Klaipėdos apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens D. S. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019 m. balandžio 12 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos kariuomenės Karo policijos (toliau – Institucija) 2019 m. sausio 28 d. nutarimu D. S. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 557 straipsnyje, padarymą skirta 20 Eur bauda už tai, kad jis 2018 m. gruodžio 21 d., apie 13.05 val., (duomenys neskelbtini) sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), automobiliu „Toyota Corolla Verso“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavęs į (duomenys neskelbtini) teritoriją, pateko be leidimo į karinę teritoriją, taip pažeidė Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 2 straipsnio 10 punkto ir 3 straipsnio 4 dalies bei Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2009 m. vasario 9 d. įsakymu Nr. V-107 „Dėl Transporto priemonių, jose esančių asmenų, karių ir tarnybos ar darbo santykiais su krašto apsaugos sistema susijusių asmenų, lankytojų įleidimo ir jų turimų daiktų (nešulių) patikros, prieš jiems patenkant į karines teritorijas“ patvirtintų taisyklių 7 punkto reikalavimus.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad D. S., kaip (duomenys neskelbtini) aeroklubo narys, juo esantis nuo (duomenys neskelbtini) m., nutarime nurodytu laiku nuosavu automobiliu „Toyota Corolla Verso“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo į (duomenys neskelbtini) teritoriją pro vartus, ant kurių yra užrašas, jog įvažiuoti draudžiama, atvažiavo prie angaro, kuriuo naudojasi ir kuriame laiko lėktuvus (duomenys neskelbtini) aeroklubas, turėdamas tikslą lėktuvu praskristi jų klubo nario laidotuvių ceremonijos metu, taip pagerbiant mirusio lakūno atminimą. Skunde tvirtinama, kad (duomenys neskelbtini) aeroklubas angaru ir pakilimo taku, priklausančiais Lietuvos kariuomenei, naudojasi panaudos sutarties, sudarytos su Lietuvos kariuomene, pagrindu, kuri 2016 m. yra pasibaigusi ir iki šiol nauja nepasirašyta, nes yra derinamos sutarties sąlygos. Apeliantas teigia, kad pagal nusistovėjusią praktiką (duomenys neskelbtini) aeroklubo nariai į karinės kuopos teritoriją prie angaro, kuriame laikomi jų klubo lėktuvai, ir pakilimo tako netrukdomai patekdavo pagal iš anksto sudarytą asmenų sąrašą, kuriame yra nurodomas asmens vardas, pavardė, jo transporto priemonės markė, modelis ir valstybinis numeris, patvirtintą (duomenys neskelbtini) vado K. D. Tik 2018 m. gruodžio 21 d. atvykęs į karinę teritoriją iš budinčio kario, parodžiusio jam sąrašą asmenų, turinčių teisę patekti į karinę teritoriją, D. S. sužinojo, kad jo minėtuose sąrašuose nėra ir jis neturi leidimo įvažiuoti į teritoriją, tačiau, manydamas, jog tai yra klaida, jis pats savavališkai į sąrašą įrašė savo anketinius ir transporto priemonės, kuria atvyko, duomenis ir, nekreipdamas dėmesio į kario raginimą išvykti iš karinės teritorijos, joje paliko savo automobilį ir, pasiėmęs iš angaro lėktuvą, juo išskrido, taip pat nelaukdamas atvykusių policijos pareigūnų sprendimo, nes buvo suplanuotas skrydis. D. S. mano, kad minėtos kuopos vadas K. D., kuris, jo vertinimu, yra nepalankiai nusiteikęs prieš (duomenys neskelbtini) aeroklubą, piktybiškai jo neįtraukė į sąrašą asmenų, turinčių leidimą patekti į karinę teritoriją.

Apeliaciniame skunde pažymima, jog (duomenys neskelbtini) kuopos vadas įprastai savo nuožiūra sudarydavo įleidžiamų į karinę teritoriją transporto priemonių ir asmenų sąrašą, kuris buvo nuolat keičiamas, papildomas, o jau pasenę sąrašai būdavo perrašomi iš naujo. Liudytojas R. J. teismui patvirtino, kad 2017 m. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) kuopos vadui buvo išsiuntęs (duomenys neskelbtini) aeroklubo narių sąrašą, kuriame buvo įrašyti D. S. anketiniai duomenys ir jo transporto priemonės „Toyota Corolla Verso“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), duomenys, todėl jis turėjo būti įtrauktas į galinčių patekti į karinę teritoriją transporto priemonių ir asmenų sąrašą. D. S. nurodo, jog tik po šio įvykio sužinojo, kad 2009 m. tarp (duomenys neskelbtini) aeroklubo ir Lietuvos kariuomenės sudaryta panaudos sutartis dėl minėto angaro, kuriame laikomi klubo lėktuvai, ir pakilimo tako pasibaigė – 2017 m. gruodžio 8 d. valstybės turto perdavimo ir priėmimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) panaudos gavėja asociacija „(duomenys neskelbtini)“ perdavė (grąžino) panaudos davėjai Lietuvos kariuomenei panaudos sutartimi iki 2017 m. gruodžio 8 d. naudotą infrastruktūrą, esančią adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) sav. Įvykio dieną D. S. buvo visiškai įsitikinęs, kad jis, kaip ilgametis (duomenys neskelbtini) aeroklubo narys, kaip ir visada anksčiau yra į karinę teritoriją įleidžiamų transporto priemonių bei asmenų sąraše, juo labiau kad jį kariuomenei buvo nusiuntęs R. J. Kai prie įvažiavimo buvęs karys D. S. pasakė, jog jo sąraše neranda, apeliantas tiesiog galvojo, kad yra įvykusi formali žmogiška klaida, todėl tam neskyrė daug dėmesio ir ranka įsirašė savo duomenis į minėtą sąrašą. D. S. nuomone, įprasta praktika, jog minėtas sąrašas, esant reikalingumui, tiesiog papildomas, jokia konkreti tokių sąrašų sudarymo tvarka nėra reglamentuota.

Iš administracinio nusižengimo byloje nustatytų aplinkybių, apelianto vertinimu, matyti, kad jis į karinę teritoriją įvažiavo galbūt formaliai pažeisdamas nustatytus reikalavimus, t. y. byloje neabejotinai nustatyti objektyvieji administracinio nusižengimo, numatyto ANK 557 straipsnio 1 dalyje, požymiai, tačiau jo veiksmuose tiesioginės tyčios pažeisti minėtus reikalavimus nebuvo. Nagrinėjamu atveju į karinę teritoriją jis atvažiavo, siekdamas įgyvendinti (duomenys neskelbtini) aeroklubo išankstinį sumanymą – lėktuvo skrydžiu laidotuvių ceremonijoje pagerbti mirusį aeroklubo narį. Laukti, kol bus išsiaiškintos nesusipratimo aplinkybės, nebebuvo laiko, D. S. privalėjo išskristi, todėl karininkams nurodė, kad palieka visus savo duomenis, transporto priemonę ir sugrįžęs viską paaiškins. Taigi, formaliai be leidimo patekdamas į karinę teritoriją, apeliantas neturėjo jokio tikslo pažeisti nustatytus reikalavimus. D. S., sugrįžęs iš laidotuvių ceremonijos, bandė viską išsiaiškinti dėl jo neįtraukimo į įleidžiamų į teritoriją asmenų ir transporto priemonių sąrašą, tačiau kuopos vadas su šio sąrašo papildymu nesutiko. Apelianto nuomone, turi būti atsižvelgta į tai, jog ilgą laiką buvo nusistovėjusi praktika, kad D. S. buvo duodamas leidimas su transporto priemone įvažiuoti į minėtą karinę teritoriją, jokių pažeidimų, dėl kurių jam galėjo būti atimtas toks leidimas, nebuvo padaręs. Įvykio dieną D. S. neilgam laikui buvo patekęs prie karinėje teritorijoje esančio angaro, t. y. apsilankymas karinėje teritorijoje užtruko tik tiek, kiek truko laidotuvių ceremonijos pagerbimo skrydis, todėl niekam neproporcingų nepatogumų ar pavojaus jo veiksmai nesukėlė. Nagrinėjamu atveju D. S. buvo nubaustas pagal ANK 557 straipsnio 1 dalį, iš esmės remiantis tik spėjimais, nepaneigus jo versijos, todėl negalima daryti prielaidomis pagrįstos išvados, kad D. S. tyčia pažeidė patekimo į karinę teritoriją tvarkos reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apygardos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas priėmė nutartį, neišnagrinėjęs visų reikšmingų aplinkybių, neobjektyviai išnagrinėjęs byloje esančius duomenis ir nepašalinęs tarp jų esančių prieštaravimų. Taigi apygardos teismas nutartyje pasisako būtent dėl pagrindinio apeliacinio skundo klausimo, ar nagrinėjamu atveju D. S. veiksmuose yra visi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 557 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymiai.

Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Administracinio nusižengimo byloje privalo būti surinkta tiek įrodymų, kad pakaktų padaryti motyvuotas ir pagrįstas išvadas. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutartį nagrinėjamoje byloje, įrodymus vertino nepažeisdamas jų vertinimo taisyklių, tinkamai ir visapusiškai ištyrė ir įvertino visas aplinkybes, įrodymai įvertinti laikantis administracinių nusižengimų teisenos nuostatų. D. S. apeliaciniame skunde nurodyti motyvai, argumentai vertintini kaip gynybinė pozicija ir prielaidos, kurios iš esmės nepašalina būtinų administracinio nusižengimo sudėties požymių buvimo jo veiksmuose.

ANK 557 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad patekimas be leidimo į karinę teritoriją užtraukia baudą nuo dvidešimt iki penkiasdešimt eurų. Karinės teritorijos sąvoka yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 2 straipsnio 10 punkte, o to paties įstatymo 3 straipsnyje yra nurodytos Krašto apsaugos sistemos institucijos, kurios valdo ir (ar) naudoja karines teritorijas savo funkcijoms ir uždaviniams vykdyti, taip pat įtvirtinta, kad karinių teritorijų kontrolės režimą ir vidaus tvarką pagal savo kompetenciją nustato krašto apsaugos ministras, kariuomenės vadas arba įgaliojimus turintys dalinių, kitų karinių vienetų, tarnybų ar kitų krašto apsaugos sistemos institucijų vadai (viršininkai).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas D. S. apeliaciniame skunde, neginčydamas Institucijos nustatytų faktinių aplinkybių, akcentuoja, kad jo veiksmuose pagal ANK 557 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatytą veiką nėra kaltės, nagrinėjamu atveju – tyčios, kuri yra būtinasis kiekvieno administracinio nusižengimo požymis, o nesant asmens kaltės negalima ir jo administracinė atsakomybė. Šį vertinimą apeliantas grindžia savo paties ir liudytojų V. M., R. J., A. M. parodymais ir visiškai atmeta Institucijos surinktus duomenis. Su tokiu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vertinimu pirmosios instancijos teismas, remdamasis teismo posėdžio metu ištirtų faktinių duomenų, kurie laikytini įrodymais, visetu, pagrįstai nesutiko ir jį atmetė. Pirmosios instancijos teismas kitų įrodymų kontekste administracinėn atsakomybėn traukiamo D. S. parodymus pagrįstai vertino kaip pasirinktą gynybos poziciją, siekiant išvengti atsakomybės, o liudytojų V. M., R. J., A. M., kurie yra to paties (duomenys neskelbtini) aeroklubo nariai kaip ir D. S., parodymus ir subjektyvius vertinimus – kaip siekimą padėti D. S. Minėtų asmenų parodymais pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi tiek, kiek jie neprieštaravo nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms.

Pirmosios instancijos teismo buvo nustatyta, kad D. S., žinodamas, kad nuo 2017 m. gruodžio 8 d. (duomenys neskelbtini) aeroklubo nariai neturi teisinio pagrindo ir leidimo naudotis angaru, kuriame laikomi minėto klubo lėktuvai, ir pakilimo taku, priklausančiais Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai, 2018 m. gruodžio 21 d., apie 13.05 val., (duomenys neskelbtini) sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), nuosavu automobiliu „Toyota Corolla Verso“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pro centrinius vartus, šalia kurių yra praleidžiamasis punktas, ant kurio yra pakabintas prieš įvažiavimą į teritoriją aiškiai matomas užrašas lietuvių ir anglų kalbomis: „Karinė teritorija – įeiti, fotografuoti ir filmuoti draudžiama“, įvažiavo į (duomenys neskelbtini) teritoriją, laikomą karine teritorija. Būdamas joje, iš kario J. N. sužinojo, jog pagal vado K. D. sudarytą asmenų sąrašą jis neturi leidimo patekti į šią teritoriją, tačiau sąmoningai ir demonstratyviai nereaguodamas į minėtą pažeidimą, t. y. neteisėtą patekimą į karinę teritoriją ir buvimą joje, suvokdamas įstatymu uždraustos veikos pobūdį, numatydamas, kad dėl tokio jo veikimo gali atsirasti ANK 557 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių, transporto priemone iš karinės teritorijos neišvažiavo, joje pasiliko, naudojosi angare laikomu (duomenys neskelbtini) aeroklubo lėktuvu.

Atsiliepime į apeliacinį skundą yra pažymėta, jog D. S. apeliaciniame skunde išdėstyta aplinkybė, kad jis nežinojo, jog 2017 m. buvo nutraukta sutartis su asociacija „(duomenys neskelbtini)“, prieštarauja jo paties teiginiams, viešai išsakytiems „(duomenys neskelbtini)“ korespondentei ((duomenys neskelbtini), 2019 m. vasario 13 d. publikuotas straipsnis „(duomenys neskelbtini) aviatoriai bijo netekti aerodromo“). Straipsnyje D. S. nurodė: „Pagal panaudos sutartį kariuomenė mums buvo leidusi naudotis pačių susikurtu turtu. Deja, prieš dvejus metus išgirdome, kad privalome išsikelti iš patalpų.“ Straipsnyje D. S. nurodo, kad dėl tokios situacijos kreipėsi į valdžios atstovus, parlamentarus, vyko derybos. Kad D. S. žinojo, jog karinėje teritorijoje inkriminuojamo administracinio nusižengimo metu veikė neturėdamas leidimo, įrodo ir tai, jog jis yra vienas iš aktyviausių ir ilgamečių (duomenys neskelbtini) aeroklubo narių, buvęs šio aeroklubo vadovas, nuolat besidomintis aeroklubo veikla.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl nekilnojamojo turto perdavimo asociacijai (duomenys neskelbtini) pagal panaudos sutartį“ projekte, viešai paskelbtame 2017 m. spalio 4 d. e-seimo teisės aktų duomenų bazėje, yra nurodyta, kad planuojama perduoti pagal panaudos sutartį dalį infrastruktūros, tačiau nutarimas nepriimtas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyta, jog 2018 m. vasario 8 d. tinklaraščio (duomenys neskelbtini) straipsnyje „Taikinyje – (duomenys neskelbtini)“ taip pat viešai buvo aptariama informacija apie tai, kad Lietuvos kariuomenė negali perduoti infrastruktūros (duomenys neskelbtini) aeroklubui. Pažymėtina, jog D. S. niekada nebuvo informuotas, kad turi teisę patekti į karinę teritoriją, nepaisant to, ar buvo (duomenys neskelbtini) aeroklubo vadovų pateiktas tarp kandidatų, kuriems prašoma suteikti leidimą patekti į karinę teritoriją, todėl tai nesuteikia teisės jam manyti priešingai, t. y. kad leidimas patekti į karinę teritoriją jam išduotas. Už teritorijos apsaugą atsakingas kuopos vadas K. D. 2018 m. gruodžio 21 d. prie pareiškimo policijai pateikė turimą asmenų bei transporto priemonių, įleidžiamų į karinę teritoriją, sąrašą, kuriame D. S. ir jo vairuojamo automobilio duomenys nebuvo nurodyti (b. l. 12–13).

D. S. tyčia, padarius ANK 557 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, taip pat įrodyta tuo, kad D. S. 2018 m. gruodžio 21 d., apie 13.05 val., (duomenys neskelbtini) sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), automobiliu „Toyota Corolla Verso“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), įvažiavęs į (duomenys neskelbtini) teritoriją, buvo papildomai informuotas tarnybą vykdžiusio kario (duomenys neskelbtini) J. N., kad jis nėra į karinę teritoriją įleidžiamų asmenų ir transporto priemonių sąraše ir turi išvykti iš teritorijos, suvokdamas kario žodžiu perteikiamą informaciją, apeliantas savavališkai pats įrašė save ir savo transporto priemonės duomenis į minėtą sąrašą. Atvykus į įvykio vietą už teritorijos apsaugą atsakingam vadui (duomenys neskelbtini) K. D. ir pakartotinai paaiškinus, kad jo nėra įleidžiamų į teritoriją asmenų sąrašuose, D. S. nekreipė į jį dėmesio, pasakė, kad aplinkui yra jo medžioklės plotai, teritorija nepriklauso kariuomenei, liepė neaiškinti. D. S. tyčia nevykdant teisėtų nurodymų, (duomenys neskelbtini) K. D. iškvietė policijos pareigūnus, kuriems atvykus D. S. toliau ignoravo karių nurodymus išvykti iš karinės teritorijos ir, neturėdamas leidimo, pradėjo filmuoti, ginčijo faktus, galiausiai paliko savo automobilį, nuėjo į lėktuvų angarą, esantį karinėje teritorijoje, ir įvykdė ANK 557 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

Pažymėtina, kad kaltės, jos formos, rūšies ir kitų subjektyvių administracinio nusižengimo požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties pažeidėjo prisipažinimu padarius administracinį nusižengimą ar paaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė pažeidimą. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su atsiliepime į apeliacinį skundą padaryta išvada, jog D. S. aiškiai suprato, kad teritorija, į kurią jis kėsinasi patekti, priklauso kariuomenei, suvokė pavojingą nusižengimo pobūdį, ypač po to, kai jam keletą kartų iš eilės, dar nebaigus daryti inkriminuojamo teisės pažeidimo, buvo išaiškinta, kad jis neturi teisės patekti į karinę teritoriją ir privalo ją nedelsdamas palikti. D. S. demonstratyviai ir įžūliai atliko jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, t. y. teikė savo gynybines versijas, ėmė filmuoti karinę teritoriją, galiausiai paliko transporto priemonę ir, neturėdamas teisės, užėjo į karinėje teritorijoje esantį angarą, įsėdo į lėktuvą ir juo išskrido. Atlikęs skrydį, suvokdamas, kad neturi teisės patekti į karinę teritoriją, iš kurios pakilo, tyčia lėktuvu vėl nusileido į karinę teritoriją, taigi pakartotinai, neturėdamas leidimo, į ją pateko.

Pabrėžtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuojama inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Nagrinėjamu atveju byloje yra surinkta pakankamai duomenų, kuriais remiantis galima nustatyti, kad D. S. padarė administracinį nusižengimą, jų pakanka išvadai apie D. S. kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Apibendrindamas visa tai, kas išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ANK 567 straipsnis), tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnis). Taigi pirmosios instancijos teismo nutartis, patikrinus ją neperžengiant apeliacinio skundo ribų, yra teisėta ir pagrįsta, todėl nėra pagrindo ją naikinti ar keisti dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019 m. balandžio 12 d. nutartį nepakeistą ir netenkinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens D. S. apeliacinio skundo.

Nutartis neskundžiama.