Tauragės apylinkės teismo nutarimas

Tauragės rajono apylinkės teismo teisėja Gražina Gudžiūnienė, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui L. G., institucijos, surašiusios pareiškimą dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo, įgaliotiems atstovams T. T. apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Administravimo ir personalo skyriaus vyriausiajai specialistei L. D., bei Mokestinių prievolių T. T. poskyrio vyriausiajai specialistei V. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje L. G., a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, dirbantis UAB ,, ‘‘ vadovu, gyvenantis sav., traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 50⁶ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. G. nuo 2016-08-01 dirbdamas UAB S. M.“ (toliau – ir Bendrovė), įmonės kodas, (juridinių asmenų registre įregistruota 2007-03-19) vadovu nesilaikė LR CK 6.930¹ straipsnyje nustatyto atsiskaitymų su kreditoriais grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Nuo 2016-08-01- iki 2016-08-28 Bendrovė, vykdydama atsiskaitymus, turėjo galimybę visiškai ar iš dalies laiku sumokėti deklaruotą PVM, tačiau mokesčio nemokėjo, pirmenybę teikė atsiskaitydama su kitais kreditoriais. Toks pinigų mokėjimas galėjo būti atliktas prieš tai atlikus atsiskaitymus įstatymo nustatyta trečiąja eile, kuriai priskirti mokėjimai į valstybės biudžetą ir tuo pažeidė kreditoriaus – valstybės, atstovaujamos VMI, teises. Tokiais veiksmais UAB „“ vadovas L. G. pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą ir padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50⁶ str. 1 d.

Apklaustas teismo posėdžio metu L. G. savo kaltę dėl padaryto pažeidimo pripažino, parodė, kad tai padarė nepiktybiškai, pirmiausia atsiskaitė su kreditoriais, o ne su VMI prie LR F. N., kad mokesčiai nebuvo sumokėti laiku, nes jo bendrovės veikla yra miško ruošimas, jam iš Miškų urėdijos pinigai pervedami iki einamojo mėnesio 5 d., o valstybinei mokesčių inspekcijai PVM mokesčius būtina sumokėti iki einamojo mėnesio 25 d., todėl ir gaunasi vėlavimai. Šiuo metu su mokesčių sumokėjimo klausimais pasikonsultavo su specialistais, daugiau sumokėti mokesčius nevėluos. Padarė išvadas, gailisi. Teismo prašo skirti kuo mažesnę nuobaudą, nes įmonės finansinė padėtis nėra gera, verslas sunkiai vystosi.

Institucijos, pateikusios pareiškimą, - VMI, atstovai palaikė pateiktą pareiškimą. Parodė, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo mokesčius sumoka, šiuo metu pretenzijų jam neturi. L. G. buvo konsultuotas dėl mokesčių sumokėjimo laiku. Palieka teismui spręsti dėl nuobaudos paskyrimo.

Be administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimo, administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas ir L. G. kaltė įrodyta šiais teismo posėdžio metu ištirtais įrodymais:

Iš 2016-08-31 tarnybinio pranešimo dėl administracinės atsakomybės taikymo UAB ,,Skalvos medinčiai‘‘ matyti, kad Bendrovė nesumokėjo 1729 Eur PVM už 2016 m. liepos mėn. bei už birželio mėn. Bendrovė 2016-08-01 dienai buvo skolinga 3682 Eur PVM.

Iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registrui pateikto nuo 2016-08-01 iki 2016-08-28 Bendrovės balanso matyti, kad į bendrovės kasą įnešta 19790 Eur , per tą patį laikotarpį išmokėta 1967,18 Eur, tačiau su Valstybinė mokesčių inspekcija neatsiskaityta. Iš Bendrovės kasos už laikotarpį nuo 2016-08-01 iki 2016-08-31 išmokėtas darbo užmokestis darbuotojams – 7877,178 Eur, avansas prekėms ir paslaugoms pirkti sudaro 2000,00 Eur, bei grąžintos paskolintos lėšos vadovui L. G. sumoje 7800,00 Eur. Iš Bendrovės bankinių išrašų nustatyta, kad per laikotarpį nuo 2016-08-01 iki 2016-08-28 Bendrovė gavo 28882,26 Eur, iš sąskaitų įvairiems atsiskaitymams išleido 27670,57 Eur, pagal patvarkymus 2016-08-05 nurašyta 4186,48 E. V. socialinio draudimo fondo valdybai ir 3683 E. V. mokesčių inspekcijai. Iš Bendrovėje esančių apskaitos operacijų ataskaitų nustatyta, kad Bendrovė nevykdo pareigos laiku mokėti mokesčius ir už 2016 m. rugpjūčio mėn. Bendrovė 2016-09-28 buvo skolinga 1254,72 Eur. Iš duomenų apie piniginių lėšų judėjimą Bendrovėje laikotarpiu nuo 2016-08-01 iki 2016-08-25 nustatyta, kad Bendrovė turėjo finansines galimybes laiku sumokėti PVM už 2016 m. liepos mėn. deklaruotą 1729 Eur PVM, tačiau mokėjimo prievolės nevykdė, teikdama pirmenybę atsiskaitymui su kitais kreditoriais. Bendrovė įstatymais nustatytu laiku deklaruotų mokesčių valstybės biudžetui nesumokėjo.

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 40 str. yra įtvirtintos bendrosios mokesčių mokėtojo pareigos mokestiniuose teisiniuose santykiuose. Pastebėtina, jog minėtoje nuostatoje nurodomas pareigų sąrašas nėra baigtinis, mokesčių mokėtojas privalo atlikti ir kitas MAĮ bei kituose įstatymuose ir lydimuosiuose teisės aktuose numatytas pareigas.

Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 85, 90 str. numatyta, jog, jeigu mokestinis laikotarpis yra kalendorinis mėnuo, mokestinio laikotarpio PVM deklaracija turi būti pateikta ir už mokestinį laikotarpį deklaruota mokėtina į biudžetą PVM suma sumokėta ne vėliau kaip iki kito mėnesio 25 dienos.

CK 6.930¹ str. reglamentuoja skolininko - fizinio ar juridinio asmens, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, atsiskaitymų eiliškumo tvarką. CK 6.930¹ str. 1 d. 3 p. imperatyviai numatyta, jog, kai juridinis asmuo neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, trečiąja eile atsiskaitoma pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus.

Pagal ATPK 50⁶ str. 1 d. įmonių ir įstaigų kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas <...>) užtraukia baudą įmonių ir įstaigų administracijų vadovams ar administratoriams nuo vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų.

Motyvuojamoji dalis

Išanalizavęs ir įvertinęs įrodymų visumą, teismas pripažįsta, kad Bendrovės vadovo L. G. kaltė dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo įrodyta byloje surinktais ir teismo posėdyje išnagrinėtais aukščiau pateiktais įrodymais bei pačio L. G. teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais. Šie duomenys patvirtina, kad L. G., būdamas įmonės vadovu, t. y. atskaitingu asmeniu, organizuodamas ir vykdydamas atsiskaitymus su kreditoriais, nesilaikė CK 6.930¹ str. 1 d. 3 p. numatytos atsiskaitymo su valstybe eiliškumo tvarkos – laikotarpiu nuo 2016-08-01 iki 2016-08-28 nesumokėjo PVM mokesčio, nors vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais. Tokia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veika atitinka ATPK 50⁶ str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį. Todėl asmeniui skirtina administracinė nuobauda.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, jog prisipažino padaręs pažeidimą, dėl jo nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda taikant ATPK 30¹ str. gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Lietuvos A. T. yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos A. T. nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Teismas, įvertinęs nagrinėjamos bylos aplinkybes, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybę ir atsižvelgdamas į administracinės nuobaudos tikslus, daro išvadą, jog L. G. skiriama nuobauda gali būti švelninama. Byloje nenustatyta pažeidėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (LITEKO) nėra duomenų apie L. G. baustumą už analogiško pobūdžio pažeidimus, be to, jis neturi galiojančių administracinių nuobaudų, atsižvelgiama ir į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens turtinę padėtį, į tai, kad buvo panaikintas įsiskolinimas valstybės biudžetui ir žala valstybei nepadaryta. Teismo nuomone, net ir minimalios ATPK 50⁶ str. 1 d. sankcijoje nustatytos nuobaudos skyrimas L. G. prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams. Vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principų kriterijais, teismas sprendžia, jog administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 str., šiuo atveju bus pasiekti pažeidėjui pritaikius ATPK 30¹ str. nuostatas ir paskyrus mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta minimali – 300 Eur baudą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30, 30¹ str., 50⁶ str. 1 d., 287 str. 1 d. 1 p., 302⁴ str. 1 d., 2 d., teismas

nutaria:

L. G. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje ir skirti jam administracinę nuobaudą – 300 Eur (tris šimtus eurų) baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo jam dienos, o apskundus nutarimą – per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per šio kodekso 313 straipsnyje nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).

Baudą sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB bankas „Swedbank“, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AN DNB bankas, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB bankas, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių bankas, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Danske bank A/S Lietuvos filiale, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Nordea B. F. Plc Lietuvos skyriuje, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas 1001, mokėjimo paskirtyje nurodyti administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A2.2.-1866-377/2016.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui T. T. rajono apylinkės teismą.