- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-03-29
- Bylos Nr.
- 2S-313-516/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Algirdas Auruškevičius
- Atsakovas
- D. L., A. J.
- Ieškovas
- A. S.
- Kategorijos
- 99.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovių D. L. ir A. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. spalio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovėms D. L. ir A. J. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovių A. J. ir D. L. ieškovui 4 278 Lt dydžio žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 4 278 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymą bei bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, jog Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2008 m. birželio 10 d. sprendimu išsprendė civilinę bylą Nr. 2-418-585/2008. Teismas ieškinį tenkino iš dalies ir pripažino 2004-09-16 pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp A. S. ir A. J. , negaliojančia, priteisė iš A. J. 5 000 Lt A. S. , priešieškinį atmetė. Vilniaus apygardos teismas apeliacine tvarka išnagrinėjęs atsakovės A. J. apeliacinį skundą 2009-01-26 nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Nagrinėjant civilinę bylą A. S. patyrė tiesioginių nuostolių, kuriuos privalo atlyginti atsakovės. Paaiškino, jog yra visos atsakovių civilinės atsakomybės sąlygos. Atsakovių neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, jog ieškovui nebuvo žinoma apie kitų asmenų teises į jam ginčijamu sandoriu perleistą pastogės dalį, todėl jis buvo sąžiningas įgijėjas. Ieškovo su atsakove A. J. , už kurią veikė atsakovė D. L. , 2004 m. rugsėjo 16 d. sudaryta sutartis buvo panaikinta tik dėl atsakovių neteisėtų veiksmų, t. y. jos žinodamos, kad turtą jau yra pardavusios B. R. , tačiau šias aplinkybes nuslėpdamos nuo A. S. , šį turtą dar kartą pardavė. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas išnagrinėjęs civilinę bylą dėl 2004-09-16 sutarties pripažinimo negaliojančia ieškinį tenkino ir taikė restituciją, t. y. priteisė iš A. J. 5 000 Lt A. S. , kuriuos jis buvo įsimokėjęs A. J. pagal negaliojančiu pripažintą sandorį. Paaiškino, kad teismas, tenkindamas ieškinį, nenustatė ieškovo kaltės, kadangi ieškovas, sudarydamas sandorį buvo sąžiningas. Kadangi A. S. buvo ginčijamo sandorio šalis, todėl jis nurodytoje byloje buvo įtrauktas atsakovu, o teismo sprendimu ieškinį patenkinus, teismas A. S. turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo neišsprendė (CPK 93 straipsnis). Ieškovo nuomone, Todėl A. S. patirtos bylinėjimosi išlaidos nagrinėjant bylą pripažintinos A. S. padaryta žala (tiesioginiais nuostoliais), nes akivaizdu, kad ieškovas tokių išlaidų nebūtų turėjęs, jeigu nebūtų neteisėtų atsakovių veiksmų.
Ieškovas pažymėjo, kad nagrinėjant bylą teisme (pirmojoje ir apeliacinėje instancijoje) A. S. interesams atstovavo advokatas. Ieškovas advokatui už pagalbą nagrinėjant bylą bei rengiant procesinius dokumentus sumokėjo 4 278 Lt ir ši suma pripažintina tiesioginiais ieškovo nuostoliais, patirtais dėl neteisėtų atsakovių veiksmų. Ieškovas nežinojo aplinkybės, kad atsakovės parduoda jam nekilnojamąjį daiktą, į kurį jokių teisių neturi. Ieškovo nuomone, už šio pareiškimo teisingumą atsako tik atsakovės ir tuo pasireiškia priežastinis ryšys tarp atsakovių neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos – jeigu nebūtų buvę tokio neteisingo pareiškimo ir ieškovui būtų žinoma, jog atsakovės joms priklausiusią palėpės dalį jau yra perleidusios B. R. , teismo sprendimu pripažintas negaliojančiu sandoris nebūtų buvęs sudarytas, dėl to nebūtų buvę ir civilinės bylos, kurioje ieškovas patyrė bylinėjimosi išlaidų. Atsakovių kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), tačiau šiuo atveju ji pasireiškia tyčia. Dėl atsakovių veiksmų perleidžiant joms nepriklausantį daiktą ieškovui, žinomai neteisingų pareiškimų sutartyje nurodymo ieškovo patiriami nuostoliai buvo lengvai prognozuojami ir numatomi, nes tas pats daiktas negali priklausyti keliems asmenims ir anksčiau ar vėliau dėl to kils ginčas. Atsakovių veiksmai buvo padaryti tyčia, joms suvokiant tokių veiksmų pasekmes. Esant tyčinei kaltei, negali būti mažinami ieškovo patirti nuostoliai, jie privalo būti visiškai atlyginti (CK 6.282 straipsnio 3 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2009 m. spalio 22 d. nutartimi civilinę bylą nutraukė kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 293 str. 1 d.).
Teismas konstatavo, kad ieškovo prašoma priteisti iš atsakovių suma 4 278 Lt yra jo bylinėjimosi išlaidos, patirtos nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-418-585/08. Kad reikalaujama priteisti suma yra bylinėjimosi išlaidos patvirtina ir pats ieškovas ieškinyje bei teismo posėdyje, tačiau jis šias bylinėjimosi išlaidas įvardija kaip ieškovui atsakovių padarytą žalą (tiesioginius nuostolius) ir prašo priteisti iš atsakovių. Teismo nuomone, tokiu būdu iš ieškinio reikalavimų ir ieškovo paaiškinimų byloje matyti, jog savo reikalavimą ieškovas grindžia tuo, jog dėl neteisėtų atsakovių veiksmų, kuriais jos pardavė ieškovui nekilnojamąjį turtą, į kurį jokių teisių jau nebeturėjo, jis buvo įtrauktas į procesą ir dėl to patyrė nuostolių, t. y. samdė advokatą ir mokėjam už proceso metu teikiamą teisinę pagalbą.
Teismas pažymėjo, jog ieškovas teigdamas, jog už advokato teisinę pagalbą sumokėti 4 278 Lt yra jam atsakovių padaryta žala (tiesioginiai nuostoliai) nurodė klaidingą teisinį ieškinio pagrindą. Tai nėra žala, tai ieškovo civilinėje byloje Nr. 2-418-585/08 patirtos bylinėjimosi išlaidos Atsižvelgiant į tai, sprendžiant ginčą šioje byloje teismas taikė ne žalos atlyginimo (civilinės atsakomybės) nuostatas nustatančias teisės normas, bet procesinės teisės normas reglamentuojančias bylinėjimo išlaidų išieškojimo klausimus (79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnis, 98 straipsnis).
Taigi, teismo teigimu ieškovas šioje byloje reiškė reikalavimą pritiesti iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas, patirtas nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-418-585/08.
Teismas, remdamasis CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punkto, CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punkto, CPK 93 straipsnio bei 98 straipsnio nuostatomis padarė išvadą, jog išvestiniai iš pagrindinių materialinių teisinių reikalavimų civilinėje byloje procesinio teisinio pobūdžio reikalavimai negali būti savarankiško ieškinio naujoje byloje dalyku. Teismas konstatavo, jog dėl išlaidų, sumokėtų už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, atlyginimo pareikšti ieškinį naujoje byloje negalima. Šis klausimas turi būti išnagrinėtas toje pačioje byloje, kurioje priimtas procesinis sprendimas dėl ginčo esmės. Atsižvelgiant į tai teismas konstatavo,, jog ieškinys priteisti iš atsakovių 4 278 Lt bylinėjimosi išlaidas, sumokėtas už advokato pagalbą civilinėje byloje Nr. 2-418-585/08, nenagrinėtinas teisme, todėl byla turi būti nutraukta (CPK 293 straipsnio 1punktas).
Atsiliepimas
Nutraukus bylą teismas paskirsto šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas. Iš bylos medžiagos teismas nustatė, jog atsakovės jau atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovas šį klausimą turėjo spręsti civilinėje byloje 2-418-585/08, siekdamas papildomo sprendimo. Teismo teigimu, procesinis sprendimas, priimtas šioje byloje yra palankus atsakovėms. Atsižvelgiant į tai, byloje paskirstytinos ir šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos. Kadangi priimtas procesinis sprendimas atsakovių naudai, todėl joms turėtų būti priteistos jų turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis). Teismas pažymėjo, jog atsakovių atstovas pateikė teismui 2009 m. spalio 6 d. PVM sąskaitas faktūras serija AAG, Nr. 20060550 ir serija AAG, Nr. 20060551, pagal kurias už suteiktas teisines paslaugas mokėtina suma yra 1210 Lt, tačiau nepateikė dokumentų, įrodančių, jog šių išlaidų sumokėjimą. Kadangi nėra teismui pateikti dokumentai, patvirtinantys tai, jog atsakovės apmokėjo teismui pateiktas PVM sąskaitas faktūras, todėl nėra pagrindo teigti, jog jos šioje byloje patyrė bylinėjimosi išlaidų (CPK 98 straipsnis). Dėl šios priežasties teismas šių išlaidų atsakovėms nepriteisė.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovės A. J. ir D. L. prašo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. spalio 16 d. nutartį dalyje dėl atsakovių išlaidų advokato pagalbai atlyginimo pakeisti ir priteisti iš ieškovo atsakovėms 1210 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
teigia, kad apeliančių atstovas teismui prašymą priteisti išlaidas advokato pagalbai, bei jų dydį patvirtinančius įrodymus pateikė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Atsakovių atstovas negalėjo pateikti teismui apmokėjimą patvirtinančių dokumentų, kadangi parengiamasis teismo posėdis įvyko 2009-10-06 10 val., todėl tą pačią dieną atsakovėms pateikta PVM sąskaita – faktūra objektyviai dar negalėjo būti apmokėta. Nurodo, kad dalyvaujant tik abiejų šalių atstovams ir nepareiškus prieštaravimų iš karto buvo pereita prie bylos nagrinėjimo iš esmės. Byla išnagrinėta vieno posėdžio metu. Apeliantės, remdamosi LAT praktika pabrėžia, kad atstovo pateiktos PVM sąskaitos – faktūros yra pakankamas pagrindas išlaidų atlyginimui net ir nepateikiant duomenų apie jų faktinį apmokėjimą, t.y. apmokėjimas gali įvykti ir ateityje. Nurodo, jog atsakovių faktiškai turėtos išlaidos buvo apmokėtos, o jų dydis jau buvo pateiktas teismui 2009-10-06 posėdžio metu.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas A. S. prašo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. spalio 16 d. nutartį palikti nepakeistą, o atsakovių atskirtąjį skundą atmesti kaip nepagrįsta..
Teigia, kad byla buvo išnagrinėta 2009-10-06 posėdyje, kuriame atsakovių atstovas pateikė PVM sąskaitas – faktūras. Tačiau ieškovo nuomone, išlaidos yra patiriamos ne tada, kai išrašoma sąskaita, o tuo momentu, kai tokia sąskaita apmokama, t.y. PVM sąskaita – faktūra pati savaime nėra išlaidų patyrimą patvirtinantis įrodymas, nes ją išrašius jokios išlaidos nėra patiriamos. Tai, kad atsakovių pateiktų PVM sąskaitų – faktūrų nepakanka išlaidoms įrodyti patvirtina ir pats atkirasis skundas, kartu su kuriuo apeliacinės instancijos teismui papildomai pateikiami kvitai, patvirtinantys jų apmokėjimą, tačiau šioje bylos nagrinėjimo stadijoje, vadovaujantis CPK 98 str. 1 d. tokių dokumentų pateikimas jau yra draudžiamas. Ieškovo nuomone, apeliančių nurodoma kasacinio tesimo nutartis nėra teismų praktika. Tačiau be kita ko, net paminėtoje nutartyje kasacinis teismas konstatuoja faktinį sąskaitų apmokėjimo faktą jų pateikimo momentu.
Ieškovas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog atsakovių atstovas pats sutiko, kad parengiamajame teismo posėdyje būrų pereita prie bylos nagrinėjimo iš esmės, dėl ko atskirojo skundo motyvas, jog objektyviai šią dieną išrašyta sąskaita negalėjo būti apmokėta yra visiškai nepagrįstas – atsakovių atstovas turėjo diskrecijos teisę atsisakyti nagrinėti bylą iš esmės ir reikalauti kito teismo posėdžio. Be to, byla teisme nagrinėjama beveik 8 mėnesius ir visi procesiniai veiksmai buvo atlikti dar iki 2009 m. kovo mėn, todėl visiškai nesuprantama, kodėl PVM sąskaitos faktūros buvo išrašytos tik teismo posėdžio dieną.
Ieškovas taip pat pastebi, kad nors teismas bylą ir nutraukė, tačiau šiuo atveju neturėtų būti laikoma, jog teismo procesinis sprendimas yra priimtas atsakovių naudai, o reikalavimas priteisti joms išlaidas už tai, kad ieškovas pareikalavo dėl atsakovių neteisėtų veiksmų atlyginti nuostolius, yra akivaizdžiai nesąžiningas.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nutartis pakeistina (CPK 337 str. 4 p.)
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.; Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).
Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys, 338 str.) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009-10-16 nutarties, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdama jo ribų.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, atskirojo skundo, atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, netinkamai išaiškino ir pritaikė šį klausimą reglamentuojančias civilinio proceso normas, todėl skundžiama nutartis negali būti pripažįstama teisėta ir pagrįsta.
Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad 2009-03-03 Vilniaus miesto 3 apylinkės teisme buvo iškelta civilinė byla pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovėms D. L. ir A. J. dėl žalos atlyginimo (b.l. 3-6). Tačiau Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2009-10-16 nutartimi civilinę bylą nutraukė kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 293 str. 1 d. ) (b.l. 94-98).
Nutraukdamas bylą, teismas privalo išspręsti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
Nagrinėjamu atveju priimtas procesinis sprendimas yra palankus atsakovėms, todėl joms turėtų būti priteistos jų turėtos bylinėjimosi išlaidos. Tačiau pirmosios instancijos teismas atsisakė atsakovėms priteisti iš ieškovo 1210 Lt išlaidų advokatui už atsiliepimo į ieškinį parengimą.
Taigi šioje civilinėje byloje yra kilęs ginčas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo už procesinių dokumentų rengimą pirmosios instancijos teisme.
Iš bylos medžiagos matyti, jog atsakovės D. L. ir A. J. 2009-03-23 buvo sudariusios atstovavimo sutartį su advokatų kontoros „Goštautas ir partneriai“ advokatu A.Goštautu. (b.l. 44). Atsakovių atstovas advokatas A.Goštautas pateikė teismui 2009-10-06 išrašytas PVM sąskaitas faktūras Nr. 20060550 ir Nr. 20060551, pagal kurias už suteiktas teisines paslaugas, t.y. atsiliepimo pagal ieškovo A. S. ieškinį surašymą, mokėtina suma yra 1210 Lt (b.l. 85-86).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su atskirojo skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė atlyginti atsakovėms turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, motyvuodamas vien tuo faktu, kad nepateikti duomenys, patvirtinantys PVM sąskaitų faktūrų apmokėjimą.
Teismo išlaidos apmokamos, jeigu jos yra faktiškai turėtos, būtinos ir protingos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 6 punktas). LAT, formuodamas vienodą teismų praktiką, yra nurodęs, jog pateiktos PVM sąskaitos faktūros yra pakankamas pagrindas išlaidų atlyginimui net ir nepateikiant duomenų apie jų faktinį apmokėjimą, t.y. apmokėjimas gali įvykti ir ateityje. Svarbu, kad išlaidos būtų faktiškai turėtos. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 5 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-632/2005).
Be to, teisėjų kolegija pažymi, jog kartu su atskiruoju skundu pateikti 2009-10-06 kvitai serija LAT Nr. 094077, serija LAT Nr. 094076 (b.l. 104), pagal kuriuos apmokėta suma yra 1210 Lt, patvirtina, kad išlaidos buvo apmokėtos, t.y. atsakovių faktiškai turėtos, o jų dydis jau buvo pateiktas pirmosios instancijos teismui 2009 m. spalio 6 d. posėdžio metu.
Taigi atsakovių prašomos išlaidos atitinka aukščiau išdėstytus teisės kriterijus, jog išlaidos turi būti faktiškai turėtos, būtinos ir protingos, todėl atsakovių prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos turi būti priteistos (CPK 93 straipsnio 4 dalis).
Remiantis tuo, kas aukščiau išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priteisti atsakovėms išlaidas advokato pagalbai, neteisingai aiškino ir taikė civilinio proceso normas, kas sudaro pagrindą skundžiamą nutartį dalyje dėl atsakovių išlaidų advokato pagalbai atlyginimo panaikinti (Civilinio proceso kodekso 329 str. 1 d., 338 str.), ir išspręsti klausimą iš esmės – iš ieškovo priteisti išlaidas advokato pagalbai apmokėti (Civilinio proceso kodekso 137 str. 1 d., 337 str. 2 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio.
Išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra vienos iš išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, rūšių. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas.
Bylinėjimosi išlaidų paskirstymą lemia procesinis šalių elgesys, t. y. įvertinamas bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumas, šalių apdairumas, rūpestingumas atliekant procesinius veiksmus, įskaitant ieškinio padavimą. Šiuo atveju yra taikomas CK 1.1 str. 2 d. ir subsidiariai mutatis mutandis CK 6.263 str., kuriame nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui nepagrįstos žalos.
Teismas, taikydamas CPK 98 str., pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje 3K-3-533/2008).
Atsakovės prašo priteisti 1210 Lt už atsiliepimo į ieškinį surašymą. Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.2 p. nurodyta, kad rekomenduojamas maksimalus užmokesčio advokatui dydis už atsiliepimo į ieškinį surašymą yra 1200 Lt (1,5*800).
Taigi atsakovių prašoma priteisti suma už atsiliepimo į ieškinį surašymą neviršija maksimalaus rekomenduojamo dydžio.
Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog parengiamajame teismo posėdyje buvo pereita prie bylos išnagrinėjimo iš esmės (b.l. 87-92). Pats posėdis truko apie 1 val. 40 min. Be to, byla nėra sudėtinga, o pats atsiliepimo į ieškinį surašymas nebuvo sudėtingas (b.l. 42-43).
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog vien tik už atsiliepimo į ieškinį parengimą tokia atsakovių prašoma priteisti suma yra akivaizdžiai per didelė.
Taigi įvertinus nagrinėtos bylos sudėtingumą, apimtį ir pobūdį, advokato darbo ir laiko sąnaudas, atsižvelgiant į protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, atsakovių prašymas tenkintinas iš dalies, t. y. atsakovėms iš ieškovo priteistina 600 Lt už advokato teisinę pagalbą.
Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 11,20 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.). Iš dalies patenkinus atsakovių atskirąjį skundą, iš ieškovo ir atsakovių priteistina po 3,73 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. spalio 16 d. nutartį dalyje dėl atsakovių D. L. ir A. J. išlaidų advokato pagalbai atlyginimo panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – iš ieškovo A. S. priteisti atsakovėms D. L. ir A. J. lygiomis dalimis 600 Lt (šešis šimtus litų) išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti
Priteisti iš ieškovo A. S. ir atsakovių D. L. ir A. J. po 3 (tris) litus 73 centų pašto išlaidų valstybei, mokamų į surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).