y. turi identifikacinį numerį, papildomai paėmimo protokole prie pastabų nurodyti ir ginklo individualūs požymiai, todėl tai, kad ginklo apžiūra nėra atlikta ją fiksuojant atskiru protokolu, nesudaro pagrindo ginklo paėmimo procedūrą vertinti kaip pažeidžiančią ATPK reikalavimus.

Pagal ATPK 85 straipsnio 5 dalis be kita ko numato atsakomybę už asmens, turinčio teisę medžioti (medžiotojo), buvimą medžioklės plotuose su į dėklą neįdėtu medžiokliniu ginklu, kai tam medžioklės plotų vienetui išduotame medžioklės lape nėra įrašo apie šį medžiotoją ir gyvūnas nesumedžiotas <...> . Taisyklių 21, 24.1, 58.2.1. ir 60 punktuose įtvirtintų normų analizė leidžia daryti išvadą, kad įstatymo leidėjas pakankamai detaliai ir griežtai reglamentuoja medžioklės formaliąją pusę, susijusią su asmenų, dalyvaujančių medžioklėje, privalomai pildoma dokumentacija ir konkrečių veiksmų eiga medžioklės proceso metu. Taisyklių 2.4 punktas pateikiantis medžioklės lapo apibrėžimą, jį įvardija kaip dokumentą, kurio medžioklės plotų naudotojas (šiuo atveju medžiotojų klubas „(duomenys neskelbtini)“) leidžia jame nurodytam medžiotojui medžioti arba medžioklės vadovui organizuoti medžioklę nurodytuose medžioklės plotuose nurodytu laikotarpiu<...>.

Administracinio teisės pažeidimo byloje nustatyta, to beje, neneigia ir G. D., jog patikrinimo metu medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės plotuose buvo su iš dėklo išimtu ginklu ir turėjo jo vardu to paties klubo išduotą medžioklės lapą Nr. (duomenys neskelbtini), kurio galiojimo data apibrėžta 2015 m. rugpjūčio 28 d. - 2016 m. sausio 30 d. laikotarpiu. RAAD inspektorius E. K. apklausiamas teismo posėdžio metu patvirtino, kad G. D. jam pateikė būtent neužpildytą medžioklės lapą Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi, G. D. pateiktame RAAD inspektoriams medžioklės lape jokių atžymų apie 2015 m. spalio 10 d. vykdomą medžioklę nėra, kaip matyti iš E. K. ir M. G. parodymų jokio kito medžioklės lapo jis patikrinimo metu neturėjo. Pirmosios instancijos teismas, susipažinęs su šiuo rašytiniu įrodymu pagrįstai pripažino, kad nesant medžioklės lape Nr. (duomenys neskelbtini) jokių įrašų apie 2015 m. spalio 10 d. vykdomą medžioklę, kurioje dalyvavo tik G. D. (kas aptarta aukščiau), buvo pažeisti minėti taisyklių reikalavimai, dėl ko administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veika atitinka ATPK 85 straipsnio 5 dalį.

Šiuo atveju apeliacinio skundo argumentai, kad patikrinimo metu G. D. vis dar dalyvavo kitoje medžioklėje – pagal kitam medžioklės vadovui (medžiotojui) V. P. išduotą medžioklės lapą Nr. (duomenys neskelbtini), nėra pagrįsti byloje esančių duomenų visuma. Kaip minėta, G. D. pareigūnams pateikė neužpildytą medžioklės lapą. Po kurio laiko prie administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, buvo prijungtas medžioklės vadovo (medžiotojo) V. P. medžioklės lapas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo įrašas, kad G. D. su V. P. dalyvavo medžioklėje 2015 m. spalio 10 d. (1 t., b.l. 18). Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime pasisakė, kad vertinant G. D. ir liudytojo V. P. paaiškinimus, medžioklės lapus Nr. (duomenys neskelbtini) galima konstatuoti, jog G. D. kartus su V. P. dalyvavo medžioklėje iš ryto, kuri truko iki pietų. Todėl apylinkės teismas laikė, jog V. P. užpildytas medžioklės lapas Nr. (duomenys neskelbtini), galiojo iki 2015 m. spalio 10 d. pietų.

Taisyklėse įtvirtintas reglamentavimas nenumato medžioklės lapo galiojimo valandomis, todėl apylinkės teismo išvada dėl V. P. vardu išduoto medžioklės lapo Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimo nėra tiksli, vertinant ją teisinio reglamentavimo kontekste. Tačiau, tai nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, kad G. D. buvo medžioklės plote su į dėklą neįdėtu ginklu neužpildęs medžioklės lapo. Skirtingai, nei vertina apeliantai, V. P. vardu išduotas medžioklės lapas suteikė teisę jį tinkamai užpildžius medžioti V. P. vienasmeniškai arba šiam asmeniui būti medžioklės vadovu pasikviečiant į medžioklę kitus tam teisę turinčius asmenis. Taigi, kitas asmuo, kad ir įrašytas į medžioklės lapą, vienasmeniškai medžioti be asmens, kurio vardu išduotas medžioklės lapas neturi teisės. Šiuo gi atveju, tiek V. P. teismo posėdžio metu, tiek G. D. patvirtino, kad pagal šį medžioklės lapą jie tam tikrus medžiojimo veiksmus atliko iki aptariamos dienos pietų, po ko išsiskirstė. Taigi medžioklės procesas nutrūko.

Šių duomenų ir teisinio reglamentavimo kontekste pripažįstama, kad G. D. pažeidė Taisyklių 21 punkto reikalavimus, nes pradėdamas medžioti medžioklės lape neįrašė datos ir savo vardo pirmosios raidės, pavardės ir medžiotojo bilieto numerio, nepasirašė, ir Taisyklių 24.1 punkto prasme neturėjo užpildyto medžioklės lapo, pagal Taisyklių 58.2.1 punktą buvo medžioklės plotuose su į dėklą neįdėtu medžiokliniu ginklu, kai su savimi turėjo medžioklės lapą, išduotą jo vardu, kuriame nebuvo jokio įrašo apie tądien vykdomą medžioklę. Akivaizdu, kad G. D. medžiojo savarankiškai ir vienasmeniškai be medžioklės vadovo, todėl medžioklės lape Nr. (duomenys neskelbtini), kurio jis neturėjo ir negalėjo turėti prie savęs, esantis įrašas apie tai, kad jis tą pačią dieną dalyvavo medžioklėje su V. P. nepaneigia jo kaltės dėl ATPK 85 straipsnio 5 dalies ir nėra pagrindas administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti.

Apeliaciniuose skunduose nesutinkama su automobilio NISSAN X TRAIL, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimu teigiant, kad pagal galiojantį ATPK 26 straipsnyje įtvirtintą daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas <...> reglamentavimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ - konfiskuoto automobilio savininkas perleisdamas nežinojo, kad jis bus naudojamas administraciniame teisės pažeidimui daryti, be to nurodoma, kad pagal teismų praktiką paprastai konfiskuojama transporto priemonė, jei būna sumedžiotas gyvūnas bei pabrėžiama, kad tokia nuobauda atsižvelgiant į konfiskuoto turto vertę yra neproporcinga padarytiems pažeidimams. Aukštesniojo teismo vertinimu, šie apeliacinių skundų argumentai paneigti skundžiamame nutarime.

G. D. administracinė nuobauda – transporto priemonės konfiskavimas yra paskirta už pažeidimą, numatytą ATPK 85 straipsnio 7 dalį ir skiriant už kelis pažeidimus palikta ATPK 33 straipsnio 2 dalies pagrindu, kaip nuobauda, kuri buvo skirta už sunkesnįjį pažeidimą.

ATPK 85 straipsnio 7 dalie sankcijoje numatyta bauda nuo 579 iki 1737 Eur su teisės medžioti atėmimu nuo vienerių iki penkerių metų ir pažeidimo padarymo įrankių, transporto priemonių, kurios buvo panaudotos gyvūnams sumedžioti ir (ar) sumedžiotiems gyvūnams gabenti, ir kitų pažeidimo padarymo priemonių konfiskavimu. Aptariamo pažeidimo kontekste transporto priemonė NISSAN X TRAIL, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir ginklas ANSCHUTZ, 22 long rifle, Nr. (duomenys neskelbtini) su optiniu taikikliu WALTER, dvejais šoviniais buvo G. D. padaryto pažeidimo priemonės, kurios pagal šio straipsnio sankciją ir ATPK 26 straipsnio prasme turi būti konfiskuojamos. Pagal ATPK 85 straipsnio 7 dalį atsakomybė kyla už neteisėtą medžioklę, neatsižvelgiant į tai, kad gyvūnas nesumedžiotas, todėl apeliantų argumentai, kad nesumedžiojus gyvūno transporto priemonės konfiskavimas negalimas yra atmestina kaip nepagrįsta, juolab, kad tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (nutartis Nr. 2AT-79-222/2015).

Apeliantai tvirtina, kad įvertinus tai, kad šis automobilis pažeidėjui nuosavybės teise nepriklauso, o turto savininkas nežinojo, kad jis bus panaudotas administracinių teisės pažeidimų padarymui, todėl mano, kad pagal ATPK 26 straipsnį jo konfiskacija negalima.

Nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusi ATPK 26 straipsnio redakcija be kita ko numato, kad ATPK 85 straipsnio 7 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti konfiskuotinas nuosavybės teise kitam asmeniui priklausantis daiktas. Tačiau turi būti nustatyta, kad perleisdamas daiktą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis daiktas bus naudojamas administraciniam teisės pažeidimui padaryti. Neabejotinai nustatyta, kad automobilis NISSAN X TRAIL, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso ne pažeidėjui - G. D., o juridiniam asmeniui - UAB „(duomenys neskelbtini)“. Todėl analizuojamu atveju, sprendžiant transporto priemonės konfiskavimo pagrįstumo klausimą yra reikšminga tai, kokiu pagrindu pažeidėjas pažeidimo metu valdė ir naudojosi jam nepriklausančia transporto priemone.

Byloje esantys UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareiginiai nuostatai numato, kad direktorius dirba savarankiškai ir yra atskaitingas bendrovės valdybai pagal jos nustatytus atskaitomybės reikalavimus (1 t., b.l. 40-42). G. D. kaip minėtos bendrovės direktorius, 2014-10-28 įsakymu Nr. V-81 patvirtino bendrovės automobilių ir darbuotojų, kuriems suteikiama teisė juos vairuoti sąrašą, kuriame nurodoma, kad automobiliu NISSAN X TRAIL, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) be jo paties dar gali naudotis du asmenys (1 t., b.l. 37-39). Apylinkės teisme apklausiamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas V. S. patvirtino, kad automobilių naudojimo kontrolė yra vadovo G. D. kompetencijoje (1 t., b.l. 144). Taigi akivaizdu, kad G. D., vykdydamas savo tiesiogines pareigas, kaip UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, veikdamas šios bendrovės vardu, sau pačiam pavedė naudotis minėta transporto priemone. Šiuo atveju subjekto (nors ir pažeidimo metu nevykdžiusio savo kaip direktoriaus pareigų) perdavusio transporto priemonę asmenybė sutampa su pažeidėju, UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios vadovas, kontroliuojantis bendrovės materialinių ir finansinių resursų panaudojimą (Pareiginiai nuostatų 2.12 punktas) ir yra pažeidėjas, todėl pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad transporto priemonė pažeidimo metu buvo disponuojama apie tai žinant teisėtam jos savininkui, todėl jam tenka daikto – transporto priemonės atsitiktinio žuvimo rizika. Tokios išvados nepaneigia apeliacinių skundų argumentai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindinis akcininkas - (duomenys neskelbtini), o įmonės biudžetas formuojamas iš šalies gyventojų mokamų mokesčių, nes teisinis reglamentavimas neeliminuoja galimybės konfiskuoti įmonės turto, nepaisant jos nuosavybės formos.

Šiuo atveju taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir nekonfiskuoti automobilio nebuvo jokio pagrindo. Pažeidimo padarymo įrankio (transporto priemonės) konfiskavimas pripažintinas proporcinga administracine nuobauda esant padarytiems pažeidimams. Vertinti transporto priemonės konfiskavimo kaip neproporcingo nėra pagrindo. Konfiskuotino turto vertė negali būti lemiančiu aspektu, nes taikant konfiskavimą tik tam tikra turtine išraiška apibrėžtiems objektams, būtų pažeistas lygiateisiškumo principas.

Nepaisant to, Įstatymų leidėjas, tokiais atvejais, konfiskuoto daikto savininkui palieka galimybę reikalauti iš tokį teisės pažeidimą padariusio jo daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą. Toks teisinių santykių sureguliavimas negali būti vertinamas kaip trečiųjų asmenų (šiuo atveju transporto priemonės savininko) nubaudimas.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo nuomone, pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas pratęsti ATPK 35 straipsnio 3 dalyje nustatytų nuobaudos skyrimo terminą yra nepagrįstas. Minėto termino pasibaigimas yra pagrindas vadovaujantis ATPK 250 straipsnio 7 punktu, administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti.

Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, administracinis teisės pažeidimas padarytas 2015 m. spalio 10 d., administracinio teisės pažeidimo byla buvo perduota teismui 2015 m. spalio 13 d. teisminis procesas vyko pakankamai intensyviai, įvyko 12 teismo posėdžių, bylos medžiaga du kartus buvo išsiųsta į apeliacinės instancijos teismą dėl skundų nagrinėjimo, vieną kartą teismo posėdis atidėtas paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo prašymu, eilę kartų buvo teikti prašymai dėl transporto priemonės grąžinimo, specialių tyrimų atlikimo ir pan., todėl aukštesnysis teismas sprendžia, kad apylinkės teismas, pratęsdamas administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ir galimos administracinės nuobaudos skyrimo G. D. terminus vieneriems metams, priimdamas tokią nutartį rašytinio proceso tvarka nepadarė esmių pažeidimų. Įvertus tai, kad ATPK nenumato nutarčių dėl aptariamų terminų pratęsimo apskundimo tvarkos, nesutikimo su termino pratęsimu motyvai gali būti pateikiami apeliaciniame skunde dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, kas šiuo atveju ir buvo padaryta. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad tokiu būdu buvo suvaržytos ar pažeistos administracinėn atsakomybėn traukiamo ar kitų suinteresuotų asmenų procesinės teisės ir dėl to šią administracinio teisės pažeidimo bylą reikėtų nutraukti.

Ištyręs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą ir apeliacinių skundų argumentus, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, pagal vidinį įsitikimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) bei priėmė teisingą procesinį sprendimą. Vertinant byloje nustatytus faktinius duomenis, konstatuotina, kad G. D. veika pagal ATPK 85 straipsnio 1, 5 ir 7 dalis kvalifikuota teisingai, nuobauda individualizuota tinkamai, transporto priemonė ir kiti objektai konfiskuoti pagrįstai, todėl Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutarimas paliekamas nepakeistas, o administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. D. atstovo advokato Alberto Kručkausko ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato Andriejaus Melkovo apeliaciniai skundai atmetami kaip nepagrįsti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutarimą nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. D. atstovo advokato Alberto Kručkausko ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato Andriejaus Melkovo apeliacinių skundų netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.