Alytaus apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus teikimą dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į areštą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teikime nurodoma, kad J. P. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. lapkričio 21 d. baudžiamuoju įsakymu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 165 straipsnio 1 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį laisvės apribojimo bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis prie šio teismo baudžiamojo įsakymo paskirtos bausmės pridėta 3 mėnesių neatliktos Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2023 m. birželio 20 d. teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirtos bausmės dalis ir paskirta galutinė subendrinta 7 mėnesių laisvės apribojimo bausmė įpareigojant per visą bausmės laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir dalyvauti elgesio pataisos programoje. Laisvės apribojimo bausmės pabaiga – (duomenys neskelbtini)

(duomenys neskelbtini) J. P. įrašytas į Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus registrą. (duomenys neskelbtini) pasirašytinai supažindintas su bausmės atlikimo tvarka ir sąlygomis, atsakomybe už teismo įpareigojimų nevykdymą. (duomenys neskelbtini) tikrinimo metu nustatytas 0,87 promilių neblaivumas. (duomenys neskelbtini) gautas paaiškinimas (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) gyvenamojoje vietoje nustatytas 1,52 promilių neblaivumas, (duomenys neskelbtini) gautas paaiškinimas (duomenys neskelbtini). J. P. nuo (duomenys neskelbtini) pradėjo dalyvauti elgesio pataisos programoje, jam naujų ikiteisminių tyrimų nepradėta, per bausmės laiką administracinių teisės pažeidimų nepadarė.

Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus atstovė Lina Grigonienė, remdamasi jame nurodytais motyvais, prašė tenkinti teikimą. Nurodė, jog J. P. yra nuteistas ir pripažintas kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė 7 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant asmenį per visą bausmės laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir dalyvauti elgesio pataisos programoje. Bausmės pabaiga (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) J. P. įrašytas į Probacijos registrą. (duomenys neskelbtini) pasirašytinai supažindintas su bausmės atlikimo tvarka ir sąlygomis, atsakomybe už teismo įpareigojimų nevykdymą. (duomenys neskelbtini) naktinio tikrinimo metu jam nustatytas 0,87 promilių neblaivumas. (duomenys neskelbtini) gautas paaiškinimas. (duomenys neskelbtini) lankantis nuteistojo gyvenamojoje vietoje, vėl buvo nustatytas 1,52 promilių neblaivumas. (duomenys neskelbtini) gautas paaiškinimas. Nuo (duomenys neskelbtini) J. P. pradėjo dalyvauti elgesio pataisos programoje, jo atžvilgiu naujų ikiteisminių tyrimų nėra pradėta, per bausmės laiką administracinių nusižengimų nėra padaręs. Pataisos programos dar likę išklausyti du užsiėmimai, o trys jau yra praeiti. Užsiėmimus privalo atvykti išklausyti Probacijos paskirtu laiku, jų nevengia. Buvo fiksuoti du atvejai dėl alkoholio vartojimo. (duomenys neskelbtini) paaiškinime J. P. teigia vartojo alkoholį dėl to, kad gimė jam sūnus ir nusprendė su bendradarbiais atšvęsti. Kitu atveju paaiškino, kad buvo draugo gimtadienis, išgėrė, nors žinojo, kad negalima. Jokių kitų pažeidimų nenustatyta. Pagal Sodros duomenis J. P. vykdo individualią veiklą. Nevedęs, turi naujagimį, gimusį (duomenys neskelbtini). Į užsiėmimas probacijoje J. P. ateina visada laiku. Asmuo pripažįsta visus padarytus nusižengimus, jis jų neneigia, aiškiai pasako priežastis. Su probacijos tarnyba bendradarbiauja geranoriškai, atvyksta paskirtu laiku. Dalyvauja elgesio programoje, probacijos atstovė mano, kad šis jaunas žmogus turi suprasti ir įvertinti bausmės paskirtį, jis gali keistis teigiama linkme. Programa, kurioje dalyvauja, vadinasi „elgesys, pokalbis, pasikeitimas“. Papildomi užsiėmimai dėl alkoholio vartojimo galėtų būti skiriami bendradarbiaujant su Socialinės paramos skyriumi, Visuomenės sveikatos biuru, šiuo atveju teismo įsikišimo nereikia, kuris gali nukreipti, jeigu probacijos programa nepasieks norimo rezultato, pas priklausomybių konsultantą ar psichologą. Papildomam įpareigojimui teismo sprendimo nereikia, gali tai padaryti Probacijos tarnyba.

Nuteistasis J. P. posėdžio metu prašė teikimo netenkinti. Paaiškino, jog dėl išgėrimo labai gailisi, pripažįsta tuos du atvejus kaip buvo fiksuotas neblaivumas. Nuteistasis supranta jam skirtus įpareigojamus, jų esmę. Išgėrimai yra atsitiktiniai, priklausomybės nuteistasis mano, kad neturi. Jų šeima tvarkinga, turi kūdikį, vasarą planuoja susituokti, kūdikiui nuteistasis davė savo pavardę. Nuteistasis gyvena kartu su kūdikiu ir jo motina. Vykdo individualią veiklą, namų statybos srityje. Nuteistasis nori pasitaisyti, vykdys visus teismo skirtus įpareigojamus, norėtų vykdyti dabartinę bausmę, arešto bausmės atlikti nenori.

Prokurorė Asta Bernatavičienė priešingai nei, kad nurodė Probacijos tarnybos atstovė, prašo teikimo netenkinti. Nors yra nustatyti du teismo paskirtų įpareigojimų pažeidimai, J. P. jų neneigia, pripažįsta pateikdamas paaiškinimus. Reikėtų įvertinti tai, kad yra nustatyti tik šie du pažeidimai jo atžvilgiu, administracine tvarka šis asmuo nebuvo baustas, naujų ikiteisminių tyrimų pradėtų nėra, bausmės pabaiga yra (duomenys neskelbtini). Iki bausmės pabaigos dar yra pakankamai laiko stebėti nuteistąjį probacijos tarnybos specialistėms. Kadangi pažeidimai yra susiję su teismo įpareigojimų nevykdymu – nevartoti psichiką veikiančių medžiagų nevykdymo, taip pat ir probacijos atstovė paminėjo, kad jie turi papildomų įrankių dirbti šioje srityje su prižiūrimaisiais, yra tam numatyti papildomi užsiėmimai, kitos priemonės, todėl, esant poreikiui, būtų galima jas įgyvendinti. Prokurorė mano, kad yra dar galimybė nuteistajam pasitaisyti, įvertinti savo elgesį, paskirti papildomus užsiėmimus, juose dalyvauti, mokytis, kad daugiau nedarytų pažeidimų. Juolab, kad Probacijos tarnybos atstovė be šių dviejų pažeidimų, nuteistąjį charakterizavo teigiamai.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas atmetamas.

Laisvės apribojimas yra viena iš vidutinio griežtumo bausmių rūšių, kurios esmę sudaro terminuotas įstatymo bei teismo nustatytų pareigų (draudimų ir įpareigojimų) taikymas nuteistajam. Kaip nustatyta Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 46¹ straipsnyje, nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės apribojimas, privalo: 1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo; 2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; 3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų; 4) intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą. Iš aptarto seka, kad laisvės apribojimo bausmės turinį sudaro nuteistojo pareiga be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, laikytis teismo nustatytų draudimų bei atsiskaityti, kaip vykdomi draudimai ir įpareigojimai. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles (BK 48 straipsnio 8 dalis).

Prieš keisdamas laisvės apribojimo bausmę areštu, teismas turi nustatyti, kad laisvės apribojimo bausmę atlikti nuteistasis vengia. Vengimu atlikti laisvės apribojimo bausmę laikytinas nuteistajam nustatytų draudimų pažeidimas ar nesilaikymas, įpareigojimų nevykdymas, netinkamas draudimų ar įpareigojimų laikymasis ar vykdymas, pareigos atsiskaityti, kaip vykdomi draudimai ir įpareigojimai, nevykdymas arba netinkamas vykdymas, atsiskaitymo nustatyta tvarka pažeidimai ir pan. Vengimui, be kita ko, būdingas ir piktybiškumo požymis, t. y. turi būti nustatyta asmens tyčia elgtis priešingai teisėtiems reikalavimams. Kiekvienu atveju teismas privalo aiškintis, ar nuteistasis apkaltinamuoju nuosprendžiu paskirtų įpareigojimų nevykdė dėl svarbių, objektyvių priežasčių, ar jo elgesį lėmė subjektyvūs faktoriai, nenoras prisiimti atsakomybės už savo veiksmus ir vykdyti teisėtai nustatytų įpareigojimų. Ar asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę ir kokią atsakomybės priemonę taikyti, sprendžia teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu.

Bylos duomenimis nustatyta, kad J. P. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. lapkričio 21 d. baudžiamuoju įsakymu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 165 straipsnio 1 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį laisvės apribojimo bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis prie šio teismo baudžiamojo įsakymo paskirtos bausmės pridėta 3 mėnesių neatliktos Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2023 m. birželio 20 d. teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirtos bausmės dalis ir paskirta galutinė subendrinta 7 mėnesių laisvės apribojimo bausmė įpareigojant per visą bausmės laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir dalyvauti elgesio pataisos programoje. Nuteistojo elgesys kontroliuojamas nuo (duomenys neskelbtini) J. P. įrašytas į Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus registrą, (duomenys neskelbtini) pasirašytinai supažindintas su bausmės atlikimo tvarka ir sąlygomis bei atsakomybe už jų nevykdymą.

Iš bylos duomenų spręstina, kad nuteistasis du kartus pažeidė įpareigojimą – nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, būtent: (duomenys neskelbtini) tikrinimo metu nustatytas 0,87 promilių neblaivumas. (duomenys neskelbtini) gautas paaiškinimas (duomenys neskelbtini), kuriame nuteistasis nurodė, jog nustatytas neblaivumas dėl to, kad gimė sūnus ir sugalvojo su bendradarbiais atšvęsti. (duomenys neskelbtini) gyvenamojoje vietoje nustatytas 1,52 promilių neblaivumas, (duomenys neskelbtini) gautas paaiškinimas (duomenys neskelbtini), kuriame nuteistasis nurodė, jog buvo išgėręs, nes buvo draugo gimtadienis, todėl išgėrė, nors žinojo, kad negalima.

Nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu kitus du paskirtus teismo įpareigojimus vykdo – J. P. nuo (duomenys neskelbtini) pradėjo dalyvauti elgesio pataisos programoje, nėra fiksuota ir pažeidimo, jog per visą bausmės laiką nebūtų namuose nuo 22 val. iki 6 val., be to nuteistasis vykdo individualią veiklą, kaip pats nuteistasis teismo posėdžio metu patvirtino, jog dirba namų statybos srityje. Nuteistojo atžvilgiu per bausmės laiką naujų ikiteisminių tyrimų nepradėta, administracinių teisės pažeidimų J. P. nepadarė, jis geranoriškai bendradarbiauja su Probacijos tarnyba, aktyviai dalyvauja pataisos programoje. Šiuo metu J. P. dirba, gyvena kartu su kūdikiu ir jo motina, vasarą planuoja susituokti. Nuteistasis nurodo, kad priklausomybės neturi, nori pasikeisti, pažada vykdyti visus teismo įpareigojamus, jis nenorėtų atlikti arešto bausmės.

Įstatymo nuostata dėl bausmės pakeitimo griežtesne – areštu – yra imperatyvi, tačiau teismas, prieš keisdamas bausmę, turi neginčijamai nustatyti, kad laisvės apribojimo bausmę atlikti nuteistasis iš tiesų vengia. Sprendžiant laisvės apribojimo pakeitimo areštu klausimą, teismas turi patikrinti, ar nuteistasis turėjo realią galimybę teismo paskirtus įpareigojimus įvykdyti, ar įpareigojimai neįvykdyti dėl svarbių priežasčių, ar egzistavo objektyvios priežastys, sutrukdžiusios juos įvykdyti. Šiuo atveju teismas vertina, kad nuteistasis J. P. du paskirtus teismo įpareigojimus vykdo – dalyvauja elgesio pataisos programoje, per visą bausmės laiką būna namuose nuo 22 val. iki 6 val., taip pat dirba, t. y. vykdo individualią veiklą statybų sektoriuje, be to nuteistasis nepadarė naujų nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų, turi sugyventinę ir kūdikį. Nors nuteistasis du kartus pažeidė įpareigojimą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tačiau, teismo vertinimu, nustatyti pažeidimai nebuvo sistemingi ir itin piktybiški. Nagrinėjamos bylos duomenys neleidžia teigti, kad nuteistasis yra tiek piktybiškas ir tiek pavojingas visuomenei, kad dėl padarytų pažeidimų būtų tikslinga jam paskirtą laisvės apribojimo bausmę pakeisti į arešto bausmę, izoliuojant jį nuo visuomenės, ir, kad tik tokiu būdu šiuo atveju bus pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bei įgyvendintas teisingumo principas. Dėl šių priežasčių teismas, įvertinęs aukščiau aptartų aplinkybių visumą bei atsižvelgdamas į prokurorės išsakytą poziciją, kuria teismo posėdžio metu nurodė, kad nuteistojo padaryti pažeidimai nėra sisteminiai ir jų nėra tiek daug, kad reikėtų keisti bausmę į sunkesnę, juolab, kad naujų ikiteisminių tyrimų nepradėta, administracinių nusižengimų pateiktais duomenimis nepadaryta, tuo tarpu J. P. yra kritiškas ir nuoširdus, pažada perspektyvoje tinkamai vykdyti skirtus teismo įpareigojimus. Dėl paminėto teismas daro išvadą, kad šiuo atveju, atsižvelgiant į pirmiau išdėstytą bei vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais, laisvės apribojimo bausmės pakeitimas areštu prieštarautų Probacijos įstatymo paskirčiai, todėl probacijos tarnybos teikimas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 358 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus teikimą dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į areštą J. P. atmesti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti apskųsta Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.