Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Marius Dobrovolskis Civilinė byla Nr. 2S-1041-826/2016

Teisėja Erika Tamošaitienė (Proceso Nr. 2-06-3-03181-2016-3)

2016 m. liepos 14 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Dobrovolskis, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo G. D. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą civilinėje byloje pagal pareiškėjo G. D. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija, AB „Swedbank“, VSDFV Utenos skyrius, AB DNB bankas, S. D., UAB „Vaučerių bankas“, BUAB „Transima“, KGH Customs Services, AS (UTLS), antstolė B. T., antstolė V. D., antstolė D. K., antstolė J. B., antstolis A. S., antstolis J. P.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo, kadangi negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai yra suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas. Nurodo, kad 2004–2005 metais buvo padaryti teisės pažeidimai, dėl kurių G. D. buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį įsiteisėjusiais apkaltinamaisiais nuosprendžiais. Dėl neteisėtos veikos atsiradusi žala buvo priteista iš pareiškėjo, tenkinus civilinius ieškinius. Pareiškėjo įsiskolinimas kreditoriams yra 1 817 234,22 Eur. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-04-20 nutartimi atsisakė kelti pareiškėjui bankroto bylą. Teismas nustatė, kad pareiškėjas Valstybinei mokesčių inspekcijai pagal priteistas sumas yra skolingas 725 493,71 Eur, BUAB „Transima“ – 1 083 694,90 Eur. Taigi kreditiniai įsiskolinimai, atsiradę dėl pareiškėjo padarytų nusikalstamų veikų, sudaro didžiąją jo kreditinių įsipareigojimų dalį. 2006 m. spalio 4 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pareiškėjas pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, tuo pačiu byloje išspręstas Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys ir iš pareiškėjo priteista 1 574 577 Lt žalos atlyginimo Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai. 2015 m. liepos 2 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, kartu byloje išspręstas Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinio ieškinio klausimas ir iš pareiškėjo priteista 248 461,83 Eur valstybei nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo.Pareiškėjas nuosprendžiais nuteistas už sukčiavimą, t. y. nusikaltimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams. Pareiškėjas buvo nuteistas už tai, kad sukčiavo pridėtinės vertės mokesčio apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, juridinio asmens UAB „Transima“, kuriai vadovavo ir dirbo apskaitininku, naudai panaikino turtinę prievolę – į LR biudžetą mokėtino PVM sumokėjimą. Už panašias nusikalstamas veikas pareiškėjas buvo nuteistas ir jam einant direktoriaus pareigas kitoje įmonėje UAB „Driada“. Be to, iš į bylą pateiktų nuosprendžių matyti, kad pareiškėjas ir anksčiau, t. y. 2006-01-27, 2006-10-04, 2009-01-20, nuosprendžiais buvo nuteistas už BK 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą.Pareiškėjui tenkanti prievolės dalis, viršijanti 25 minimaliąsias mėnesines algas, atsirado kaip pareiškėjo atliktų neteisėtų veiksmų pasekmė, kurie baudžiamosios teisės prasme buvo kvalifikuoti kaip nusikalstamos veikos ir pareiškėjas už tai nuteistas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas tyčiniais ir sunkiais nusikaltimais padarė didelę turtinę žalą Lietuvos Respublikos biudžetui, dėl susidariusio 725 493,71 Eur žalos dydžio tapo nemokus, todėl pareiškėjo veiksmai, lėmę jo nemokumą, įvertinti kaip nesąžiningi. Bankroto bylos iškėlimas iš esmės prieštarautų bendriesiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, taip pat būtų pažeistas viešasis interesas, nesumokant mokesčių į valstybės biudžetą bei negrąžinant priteistų sumų bankrutuojančiai įmonei.Nors pareiškėjas šiuo metu nedirba, tačiau jis įvairiose įmonėse dirbo vadovaujamą darbą, todėl, teismo vertinimu, turint didžiulį įsiskolinimą valstybės biudžetui, bankrutuojančiai įmonei, kitiems kreditoriais, negali būti pateisinamas jokių darbinių pajamų neturėjimas. Pareiškėjas nenurodė jokių jo dedamų ar ketinamų dėti pastangų priteistai žalai atlyginti, todėl tokie veiksmai ir bankroto proceso sau inicijavimas vertintinas kaip siekis išvengti priteistos žalos atlyginimo.Pareiškėjas dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-04-20 nutarties padavė atskirąjį skundą, prašo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – iškelti pareiškėjui bankroto bylą.Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė jokių pagrindų, dėl kurių jam negalėtų būti keliama bankroto byla. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad didžioji dalis įsiskolinimų atsirado dėl jo kaltų ir nusikalstamų veiksmų, nes nusikaltimai buvo padaryti 2003–2005 metais, o teismai nuosprendžiais buvo konstatavę jo asmenybės pasikeitimą, kad jis suvokė nusikaltimų neigiamas pasekmes ir yra linkęs pasitaisyti. Jis visą laiką stengėsi dirbti ir pagal galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams.Teismas neteisingai įvertino ir pareiškėjo nedarbo per paskutiniuosius 6 mėnesius priežastis ir nepagrįstai konstatavo, kad šitaip jis siekia išvengti žalos atlyginimo, nes visą laiką iki 2016 m. jis dirbo ir siekė grąžinti skolas. Šiuo metu jis studijuoja teisę ir neturi galimybių įsidarbinti, nes darbdaviai nesutinka priimti darbuotojo, kuris 4 mėn. per metus praleidžia mokydamasis. Gavęs diplomą jis turės dideles galimybes įsidarbinti bei gauti pakankamai didelį atlyginimą. Teismas neįvertino ir aplinkybės, kad didžiausia kreditorė BUAB „Transima“ neprieštaravo dėl bankroto bylos pareiškėjui iškėlimo, o nesutiko tik VMI.Suinteresuotas asmuo VMI prie LR finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą ir nurodė, kad teismo nutartis teisėta ir pagrįsta. Pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir mano, kad pareiškėjas neatitinka Fizinių asmenų bankroto įstatyme nustatytų reikalavimų, kad jam galėtų būti keliama bankroto byla.Suinteresuotas asmuo BUAB „Transima“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, apelianto skundą palaiko ir prašo jį tenkinti.Suinteresuotas asmuo S. D. atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad skundą palaiko ir prašo jį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta. Byloje kilo ginčas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Pirmosios instancijos teismas atsisakė kelti pareiškėjui bankroto bylą, nes nustatė, kad pareiškėjas neatitinka sąžiningumo kriterijaus, o bankroto bylos iškėlimas pažeistų kreditorių interesus. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog jis neatitinka sąžiningumo kriterijaus, nes didžioji pradelstų įsipareigojimų dalis susidarė dėl padarytų finansinių nusikaltimų. Apeliantas teigia, kad nusikaltimai padaryti seniai – dar 2003–2005 metais, jis suprato nusikaltimų neigiamas pasekmes ir visą laiką stengėsi vykdyti įsipareigojimus kreditoriams.FABĮ paskirtis yra sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad sąžiningo fizinio asmens mokumo atkūrimas galimas tada, kai jo kreditorių reikalavimų patenkinimas užtikrinamas nepažeidžiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Pagal FABĮ 6 straipsnio 1 dalį teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą tuomet, jei nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Nagrinėjamu atveju buvo konstatuota, jog bankroto byla negali būti keliama, nes egzistuoja FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 4 punkte nurodyta sąlyga, t. y. pareiškėjas yra teistas už sukčiavimą pridėtinės vertės mokesčio apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje. Apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, dėl kurių pareiškėjas buvo pripažintas nesąžiningu, ir jų neatkartoja. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad didžiąją pradelstų ir įstatyme nustatytą 25 MMA ribą viršijančių įsipareigojimų dalį sudaro įsipareigojimai dėl nusikalstamų (susijusių su finansiniais nusikaltimais) pareiškėjo veiksmų, už kuriuos jis buvo nuteistas įsiteisėjusiais nuosprendžiais. Pirmosios instancijos teismas išsamiai aptarė nuosprendžius, kuriais pareiškėjas pripažintas kaltu, dėl to teismo nustatytos aplinkybės nebekartotinos. Įvertinus pareiškėjų skolų suvestinę akivaizdu, kad pareiškėjo nemokumą nulėmė iš esmės tik jo paties tyčiniai nusikalstami veiksmai. Apelianto nurodyta aplinkybė, jog nusikalstamos veikos, už kurias jis buvo nuteistas, padarytos daugiau nei prieš 10 metų, neturi įtakos tų veiksmų vertinimui bankroto bylos kėlimo aspektu, nes būtent dėl skolų, kurios iš jo buvo priteistos kaip nusikaltimų pasekmė, jis ir tapo nemokus. Už padarytas nusikalstamas veikas pareiškėjas buvo nuteistas vėliau ir ne vienu nuosprendžiu, o tai paneigia pareiškėjo teiginius, kad jis suprato ir įvertino savo nusikalstamų veiksmų pasekmes. Pareiškėjas teigė, kad jis stengėsi vykdyti įsipareigojimus kreditoriams, tačiau nepateikė jokių tai patvirtinančių duomenų (CPK 178 straipsnis). Priešingai, pareiškėjas nėra sumažinęs savo įsipareigojimų kreditoriams, o bankroto bylos iškėlimu iš esmės siekia juos nurašyti.Apeliacinės instancijos teismas mano, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė pareiškėjo pateiktus duomenis ir pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjui, kaip fiziniam asmeniui, bankroto byla nekeltina Fizinių asmenų bankroto įstatymo 1 straipsnio 1 dalies bei 5 straipsnio 8 dalies 4 punkto pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog bankroto bylos iškėlimas pareiškėjams prieštarautų Fizinių asmenų bankroto įstatymo tikslui – atkurti sąžiningų asmenų mokumą, užtikrinant subalansuotą kreditorių reikalavimų tenkinimą, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros.Apeliantas nurodo ir tai, kad teismas neteisingai įvertino jo nedarbo per paskutiniuosius 6 mėnesius priežastis ir nepagrįstai konstatavo, kad šitaip jis siekia išvengti žalos atlyginimo. Teigia, kad visą laiką iki 2016 m. jis dirbo ir siekė grąžinti skolas. Šiuo metu jis studijuoja teisę ir neturi galimybių įsidarbinti, nes darbdaviai nesutinka priimti darbuotojo, kuris 4 mėn. per metus praleidžia mokydamasis. Gavęs diplomą jis turės dideles galimybes įsidarbinti bei gauti pakankamai didelį atlyginimą. Šie argumentai nepaneigia teismo padarytos išvados, kad turint didelius įsipareigojimus valstybei, kurie buvo nulemti išimtinai paties apelianto kaltų, nusikalstamų veiksmų, nepateisinamas yra jokių darbinių pajamų neturėjimas. Apelianto argumentai, kad jis šiuo metu studijuoja ir dėl to negali rasti darbo, vertintini kritiškai, ypač turint omenyje faktą, kad jis ilgą laiką įvairiose įmonėse dirbo vadovaujamą darbą. Be to, apeliantas studijuoja nuotoliniu būdu, per metus studijoms skiria 4 mėnesius, dėl to turi pakankamai galimybių dirbti likusį laiką ir derinti studijas su darbu. Apelianto teigimu, teismas neįvertino aplinkybės, kad iš esmės tik vienas kreditorius – Valstybinė mokesčių inspekcija – nesutiko su bankroto bylos jam iškėlimu. Apeliacinės instancijos teismas atmeta ši skundo argumentą, kaip neturintį teisinės reikšmės, vertinant apelianto elgesį bei susidariusias skolas sąžiningumo aspektu. Tai, kad kreditoriai BUAB „Transima“ ir S. D. neprieštaravo bankroto bylos apeliantui iškėlimui, nereiškia, kad bankroto byla gali būti keliama, nepaisant kitų jau anksčiau šioje nutartyje aptartų aplinkybių. Tuo labiau, kad paminėti kreditoriai yra susiję su apeliantu tam tikrais ryšiais: BUAB „Transima“ buvo kaltinama nusikalstamų veikų padarymu kartu su apeliantu, jis joje dirbo ir buvo nuteistas už nusikalstamus veiksmus, kreditorius S. D. yra apelianto sūnus, dėl to jo suinteresuotumas apelianto bankrotu bei skolų nurašymu yra akivaizdus (CPK 185 straipsnis).Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-04-20 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta tinkamai įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes, dėl to paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 335–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.