Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Gapučio, teisėjų Sigito Bagdonavičiaus ir Bronės Vidzėnienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. G. apeliacinį skundą dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 11 d. nuosprendžio, kuriuo S. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal BK 245 straipsnį 25 parų areštu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas aštuoniems mėnesiams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundžiamu nuosprendžiu S. G. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad 2014 m. liepos 1 d., apie 16.30 val., Z. rajone, T. seniūnijoje, K. kaime, (duomenys neskelbtini) , bute, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu su motina G. G., pradėjo prie jos kabinėtis, elgtis agresyviai, dėl ko G. G. išsigandus ir išėjus į namo laiptinę, tyčia vieną kartą ranka jai sudavė į veidą ir nemažiau trijų kartų ranka trenkė jai per galvą, po ko G. G. įbėgus į kaimyno R. B. butą, ją spardė kojomis, suduodamas nemažiau 5 kartų i kairę koją, dėl gaivos pakaušio srities skausmingos hematomos, kairės šlaunies išorinio paviršiaus ir kairės blauzdos užpakalinio paviršiaus mėlynių, sukėlė nukentėjusiajai G. G. fizinį skausmą.

Be to jis pagal BK 245 straipsnį nuteistas už tai, kad , žinodamas ir pasirašytinai supažindintas apie jam 2014-04-11 Zarasų rajono apylinkes teismo paskirtą įpareigojimą, laikinai, iki bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjimo pabaigos, išsikelti iš gyvenamosios vietos Z. rajone, T. seniūnijoje, K.kaime, (duomenys neskelbtini) , nesiartinti prie savo tėvų G. ir V. G., nebendrauti bei neieškoti jokių ryšių su jais, 2014-07-01 16.30 val., smurtavo prieš savo motiną G. G. Zarasų rajone, T. seniūnijoje, K. kaime, (duomenys neskelbtini) .

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras –atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismas, sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostata, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Kadangi apeliantas prašo tik švelninti bausmę, apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas pasisako išimtinai tik dėl apeliantui paskirtos bausmės dydžio ir rūšies.

Iš bylos medžiagos matyti, kad iki S. G. nusikalstamų veikų, už kurias nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymo buvo tris kartus, t.y. sistemingai teistas už tyčinių nusikaltimų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje padarymą, šio įstatymo sankcijoje numatytomis švelnesnėmis, nei laisvės atėmimas, bausmėmis. Taip pat tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, jis padarė turėdamas neišnykusį teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus, todėl S. G., sutinkamai su BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatomis, yra recidyvistas. Be to, pastarąjį nusikaltimą apeliantas padarė savo tėvų, prie kurių teismo sprendimu buvo įpareigotas nesiartinti, atžvilgiu, t.y. tuo pačiu padarė ir baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 245 straipsnyje.

Visos šios aplinkybės rodo, kad jokiomis švelnesnėmis nei realus laisvės atėmimas bausmėmis ar priemonėmis S. G. atžvilgiu pasiekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų, o ypač sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo neįmanoma, todėl apylinkės teismo apeliantui parinkta BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė savo rūšimi yra visiškai pagrįsta ir teisinga, be to, atitinkanti ir BK 56 straipsnio 1 dalies nuostatai, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė.

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta, kad už šio nusikaltimo padarymą gali būti skiriama laisvės atėmimo iki dviejų metų bausmė. Skundžiamu nuosprendžiu S. G. šios rūšies bausmė yra paskirta mažesnė nei sankcijoje numatytas jos vidurkis, be to, ši bausmė vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 2 dalies nuostata, t.y. atsižvelgiant į tai, kad apeliantas savo kaltę pripažino, sumažinta 1/3 ir realiai jam buvo paskirta žymiai mažesnė nei sankcijos vidurkis bausmė ir jos laikyti aiškiai per griežta ir dar labiau mažinti nėra jokio pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, kad S. G. pagal BK 245 straipsnį paskirta bausmė yra paskirta įstatymo sankcijos ribose, ji yra švelnesnė nei paskirta pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, o šios bausmės subendrintos apėmimo būdu, t.y. bausmė pagal BK 245 straipsnį jokios įtakos galutinei skundžiamu nuosprendžiu paskirtai bausmei neturi, todėl dėl šios bausmės plačiau nepasisakoma.

Remiantis aukščiau išdėstytu, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu S. G. paskyrė teisingą tiek rūšimi, tiek ir dydžiu bausmę, todėl Zarasų rajono 2014 m. lapkričio 11 d. nuosprendžio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais keisti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,-

nutarė:

Nuteistojo S. G. apeliacinį skundą atmesti.