Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Antanaitis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Ž. M. (toliau – Ž. M.) apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 28 d. nutarimo Ž. M. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ž. M. apeliacinis skundas atmetamas.

Pagal ATPK 302¹¹ str. 1 d. nuostatas, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad teismo procesinis sprendimas (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tik tokiu atveju, kai jame išdėstytos teismo išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes bei jų visumą.

Akivaizdu, jog pripažįstant asmenį kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo privalu konstatuoti, kurios aplinkybės yra nustatytos/nenustatytos ir kokiais įrodymais grindžiamos atitinkamos teismo išvados. Sutinkamai su ATPK 256 str. nuostatomis, įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone (ATPK 257 str.). Esant tokiam teisiniam reglamentavimui darytina pagrįsta išvada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas bei įrodymų šaltinių patikimumas. Tuo tarpu įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Šiame kontekste svarbu paminėti, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Vadinasi, kiti proceso dalyviai, tarp jų ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų juos vertinant. Tokiu būdu, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmeniui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo, savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui.

Aptartų duomenų visumoje analizuojant skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo turinį matyti, jog Kėdainių rajono apylinkės teismas, pripažindamas Ž. M. kaltu jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo padaryme, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, skundžiamame nutarime aiškiai ir nuosekliai išdėstydamas, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Tokiu būdu, remdamasis nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, apylinkės teismas padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas, kuriomis abejoti aukštesnysis teismas neturi teisinio pagrindo. Jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kurių pagrindu galima būtų apylinkės teismo ištirtus įrodymus vertinti kitaip, tokiu būdu naikinant ar keičiant skundžiamą nutarimą, nepateikia ir apeliantas.

Nors apeliaciniu skundu keliama versija, jog įvykio metu policijos pareigūnų turėtas alkotesteris rodė neteisingus duomenis, tačiau tokia Ž. M. pozicija, vertinant ją nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje surinktų ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų kontekste, atmestina.

Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 (toliau - Taisyklės), inter alia įtvirtinta, kad asmenų, vairuojančių antžeminio, vandens transporto priemones, iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose leidžiama maksimali etilo alkoholio koncentracija vairavimo metu yra 0,4 promilės (išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato kitaip (Taisyklių 3 p.). Policijos pareigūnai gali tikrinti transporto priemonės vairuotoją, įtariamą esant neblaivų (girtą), arba pristatyti jį į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininę apžiūrą (Taisyklių 4 p.). Šiomis taisyklėmis neblaivumo (girtumo) tikrinimo sąvoka apima policijos pareigūnų veiksmus, kuriais specialiosiomis techninėmis priemonėmis, kurių metrologinė patikra atlikta teisės aktų nustatyta tvarka, nustatoma, ar transporto priemonės vairuotojas yra neblaivus (Taisyklių 2 p.). Iš asmens blaivumo testo kvito rodmenų matyti, kad 2015 m. kovo 21 d., 04.11 val., patikrinus Ž. M. blaivumą prietaisu „Lion alcometer 500“ Nr. 18904, matuoklis parodė 0,52 promiles (b. l. 5). Iš alkotesterio, kuriuo policijos pareigūnai tikrino apelianto neblaivumą, patikros sertifikato Nr. 1664291 (b. l. 6) matyti, kad aptariamo prietaiso patikra buvo atlikta 2014 m. gruodžio 16 d., patikros sertifikatas galioja iki 2015 m. birželio 15 d, kas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad, blaivumo nustatymo testas Ž. M. atliktas tinkamu naudoti alkotesteriu. Abejonių dėl alkotesterio „Lion alcometer 500“ naudojimo tikrinant apelianto neblaivumą, apeliacinės instancijos teismui taip pat nekyla. Kaip matyti iš asmens blaivumo testo kvito, jame nurodytas alkoholio matuoklio prietaiso numeris 18904, sutampa su patikros sertifikate nurodytu numeriu, patvirtinančiu, kad numeriu 18904 pažymėtas alkoholio matuoklis yra tas pats alkotesteris „Lion alcometer 500“, kuriuo ir buvo tikrinamas Ž. M. blaivumas. Esant šioms aplinkybėms abejoti minėto alkotesterio rodmenimis, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nėra teisinio pagrindo.

Konstatuojant šią išvadą, pažymėtina ir tai, kad pateikdamas savo paaiškinimą administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu Ž. M. iš esmės su jam nustatytu neblaivumo laipsniu sutiko, savo girtumo neginčijo, patvirtindamas, kad automobilį jis vairavo išgėręs alkoholinį kokteilį, dėl pažeidimo gailisi (b. l. 2). Jokių pastabų ar nesutikimo su alkotesterio rodmenimis motyvų Ž. M. nepateikė ir pasirašydamas ant blaivumo nustatymo kvito (b. l. 5). Aplinkybę, jog policijos pareigūnams nagrinėjamo įvykio metu sustabdžius Ž. M. vairuojamą automobilį, jis neginčijo jam alkotesteriu nustatyto girtumo (0,52 promilės) patvirtino ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklausti policijos pareigūnai L. R. ir E. S. (b. l. 28-31), kurių parodymais netikėti aukštesnysis teismas neturi teisinio pagrindo. Byloje nenustatytas jų suinteresuotumas bylos baigtimi, analogiškas teismo posėdžio metu išdėstytoms nagrinėjamo įvykio aplinkybėms, jie nurodė ir savo 2015 m. kovo 21 d. tarnybiniuose paaiškinimuose (b. l. 3, 4), juos atitinka ir blaivumo nustatymo kvite užfiksuotas Ž. M. blaivumo tikrinimo rezultatas.

Šių duomenų visumoje kaip nepagrįsti atmestini ir apelianto teiginiai, kad įvykio dieną, prieš vairuodamas automobilį, jis savo blaivumą pasitikrino namuose turėtu alkotesteriu, kuris rodė 0,00 promilių girtumą. Tikrinant šią Ž. M. versiją, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytoju buvo apklaustas A. M.. Jis patvirtino, kad pažeidimo padarymo rytą jo sūnus Ž. M. iš tiesų tikrinosi blaivumą, tačiau pažymėjo, jog šiam alkotesteriui nebuvo atlikta metrologinė patikra (b. l. 30), dėl ko minimo alkotesterio rodmenys, kaip teisingai sprendė apylinkės teismas, oficialiai negali būti panaudoti nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje. Be to, vertinant liudytoju teismo posėdžio metu apklausto A. M. parodymus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad jis yra administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens tėvas bei darbdavys, todėl neatmestina jo suinteresuotumo bylos baigtimi, siekiant padėti savo sūnui išvengti jam gresiančios administracinės atsakomybės, galimybė. Tuo tarpu kitų duomenų, patvirtinančių Ž. M. teiginius dėl jo tikrinimosi savo turėtu alkotesteriu, byloje nenustatyta.

Netenkinant Ž. M. apeliacinio skundo, tuo pačiu ir pritariant pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl jo kaltės jam inkriminuojamo teisės pažeidimo padaryme akcentuotina ir tai, kad, sutinkamai su Taisyklių 27 punktu, jeigu asmuo nesutinka <...> su medicininės apžiūros, atliktos policijos ar Inspekcijos, ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros, teismo, darbdavio ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų įgaliotų subjektų siuntimu, rezultatais, jis gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas jo lėšomis atlikti medicininę apžiūrą. Kaip matyti iš nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, tokių veiksmų Ž. M. neatliko, ką jis patvirtino ir apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu. Aptariamų veiksmų neatlikimo priežasčių jis teismui nepaaiškino. Ši aplinkybė, vertinant ją aukščiau aptartų duomenų kontekste, leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog nagrinėjamo įvykio metu Ž. M. iš tiesų buvo neblaivus.

Tokiu būdu, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 28 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį Ž. M. apeliacinio skundo argumentais, nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Kėdainių apylinkės teismo 2015 m. balandžio 28 d. nutartį palikti nepakeistą ir Ž. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.