Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Kretingos rajono apylinkės teismo teisėja Diana Navickienė, nedalyvaujant A. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą, kurioje A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) Joniškio m., lietuviui, Lietuvos Respublikos piliečiui, aukštesniojo išsilavinimo, vedusiam, dirbančiam (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), turinčiam galiojančių administracinių nuobaudų, neteistam, surašytas protokolas pagal ATPK 128 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio Vyresnysis patrulis Vilmantas Batakis (toliau-Institucija) 2013-11-18 surašė A. K., administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2013 m. lapkričio 18 d., 08:25 valandą, Kretingos raj. Dupulčių k., vairavo transporto priemonę „Audi 80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisė vairuoti, automobilis neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, t.y. padarė administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau- ir ATPK) 128 str. 1 d. numatytą pažeidimą.

Surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą A. K. prisipažino padaręs pažeidimą. A. K. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį informuotas tinkamai, negautas prašymas bylos nagrinėjimą atidėti, todėl byla išnagrinėta jam nedalyvaujant.

A. K. veika kvalifikuota tik pagal ATPK 128 straipsnio 1 dalį, kai administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad jo vairuojamas automobilis neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Iš 2013-11-18 vyr. patrulio Vilmanto Batakio tarnybinio pranešimo matyti, kad pareigūnas neįrašė LR ATPK straipsnio, numatančio atsakomybę už vairavimą neapsidraudus bei neįrašė KET punkto kurio nesilaikė A. K..

Siekiant užtikrinti asmenų teises į gynybą, nešališką teismą ir kitas procesines teises būdingas demokratinėms valstybėms teismų praktikos yra laikomasi procesinių standartų nustatytų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje. Asmens teisė žinoti kuo jis yra kaltinamas, bei teisė į nešališką teismą yra itin svarbios teisės, kurias teismai, o taip pat institucijos surašančios administracinio teisės pažeidimo protokolus, privalo užtikrinti asmenims traukiamiems administracinėn atsakomybėn. Šios teisės inter alia užtikrinamos tinkamai surašant administracinio teisės pažeidimo protokolus, kuriuose yra aiškiai ir tiksliai yra nurodoma, kokius teisės aktus pažeidė asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn. Su nešališko teismo funkcijomis nėra suderinama tai, kad teismas savo iniciatyva formuluotų kaltinimus asmenims pažeidusiems ATPK. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 256 straipsnio 3 dalį, 259 straipsnio l dalį, 260 straipsnį, 284 straipsnio 2 dalį yra nurodęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas turi dvejopą reikšmę: jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas, kai: 1) nustatytas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas (vieta, laikas, esmė); 2) žinomas pažeidimą padaręs asmuo; 3) galima konstatuoti būtinus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra atkreipęs dėmesį į tai, kad ATPK 260 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti būtini administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio elementai. Teisės mokslo ir teismų praktikos pripažįstama, kad nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui. (Administracinių teismų praktika Nr. 1, 328-329 p.; Administracinių teismų praktika Nr. 7, 251-252 p.). Įstatymas administracinio teisės pažeidimo protokolui suteikia dvejopą reikšmę: procesinio dokumento, kuriame formuluojamas kaltinimas, bei dokumento, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai bei kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą.

ATPK 280 str. 1d. 2 p. nustatyta, kad, ruošdamasis nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą, organas (pareigūnas) išsiaiškina ar teisingai surašytas protokolas ir kita administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga. Teismas, nustatęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas netinkamai, kai pateiktoji administracinio teisės pažeidimo medžiaga turi akivaizdžių trūkumų, dėl kurių negalima nustatyti pažeidimo esmės – pažeidimo aplinkybių, grąžina pažeidimo medžiagą protokolą surašiusiai institucijai patikslinti (pataisyti) (2002 m. vasario 4 d. Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo konsultacija, Nr. 5-K Biuletenis Nr. 3, p. 253). Šiuo atveju 2013 m. lapkričio 18 12 d. administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. 69P-3640868-13 konstatuota, jog A. K. 2013 m. lapkričio 18 d., 08:25 valandą, Kretingos raj. Dupulčių k., vairavo transporto priemonę „Audi 80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisė vairuoti, automobilis neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, t.y. padarė administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau- ir ATPK) 128 str. 1 d. numatytą pažeidimą, tačiau nurodžius A. K. veikos objektyviuosius požymius, nenurodyta jo veikos kvalifikacija, bei kokius visus KET punktus A. K. pažeidė. A. K. susipažindintas ir jam įteiktas administracinio teisės pažeidimo protokolo nuorašas be tinkamos jo veikos kvalifikacijos, o tik policijos pareigūno tarnybiniame pranešime nurodymas, kad jis dėl klaidos neįrašė atitinkamo ATPK straipsnio ir KET punkto, kurį pažeidė A. K., negali būti laikomas tinkamu administracinio teisės pažeidimo protokolu surašymu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs nurodytų aplinkybių visumą, daro išvadą, jog A. K. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas neatitinka ATPK 260 straipsnio 1 dalyje nurodytų reikalavimų protokolo turiniui, dėl ko jo galimai padarytų pažeidimų kvalifikacija jam padarius administracinius teisės pažeidimus yra suformuluotas ydingai.

Nagrinėjamoje byloje darytina išvada, jog protokole suformuluotas kaltinimas, nenurodžius jo teisinės kvalifikacijos yra neteisingas, kas neleidžia nustatyti kaltinimo turinio, tuo tarpu darant prielaidas apie tai, kuo asmuo kaltinamas, būtų pažeisti tiek ATPK 248 straipsnyje nurodyti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai, tiek administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė į gynybą nuo pareikšto kaltinimo, tiek ir tokie principai kaip ATPK 7 straipsnyje numatytas teisėtumo principas bei staigmenų negalimumo procese principas. Atsižvelgusi į pirmiau nurodytas aplinkybes, byla grąžintina Institucijai iš naujo surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, jame aiškiai atskleidžiant A. K. inkriminuojamo administracinių teisės pažeidimo esmę ir tinkamai kvalifikuojant jo galimai padarytus pažeidimus. Būtina protokole aiškiai ir tikslai nurodyti A. K. neteisėtų veiksmų teisinę kvalifikaciją.

Rezoliucinė dalis

nutarė

administracinės bylos medžiagą Nr. A2.6.-581-824/2013, kurioje A. K. surašytas ATPK protokolas pagal ATPK 128 str. 1 d. grąžinti Klaipėdos apskrities VPK Kretingos rajono PK, patikslinti protokolą.

Nutarimas per 20 d. nuo jo paskelbimo gali būti apskųstas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Kretingos rajono apylinkės teismą.