Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2007-10-25 · Civilinė byla Nr. 2-709/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-10-25
Bylos Nr.
2-709/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Gintaras Pečiulis, Konstantinas Gurinas, Danutė Milašienė
Trečiasis asmuo
V. Z.
Kategorijos
  • 126.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-709/2007Procesinio sprendimo kategorija 126.5 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. spalio 25 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gintaro Pečiulio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens V. Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nutarties, kuria netenkintas trečiojo asmens V. Z. skundas dėl bankroto administratorės veiksmų, investicinės akcinės bendrovės ,,Uosto investicija“ bankroto byloje Nr. B2-411-45/2007.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 8 d. nutartimi investicinei AB ,,Uosto investicija“ iškelta bankroto byla. 2005 m. lapkričio 15 d. nutartimi patvirtintas kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas. Tame tarpe V. Z. patvirtintas BUAB ,,Uosto investicija“ kreditoriumi su 38 914,08 Lt finansiniu reikalavimu. 2006 m. sausio 5 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia, paskelbta likviduojama.

Vilniaus miesto 1-osios apylinkės teismo 2007 m. sausio 29 d. sprendimu, kuriuo teismas padalino V. Z. ir jo sutuoktinės R. O. Z. bendrąja jungtine nuosavybe turimą turtą, V. Z. priteista 28 914,06 Lt, o R. O. Z. – 10 000,02 Lt kreditorinio reikalavimo suma.

Šalies argumentai

Kreditorius V. Z. pateikė teismui skundą dėl bankroto administratorės veiksmų, kuriame nurodė, kad antstolis bankroto administratorei perdavė 2007 m. birželio 14 d. patvarkymą, kuriame nurodyta, kad yra areštuojama 70 proc. nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA) ir 50 proc. nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno minimalaus mėnesio atlyginimo. V. Z. nurodė, kad bendrovės administratorė visą kreditorinį reikalavimą paskaičiavo kaip atlygį už vieną mėnesį, o ne už realiai dirbtą laiką. Pagal tokį paskaičiavimą V. Z. išmokėta 8 794,22 Lt. Kreditorius nurodė, kad jis bendrovėje dirbo 53 mėnesius ir 15 dienų, todėl bankroto administratorė turėjo apskaičiuoti už kiekvieną mėnesį atskirai. Kreditoriaus manymu, kadangi jo mėnesinis atlyginimas neviršijo Vyriausybės nustatyto minimalaus mėnesio atlyginimo, administratorė neteisėtai išskaitė 5 662,84 Lt. V. Z. teismo prašė įpareigoti bankroto administratorę, kad ši papildomai jam išmokėtų 5 662,84 Lt, kaip neteisėtai išskaitytą kreditorinio reikalavimo dalį.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartimi atsisakė tenkinti trečiojo asmens V. Z. skundą dėl bankroto administratorės veiksmų. Teismas nurodė, kad Įmonių bankroto įstatymas nenumato, jog, vykdant bankrutavusios įmonės likvidavimo procesą, teismo patvirtintos kreditorinio reikalavimo, kilusio iš darbo teisinių santykių, sumos kreditoriui būtų išmokamos proporcingai kas mėnesį, todėl padarė išvadą, kad bankroto administratorė, vykdydama antstolio patvarkymą, neatliko neleidžiamų veiksmų.

Šalies argumentai

Trečiasis asmuo V. Z. atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 18 d nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės. Trečiasis asmuo nurodo, kad jo kreditorinis reikalavimas susidarė už darbą bendrovėje laikotarpiu nuo 2001 m. sausio 1 d. iki 2005 m. kovo 16 d., be to, buvo priskaičiuota kompensacija už trijų metų nepanaudotas atostogas. Trečiojo asmens manymu, bankroto administratorė antstolio patvarkymą interpretavo neteisingai, nes visą kreditorinį reikalavimą ji paskaičiavo kaip atlygį už vieną mėnesį, o ne už realiai dirbtus 53 mėn. ir 15 d., todėl neteisėtai apeliantui neišmokėjo 5 662,84 Lt sumos.

Atsiliepimas

Bankrutavusios IAB ,,Uosto investicija“ bankroto administratorė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atmesti trečiojo asmens V. Z. skundą, Vilniaus apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad sprendime, kuriuo padalintas V. Z. ir jo buvusios sutuoktinės bendrąja jungtine nuosavybe turėtas turtas, nenurodyta, kokias kriterijais vadovaujantis reikalavimas yra padalintas, kuriam sutuoktiniui teko kokia dalis, todėl to nežinant neįmanomi jokie perskaičiavimai.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 str.). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo atskirąjį skundą, konstatuoja, kad pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Galiojančio CPK 1 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Jeigu yra prieštaravimų tarp šio kodekso ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų, teismas vadovaujasi šio kodekso normomis, išskyrus atvejus, kai šis kodeksas suteikia pirmenybę kitų įstatymų normoms (CPK 1 straipsnio 2 dalis). Taisyklė, analogiška išdėstytai CPK 1 straipsnio pirmojoje dalyje, nustatyta ir Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio pirmojoje dalyje: bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos Civilinio proceso kodekso nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis.

Bylos duomenimis, IAB ,,Uosto investicija“ buvo iškelta bankroto byla, patvirtinti kreditorių reikalavimai, bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama. Iš realizuoto turto tenkinami kreditorių reikalavimai. Kreditoriaus V. Z. finansinis reikalavimas – 38 914,08 Lt – buvo patvirtintas Vilniaus apygardos teismo 2005 m. lapkričio 15 d. nutartimi (b. l. 6). Iš byloje esančių duomenų – BIAB ,,Uosto investicija“ 2005 m. lapkričio 8 d. rašto Vilniaus apygardos teismui (b. l. 3) bei BIAB ,,Uosto investicija“ kreditorių reikalavimų analizės (b. l. 5) matyti, kad V. Z. kreditorinis reikalavimas kilęs iš darbo santykių. Šis kreditorinis reikalavimas, kreditoriui V. Z. nutraukiant santuoką su sutuoktine, Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2007 m. sausio 29 d. sprendimu buvo padalintas, V. Z. priteisiant 28 914,06 Lt, o buvusiai sutuoktinei R. O. Z. – 10 000,02 Lt (b. l. 11-14). Antstolis G. B. , vykdydamas Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 17 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-0079-487/2005 dėl 8 000 000 Lt išieškojimo išieškotojui UAB ,,Turto bankas“, 2007 m. birželio 4 d. pateikė BIAB ,,Uosto investicija“ bankroto administratorei patvarkymą areštuoti lėšas ir jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą, kuriame nurodė, kad, vadovaujantis CPK 689 straipsnio ketvirtąja dalimi, areštuoja skolininkui V. Z. priklausančias lėšas: 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio (28 914,06 Lt) dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA) ir 50 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio (28 914,06 Lt) dalies, neviršijančios vieno MMA (b. l. 17). Bankroto administratorė įvykdė antstolio G. B. patvarkymą: nuo 28 914,06 Lt kreditorinio reikalavimo dalies, neviršijančios vieno MMA, išskaitė 50 procentų, o nuo kreditorinio reikalavimo dalies, viršijančios vieną MMA, išskaitė 70 procentų, ir pervedė į antstolio depozitinę sąskaitą 20 119,84 Lt (b. l. 19). Likusi suma – 8 794,22 Lt – buvo išmokėta V. Z. , jo kreditoriniam reikalavimui patenkinti (b. l. 16). Apeliantas nesutinka su bankroto administratorės apskaičiuotomis išskaitomis iš jo kreditorinio reikalavimo.

Skolinis reikalavimas gali būti nukreiptas į nekilnojamąjį ir kilnojamąjį skolininko turtą. Prie kilnojamųjų daiktų priskiriamos fizinių asmenų lėšos, vertybiniai popieriai. Įstatymas riboja išieškojimo nukreipimą į darbo užmokestį, tikslu užtikrinti skolininko minimalių poreikių patenkinimą. Civilinio proceso kodekso 736 straipsnis reglamentuoja išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų dydį. Iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatyto MMA, pagal vykdomąjį dokumentą išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, išskaitoma iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 str. 1 d. 1 p.). Iš darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 str. 2 d.).

Kaip jau paminėta, įstatymas riboja išieškojimo nukreipimą į skolininko darbo užmokestį tikslu užtikrinti skolininko minimalių poreikių patenkinimą kiekvieną mėnesį, kai gaunamas darbo užmokestis. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, bankroto byloje patvirtinto kreditorinio reikalavimo, nors ir susijusio su darbo santykiais, negalima prilyginti kas mėnesį gaunamoms darbo užmokesčio lėšoms, skirtoms pragyvenimui. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad V. Z. kreditorinis reikalavimas teismo sprendimu buvo padalintas jam ir jo buvusiai sutuoktinei, bei į tai, kad jis išmokėtas vienu kartu, sprendžia, kad bankroto administratorė pagrįstai išskaitas pagal antstolio patvarkymą iš V. Z. kreditorinio reikalavimo apskaičiavo kaip už darbo užmokestį, gautą per vieną mėnesį.

Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl naikinti ją atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 263 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

TeisėjaiKonstantinas GurinasDanutė Milašienė Gintaras Pečiulis