Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2014-12-03 · Baudžiamoji byla Nr. T-853-957/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-12-03
Bylos Nr.
T-853-957/2014
Teisminio proceso Nr.
1-52-1-00091-2013-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Marijus Kursevičius
Nuteistasis
N. G.
Kategorijos
Teikimas Nr. T-853-957/2014
Proceso Nr. 1-52-1-00091-2013-5Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2014 m. gruodžio 3 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2014 m. lapkričio 12 d. nutarimo Nr. 59-296 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam N. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) patvirtinimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. G. Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį (dvi veikos). Už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirtas bausmes subendrinus, paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2013 m. balandžio 22 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį paskirta bausme, bausmes iš dalies sudedant, ir paskirta galutinė bausmė – 2 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo.

Bausmės vykdymo pradžia – 2013 m. kovo 20 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2015 m. rugsėjo 20 d., 1/3 laisvės atėmimo bausmės dalį nuteistasis atliko 2014 m. sausio 20 d. Neatliktos bausmės dalis 2014 m. lapkričio 6 d. – 10 mėnesių ir 14 dienų.

N. G. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos pirmą kartą buvo svarstytas 2014 m. gegužės 27 d. Komisija nutarimu siūlė nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą, tačiau teismas šio nutarimo nepatvirtino.

Pakartotinai svarsčius lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam N. G. galimybę, 2014 m. lapkričio 12 d. Komisijos priimtu nutarimu Nr. 59-296, jam vėlgi siūloma taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą, kartu taikant šias pareigas ir baudžiamojo poveikio priemones: neišeiti iš namų tam tikru laiku, jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi iki 2015 m. rugsėjo 20 d., nevartoti psichiką veikiančių medžiagų iki 2015 m. rugsėjo 20 d.; taip pat kitas pareigas – teismo nuožiūra.

Savo sprendimą Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija motyvavo tuo, kad N. G. dėl padarytų nusikaltimų kaltę pripažįsta, gailisi, įvertina pasekmes, suvokia savo nusikalstamumo priežastis – tų pačių klaidų kartojimą ir priklausomybę nuo narkotikų. Laisvėje nuteistasis bendravo su kriminalinę praeitį turinčiais asmenimis, vogdavo, nes neturėjo pinigų narkotinių medžiagų, kurias sistemingai vartodavo, įsigijimui, tačiau paties teigimu, narkotikų nevartoja nuo 2011 m. Pataisos namuose sėkmingai baigė pusės metų trukmės priklausomybių programą, stengiasi pritaikyti išmoktus blaivybės palaikymo principus kasdieniniame gyvenime. Suvokia narkotikų žalą, motyvuotas daugiau nevartoti. Šiuo metu alkoholio nevartoja, tačiau pripažįsta laisvėje anksčiau juo piktnaudžiavęs. Suvokia ir pripažįsta alkoholio žalą geriančiam asmeniui ir aplinkiniams, motyvuotas jo atsisakyti. Kriminalinį elgesį palaikančių ar diskriminacinių nuostatų nestebima. Sutinka su priežiūra, supranta, kad ji jam gali būti naudinga. Supranta poreikį turėti bendras, visų pripažintas vertybes. Vilniaus pataisos namuose bausmę atlieka nuo 2013 m. gegužės 10 d. Atvyko iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Bausmės atlikimo režimo reikalavimus pažeidė du kartus, tačiau galiojančių nuobaudų neturi. Du kartus buvo skatintas. Dalyvavo adaptacijos, pataisos, integracijos į visuomenę programose bei asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo programoje, taip pat intensyvioje motyvacinėje, edukacinėje priklausomybių programoje nuo 2013 m. lapkričio 11 d. iki 2013 m. lapkričio 22 d. Be to, dalyvavo socialinių įgūdžių lavinimo kursuose dėl pagalbos nuteistiesiems „Teistų asmenų reintegracijos pradžia“, baigė psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos „Įžanginę grupę“ nuo 2014 m. rugpjūčio 13 d. iki 2014 m. rugsėjo 17 d. Šiuo metu lanko anoniminių alkoholikų savitarpio pagalbos susirinkimus. Reguliariai lanko konsultacijas pas PT psichologę. N. G. turi vidurinį išsilavinimą bei mūrininko specialybę, kurios mokėsi profesinėje mokykloje po vidurinės mokyklos baigimo. Nuteistajam pareikštas 124,24 Lt ieškininis reikalavimas, kuris, paties teigimu, yra įvykdytas. Įstaiga vykdomųjų raštų neturi. Nuteistasis šiuo metu palaiko socialinius ryšius su sugyventine ir dukterimi, kurios jį lanko pasimatymų metu. Pataisos namuose gautas raštas, kuriame teigiama, jog N. G. išėjus į laisvę, jos priimtų pastarąjį gyventi. Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą, naudojant OASys metodiką, nustatyta, jog teisės pažeidėjas priklauso vidutinės rizikos grupei – 59 balai.

Atsiliepimas

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokurorė teismui pateiktu atsiliepimu į Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą siūlo šį nutarimą atsisakyti patvirtinti.

Prokurorė nurodo, kad N. G. teistas dvylika kartų, iš ankstesnių teistumų išvadų nepadarė. Laisvės atėmimo bausmės vykdymas nuteistajam buvo atidėtas du kartus, ne kartą taikytas įstatymas „Dėl amnestijos“, jis buvo lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, tačiau lygtinio paleidimo sąlygas pažeidė, piktnaudžiavo alkoholiu, vartojo narkotines medžiagas, toliau darė nusikalstamas veikas. Iki bausmės atlikimo nedirbo. Ne kartą baustas administracine tvarka už smulkaus svetimo turto pagrobimą. Buvo įrašytas į psichikos sveikatos ir priklausomybės ligų kabineto įskaitą dėl opioidų vartojimo. Šiuo metu atlieka subendrintą bausmę už tyčinių nusikaltimų padarymą. Paskutiniu nuosprendžiu nuteistas už dviejų smurtinių nusikalstamų veikų padarymą prieš sugyventinę, nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Be to, nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika pagal OAsys metodiką – vidutinė.

Lygtinio paleidimo komisijos nutarimas taikyti nuteistajam N. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos netvirtintinas.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija nutarė nuteistajam N. G. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą, kuriame nustatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų nuteistieji, faktiškai atlikę vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, bet ne mažiau kaip 4 mėnesius – nuteistieji už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, kuriems paskirta bausmė neviršija šešerių metų, kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo, taip pat nepilnamečiai. N. G. yra atlikęs būtiną dalį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, dalyvavo intensyvioje motyvacinėje, edukacinėje priklausomybių programoje, taip pat adaptacijos, pataisos, integracijos į visuomenę programose, socialinių įgūdžių lavinimo kursuose. Bausmės atlikimo laikotarpiu, iki nutarimo taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos priėmimo, nuteistasis skatintas du kartus, palaiko socialinius ryšius su sugyventine ir jos dukra, išėjęs į laisvę turėtų gyvenamąją vietą, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, atlikta pagal OAsys metodiką yra vidutinė – 59 balai. Pirmiau nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad N. G. atitinka formaliuosius lygtinio paleidimo taikymo pagrindus, tačiau pažymėtina, jog teismų praktikoje tai pripažįstama tik lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas pažymi, jog sprendžiant dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo tvirtinimo ar netvirtinimo, būtina atsižvelgti, ar asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, įvertinti ankstesnius teistumus, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, turi būti pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo daugiau nenusikals ir lygtinai paleidus nuteistąjį bus pasiekti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje nustatyti bausmės tikslai.

Susipažinus su teismui pateikta nuteistojo asmens byla, nustatyta, kad N. G. bausmę atlieka už apysunkio ir dviejų nesunkių nusikaltimų padarymą. Jis praeityje iš viso teistas trylika kartų, daugiausiai – už nusikalstamų viekų nuosavybei padarymą, be to, už analogiško pobūdžio teisei priešingas veikas ne kartą baustas ir administracine tvarka, iš ankstesnių teistumų ir baustumų išvadų nepadarė, paskirtos bausmės ir nuobaudos jo elgesiui neturėjo jokios teigiamos įtakos. Paskutiniu nuosprendžiu N. G. nuteistas už dviejų smurtinių veikų padarymą ir tai sudaro pagrindą išvadai, jog neteisėti nuteistojo veiksmai gali būti nukreipti į bet kokio pobūdžio įstatymo saugomas vertybes, visos jos jam vienodai menkos. Šios aplinkybės leidžia spręsti apie N. G. asmenybės pavojingumą visuomenei bei polinkį elgtis priešingai visuomenėje nusistovėjusioms, visuotinai pripažįstamoms normoms. Ankstesnės nusikalstamos veikos, kaip nurodoma ir asmens Socialinio tyrimo išvadoje, išlieka vienu iš kriminogeninių veiksnių. Pastebėtina ir tai, jog nuteistasis pirmą kartą nusikalto būdamas 19 metų, o tai leidžia teigti, jog iškreiptas galiojančių teisės ir moralės normų suvokimas nuteistajam susiformavo gana jauname amžiuje. Pažymėtina, jog N. G. buvo du kartus taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas ir vieną kartą jis buvo lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, tačiau teismo jam parodyto pasitikėjimo nuteistasis neįvertino ir nepateisino, nepasinaudojo suteikta galimybe pasitaisyti, išvadų nepadarė, savo elgesio nepakeitė, piktnaudžiavo alkoholiu, neatsisakė narkotinių medžiagų vartojimo ir toliau darė nusikalstamas veikas. Šias aplinkybes teismas vertina neigiamai ir nuteistajam nepalankiai. Svarbu ir tai, jog šiuo metu nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika, naudojant OAsys metodiką, įvertinta 59 balais, t. y. jis priklauso vidutinei rizikos grupei, todėl daryti kategorišką išvadą, jog labiau tikėtina, kad išėjęs į laisvę jis pasirinks tinkamą elgesio modelį, laikysis įstatymų ir nebenusikals, nėra pagrindo. Nors Vilniaus pataisos namų teikime nurodoma, jog N. G. yra įgijęs mūrininko specialybę, kurią įgijo po vidurinės baigimo, tačiau teismas pažymi, jog nuteistasis iki bausmės atlikimo pagal šią specialybę nedirbo, legalaus pragyvenimo šaltinio neturėjo, pelnėsi tik iš nusikalstamos veiklos, todėl manytina, jog integruotis į darbo rinką jis būdamas laisvėje nesistengė, o šiuo metu tai padaryti jam būtų gana sunku ir tai taip pat išlieka vienu iš kriminogeninių faktorių. Teismas atkreipia dėmesį ir į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, iki nutarimo taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos priėmimo. Nors N. G. buvo skatintas du kartus, tiek pat kartų jis pažeidė režimo reikalavimus. Tiesa, galiojančių nuobaudų nuteistasis neturi, tačiau pats pataisos įstaigos vidaus taisyklių nepaisymas leidžia spręsti, jog jis nerodė pakankamai pastangų tinkamai atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Pažymėtina ir tai, kad byloje gauti duomenys, jog lygtinio paleidimo taikymo atveju N. G. galės gyventi (duomenys neskelbtini) pas sugyventinę S. Š., tačiau būtent prieš šį asmenį nuteistasis ir padarė nusikalstamą veiką už kurią paskutinį kartą buvo nuteistas. O tai, įvertinus faktą, jog pagal smurto rizikos HCR – 20 metodiką, N. G. pakartotinio smurtinio nusikaltimo rizika yra vidutinė, keltų grėsmę ir nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiam asmeniui.

Atsižvelgiant į nuteistojo N. G. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, jo asmenybės pavojingumą, elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo bei bausmės atlikimo metu, nustatytą nusikalstamo elgesio riziką, nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis kritiškai įvertino savo gyvenimo būdą, taip pat, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai yra pasiekti ir netikslinga laikyti asmenį toliau laikyti izoliuotą nuo visuomenės. Priešingai, įvertinus tai, kas aptrata pirmiau, teismas daro išvadą, jog N. G. pavojingumas visuomenei nėra išnykęs, todėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2014 m. lapkričio 12 d. nutarimas Nr. 59-296, kuriuo nuspręsta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, netvirtintinas.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas pirmiau išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 5 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2014 m. lapkričio 12 d. nutarimą Nr. 59-296 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam N. G..

Nutartis per septynias dienas nuo šios nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Marijus Kursevičius