- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-02-11
- Bylos Nr.
- 1-311-573/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dainius Ročys
- Kaltinamasis
- D. P.
- Advokatai
- Inga Blaževičienė
- Kategorijos
Kauno apylinkės teismo teisėjas Dainius Ročys, sekretoriaujant Aurelijai Genienei, Aušrai Sedekerskienei, Laurai Jarušaitei, Kristinai Nekrošienei, dalyvaujant prokurorui Donatui Puzinui, kaltinamajam D. P., jo gynėjai advokatei Ingai Blaževičienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. P., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamasis D. P. buvo kaltinamas ir atiduotas teismui pagal Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d. dėl to, kad nuo 2010 m. vasario 1 d., būdamas UAB „Tomata“, įmonės kodas 302418841, registruota (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir žinodamas, kad pagal Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-16 Nr. IX-574 21 straipsnio „Atsakomybė už apskaitos organizavimą“ 1 punktą „Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, yra atsakingas už apskaitos organizavimą, dokumentų pateikimą, pažeidė žemiau nurodytų teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus:
pažeidė Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 4 straipsnio „Reikalavimai apskaitos informacijai“ 3 dalį, kurioje nurodoma, kad „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“. UAB „Tomata“ tvarkoma apskaita yra neišsami, nėra naudinga sprendimams priimti, nes apskaitos registruose nenurodyti pirminiai apskaitos dokumentai. Iš tyrimui pateiktų dokumentų nėra galimybės nustatyti kuo vadovaujantis buvo apskaityta pagaminta produkcija, todėl nėra galimybės nustatyti įregistruotų kiekių ir sumų teisingumo;
pažeidė Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 6 straipsnio „Apskaitos tvarkymo sistemos nustatytas ir parinkimas“ 2 dalį, kurioje nurodoma, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“. UAB „Tomata“ šių nurodymų neprisilaikė, nes tyrimo metu nustatyta, kad bendrovė vedė juodraštinius sąsiuvinius apskaityti pagamintiems padažams. UAB „Tomata“ 2011 m. į apskaitą neapskaitė 13209 kg padažų, kas sudaro 18779,20 Lt nepaskaitytų pajamų;
pažeidė Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 12 straipsnio „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ 4 dalį, kurioje nurodyta, kad „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“. UAB „Tomata“ šių reikalavimų nevykdė, nes 2010 m. ir 2011 m. apyvartos žiniaraščiai nebuvo vedami kiekvieną mėnesį augančia tvarka. Apyvartos žiniaraščiuose nėra nurodyti sąskaitų likučiai kiekvieno mėnesio pradžiai ir pabaigai, nenurodytos kiekvieno mėnesio apyvartos;
pažeidė Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 16 straipsnio „Apskaitos registrai“ 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, taip pat 3 dalį, kurioje nurodyta, kad „Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo“. Bendrovė „Tomata“ nesivadovavo nurodytais reikalavimais, apskaitos registruose nenurodyti pirminiai apskaitos dokumentai, kuriais vadovaujantis buvo apskaityta pagaminta produkcija, apskaitos registrai nepasirašyti juos sudariusių asmenų. Dėl padarytų Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 4, 6, 12, 16 straipsnių pažeidimų, nebuvo galima iš dalies nustatyti bendrovės veiklos, asmens turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2010-02-01 - 2011-12-31 laikotarpį.
Kaltinamasis D. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltę nuosekliai neigė, nurodydamas, kad buhalterinė apskaita buvo tvarkoma teisingai ir išsamiai. Įmonėje buvo įdiegta buhalterinės apskaitos programa, atsakingas darbuotojas vedė apskaitą. Apie juodraštinį sąsiuvinį nieko nežinojo iki tol, kol buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Jokio liepimo vesti tą sąsiuvinį nebuvo. Apskaita buvo vedama buhalterinės programos elektroniniu variantu kompiuteriu, buvo prispausdinę, ką galėjo, ko prašė pareigūnai, tą teikė, kol teisme atrado duomenų pateikimo formą, kurią įvertinęs specialistas paneigė kaltinimus.
Iš liudytojos A. N. parodymų matyti, kad bendrovėje ji dirba vyriausia buhaltere nuo 2012-02-08. Jos darbo funkcijos vesti buhalteriją, sutvarkyti apskaitą. Pateiktose suvestinėse, kur yra suvartojimo lentelės, yra užpajamuoti produktai ir surašytos žaliavos. Lentelėje Nr. 3 viską paaiškino pagal kiekvieną punktą. Yra nurašymo aktai, užpajamuoti pardavimai, pirkimai. Kaip rašo, kad neatitinka su žaliavų nurašymu, ji išnagrinėjo pateiktą lentelę specialisto išvadoje ir visi skaičiai sutampa. Nurašymo aktai yra pridėti. Specialisto išvadoje lentelėje Nr. 2 yra neįtrauktos kai kurios sąskaitos. PVM sąskaitas faktūras, kasos pajamų išlaidų orderius išrašo direktorius. Jos darbas padaryti suvestines. Gamyboje sunaudojamos žaliavos apskaitomos pagal technologines korteles. Kiekvienam produktui yra technologinė kortelė, jas sudaro virėja. Padažui pagaminti reikalingi pasta, prieskoniai, tara įeina į technologinę kortelę. Technologinėse kortelėse vanduo nėra nurodomas todėl, kad savikainos požiūriu tai yra maža dalis, vanduo nėra brangus ingredientas, jis patenka į bendrąsias sąnaudas. Apyvartos žiniaraščius ji atspausdindavo. Yra nurodyti sąskaitų likučiai. Apyvartos žiniaraščiai iš to ir susideda. Yra likučiai pradžiai, kiek gauta, kiek išnaudota ir likutis pabaigai. Visos žaliavos nurašomos pagal technologines korteles, pagal pagamintą kiekį, visa tai atsispindi žaliavų sunaudojimo žiniaraščiuose. Jai nėra žinomi sąsiuviniai, nėra žinoma, ar yra nurodymai pildyti tokius sąsiuvinius. Dirbdama naudoja buhalterinės apskaitos programą. Sudarant ataskaitą, automatiškai atsikelia likučiai kito mėnesio pradžiai. Žaliavų pirkimo sąskaitos, žaliavų apyvartos žiniaraščiai pajamuotos prekės buvo pateikta tyrimui. 2 tome, b. l. 2, 3 yra nurašymo aktai, kur nurašomos gamybos procese sunaudotos žaliavos – ar sudužo, ar susinaudojo etiketė gamybos procese. Tai yra nesusiję su vienu gaminiu, o bendrai už mėnesį. Toliau prekių judėjimo žiniaraštis - pagal pagamintą produkciją – gauta, realizuota. Nurodyta, kiek medžiagų – likutis – gauta, realizuota ir likutis. Pardavimo sąskaitos išvardintos to mėnesio, kurio parduota kilograminė produkcija ir neįtrauktos sąskaitos faktūros. Sąskaitos išrašytos, apskaitytos. Sąskaitas išrašinėja direktorius. Kai gaunamas užsakymas, gamyba gamina produkciją. Pagamintas produktas užpajamuojamas pajamų orderiu. Buhalterinė programa skirta visai apskaitai – ten ir gamyba, ir užmokestis, pajamavimai, išlaidavimas. Gamybos dokumentai yra žaliavų sunaudojimai. Pirminis dokumentas – žaliavų nurašymas ir produkcijai pagaminti nurašytos žaliavos. Šie dokumentai yra pateikti. Yra dokumentų numeriai, pasirašo direktorius. Programa suteikia numerius, koreguoti ji negali. Apskaita yra vedama teisingai ir ataskaitos spausdinamos pagal įmonės poreikį. Jai ji atrodo informatyvi ir naudinga informacijai. Jeigu reikalinga kažkokia papildoma informacija, ją galima sudaryti iš buhalterinės programos, galima bet kokią forma atspausdinti. Visi pirminiai dokumentai - įsigytų žaliavų ar pardavimai yra pagal sąskaitų registrą, yra pirkėjų, tiekėjų žurnalai, kur matosi patys pirminiai dokumentai. Suvedus, pasitvirtintų visi skaičiai. Buhalterinėje programoje leidžiama pasirinkti įvairių apskaitos formų. Jokie skaičiai nepasikeis dėl to, kad ji kitą formą atspausdins. Specialistui pateikė suvestinę formą - pagaminta produkcija už visą mėnesį, nes kita forma, t. y. išdėlioja kaip gaminama produkcija, susmulkinta ji yra, ten kas savaitę, kaip suvesta yra, kiek pagaminta produkcijos per savaitę, kiek žaliavų nurašyta tai produkcijai pagaminti ir susidaro suvestinė. Įmonei svarbu, kad viskas matytųsi, kas už mėnesį pagaminta. Viskas yra įtraukta, kas per mėnesį pagamintą į mėnesio apskaitą. Ne kas savaitę sudaromos ataskaitos, bet už mėnesį. Ir deklaracijos, ir viskas yra pildoma už mėnesį. Visos operacijos yra fiksuojamos. Pirminiai apskaitos dokumentai yra susumuoti ir viskas suvesta į bendrą suvestinę. Kadangi labai maža įmonė, praktiškai tose pačiose patalpose yra žaliavos ir yra gamyba. Nėra jokio vairuotojo, žaliavos tiesiog pernešama iš vienos patalpos į kitą. Vyksta toks vidinis perdavimas, todėl vairuotojas nenurodomas. Pagaminta produkcija išvežama į sandėlį. „Tomata“ neturi variuotojo, samdo. Apskaitoje turi atsispindėti transporto priemonės, vairuotojo duomenys, taip ir yra. Gatavos produkcijos yra važtaraščiai, pagal juos PVM sąskaitos-faktūros išrašytos. Tuose važtaraščiuose atsispindi judėjimas iš gamybos į sandėliavimo vietas: parašai, vairuotojas, numeriai, mašinų markės. Produkcija suvedama už savaitę, kas savaitę kiekį skaičiuoja.
Iš liudytojos J. A. parodymų matyti, kad UAB „Tomata“ buhaltere dirbo nuo 2010 metų iki 2012 m. sausio mėn. Užsakymai produkcijos gamybai buvo gaunami telefonu arba elektroniniu paštu, kuriuos direktorius perduodavo gamybai. Sekretorės nebuvo. Dėl juodraštinio sąsiuvinio nieko nežino. Pagaminta produkcija įformindavo pagal technologines korteles, įvesdavo į programą. Su virėjomis nebendravo, jų nepažinojo.
Iš liudytojos L. U. parodymų matyti, kad nuo 2011-06-13 dirba UAB „Tomata“ fasuotoja. Pagamintą produkciją fasuoja rankiniu būdu pilant į stiklainius. Jos darbas yra sufasuoti supilstytą padažą. Jeigu darbo neturi, padedu ir supilstyti. Darbas skaičiuojamas stiklainių skaičiumi. Ji pati skaičiuoja. Turi sąsiuvinį, užsirašo, kad kita pamaina žinotų ir iš naujo nedarytų užsakymo. Kiek pagamindavo, valdžia sužino iš važtaraščių, kai padaro užsakymą. Kas padaro važtaraštį, tas ir pasirašo. Nėra atsakingo žmogaus, todėl kas dirba ir parašo. Pildomas sąsiuvinis tam, kad kita pamaina žinotų kiek pagaminta. Ji pati yra išrašiusi važtaraštį. Jame parašo padažo pavadinimą, kiekį ir galiojimo datą. Produkcija vežama į sandėlį. Sandėlis yra Kaune. Sąsiuvinyje ir važtaraštyje duomenys gali nesutapti, gali blogai suskaičiuoti. Sąsiuvinyje esančių duomenų negalima laikyti teisingais. Nėra atsakingo žmogaus už sąsiuvinį. Direktorius nėra nurodęs pildyti sąsiuvinio. Kai sąsiuvinį prirašydavo, išmesdavo. Produkciją gamindavo tik pagal užsakymus.
Apžiūrint sąsiuvinį liudytoja nurodė, kad kartais būna, kad viena pamaina pradeda virti ir jeigu nebaigia, pabaigia kita pamaina. Gali būti, kad sąsiuvinyje pažymi ir tą patį puodą. Puodas verda apie 1,5 valandos. Ji fasuoja galutinę produkciją – juos suskaičiuoja ir užrašo. Į sąsiuvinį jos rašo stiklainių skaičių. Po kiekvieno puodo ji pakuoja stiklainius. Parašo koks padažas ir kiek stiklainių supakavo. Žino, kiek buvo realiai išvirta, nes ji jį supakuoja. Žino supakuotą skaičių.
Iš liudytojos V. M. parodymų matyti, kad ji dirba UAB „Tomata“ nuo 2009 m. fasuotoja. Dirba trys fasuotojos, po vieną vienoje pamainoje. Jos pilsto ir fasuojama į blokelius. Virėja verda, ji fasuoja ir trečias asmuo klijuoja etiketes. Jos skaičiuodavo pagamintą produkciją juodraštiniame sąsiuvinyje tik dėl savęs, kad kita pamaina žinotų, kiek darbo padaryta. Direktorius pasakydavo, kiek ir kokio padažo padaryti. Važtaraštį pildydavo iš oficialių dokumentų. Rašo pagamintos produkcijos kiekį kilogramais. Direktorius nėra nurodęs pildyti sąsiuvinį. Sąsiuvinyje duomenys nėra geri, nes ten juodraštis. Niekam nėra paskirta pildyti sąsiuvinį, nėra jokio susitarimo. Ji kartais įrašo kai išeina, kita irgi gali užrašyti išeidama. Susimaišius gali visos įrašyti. Sąsiuvinyje įrašyta koks padažas ir kiek jo padaryta, parašyta puodų skaičius. Materialiai atsakingi pamainoje yra visi.
Iš liudytojos R. K. parodymų matyti, kad virėja ji dirba UAB „Tomata“ nuo 2009 m. spalio 1 d., į jos pareigas įeina virti padažą. Padažą verda pagal receptūras. Receptūros sugalvotos ankstesnių savininkų, patobulintos, pritaikytos. Šiaip receptūros yra pakabintos ant durų, ant sienų. Išvardinti pavadinimai, ingredientai, tūris, kokiam tūriui pritaikyta receptūra. Katilas yra 170 litrų talpos ir išvardinta kas dedasi. Dedasi pasta, prieskoniai, actas, rūgštis, krakmolas, stabilizatorius, pilasi vanduo. Vanduo pilasi skirtinai pagal receptūras. Toks padažas kaip Premium, į jį dedasi daugiausiai pastos, įeina abrikosai, vandens pilasi pusė kiekio, t. y. apie pusė katilo. Yra ir kur daugiau vandens pilasi. Premium padaže mažiausiai vandens pilasi. Daugiausiai pilasi vandens apie 140 litrų, o įeina 30 kg kitų medžiagų. Kiekvieną kartą, kai atveža žaliavas, pasirašo. Kiek reikia žaliavų, tiek atveža. Padažų verda tiek, kiek užsako. Ne visada spėja padažą išvirti per vieną pamainą. Kitai pamainą žodžiu ar raštu perduoda. Pildo žurnalus, dokumentus. Pagamintos produkcijos kiekį užrašo į žurnalą. Jei reikia nurodyti kitai pamainai, pažymi. Yra oficialūs žurnalai, kur atsispindi dienos darbas. Ką virti telefonu nurodo direktorius. Pagaminta produkcija išvežama, ją išveža vairuotojas. Produkcija išvežama kai yra užsakymas, t. y. panašiai kaip pateikiamos žaliavos – 2 kartus per savaitę. Pildomas važtaraštis. Būdavo juodraštinis sąsiuvinis, tai susirašinėjimas tarp jų. Gal ir yra pildžiusi sąsiuvinį. Jeigu nesusitinki su kita pamaina, ar pamiršti perduoti, parašai sąsiuvinyje, kiek padaryta darbo. Pamaina keičiasi antrą valandą. Informaciją galima pasakyti, bet kad „nebūtų sugedusio telefono“, parašo. Pamainoje dirba trys žmonės. Visos yra atsakingos, nėra vienos. Direktorius nėra nurodęs pildyti sąsiuvinį. Technologines korteles yra sudaręs ankstesnis direktorius. Produkcijos galiojimo laikas nustatomas nuo virimo dienos, t. y. pradeda galioti 6 mėnesiai nuo išpilstimo. Padažą gamina pagal technologines korteles. Naudoja beveik tas pačias receptūras. Žurnalai yra saugomi prie stalo, ceche. Rašo į oficialius dokumentus. Oficialiuose dokumentuose negali terlioti, užsirašyti kažkokių telefonų ar panašiai. Sąsiuvinius nusiperka pačios. Kai baigiasi sąsiuvinis, rašo naują. Čia yra juodraštis, o ne oficialus žurnalas. Specialų žurnalą pildė maisto veterinarijos tarnybai.
Iš liudytojos S. K. (buvusi pavardė Š.) parodymų matyti, kad ji dirba UAB „Tomata“ pakuotoja-fasuotoja. Įsidarbino prieš 3 metus. Šiuo metu yra dekretinėse atostogose, augina vaiką. Iki 2013 m. kovo 20 d. dirbo pakuotoja-fasuotoja, turėjo nešioti stiklainius, klijavo etiketes, pakavo stiklainius į plėvelę ir pilstė tomatą. Žurnalo nevedė. Jos tik dėl savęs užsirašinėja pagamintą produkciją. Užsirašydavo, kiek sunaudodavo stiklainių, nes joms reikėdavo skaičiuoti ir stiklainius, ir etiketes, ir dangtelius, tuos pačius kečupus užsirašinėdavo. Dėl savęs vedė sąsiuvinį, nes joms reikėjo skaičiuotis. Viską, ką atveždavo, joms reikėdavo skaičiuotis. Viską rašydavosi į paprastą sąsiuvinį, o mėnesio pabaigoje, jį suplėšydavo. Ikiteisminio tyrimo metu, kai buvo apklausta, gal ne taip suprato, buvo išsigandusi. Direktorius nieko iš jų niekada neimdavo. Jos tik dėl savęs viską skaičiuodavosi. Per pamainą išvirdavo 6-7 puodus kečupo. Direktorius paskambindavo ir pasakydavo užsakymą. Direktorius nesakydavo, kiek per dieną reikia išvirti, tik pasakydavo užsakymą. Nuo jų pačių priklausydavo, kiek jos išvirdavo. Direktorius pasakydavo savaitės užsakymą, kelių dienų užsakymą. Kai dvi pamainos būdavo, jos užsirašydavo abiejų pamainų darbą. Paskui jos skaičiuodavo tą produkciją - padarytus stiklainius, pagamintą produkciją. Paskui jų sekretorė irgi užsirašydavo, kiekvieną dieną sekretorei reikėdavo pasakyti pagamintą produkciją. Stiklainius su kečupu atvažiuodavo pasiimdavo vairuotojas ir išveždavo į sandėlius. Jos pačios išrašydavo važtaraščius vairuotojui. Kuri per tą pamainą būdavo laisva, ta ir rašydavo važtaraštį. Žaliavas irgi atveždavo vairuotojas. Ji matydavo, kaip verda kečupą. Į jį deda pastą, druską, cukrų, prieskonių, pildavo vandens. Vanduo būdavo pilamas iš vandentiekio. Ne vienas asmuo pildydavo juodraštinį sąsiuvinį, jos visos pildydavo, išskyrus virėjas. Kiekviena skirtingai papildydavo. Atsakingo asmens nebūdavo, kiekviena pildydavo savo įrašus. Nebūdavo taip, kad produkciją pasiimti atvykusiam vairuotojui, produkciją atiduotų be važtaraščių. Visą laiką būdavo važtaraštis, nes joms priklausydavo jį išrašyti. Važtaraštis buvo rašomas dviem egzemplioriais, kopija jiems likdavo ir vienas vairuotojui lieka.
Iš 2012 m. gegužės 24 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvados Nr. 5-2/91 „Dėl UAB Tomata ūkinės finansinės veiklos tyrimo rezultatų“, matyti, kad:
1. iš tyrimui atlikti UAB „Tomata“ pateiktų buhalterinės apskaitos pirminių dokumentų ir apskaitos registrų tyrimo metu nustatyta, kad bendrovė nesivadovavo norminiais aktais, t. y. tyrimui atlikti nepateikė technologinių instrukcijų, patvirtintų gamybos sunaudojimo normų, dėl technologijos, padažų gamybos normų bei receptūros nesudarymo bendrovėje „Tomata“ nebuvo galima nustatyti bendrovėje pagamintos produkcijos tikslaus kiekio ir gamybai sunaudotų žaliavų kiekio;
2. iš tyrimui atlikti pateiktų dokumentų nėra galimybės nustatyti ar visas sunaudotų medžiagų kiekis buvo naudotas padažų gamyboje ir ar visi pagaminti padažai buvo apskaityti, nes tyrimui nepateikė pagamintos produkcijos pirminių pajamavimo dokumentų;
3. nustatyta, kad pagal bendrovės „Tomata“ pateiktus buhalterinės apskaitos registrus ir sąsiuvinyje padarytus įrašus duomenys nesutampa. Sąsiuvinyje padaryti įrašai rodo, kad padažų (pastos) rugsėjo mėn. buvo pagaminta (išvirta) daugiau, nei apskaityta bendrovės registruose. Nustatyta, kad 2011 m. rugsėjo mėn. neapskaitė 886,0 kg pagamintų padažų ir pastos. Daroma prielaida, kad Buhalterinės apskaitos registruose neužfiksuoti (nepaskaityti) padažų kiekiai galimai buvo realizuoti be apskaitos dokumentų, t. y. be PVM sąskaitų faktūrų. 2011 m. spalio mėn. iki 19 d. buvo pagaminta (sufasuota) 24972 vnt. talpų įvairių padažų (5 lentelė – 9 lapas). Visas fasuotas talpas įvertinus pagal sufasuotą svorį, nustatyta, kad 2011 m. spalio mėn. iki 19 d. pagamino 31321,38 kg įvairių padažų, t. sk. padažai sufasuoti į 1,0 l, 5,0 l ir 10 l talpos tarą sudarė 19853 kg. Kadangi sąsiuvinyje apskaityta ne visa spalio mėn. pagaminta produkcija, todėl nustatyti ar spalio mėn. buvo realizuota produkcija be apskaitos dokumentų nėra galimybės....“
4. Pagal tyrimui atlikti UAB „Tomata” pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus nustatyta, kad bendrovė nepateikė pagamintos produkcijos pirminių pajamavimo dokumentų, t. y. surašytų gamybos aktų (pajamų orderių ar kt.), kuriuose buvo užfiksuota pagaminta produkcija pagal nomenklatūrą ir kiekį (vnt., kg). Bendrovė „Tomata” apskaitė pagamintą produkciją (padažus ir pastas) sąskaitoje „pagaminta produkcija” (Nr. 2013). Iš tyrimui atlikti pateiktų dokumentų nėra galimybės nustatyti kokiais pirminiais dokumentais buvo užpajamuota pagaminta produkcija. Pomidorų padažai, kečupas ir pasta, kurie buvo fasuoti į 1,0 l, 5,0 l ir 10 l talpos kibirus apskaitoje buvo pajamuojami kg, tik gaminio pavadinime (etiketėje) buvo nurodytas produkcijos fasavimo kiekis (kg). Sąskaitos Nr. 2011 („Prekių judėjimas”) apskaitos registre už sausio-rugsėjo mėn. (3 priedas) buvo apskaitytas taros, tame tarpe ir tara, į kurią buvo fasuota pagaminta produkcija po 1,0 l, 5,0 l ir 10 l talpas, judėjimas atskirais mėnesiais. Sąskaitos apskaitos registre buvo užfiksuotas taros likutis mėnesio pradžiai, gautas kiekis mėnesio laikotarpyje ir per mėnesį realizuotos taros kiekis. Iš tyrimui pateiktų dokumentų nenustatyta atvejų, kad tara būtų realizuota be produkcijos (t. 1, b. l. 48 - 60).
Iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus vyriausiojo specialisto P. M. parodymų matyti, kad po to, kai susipažinimui buvo pateikti UAB „Tomata“ apskaitos dokumentai (t. 5, b. l. 130, 131), specialistas daro išvadą, kad nors pateikti registrai nepilnai atitinka LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 16 str. reikalavimus, tačiau pagamintos produkcijos registrai atitinka dokumentų suvestinės duomenims. Nors įmonėje dirbo vyr. buhalterė, tačiau visi buhalterinės apskaitos dokumentai pasirašyti tik direktoriaus. Dėl to būtų galima nustatyti įmonės veiklą, tačiau rugsėjo mėn. bendrovė apskaitė ne visą pagamintą produkciją, t. y. juodraštiniame sąsiuvinyje, kuris yra pateiktas prie 2012-05-24 specialisto išvados Nr. 5-2/91, nustatyta, kad juodraštiniame sąsiuvinyje pagaminta produkcija ne visa apskaityta buhalterinės apskaitos registruose. Dėl to veiklą galima nustatyti tik iš dalies. Jeigu nevertinant rasto juodraštinio sąsiuvinio, yra labai smulkūs neatitikimai, tai būtų galima teigti, kad dabar pagal papildomai pateiktus galima nustatyti veiklą. Vertinant tai, kad rugsėjo mėn. apskaityta ne visa pagaminta produkcija, kas buvo nustatyta tyrimo metu, dėl to negalima iš dalies nustatyti veiklos už rugsėjo mėn. ir už 2011 metus.
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos BK 223 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už buhalterinės apskaitos netvarkymą arba aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą, arba buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimą, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. BK 223 straipsnyje numatytas aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas yra Buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų įstatymų bei norminių aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, netinkamas vykdymas (kai nesurašomi visi buhalterinės apskaitos dokumentai, nesudaromi ir netvarkomi apskaitos registrai, dokumentai ir registrai surašomi nesilaikant Buhalterinės apskaitos įstatymo ar kitų norminių aktų reikalavimų ir pan.). Kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį, būtina nustatyti konkrečius teisės aktus ir nurodyti jų nuostatas, kurias kaltininkas yra pažeidęs ar jų nesilaikęs aplaidžiai tvarkydamas apskaitą.
Dėl Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio „Apskaitos tvarkymo sistemos nustatytas ir parinkimas“ 2 d. reikalavimų pažeidimo.
Kaltinimo dalis dėl 13209 kg padažų neapskaitymo, kas sudaro 18779,20 Lt neapskaitytų pajamų, baigiamojoje prokuroro kalboje paprašyta sumažinti iki 886 kg, kas sudaro 12104 Lt neapskaitytų pajamų, grindžiama 2011-10-20 patikrinimo UAB „Tomata“ gamybos ceche metu išimtu juodraštiniu sąsiuviniu (1 t., b. l. 25), kuriame darbuotojos fiksuodavo kiekvieną darbo dieną pagamintų padažų kiekius. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja S. Š. (Skindzerienė) teigė, kad sąsiuviniai buvo pildomi visą gamybos laiką iki dviejų mėnesių, o po to juos perduodavo direktoriui D. P.. Tačiau apklausiant šią liudytoją teisme, ji nurodė, kad bendrovės darbuotojos pildydavo tokius žurnalus dėl savęs, o užpildytus sąsiuvinius suplėšydavo. Šiuos jos parodymus patvirtino ir liudytojos L. U., V. M., R. K. parodydamos, kad sąsiuviniai buvo pildomi ne direktoriaus nurodymu, o tikslu fiksuoti pagamintos produkcijos kiekį per pamainą, įrašus darydavo visos darbuotojos. Pats kaltinamasis teigia, kad apie tokių sąsiuvinių egzistavimą sužinojęs tik ikiteisminio tyrimo metu ir šią jo versiją paneigiančių duomenų nenustatyta.
Atsižvelgiant į tai, kad patikrinimo metu nebuvo fiksuotas didesnio produkcijos kiekio, nei buvo nurodyta dokumentuose pardavimas ar pardavimas be dokumentų, taip pat į tai, kad toks sąsiuvinis buvo rastas bendrovės padalinyje, kur vykdoma gamyba, o ne vedama buhalterinė apskaita, nenustačius patikimų duomenų, kad tokie sąsiuviniai buvo pildomi kaltinamajam nurodžius ar jam apie tai žinant, nesant įrodymų, patvirtinančių šiame sąsiuvinyje esančių įrašų teisingumą ir nesant galimybės patikrinti jų realumą, teismas konstatuoja, kad šiame sąsiuvinyje esantys duomenys nelaikytini patikimais vertinant kaltinamojo vadovaujamos bendrovės faktinės ūkinės veiklos rezultatus, todėl negali būti laikomi įrodymu. Nesant kitų duomenų, patvirtinančių kad į UAB „Tomata“ apskaitą nebuvo įtrauktos visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, konstatuotina, kad D. P. nepažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 6 straipsnio „Apskaitos tvarkymo sistemos nustatytas ir parinkimas“ 2 d. reikalavimų.
Dėl Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnio „Reikalavimai apskaitos informacijai“ 3 dalies reikalavimų pažeidimo.
Dėl Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 16 straipsnio „Apskaitos registrai“ 1 ir 3 dalies reikalavimų pažeidimo.
Iš kaltinamojo bei liudytojos A. N. paaiškinimų matyti, kad įmonėje buhalterinė apskaita buvo vedama kompiuteriu, naudojantis buhalterinės apskaitos programa. Specialistas patvirtino, kad jis nei su kaltinamuoju, nei su kitais asmenimis, atsakingais už įmonės buhalterinę apskaitą tyrimo metu nebendravo, išvadą davė remdamasis tik jam pateiktais rašytiniais dokumentais. Duomenų apie tai, kad būtų tikrinama elektroniniu būdu vesta buhalterinė apskaita, byloje nėra. Teismo posėdžio metu specialistui išaiškinus, kokių konkrečiai atspausdintų duomenų trūksta, kaltinamasis šiuos duomenis pateikė (t. 5, b. l. 130). Susipažinęs su papildomai pateiktais dokumentais specialistas nurodė, kad nevertinant juodraštiniame sąsiuvinyje esančių duomenų, pagal šiuos patikslintus duomenis būtų galima nustatyti įmonės veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydį, struktūrą.
Nustačius, kad juodraštiniame sąsiuvinyje esantys duomenys nėra patikimi ir teismas jų nepripažįsta įrodymu, konstatuotina, kad nors pildant ir pateikiant apskaitos registrus buvo pažeisti Buhalterinės apskaitos įstatymo 16 straipsnio „Apskaitos registrai“ 3 d. reikalavimai, nes pateikti apskaitos registrai buvo nepasirašyti juos sudariusių asmenų, tačiau šis pažeidimas netrukdo nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros, t. y. nekilo BK 223 str. 1 d. numatytų pasekmių.
Dėl Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ 4 dalies reikalavimų pažeidimo.
Kaltinamasis D. P. buvo kaltinamas tuo, kad 2010 m. ir 2011 m. apyvartos žiniaraščių nevedė kiekvieną mėnesį augančia tvarka, apyvartos žiniaraščiuose nebuvo nurodyti sąskaitų likučiai kiekvieno mėnesio pradžiai ir pabaigai, nenurodytos kiekvieno mėnesio apyvartos, tačiau prokuroras atsisakė kaltinimo dėl Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ 4 dalies pažeidimų motyvuodamas tuo, kad specialistas P. M. teisminio nagrinėjimo metu nurodė, jog žiniaraščiai buvo nurodyti augančia tvarka. Iš liudytojos A. N. parodymų matyti, kad tyrimui buvo pateiktos ataskaitos už mėnesį, t. y. į ataskaitas įtrauktas per mėnesį pagamintos produkcijos kiekis, o ne per savaitę, tačiau įvertinus tai, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis pateikė dokumentus, leidžiančius nustatyti bendrovės ūkinės finansinės veiklos rezultatus, konstatuotina, kad D. P. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ 4 dalies reikalavimų nepažeidė.
Prokuroras akcentuoja tai, kad nors kaltinamasis teisminio nagrinėjimo metu pateikė kitus įmonės registrus, prašomus dokumentus, kuriuose viskas atsispindėjo ir specialistas pateikė išvadą, kad galima nustatyti įmonės veiklą, turtą ir įsipareigojimų dydį, tačiau dokumentai buvo pateikti per vėlai, t. y. tik teisminio nagrinėjimo metu bylą nagrinėjant teisme.
BK 223 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už buhalterinės apskaitos netvarkymą arba aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą, arba buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimą, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. BK 223 straipsnyje numatytas aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas yra Buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų įstatymų bei norminių aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, netinkamas vykdymas (kai nesurašomi visi buhalterinės apskaitos dokumentai, nesudaromi ir netvarkomi apskaitos registrai, dokumentai ir registrai surašomi nesilaikant Buhalterinės apskaitos įstatymo ar kitų norminių aktų reikalavimų ir pan.). Kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį, būtina nustatyti konkrečius teisės aktus ir nurodyti jų nuostatas, kurias kaltininkas yra pažeidęs ar jų nesilaikęs aplaidžiai tvarkydamas apskaitą.
Teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, neapsiriboja vien formaliu buhalteriniu vertinimu spręsdami dėl BK 223 straipsnyje numatytų padarinių atsiradimo. D. P. buvo kaltinamas tuo, kad apskaitos registruose nenurodyti pirminiai apskaitos dokumentai, kuriais vadovaujantis buvo apskaityta pagaminta produkcija, tačiau negalima besąlygiškai teigti, kad vien dėl to nebuvo galimybės iš dalies nustatyti bendrovės „Tomata“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2010-02-01 – 2011-12-321 laikotarpį. Teisme apklaustas specialistas patvirtino, kad pristačius dokumentus, nevertinant juodraštinio sąsiuvinio, yra tik smulkūs neatitikimai, pagal papildomai pateiktus dokumentus galima nustatyti bendrovės veiklą, turtą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą. Byloje buvo pateikti dokumentai. Vien tas faktas, kad bendrovė dokumentus pateikė ne iš karto, o teisminio nagrinėjimo metu, neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Kurioje tyrimo stadijoje UAB „Tomata“ pateikė dokumentus neturi reikšmė. Atsižvelgiant į tai, kad jie buvo gauti, užfiksuoti, patvirtina informaciją apie tai, kad galima nustatyti bendrovės veiklą, asmens turtą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą už 2010-02-01 - 2011-12-31 laikotarpį.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.5., 3.1.8. punktuose nurodyta, kad nuosprendyje teismas turi konstatuoti, ar pakanka surinktų įrodymų, ar jie leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados apkaltinamajame nuosprendyje turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Teismo vertinimu, nustačius, kad pateikus papildomus dokumentus, rasto juodraštinio sąsiuvinio nevertinant kaip apskaitos įrodymo, galima nustatyti UAB „Tomata“ faktiškai vykdomą veiklą, turtą, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydį bei struktūrą, konstatuotina, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 223 str. 1 d. požymių, todėl kaltinamasis išteisintinas pagal pareikštą kaltinimą (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam D. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.
Daiktai, turintys reikšmės bylai nagrinėti – juodraštinis sąsiuvinis, saugomos baudžiamojoje byloje Nr. 1-311-573/2014 (teisminio proceso Nr. 1-06-1-01044-2011-1), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas prie bylos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 301 str. 302 str., 303 str. 5 d. 1 p., 305 str. 3 d., 307 str., 308 str.,
nusprendžia:
D. P., kaltinamą pagal Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 1 p., išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktinius įrodymus – juodraštinį sąsiuvinį, saugomą baudžiamojoje byloje, palikti prie bylos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.