Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2012-02-24 · Administracinė byla Nr. I-170-583/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-02-24
Bylos Nr.
I-170-583/2012
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Remigijus Arminas, Aušrelės Mažrimienės, Vidos Stonkuvienės
Pareiškėjas
D.D.
Trečiasis asmuo
Valstybės įmonės Kretingos miškų urėdija
Atsakovas
Palangos miesto savivaldybės administracijai
Advokatai
Aleksandras Jokūbauskas
Kategorijos
  • 14.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-170-583/2012 m.Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00414-2011-8 (S)Procesinio sprendimo kategorija 14.3.2; 74
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. vasario 24 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (pirmininkaujantis ir pranešėjas), Aušrelės Mažrimienės, Vidos Stonkuvienės sekretoriaujant Vaidai Vasiliauskaitei, dalyvaujant pareiškėjos D.D. personalinės įmonės atstovui advokatui Aleksandrui Jokūbauskui, trečiojo suinteresuoto asmens Valstybės įmonės Kretingos miškų urėdija atstovui Sigitui Kupšiui, 2012 m. vasario 14 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D.D. personalinės įmonės skundą atsakovei Palangos miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybės įmonei Kretingos miškų urėdija dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos 2011 m. spalio 28 d. sprendimo Nr. (4.17)-D3-3998 panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja kreipėsi skundu į teismą, nurodydama, kad 1997 m. kovo 13 d. pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo 25 pastatus - vasarnamius, esančius (duomenys neskelbtini) Palangoje, kurie nuosavybės teise įregistruoti Nekilnojamojo turto registre Nr. 50-173778. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2003 m. birželio 24 d. įsakymu Nr. 169 patvirtino 0,6632 ha ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palanga dydį, ribas, apribojimus ir žemės sklypo kainą. 2010 m. lapkričio 19 d. gavus Palangos žemėtvarkos skyriaus raštą sužinojo, kad minėtame žemės sklype yra miškų ūkio paskirties sklypas ir kreipėsi į Palangos miesto savivaldybės administraciją prašydama būti planavimo organizatore, rengiant žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palanga detalųjį planą bei sudaryti trišalę projektavimo sutartį. Skundžiamu sprendimu atsakovė atsisakė atlikti nurodytus veiksmus, motyvuodama tuo, jog prašyme nurodyti planavimo tikslai neatitinka Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-239 patvirtintų Detaliųjų planų rengimo taisyklių 25 punkto nuostatų. Su šiuo sprendimu nesutinka, kadangi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 7 punktas numato, jog detalieji planai rengiami, kai žemės sklypai formuojami prie naudojamų statinių. Nurodo, kad 25 įmonei nuosavybės teise priklausantys pastatai - vasarnamiai įregistruoti Nekilnojamojo turto registre daug anksčiau negu miškas. Apie žemės sklypo (unikalus (duomenys neskelbtini)) įregistravimo kaip miškų ūkio paskirties, nebuvo informuoti ir su jais nebuvo derinama. Mano, kad įmonė turi teisę suformuoti žemės sklypą nuosavybės teise valdomų statinių eksploatavimui, todėl Palangos miesto savivaldybės administracijos atsisakymas būti planavimo organizatore, rengiant minėto žemės sklypo detalųjį planą ir sudaryti trišalę projektavimo sutartį yra nepagrįstas ir neteisėtas.

Pareiškėjos atstovas advokatas Aleksandras Jokūbauskas palaiko skundą ir prašo jį tenkinti. Teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad Palangos miesto savivaldybės administracija negali ignoruoti Nekilnojamojo turto registro duomenų, susijusių su atitinkamais statiniais ir jai tenka pareiga išsiaiškinti Nekilnojamojo turto registre dėl poilsio statinių ir miško žemės sklypo įregistravimo toje pačioje vietoje neatitikimo priežastis bei remiantis Nekilnojamojo turto registro, Miškų valstybės kadastro duomenimis, tiksliai nustatytomis žemės sklypų ribomis, Valstybinės reikšmės miškų plotų schemose išnagrinėti D. D. individualios įmonės prašymus. Būtina įvertinti ir tai, kad Nekilnojamojo turto registro duomenų pagrindu statinių savininkas turi teisėtus lūkesčius suformuoti žemės sklypą prie jo naudojamų statinių. Atstovas prašo pareiškėjos skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovė Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepime į skundą (b.l.43-44) nurodė, kad su pareiškėjos skundu nesutinka. Teigiama, jog ginčo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalis, kurioje nurodyta, kad miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik minėtame įstatymo nustatytais išimtinais atvejais. Pareiškėjo prašyme nurodyti planavimo tikslai neatitiko Miškų įstatymo cituotame straipsnyje numatytų išimčių, todėl pagal Detaliųjų planų rengimo taisyklių 25 punktą, detalusis planas negali būti rengiamas. Taip pat nurodo, kad Miškų įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta, jog paversti miško žemę kitomis naudmenomis draudžiama miškuose, esančiuose vieno kilometro atstumu nuo Baltijos jūros, o pareiškėjai priklausantys pastatai patenka į minėtą teritoriją. Taip pat akcentuoja, kad pareiškėjai priklausantys nameliai yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, tačiau atsakovui nėra žinoma kokiu pagrindu tai yra padaryti, todėl kyla abejonių ar jie įregistruoti teisėtai.

Trečiojo suinteresuotojo asmens Valstybės įmonės Kretingos miškų urėdija atstovas Sigitas Kupšys teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, jog pareiškėja siekia rengti detalųjį planą žemės sklype, kuriame yra įregistruotas 16 arų valstybinio miško žemės sklypas ir tai yra kliūtimi savivaldybei būti planavimo organizatoriumi bei planuoti kitos paskirties žemės sklypą. Miškų įstatyme yra aiškiai pasakyta, kad miško žemė miestuose negali būti naudojama kitai paskirčiai, išskyrus miško auginimą. Tuo labiau, kad miško žemės paversti kitomis naudmenomis šioje dalyje negalima, kadangi ši teritorija yra 1 kilometro atstumu nuo Baltijos jūros. Tai, jog viešajame registre yra įregistruoti nameliai, nesuteikia pareiškėjai teisės kitaip vertinti Miškų įstatymo nuostatas, kadangi šie nameliai buvo pastatyti kaip laikini. 1974 metų Inventorizacijos biuro duomenimis taip ir turėtų būti užfiksuota, kaip laikini, iki to laiko, kol bus pastatyti poilsio namai darbininkų ir darbuotojų poilsiui. Neturint prie namelių suformuoto sklypo nameliai buvo nepagrįstai įregistruoti viešajame registre ir miško žemėje jų iš vis neturėtų būti. Dėl šių aplinkybių yra kreiptasi į VĮ Registrų centras dėl dalies namelių, aptenkančių į valstybinio miško žemės sklypą, išregistravimo. Teigia, kad valstybinės reikšmės miškas yra įregistruotas teisėtai, remiantis patvirtinta Valstybinės reikšmės miškų schema ir sklypas D.D. personalinės įmonei galėtų būti formuojamas tik toje dalyje, kurioje nėra valstybinio miško.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Skundas netenkintinas.

Šioje administracinėje byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos atsisakymo būti planavimo organizatoriumi, rengiant žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) Palangoje detalųjį planą bei sudaryti trišalę projektavimo sutartį.

Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir Teritorijų planavimo įstatymas) 20 straipsnio 1 dalį, detaliojo teritorijų planavimo organizatoriai yra savivaldybės administracijos direktorius bei valstybinės žemės valdytojai. Nors tiek skunde, tiek teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjos atstovas prašymo atsakovei pagrindą nurodė Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 7 punktą, numatantį, kad detalieji planai rengiami, kai žemės sklypai formuojami prie naudojamų statinių, tačiau ši įstatymo redakcija galiojo iki 2010 m. sausio 1 d. Iš skundo turinio ir pareiškėjos atstovo paaiškinimų akivaizdu, jog pareiškėja siekė suformuoti žemės sklypą, prie jai nuosavybės teise priklausančių pastatų pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą tiesioginę paskirtį, tai reiškia Teritorijų planavimo įstatymo aktualios redakcijos 21 straipsnio 3 dalies pagrindu. Teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnis nustato detaliojo teritorijų planavimo dokumentus. Šio straipsnio 3 dalis numato, kad miestų teritorijose Vyriausybės nustatyta tvarka parengti ir savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinti žemės sklypų planai prilyginami detaliojo teritorijų planavimo dokumentams: 1) esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį suformuotų žemės sklypų planai; 2) žemės sklypų padalijimo, atidalijimo, sujungimo ar perdalijimo (amalgamacijos) planai, jei keitimai nesiejami su žemės sklypų ribų ir ploto pakeitimu laisvoje valstybinėje žemėje, taip pat nekeičiami užstatymo ir teritorijos naudojimo tipai ir privalomieji teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimai (leistinas pastatų aukštis, užstatymo tankumas ir intensyvumas), išskyrus atvejus, kai tai draudžia įstatymai; 3) formuojamų valstybinės žemės sklypų esamoms susisiekimo komunikacijoms, aikštėms, miestų miškams, parkams, skverams ir kitiems želdynams eksploatuoti, kultūros paveldo objektų užimamų žemės sklypų planai; 4) esamo žemės sklypo padidinimo ne daugiau kaip 6 arais laisvoje valstybinėje žemėje planas, kai nėra galimybės suformuoti atskirą sklypą.

Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui rengimo, derinimo, tvirtinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1124 patvirtintas Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui rengimo, derinimo, tvirtinimo miestų teritorijoje aprašas (toliau – Aprašas). Aprašo 3 punktas nustato, kad žemės sklypo plano rengimo tikslas – žemės sklypų formavimas ir pertvarkymas, esamų naudojimo ir veiklos sąlygų nustatymas, servitutų projektavimas ir (ar) panaikinimas. Rengiant žemės sklypo planą atliekami veiksmai, įvardinti Aprašo 4 punkte, iš kurių išskiriamas ir naudojamo valstybinės žemės sklypo suformavimas esamiems statiniams eksploatuoti (4.1 punktas). Žemės sklypo plano rengimą organizuoja savivaldybės administracijos direktorius arba valstybinės žemės valdytojas. Žemės sklypų planų rengimo inicijavimo teisę turi valstybinės žemės patikėtinis, statinių savininkai ar naudotojai, pastatų bendrojo naudojimo objektų valdytojai, privačios žemės savininkai arba valstybinės žemės naudotojai, pageidaujantys ir turintys teisę pirkti ar nuomoti įsiterpusius valstybinės žemės plotus asmenys, valstybės ar savivaldybės institucijos (Aprašo 8 punktas).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėja 1997 m. kovo 13 d. pirkimo - pardavimo sutartimi įsigijo 25 pastatus - vasarnamius, esančius (duomenys neskelbtini), Palangoje. D.D. personalinės įmonės nuosavybės teisė į minėtus pastatus įregistruota Nekilnojamojo turto registre, registro Nr. 50/173778 (b.l.8-18), tačiau žemės sklypas prie pastatų nebuvo įregistruotas. Nenuginčytais ir galiojančiais nekilnojamojo turto registro duomenimis (b.l.87-88) nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre duomenų apie žemės sklypą, adresu Palangos miestas, (duomenys neskelbtini) nėra, o įvardijamoje teritorijoje 2008-08-22 atlikus kadastrinius matavimus ir vadovaujantis 2010 m. birželio 18 d. Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu Nr. 4-3481-(1.3) Lietuvos Respublikos vardu registruotas miškų ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šis valstybinės reikšmės miškų ūkio paskirties žemės sklypas patenka į pareiškėjos prašomo suformuoti žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), Palangoje ribas. Tai, kad į prašomo suformuoti žemės sklypo teritoriją patenka valstybinės reikšmės miškas patvirtina ir Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schema, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1154 (su vėlesniais pakeitimais: 2005-07-14 nutarimas Nr. 765 (nuo 2005-07-22); 2007-07-11 nutarimas Nr. 713 (nuo 2007-07-20); 2011-05-04 nutarimas Nr. 496 (nuo 2011-05-08)) „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ (b.l.91), iš kurios matyti, kad Šventosios girininkijos kvartalo 38 sklypas yra pažymėtas žalia spalva, kas atitinka valstybinės reikšmės miškų ūkio plotų žymėjimą. Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos 2012 m. sausio 20 d. raštu Nr. R2-134 teikiami duomenys (b.l.90-92) ir planinė medžiaga taip pat patvirtina, kad siekiama planuoti teritorija apima suformuotą ir įregistruotą viešajame registre miškų ūkio paskirties žemės sklypą Nr. 2501/0005:215. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnio nuostatos numato, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Šiuo atveju iš teismui pateiktų duomenų neginčytinai nustatyta, kad viešajame registre yra įregistruotas miško ūkio paskirties žemės sklypas. 2003 m. birželio 24 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 169 patvirtintas žemės sklypas (duomenys neskelbtini) Palanga (jo dydis, ribos, apribojimai) nėra įregistruotas viešajame registre, nes kaip nurodoma 2012 m. sausio 23 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos žemėtvarkos skyriaus 2012 m. sausio 23 d. rašte Nr. 16 SD-(14.16.104.)-111 (b.l.94-95) šio įsakymo sprendiniai nebuvo įgyvendinti, kadangi į patvirtintą 0.6632 ha žemės sklypą pateko valstybinės reikšmės miškas. Taigi pagal viešojo registro duomenis sklypas (duomenys neskelbtini) Palanga iš vis nėra įregistruotas.

Pareiškėja, siekdama inicijuoti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje, kuriame esančių statinių savininkė ji yra, planavimo dokumento rengimą, 2011 m. spalio 3 d. kreipėsi į atsakovę, kad pastaroji būtų planavimo organizatoriumi, rengiant minėto žemės sklypo planą bei sudarytų trišalę plano rengimo sutartį. Šio teritorijų planavimo dokumento rengimo tikslas yra suformuoti žemės sklypą, reikalingą jame esantiems statiniams eksploatuoti, o tai reiškia, kad pareiškėja siekė formuojant žemės sklypą pakeisti žemės naudojimo paskirtį iš miškų ūkio į kitos paskirties. Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (toliau - Miškų įstatymas) 11 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik šiame įstatyme nustatytais išimtiniais atvejais: 1) valstybinės svarbos objektams įrengti; 2) inžinerinės infrastruktūros teritorijoms, apimančioms komunikacinius koridorius, inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas ir aptarnavimo objektus, formuoti; 3) visuomeninės paskirties ir bendrojo viešojo naudojimo teritorijoms formuoti; 4) naudingųjų iškasenų eksploatavimo teritorijoms formuoti, kai nėra galimybės šių iškasenų eksploatuoti ne miško žemėje; 5) krašto apsaugos teritorijoms, skirtoms valstybės sienos apsaugai ir specialiems krašto apsaugos tikslams, formuoti; 6) atliekų saugojimo, rūšiavimo ir utilizavimo teritorijoms formuoti, kai nėra galimybės tokių teritorijų formuoti ne miško žemėje. Teismas šioje byloje nenustatė jokių aplinkybių, kurių pagrindu pareiškėjos atvejį būtų galima priskirti išimtinio atvejo sąvokai. Be to, kiekvienas miško žemės vertimo kitomis naudmenomis atvejis privalo būti išimtis, o ne taisyklė. Pažymėtina ir tai, kad Miškų įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta kad paversti miško žemę kitomis naudmenomis draudžiama kituose miškuose, esančiuose vieno kilometro atstumu nuo Baltijos jūros ir Kuršių marių, II grupės rekreaciniuose miškuose ir III grupės vandens telkinių apsaugos zonų, laukų apsauginiuose ir valstybinių parkų apsaugos zonų miškuose, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktuose nurodytus atvejus, jeigu atitinkamų objektų statyba ar plėtra numatyta Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose bendruosiuose planuose ir numatomas miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis neprieštarauja valstybinių parkų ar biosferos rezervatų teritorijų planavimo dokumentams ir biosferos poligonų nuostatams arba jeigu tai numatyta šių saugomų teritorijų planavimo dokumentuose. Iš atsakovo pateiktos schemos (b.l.46) matyti, kad žemės sklypas, kurio plano rengimą pareiškėja siekia inicijuoti yra pažymėtas kaip valstybinės reikšmės miškas ir jis nuo Baltijos jūros yra nutolęs apie 300 m, o tai reiškia, šiam žemės sklypui yra taikomos ir Miškų įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatos.

Atsižvelgiant į nustatytas faktines ir teisines aplinkybes darytina išvada, kad pareiškėjos prašyme nurodyti planavimo tikslai prieštarauja Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies bei 11 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatoms. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-239 patvirtintos Detaliųjų planų rengimo taisyklės reglamentuoja detaliųjų planų rengimo, keitimo, derinimo bei tvirtinimo tvarką, taip pat detaliojo planavimo proceso dalyvių tarpusavio santykius šiame procese. Šių taisyklių 25 punkte numatyta, kad detalieji planai negali būti rengiami, jeigu jų planavimo tikslai prieštarauja įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams.

Pažymėtina ir tai, kad Aprašo 12 punktas reglamentuoja prašymo leisti pradėti rengti žemės sklypo planą pateikimo tvarką bei būtinus pateikti dokumentus. Pareiškėjai prašymus turi pateikti savivaldybės administracijai ir kartu pridėti dokumentus: 12.1. dokumentų, patvirtinančių statinių, daiktinių teisių į juos, šių teisių suvaržymus ir juridinius faktus, įregistravimą Nekilnojamojo turto registre, kopijas, kai prašoma suformuoti naudojamą valstybinės žemės sklypą esamiems statiniams eksploatuoti; 12.2. numatomų pertvarkyti žemės sklypų planų kopijas ir dokumentų, patvirtinančių žemės sklypo, daiktinių teisių į jį, šių teisių suvaržymus ir juridinius faktus, įregistravimą Nekilnojamojo turto registre, kopijas, kai prašoma pertvarkyti Nekilnojamojo turto registre įregistruotus žemės sklypus; prašymą pertvarkyti Nekilnojamojo turto registre įregistruotus žemės sklypus turi pasirašyti visi pertvarkomų žemės sklypų savininkai arba valstybinės žemės naudotojai arba vienas iš jų, turintis notaro patvirtintą įgaliojimą atstovauti kitiems asmenims; 12.3. esamų žemės sklypų planų kopijas ir dokumentų, patvirtinančių žemės sklypo, daiktinių teisių į jį, šių teisių suvaržymus ir juridinius faktus, įregistravimą Nekilnojamojo turto registre, kopijas, kai prašoma padidinti ne daugiau kaip 6 arais laisvoje valstybinėje žemėje Nekilnojamojo turto registre įregistruotus žemės sklypus. Prašymai turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per 20 darbo dienų. Per šį terminą savivaldybės administracijos direktorius priima sprendimą leisti pradėti rengti žemės sklypo planą. Struktūrinis padalinys nustato žemės sklypo plano rengimo reikalavimus, nurodytus Aprašo 15 ir 16 punktuose, arba išsiunčia pareiškėjui motyvuotą atsakymą, nurodydamas prašymo netenkinimo priežastis (Aprašo 14 punktas). Pareiškėja teikdama prašymą inicijuoti žemės sklypo plano rengimą, kartu su prašymu atsakovei pateikė Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2003 m. birželio 24 d. įsakymą Nr. 169, kuriuo patvirtintas žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) Palangoje dydis, ribos, apribojimai ir žemės sklypo kaina. Tačiau pagal VĮ Registrų centas pateiktą informaciją (b.l. 86) ir kitus nurodytus šiame sprendime įrodymus nustatyta, kad toks žemės sklypas Nekilnojamojo turto registre iš vis nėra registruotas. Todėl darytina išvada, kad nors ir esant priimtam administraciniam aktui dėl sklypo patvirtinimo, jo sprendiniai nebuvo realizuoti, sklypas nėra įregistruotas viešajame registre ir teisinių pasekmių prasme laikoma, kad iš esmės tinkamai nėra išspręstas valstybinio žemės sklypo esamiems statiniams eksploatuoti suteikimo klausimas. Iš to seka, kad iš 2003 m. birželio 24 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 169 patvirtinto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) Palanga neeliminavus viešajame registre įregistruoto valstybinės reikšmės miško ploto (0.16387 ha) iš vis nėra teisinių prielaidų nagrinėti klausimo dėl valstybinės žemės sklypo suformavimo esamiems statiniams eksploatuoti.

Pažymėtina ir tai, kad šioje byloje teismas nesprendžia ir nevertina argumentų dėl ginčo sklypo dalies teritorijos priskyrimo valstybinės reikšmės miškams teisėtumo, kadangi šios aplinkybės nėra šios bylos nagrinėjimo dalyku.

Įvertinus visas aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Palangos miesto savivaldybės administracija nustačiusi, jog pareiškėjos 2010 m. spalio 3 d. prašyme atsakovei nurodyti planavimo tikslai prieštarauja Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies bei 11 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytiems reikalavimas, konstatuotina, kad atsakovė ginčijamu 2011 m. spalio 28 d. sprendimu Nr.(4-17)-D3-3998 pagrįstai atsisakė būti planavimo organizatoriumi rengiant žemės sklypo (duomenys neskelbtini) Palanga detalųjį planą bei sudaryti trišalę projektavimo sutartį.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendė:

pareiškėjos D.D. personalinės įmonės skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Remigijus ArminasAušrelės MažrimienėsVidos Stonkuvienės