Alytaus apylinkės teismo nutartis

2020-10-27 · Byla Nr. TS-36-791/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-10-27
Bylos Nr.
TS-36-791/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-45134-2019-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vilma Dapkevičienė
Nuteistasis
T. Š.
Kategorijos
Byla Nr. TS-36-791/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45134-2019-2Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.2 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. spalio 27 d.Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Vilma Dapkevičienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo T. Š. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuteistas 2019 m. lapkričio 7 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, 64 straipsnio 1 dalį, 3 dalį, paskirta galutinė??? bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 10 mėnesių (įsiteisėjo 2019 m. spalio 28 d).

Bausmės pradžia – 2019 m. spalio 21 d., bausmės pabaiga – 2021 m. rugpjūčio 21 d. Alytaus pataisos namuose bausmę atlieka nuo 2019 m. gruodžio 9 d. T. Š. atliko įstatymu numatytą bausmės dalį, kuomet gali būti svarstomas lygtinio pakleidimo klausimas, vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones. Likusi T. Š. neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 10 mėnesių 28 dienos.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Alytaus pataisos namuose ??????(toliau – Komisija), išnagrinėjusi Alytaus pataisos namų administracijos pateiktą socialinio tyrimo išvadą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam T. Š., 2020 m. rugsėjo 23 d. priėmė nutarimą Nr. 357-219 (toliau – Nutarimas) netaikyti nuteistajam T. Š. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir rekomendavo jam resocializacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo priemones – tęsti darbą ir dalyvavimą Anoniminių alkoholikų grupės veikloje, nustatant 6 mėnesių šių rekomendacijų įgyvendinimo terminą bei pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos datą – 2021 m. kovo 23 d. Komisija Nutarime nurodė, jog nuteistasis Komisijai pristatomas 1 kartą. Šiuo metu yra atlikęs daugiau kaip 1/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Laisvės atėmimo bausmę atlieka penktą kartą, buvo pažeidęs probacijos sąlygas. T. Š. nusikaltimams būdingas smurtinis modelis. Nuteistasis turi daug finansinių įsipareigojimų, iš kurių yra padengęs tik labai mažą ir nesistengia greičiau jų atlyginti. Socialiniai ryšiai su artimaisiais silpni. Pastarasis T. Š. nusikaltimas įvykdytas lygtinio paleidimo laikotarpiu ir apsvaigus nuo alkoholio, nors lygtinio paleidimo laikotarpiu jis buvo įpareigotas nevartoti alkoholio. T. Š. elgesyje pasireiškia emocijų valdymo problemos, kurios koreliuoja su alkoholio vartojimu. Stebima žema impulsų kontrolė bei tolerancija frustracijai. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika vertinama 67 balais. Atsižvelgiant į visas aukščiau išvardintas aplinkybes bei padarytas išvadas, Komisijos nuomone netikslinga nuteistąjį T. Š. lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, kad būdamas laisvėje jis nedarys naujų nusikaltimų bei laikysis įstatymų.

Šalies argumentai

Nuteistasis T. Š., nesutikdamas su Komisijos Nutarimu, pateikė teismui skundą, prašydamas Komisijos Nutarimą panaikinti. Skunde nurodė, jog Komisija neteisingai įvertino jo asmenybę ir nepateikė jokių faktinių aplinkybių dėl kurių jam neturėtų būti taikomas lygtinis paleidimas. Paaiškino, jog jis yra pavyzdingas nuteistasis, kuris ilgus metus praleido įkalinimo įstaigoje dėl savo padarytos gyvenimo klaidos. Patekęs į įkalinimo įstaigą jis suprato, kad prarado viską kas jam brangiausia, tai yra šeimą, artimuosius, su kuriais būnant įkalinimo įstaigoje jo bendravimo galimybės yra apribotos. Įkalinimo įstaigoje patirtas vidinis skausmas, graužatis jam leido susivokti ir keisti savo požiūrį į gyvenimą, visuomenę. Išėjęs į laisvę sieks rūpintis savo šeima morališkai ir finansiškai. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę jis vykdo jam paskirtus įpareigojimus ir resocializacijos priemones, todėl jo nuomone, tai įrodo jog jis gyvena dorai ir teisingai, ir jam turi būti suteikta teisė grįžti į namus. Taip pat atlikinėdamas laisvės atėmimo bausmę jis mokosi specialybės, dirba, yra suvirintojas, turi 7 metų darbo stažą. Laisvėje turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Be to, iki laisvės atėmimo bausmės pabaigos jam liko vos 10 mėnesių. Taip pat išėjęs į laisvę jis turės nuolatinę darbo vietą UAB (duomenys neskelbtini), ten įsidarbins darbininku. Greitu metu šios UAB direktorius atsiūs pažymą patvirtinančią jo įdarbinimą. Dėl aukščiau paminėtų priežasčių, bei dėl to, kad jo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, sudaro vos 67 balus, nuteistasis prašo teismo taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nustatant jam visus įmanomus apribojimus, sutinka, kad jam būtų nustatyta sustiprinta priežiūra bei uždėta stebėjimo apyrankė.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo T. Š. skundas atmetamas.

BVK 157 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, įstatyme nustatyta formalus ir materialusis pagrindai (sąlygos), kuriems egzistuojant nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Formalus pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas, materialusis pagrindas – žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas. Teismas pažymi ir tai, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus aplinkybių visumą (nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jo galimybes adaptuotis laisvėje, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, toks nuteistojo lygtinis paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad Komisija išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus sprendžiant nuteistojo T. Š. lygtinio paleidimo klausimą, ir tinkamai juos įvertino. Atkreipiamas dėmesys, kad Komisija sprendimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo priėmė didžiąja dauguma – 4 Komisijos nariai buvo prieš ir tik vienas Komisijos narys buvo už T. Š. lygtinį paleidimą.

Nuteistasis T. Š. yra atlikęs BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas, vadinasi, yra formalus pagrindas svarstyti dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. T. Š. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Dirba, mokėsi, dalyvauja anoniminių alkoholikų susirinkimuose, dalyvavo priklausomų nuo psichiką veikiančių medžiagų asmenų reabilitacijos programoje. Visos šios aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja teigiamai, tačiau jos nėra pakankamos nuteistojo lygtinio paleidimo taikymui.

Jau minėta, kad taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos galima tik esant formalaus ir materialaus pagrindų visumai, o būtent be formalaus pagrindo būtina nustatyti ir aplinkybes, leidžiančias pagrįstai manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, o tokį manymą lemia žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga ją mažinant. Nuteistojo T. Š. nuomone, jo nusikalstamo elgesio rizika yra pakankamai maža, kad jam galėtų būti taikomas lygtinis paleidimas, tačiau pastebėtina, kad ji išlieka vidutinė – 67 balai pagal OASys, todėl šiuo atveju turi būti nustatyta akivaizdi ir ženkli pažanga, mažinant veiksnius, praeityje lėmusius jo nusikalstamą elgesį. T. Š. atžvilgiu tokio akivaizdaus ir ženklaus nusikalstamo elgesio rizikos balų sumažėjimo nenustatyta, kadangi nuo paskutiniojo vertinimo jo nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo tik 6 balais. Įvertinus šias aplinkybes nėra pagrindo manyti, kad T. Š. padarė tokią akivaizdžią pažangą, kuri leistų manyti, kad jis esmingai pakeitė savo elgesį teigiama linkme.

T. Š. savo skunde akcentuoja šeimos svarbą, bei tai kaip jam į laisvę išeiti yra svarbu dėl šeimos gerovės. Jis nurodo, kad būdamas įkalinimo įstaigoje suvokė, kad šeima ir artimieji jam yra patys svarbiausi. Iš byloje esančios informacijos matyti, kad būtent dėl smurto prieš žmoną T. Š. šiuo metu ir atlieka laisvės atėmimo bausmę. Remiantis nuteistojo išdėstytomis mintimis būtų itin svarbu, jog jis atnaujintų konfliktuotus savo santykius su šeimos nariais, nes tai palengvintų jo integraciją į visuomenę išėjus į laisvę, tačiau iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nors pats T. Š. teigia su artimaisiais bendraujantis telefonu, bet įkalinimo įstaigoje pasimatymų metu nuteistasis nėra lankomas, su sūnumi nebendrauja, laiškais taipogi nei su vienu iš artimųjų nebendrauja, o tai rodo, kad T. Š. ryšiai su šeimos nariais nėra glaudūs.

Nuteistasis taip pat pažymėjo, kad jo teigiamą asmenybės pokytį atspindi jo elgesys pataisos namuose, tai, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę vykdo jam paskirtus įpareigojimus ir resocializacijos priemones. Šuo atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmuo, siekiantis būti lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos, visų pirma turi savo elgesiu įrodyti, kad jo atžvilgiu gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, todėl visą bausmės atlikimo laiką jis privalo elgtis nepriekaištingai. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog T. Š. viso bausmės atlikimo metu nebuvo baustas drausmine tvarka, tai vertintina teigiamai. Tačiau teismas pažymi, jog ši aplinkybė sprendžiant nuteistojo asmens lygtinio paleidimo klausimą, negali būti sureikšminta, kadangi kiekvienas nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, turėtų būti suinteresuotas bei stengtis visada elgtis nepriekaištingai ir jokiu būdu nepažeisti pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, kurios atlieka ir nuteistojo asmens auklėjamąją funkciją, juolab, kad bausmės atlikimo metu T. Š. nei karto nebuvo ir skatintas už nepriekaištingą elgesį, bei vieną kartą buvo pažeidęs vidaus tvarką.

Savo pateiktame skunde T. Š. taip pat nurodė, jog jis turėtų būti paleistas lygtinai, nes įkalinimo įstaigoje dirba, mokosi specialybės bei turi 7 metų darbinę patirtį, o išėjęs į laisvę bus įdarbintas. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog T. Š. nuostata į darbą išties teigiama, darbą jis supranta kaip pragyvenimo šaltinį. Nepaisant to, pastebėtina, kad būdamas laisvėje jis dirbo su pertraukomis, darbovietėse ilgai neužsibūdavo, paskutinėje darbovietėje išdirbo tik kelis mėnesius, o prieš suėmimą išvis nedirbo. Įkalinimo įstaigoje T. Š. dirba, tačiau trumpais epizodais, dažnai keisdamas darbo vietas. Minėtos aplinkybės rodo, kad T. Š. darbinė patirtis yra labai nestabili ir gali sudaryti sunkumų jam išėjus į laisvę. Be to, iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis turi labai didelių finansinių įsipareigojimų, kurių bendra suma 5920 Eur, o atlyginęs jis tik labai mažą dalį – 39 Eur. Administracinių nusižengimų registro duomenimis, T. Š. turi 3888 Eur skolą dėl įvairių administracinių nusižengimų padarymo. Turint tokių didelių finansinių įsipareigojimų stabilus darbas yra būtinas, priešingu atveju, T. Š. išėjus į laisvę jie gali apsunkinti nuteistojo integraciją į visuomenę ir pastūmėti jį ir vėl nusikalsti.

Atsižvelgiant į aukščiau paminėta, teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo nusikalstamo elgesio riziką, nustatytus kriminogeninius veiksnius, sprendžia, kad šiuo metu nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis T. Š. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistam nuteistajam taikoma probacija pasieks savo tikslą, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals. Dėl išdėstytų motyvų teismas konstatuoja, kad Komisijos 2020 m. rugsėjo 23 d. nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, jame aiškiai nurodytos aplinkybės, kurių pagrindu Komisija sprendė, jog nuteistasis nepadarė akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ir, įvertinusi šias aplinkybes, rekomendavo nuteistajam tęsti socialinės reabilitacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo priemones, nustatydama šių rekomendacijų įgyvendinimo terminą, todėl nėra pagrindo Komisijos nutarimo naikinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 4 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo T. Š. skundą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja Vilma Dapkevičienė