- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-07-25
- Bylos Nr.
- A5.-4073-1100/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-03302-2019-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Darius Lukaitis
- Pažeidėjas
- A. M., Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Darbo inspekcija) Vilniaus skyriaus vyriausiajam darbo inspektoriui J. V.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. M. (A. M.), a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis Vilniuje, (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
A. M., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) vadovu, esant darbo sutarties požymiams, Ukrainos Respublikos piliečiams V. K. (V. K.) leido dirbti nuo 2019 m. birželio 20 d. iki 2019 m. birželio 28 d. ir S. Z. (S. Z.) leido dirbti nuo 2019 m. birželio 25 d. iki 2019 m. birželio 28 d. statybos objekte Vilniuje, (duomenys neskelbtini), nesudarius rašytinių darbo sutarčių ir teisės aktų tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą.
A. M. šiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 2 dalies ir 43 straipsnio 1 dalies bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – UĮ) 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas ir padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
A. M. teismo posėdžio metu pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi. Paaiškino, kad Ukrainos Respublikos piliečiai, kurie buvo aptikti statybos objekte, Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ir atliko laiptų betonavimo darbus, dirbo neoficialiu bandomuoju laikotarpiu. Jie išdirbo administracinio nusižengimo protokole nurodytus laikotarpius. Asmenys iš karto nebuvo įdarbinti siekiant įsitikinti jų darbo kokybę. Jie turėjo dirbti ne daugiau kaip vieną savaitę, o po to būtų spręstas klausimas dėl darbo sutarčių sudarymo. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, kaip UAB (duomenys neskelbtini) vadovas, žodžiu instruktavo Ukrainos Respublikos piliečius, suteikė šalmus, nes objekte privalu laikytis saugos taisyklių, taip pat davė nurodymus, kokius darbus atlikti. Preliminariai žodžiu buvo tartasi dėl būsimo atlyginimo. Be to, jis neoficialiai suteikė darbuotojams įmonės automobilį, kad jie galėtų atvykti iki darbo vietos. Asmenis pasiūlė vienas pažįstamas, kuris dirba su užsieniečiais.
Šalies argumentai
A. M. administracinio nusižengimo protokole nurodė, kad pripažįsta padaręs administracinį nusižengimą ir gailisi (b. l. 2).
Nelegalaus darbo tyrimo akte Nr. NDA 0801-1612 užfiksuota, kad 2019 m. birželio 28 d. darbo inspektoriai kartu su Valstybinės mokesčių inspekcijos specialistais atliko patikrinimą statybos objekte Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ir nustatė, kad vidaus laiptų betonavimo darbus atliko Ukrainos Respublikos piliečiai V. K. ir S. Z., kurie paaiškino, kad dirba UAB (duomenys neskelbtini), dėl darbo tarėsi su A. M.. Patikrinus įmonės „Sodros“ duomenis, asmenų įmonės apdraustųjų sąraše nebuvo. V. K. paaiškino, kad dirba nuo 2019 m. birželio 20 d. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), betonuoja laiptus, dėl darbo tarėsi su A., įrankius ir medžiagas taip pat davė A., jo darbo užmokestis – 4 Eur per valandą. S. Z. paaiškino, kad UAB (duomenys neskelbtini) dirba išbandymo laikotarpiu tris dienas, vadovas A. supažindino su darbo tvarka ir davė šalmą, su A. sutarė dėl darbo užmokesčio – 5 Eur per valandą. Ar pasirašė darbo sutartį, nežino. A. M. paaiškino, kad įmonė atlieka laiptų betonavimo darbus sudariusi sutartį su rangovu UAB (duomenys neskelbtini), įmonės darbuotojai objekte nedirba, rasti užsieniečiai yra komandiruoti iš Lenkijos, tačiau įmonė nepateikė jokių dokumentų. Tyrimo metu nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad užsieniečiai buvo komandiruoti iš Lenkijos į UAB (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis surinkta medžiaga, buvo nustatyta, kad šalis siejo darbo santykiai, tačiau asmenys nebuvo įdarbinti įstatymų nustatyta tvarka (b. l. 3–4).
V. K. 2019 m. birželio 28 d. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad jis nuo 2019 m. birželio 20 dirba Vilniuje, (duomenys neskelbtini), tinkuoja laiptus. Į darbą atveždavo A. su autobusiuku, dėl darbo buvo sutaręs su A., specialiųjų rūbų negavo, instruktažo nebuvo, apgyvendinimu rūpinosi A., buvo sutartas darbo užmokestis – 4 Eur per valandą (b. l. 6–7).
S. Z. 2019 m. birželio 28 d. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad įmonėje dirba tris dienas, vadovas yra A., kuris davė šalmą ir išdėstė instruktažą dėl darbų saugos. Taip pat su A. buvo sutaręs dėl darbo užmokesčio – 5 Eur per valandą, dirba nuo 7 val. iki 17 val., žodine forma. Ar yra pasirašęs darbo sutartį, nežino, tačiau yra pasirašęs dokumentus. Šiuo metu dirba išbandymo laikotarpiu (b. l. 10–11).
„Sodros“ duomenimis, UAB (duomenys neskelbtini) apdraustųjų sąraše nėra V. K. ir S. Z. (b. l. 14).
Iš statybos rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta sutartis dėl darbų atlikimo Vilniuje, (duomenys neskelbtini), esančiame name (b. l. 15).
Nuotraukose yra užfiksuoti V. K. ir S. Z., kurie yra statybų objekte (b. l. 16–17).
Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro pagrindinių duomenų išraše nurodyta, kad A. M. yra UAB (duomenys neskelbtini) vadovas (b. l. 18).
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
ANK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už nelegalų darbą.
UĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.
DK 42 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Šis reikalavimas netaikomas tais atvejais, jeigu asmuo priimamas į darbą pagal darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad asmens darbo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, ir kai pagal Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus arba Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis šiam asmeniui yra taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai socialinio draudimo srityje. Tuo tarpu 43 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad darbo sutartis sudaroma raštu dviem egzemplioriais.
Teismas, ištyręs administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad A. M. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą. A. M. teismo posėdžio metu sutiko su padarytu administraciniu nusižengimu, paaiškino jo padarymo aplinkybes. Be to, A. M. neteisėtus veiksmus patvirtina byloje surinkti rašytiniai įrodymai: nelegalaus darbo aktas Nr. NDA 0801-1612, V. K. ir S. Z. rašytiniai paaiškinimai, byloje esančios nuotraukos, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro pagrindinių duomenų išrašas, statybos rangos sutartis tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini). Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių nelegalaus darbo aktą Nr. NDA 0801-1612 surašęs vyriausiasis darbo inspektorius J. V., tiesiogiai dalyvavęs patikrinime, taip pat darbuotojai V. K. ir S. Z. būtų suinteresuoti rašytiniuose dokumentuose nurodyti tikrovę neatitinkančias aplinkybes ar apkalbėti A. M., tuo labiau kad šiuos rašytinius įrodymus patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, taip pat jie iš esmės atitinka administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimus.
Byloje nustatyta, kad A. M. bylai reikšmingu laiku buvo UAB (duomenys neskelbtini) vadovas. Ši įmonė buvo įsipareigojusi atlikti statybos rangos darbus statybos objekte Vilniuje, (duomenys neskelbtini). 2019 m. birželio 28 d. atliekant patikrinimą aptariamame objekte, buvo nustatyta, kad jame Ukrainos Respublikos piliečiai V. K. ir S. Z., apsirengę darbiniais rūbais, dirba vidaus laiptų betonavimo darbus atitinkamai nuo 2019 m. birželio 20 d. ir 2019 m. birželio 25 d. iki 2019 m. birželio 28 d. Minėti Ukrainos Respublikos piliečiai savo rašytiniuose paaiškinimuose patvirtino, kad jie dėl darbo sąlygų, darbo užmokesčio tarėsi būtent su A. M.. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teismo posėdžio metu pripažino, kad jis davė nurodymus Ukrainos Respublikos piliečiams dėl atliktino darbo, instruktavo juos, suteikė šalmus, be to, neoficialiai suteikė jiems įmonės automobilį vykti iki darbo vietos. Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad V. K. ir S. Z. buvo pavaldūs administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vadovaujamos UAB (duomenys neskelbtini) darbo tvarkai, jie atliko darbo funkcijas šios įmonės naudai. Kita vertus, byloje nėra duomenų, kad UAB (duomenys neskelbtini), esant darbo santykiams, sudarė su V. K. ir S. Z. rašytines darbo sutartis ir teisės aktų tvarka pranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą. Tokią išvadą patvirtina objektyvus įrodymas – „Sodros“ duomenys apie UAB (duomenys neskelbtini) apdraustųjų sąrašą, kuriame V. K. ir S. Z. nėra.
Teismas daro išvadą, kad pagal administracinio nusižengimo protokole nurodytas aplinkybes A. M. nesilaikė DK 42 straipsnio 2 dalyje ir 43 straipsnio 1 dalyje, UĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytos asmenų įdarbinimo tvarkos ir darbdaviui kylančių pareigų, todėl jis padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.
IV. Administracinės nuobaudos skyrimo motyvai
ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta bauda užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų.
Baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 2 dalis).
A. M. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas A. M. administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (padarytas administracinis nusižengimas, susijęs su asmens darbu ir socialinėmis teisėmis, šiuo atveju nelegaliai dirbo du asmenys: vienas dirbo keturias dienas, o kitas – devynias dienas), kaltės formą (administracinis nusižengimas padarytas tyčia), į nustatytą vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančią aplinkybių nebuvimą, taip pat į jo asmenybę. A. M. dirba, baustas administracine tvarka, tačiau visas paskirtas baudas yra sumokėjęs (b. l. 19–24), duomenų apie jo teistumą nėra (b. l. 25). Be to, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo augina du mažamečius vaikus (b. l. 27). Atsižvelgtina ir į tai, kad A. M. tyrimo metu bendradarbiavo su Darbo inspekcija dėl visų bylai reikšmingų aplinkybių nustatymo.
Teismas, įvertinęs visas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad šiuo atveju administracinių nuobaudų paskirtis, nustatyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekta A. M. paskyrus ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą administracinę nuobaudą – baudą, kurios dydis yra minimalus (1000 Eur). Teismo vertinimu, tokia minimali nuobauda yra tinkama, išskirtinių aplinkybių nagrinėjamoje byloje nenustatyta, pagrindų taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 95 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
A. M. (A. M.) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 19103649414.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).
Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.