Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Marius Jankauskas, išnagrinėjęs Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje

G. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini) (deklaravęs gyvenamąją vietą ten pat), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, vykdantis individualią veiklą, teistas:

1) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 24 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 8 mėnesiams;

2) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 31 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 1 metams;

3) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 14 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį areštu 30 (trisdešimčiai) parų,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 236 straipsnio 1 dalyje

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. G. T. melagingai pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą, t. y. 2018 m. rugsėjo 13 d. nuo 16.35 val. iki 16.43 val. Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariate, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingą pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą pareigūnui melagingai pranešė apie tai, kad 2018 m. rugsėjo 13 d. apie 15.50 val. namuose prieš jį smurtavo brolis V. T.

2. Kaltinamasis G. T. kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir parodė, kad 2018 m. rugsėjo 13 d. apie 16.35 val. paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė, kad jį namuose sumušė brolis V. T.. Po skambučio atvažiavo policijos pareigūnai ir atvežė jį į policijos komisariatą. Policijos komisariate jis, būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingą pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, ant tokio įspėjimo pasirašęs, rašydamas pareiškimą melavo pareigūnams, kad jį sumušė brolis. Jis melagingai pranešė apie šį nebūtą nusikaltimą dėl to, kad pyko ant brolio. Dėl tokios savo veikos kaltu prisipažįsta ir labai gailisi (77–78 b. l.).

3. Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 236 straipsnio 1 dalyje, įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais:

3.1. pranešimu apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad 2018 m. rugsėjo 14 d. pagal kaltinamojo G. T. 2018 m. rugsėjo 13 d. rašytą protokolą-pareiškimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje (13–14 b. l.);

4. Pirmiau išdėstytų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamasis G. T. 2018 m. rugsėjo 13 d. nuo 16.35 val. iki 16.43 val. Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariate, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingą pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, policijos pareigūnui melagingai pranešė apie tai, kad 2018 m. rugsėjo 13 d. apie 15.50 val. namuose prieš jį smurtavo brolis V. T.. Taip kaltinamasis G. T. padarė BK 236 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Bylos aplinkybės yra aiškios, teismui kaltinamojo G. T. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką jokių abejonių nekelia – jis savo kaltę pripažino ir patvirtino apklausos metu, jo kaltę patvirtina V. T. parodymai, pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. rugsėjo 13 d. rašytas protokolas-pareiškimas, kaltinamojo G. T. 2018 m. rugsėjo 13 d. pasirašytas įspėjimas ir kiti byloje esantys duomenys.

5. BK 236 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos kelios alternatyvios bausmės, todėl prokuroras pagrįstai galėjo kaltinamajam G. T. pasiūlyti baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalis). Kaltinamajam sutikus, 2018 m. spalio 23 d. buvo surašytas pranešimas, kuriame nurodyta, jog jis suprato galimybę užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, jam suprantama šio proceso tvarka ir pasekmės bei jis neprieštarauja prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutinka su prokuroro siūloma bausme ir jos dydžiu, prašo, esant galimybei, leisti ją sumokėti dalimis (110–112 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

6. Kaltinamojo G. T. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, kad naują tyčinį nusikaltimą jis padarė turėdamas neišnykusį teistumą už anksčiau padarytus tyčinius nusikaltimus, t. y. būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

7. Skirdamas bausmę kaltinamajam G. T. teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (padarytas vienas tyčinis, nesunkus, baigtas nusikaltimas), padaryto nusikaltimo motyvus, tikslus, kaltinamojo asmenybę (jis recidyvistas; baustas administracine tvarka; registruotas Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro įskaitoje; vykdo individualią veiklą (84–102, 105, 108 b. l.)), į tai, kad yra viena jo atsakomybę lengvinanti ir viena ją sunkinanti aplinkybės. Šios aplinkybės duoda pagrindo manyti, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus prokuroro siūlomą baudą, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažinama vienu trečdaliu.

8. Kaltinamajam G. T. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (81–82 b. l.), kuri, įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui, panaikinama.

9. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti bei proceso išlaidų byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu teismas

nusprendžia:

G. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 236 straipsnio 1 dalyje ir nubausti jį 60 MGL – 3000 Eur (trijų tūkstančių eurų) bauda.

Taikyti BK 64¹ straipsnį, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. T. skirti galutinę bausmę – 40 MGL (2000 Eur (dviejų tūkstančių eurų)) baudą.

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi, išaiškinti G. T., jog paskirtą baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per 4 (keturis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, sumokant ją visą ar dalimis į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų vieną iš surenkamųjų sąskaitų: (duomenys neskelbtini) (AB „Citadele“ bankas); (duomenys neskelbtini) (AB SEB bankas); (duomenys neskelbtini) (AB Šiaulių bankas); (duomenys neskelbtini) (Danske Bank A/S Lietuvos filialas); (duomenys neskelbtini) (Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas)); (duomenys neskelbtini) (Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB)); (duomenys neskelbtini) („Swedbank“ AB); (duomenys neskelbtini) (UAB Medicinos bankas) (įmokos kodas (duomenys neskelbtini)). Mokėjimo pavedimuose (unikalaus mokėjimo kodo laukelyje) turi būti nurodytas baudžiamosios bylos numeris, o dokumentai, patvirtinantys apie baudos ir proceso išlaidų sumokėjimą, turi būti pristatyti Panevėžio apylinkės teismo raštinei (Laisvės a. 17, Panevėžys).

Nesutikdamas su paskirta bausme G. T. per 14 dienų nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo įteikimo jam, o jeigu jis išvykęs – nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo įteikimo kam nors iš kartu su ja gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, tame tarpe ir laisvės atėmimo bausmę. G. T. per nurodytą terminą nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.