Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

1.2.25.4.5., 1.1.3.3., 1.1.7.2.5., 1.1.8.10.3., 1.1.8.10.5., 1.1.11.9., 2.1.15.3., 2.4.6.3.1.,2.4.6.3.2., 2.4.6.3.4.

2009 m. kovo 2 d.

Vilniaus apygardos teismo baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes Jurates Damanskienes,

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo A. P. ir jo gynejo advokato Jono Skruzdžio apeliacini skunda del Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2008 m. gruodžio 10 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 144 str. laisves atemimu 1 (vieneriems) metams; pagal BK 281 str. 5 d. – laisves atemimu 6 (šešeriems) metams. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d. paskirtos bausmes subendrintos dalinio sudejimo budu ir paskirta laisves atemimo bausme – 6 (šešeri) metai 6 menesiai. Vadovaujantis BK 63 str. 9 d., paskirta bausme subendrinta su Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2008-06-12 nuosprendžiu paskirta neatlikta bausme ir paskirta galutine laisves atemimo bausme - 7 (septyneri) metai ir 6 (šeši) menesiai.

Iš A. P. nukentejusiosios L. A. naudai priteista 2000 Lt už advokato pagalba, 780 Lt už patirta turtine žala ir 199 579 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustate:

A. P. nuteistas už tai, kad vairuodamas keliu transporto priemone, pažeide keliu eismo saugumo taisykles, del ko ivyko eismo ivykis, del kurio žuvo žmones ir buvo sutrikdyta kitu žmoniu sveikata bei sukeles pavoju ir turedamas pareiga rupintis nukentejusiais asmenimis jiems nepagelbejo, kai grese pavojus šiu žmoniu gyvybei, nors turejo galimybe suteikti jiems pagalba: 2007-06-24 apie 10.54 val. vairuodamas E. B. priklausanti automobili „C. V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas Laisves prospektu, Vilniuje, link Savanoriu prospekto ties visuomeninio transporto stotele „Parodu rumai“ pažeide Keliu eismo taisykliu 51, 53, 172 punkto reikalavimus: pasirinkdamas važiavimo greiti neatsižvelge i važiavimo salygas, del ko vairuojamas automobilis nuvažiaves nuo kelio važiuojamosios dalies apvirto. Del šio eismo ivykio automobilio „C. V.“ keleivis A. K. žuvo ivykio vietoje, keleivis R. A. 2007-06-24 mire Vilniaus greitosios pagalbos universitetineje ligonineje, keleive V. Š. 2007-06-29 mire Vilniaus greitosios pagalbos universitetineje ligonineje, keleiviams D. B. ir P. K. buvo nesunkiai, o keleiviui A. I. - nežymiai sutrikdyta sveikata.

Taip pat, A. P. 2007-06-24 apie 10.54 val. Laisves prospekte, Vilniuje, ties visuomeninio transporto stotele „Parodu rumai“ po eismo ivykio, kuri pats sukele, turedamas pareiga rupintis nukentejusiais asmenimis: A. K., R. A., D. B., A. I., P. K. ir V. Š., kai grese pavojus pastaruju gyvybei, turedamas galimybe suteikti jiems pagalba nepagelbejo, pasišalindamas iš eismo ivykio vietos.

Apeliantu nuomone, pagal BK 144 str. A. P. išteisintinas, nes po autoivykio jis padejo nukentejusiajam A. I. išsilaisvinti iš automobilio, iškviete greitaja medicinine pagalba ir tik po to, pamates kas ivyko, budamas šoko busenoje pasišalino iš ivykio vietos.

Skundu prašoma A. P. atsakomybe lengvinanciomis aplinkybemis pripažinti tai, jog nusikalstamos veikos padarymui turejo itakos rizikingas nukentejusiuju elgesys, kuris itakojo nukentejusiuju sužalojimo pasekmes bei žalos atsiradima bei, kad jis nusikalto budamas nepilnametis.

Skiriant bausme, apeliantu nuomone, teismas turejo atsižvelgti i nepilnameciams skiriamu bausmiu ypatumus (BK 80-91 str.), vadovautis BK 1 str. nuostatomis, Konstitucinio Teismo 2004-01-26 nutarimu, Aukšciausiojo Teismo 2004-08-10 išaiškinimais ir pritaikius BK 62 str. taisykles skirti A. P. švelnesne bausmes ruši.

Nors ankstesneje skundo dalyje apeliantai praše A. P. pagal BK 144 str. išteisinti, taciau veliau prašo skiriant galutine bausme taikyti bausmiu apemimo principa.

Apeliantu nuomone, apylinkes teismas, spresdamas L. A. civilinio ieškinio klausima, nesilaike Civilinio kodekso, Civilinio proceso kodekso reikalavimu, nesilaike sažiningumo, teisingumo ir protingumo kriteriju. Skunde teigiama, jog nustatydamas žalos dydi, teismas turejo atsižvelgti i paties R. A. netinkama elgesi bei i tai, kad žuvusiojo motina – civiline ieškove L. A. nepagristai praše priteisti turtine žala už kapavietes irengima. Taciau teismas neatsižvelge, jog šias išlaidas sudaro šeimos, o ne vieno asmens kapavietes irengimas, todel jos turetu buti mažinamos tris kartus ir priteistina tik 533,33 Lt. Apylinkes teismas šiuo klausimu nepasisake, nukentejusiosios pateiktu dokumentu neanalizavo. Apeliantu nuomone, remiantis CK normomis, gali buti atlyginami tik tie nuostoliai arba negautos pajamos, kurias asmuo butu gaves, jeigu nebutu neteisetu veiksmu. Jeigu atlyginama daugiau nei iš tikruju padaryta žalos, atliekamas ne kompensavimo, o baudimo funkcija, nukentejusiosios gauta suma ivertinama kaip nepagristas praturtejimas. Priteisdamas L. A. neturtinei žalai atlyginti 200 000 Lt, teismas, apeliantu teigimu, viršijo protingumo ir sažiningumo ribas, neatsižvelge i paties R. A. kalte ir jo dideli nerupestinguma, padare išvadas, prieštaraujancias faktinems bylos aplinkybems.

Teismo posedyje nuteistojo gynejas ir nukentejusysis A. I. praše apeliacini skunda patenkinti, prokurore praše skunda tenkinti iš dalies, skirti A. P. švelnesne bausme pagal BK 281 str.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apylinkes teismas ištyre byloje esancius irodymus, nepažeisdamas BPK 20 str., 301 str. reikalavimu, teisingai juos ivertino ir pagristai nuteistojo A. P. nusikalstamus veiksmus kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 144 str., 281 str. 5 d.

Del A. P. kaltes pagal BK 281 str. 5 d.

A. P. kalte, ivykdžius nusikalstama veika, kvalifikuota pagal BK 281 str. 5 d., pilnai irodyta tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek byla nagrinejant teisme surinktais ir ivertintais irodymais, o butent: nuosekliais nukentejusiuju parodymais, specialistu išvadomis, apžiuros protokolais, kita baudžiamosios bylos medžiaga.

Iš bylos medžiagos seka, jog A. P. niekas nesiule vairuoti automobili, jis buvo šio sumanymo iniciatorius. Kaip matyti iš liudytojo E. S. parodymu, duotu ikiteisminio tyrimo metu, 2007-06-24 bunant pas R. A. namuose, A. P. R. A. klausinejo, kur yra automobilio, priklausancio pastarojo pateviui E. B., rakteliai, o juos radus sekcijoje – ragino važiuoti pas merginas. Be to, išejus i kiema, A. P. paeme iš R. A. automobilio raktelius ir ji atrakines, isedo i vairuotojo vieta ( t. 1, b.l. 148).

Atkreiptinas demesys ir i ta aplinkybe, jog A. P., neturedamas vairuotojo pažymejimo, prie automobilio vairo sedo galimai ne pirma karta, t.y. Keliu eismo taisykliu reikalavimus ignoravo ir anksciau. Byloje yra duomenu – liudytojo G. M. parodymai, iš kuriu seka, jog nuteistasis 2007-06-24 ryta buvo atvykes pas jo sugyventines dukra Ele ir kviete pasivažineti automobiliu, taciau ši atsisake (t. 1, b.l. 149-150).

Apeliacinio skundo argumentai, kad autoivykis ivyko del to, jog A. P., važiuojant Laives prospektu, kažkas sugriebe už rankos ir jis nesuvalde automobilio, atmestini kaip nepagristi. Ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis parode, jog vairuojant automobili „C. V.“, važiuojant Laisves prospektu, ji kažkas pakviete, jis atsisuko, nusuko vaira ir automobilis tapo nevaldomu (t. 1, b.l. 201-203), o teismo posedžio metu A. P. parode, kad iš sedinciuju automobilyje, kažkas ji patrauke už rankos ir jis nesuvaldes automobilio apvirto ( t.2, b.l. 91). Be to, nors ikiteisminio tyrimo metu nukentejusysis parode, jog A. P., vairuojant automobili kažkas patempe už peties, teismo posedžio metu jis patvirtino, kad nemate, jog kas nors patemtu A. P. už rankos jam vairuojant (t. 1, b.l. 115, t. 2, b.l. 93).Taigi, prieštaringi nuteistojo parodymai vertintini kritiškai kaip gynybine jo pozicija, todel teigti, jog autoivykis ivyko ne del A. P., o del važiavusiu nukentejusiuju kaltes nera pagrindo.

Apeliaciniame skunde teigiama, jog patys nukentejusieji pažeide KET taisykles – važiavo A. P. vairuojamu automobiliu neprisisege saugos diržais ir ivykio pasekmes – sužalojimai / žutys kilo del ju paciu kaltes. Šie apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagristi. Kaip nustatyta KET taisykliu 51 p., eismo dalyviai privalo išmanyti saugaus eismo taisykles ir ju laikytis. Byloje negincijamai irodyta, kad A. P. neturejo vairuotojo pažymejimo. Nors pats nuteistasis teismo posedžio metu teige, kad lankes vairavimo kursus (t. 2, b.l.91), apie tai byloje duomenu nera. KET taisykliu 53 p. reikalaujama, kad eismo dalyviai elgtusi taip, jog nesukeltu pavojaus kitiems eismo dalyviams. Kaip matyti iš nukentejusiojo A. I. parodymu, duotu ikiteisminio tyrimo metu bei teisme ir A. P. parodymu teismo posedyje, A. P., vairuodamas automobili „C. V.“, žymiai viršijo leistina greiti, važiavo virš 100 km per valanda greiciu (t. 1, b.l. 114-115, t. 2 b.l. 91, 93). Iš keliu eismo ivykio vietos apžiuros protokolo, eismo ivykio vietos plano ir kt. matyti, jog A. P. vairuojamas automobilis, nuvažiavo nuo kelio, atsitrenke ir apvirto ( t. 1, b.l.6-29), ko pasekoje ir žuvo A. K., R. A. ir V. Š..

A. P. ir jo gynejas apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas, priimdamas nuosprendi, nepagristai remesi teismo medicinos specialistu išvadomis, kuriose nurodyta, jog nukentejusiesiems sužalojimai galejo buti padaryti tiek sedint vairuotojo, tiek keleivio vietoje, nukentejusiuju parodymais ir tai pripažino objektyviais bylos irodymais bei atmete prašyma iškviesti i posedi teismo medicinos eksperta E. S. tikslu išsiaiškinti, ar saugos diržu panaudojimas butu pakeites ivykio baigti. Šie skundo argumentai atmestini kaip nepagristi.

Kolegijos nuomone, tiek teismo medicinos specialistu išvados, tiek nukentejusiuju parodymai teisetai pripažinti irodymais ir jai apylinkes teismas pagristai remesi priimdamas nuosprendi.

Akivaizdu, jog atlikti tardymo eksperimenta ar surinkti kitus naujus irodymus, turincius reikšmes bylai po ivykio praejus ilgam laiko tarpui šiuo metu neimanoma.

Tai, kad nukentejusieji buvo neprisisege saugos diržu, esant anksciau išdestytoms aplinkybems, nesudaro pagrinda pripažinti A. P. nekaltu del autoivykio. Atkreiptinas demesys i tai, kad iš A. P. vairuojamo automobilio po autoivykio iškrito 5 asmenys, kurie buvo neprisisege diržu, taciau mirtinus sužalojimus patyre trys iš ju. Kiti – D. B. ir P. K. buvo sužaloti nesunkiai. Todel neabejotina, jog nukentejusiesiems padarytu sužalojimu sunkuma itakojo ir kitos aplinkybes (važiavimo greitis, automobilio nesuvaldymas ir kt.), o ne saugos diržu nepanaudojimas. Taigi, nuteistojo veiksmai buvo kilusiu pasekmiu butina salyga, t.y. priežastinis ryšys tarp kaltininko veiksmu ir kilusiu pasekmiu pilnai irodytas. A. P. nusikalstami veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 281 str. 5 d.

Kolegijos nuomone, apylinkes teismas pagristai netenkino gynybos prašymo kviesti i posedi teismo medicinos specialista bei skirti nauja ekspertize, nes gynejo ir teisiamojo keliami klausimai del nukentejusiuju sužalojimu sunkumo pobudžio bei kilmes išnagrineti. Ivertindamas byloje surinktus irodymus, apylinkes teismas BPK 20 str. reikalavimu nepažeide.

Del A. P. kaltes pagal BK 144 str.

Taip pat, apeliaciniame skunde nurodoma, jog nuteistasis suteike pagalba po ivykio nukentejusiesiems, iškviete jiems greitaja pagalba ir tik po to pasišalino, todel jis išteisintinas pagal BK 144 str. Šie apeliantu teiginiai prieštarauja bylos aplinkybems.

Iš bylos seka, jog pradejus ikiteismini tyrima šioje byloje ir išsiaiškinus, kas 2007-06-24 sukele autoivyki, 2007-06-28 buvo paskelbta A. P. operatyvine paieška (t.1, b.l. 165), 2007-07-03 jis pats atvyko i policijos komisariata.

Be to, ikiteisminio tyrimo metu liudytojas G. M. parode, kad A. P. buvo pas ji atvykes taksi automobiliu tuoj po autoivykio, jam buvo sužeista ranka, bet nuo medicinines pagalbos atsisake. Jis pasakojo, kad vairavo automobili, jo nesuvaldes apvirto ir iš ivykio vietos išsigandes pabego, teige, kad nukentejusieji draugai kvepavo, ar kas nors žuvo - nesake (t. 1, b.l. 149-150).

Be to, iš bylos medžiagos matyti, jog autoivykyje nukentejusiesiems asmenims medicinine pagalba telefonu iškviete M. B. (t.1, b.l.151-152). 2007-06-25 A. P. kreipesi i VGUL medikus, paaiškino, kad susižalojes krisdamas nuo motorolerio, apie ši autoivyki jis niekam nepraneše. Po 2 dienu jis savavališkai pasišalino iš ligonines (t.1, b.l.174).

Pagal BK 144 str. atsako tas, kas sukeles pavoju nepagelbejo nukentejusiajam asmeniui, kai grese pavojus šio žmogaus gyvybei, nors turejo galimybe suteikti jam pagalba. Kaip seka iš bylos medžiagos, A. P. sukeles autoivyki ir matydamas, jog sukelti sunkus padariniai iš eismo ivykio pasišalino. Nors nukentejusysis A. I. teismo posedyje parode, jog A. P. apvirtus automobiliui padejo jam išlipti (t.2, b.l. 94), ši aplinkybe nesudaro pagrindo teigti, jog nukentejusiesiems jis suteike pagalba. Be to, pats A. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme patvirtino, jog ištiktas šoko iš ivykio vietos pasišalino, palikes nukentejusiuosius autoivykio vietoje, nesuteikus jiems pagalbos ( b.l. 201-202, t.1, b.l. 91, t.2). Ta aplinkybe, kad eismo ivykis ivyko Vilniaus mieste, kur yra žmoniu, kurie veliau iškviete medikus, baudžiamosios atsakomybes pagal BK 144 str. nepašalina. Taigi, A. P. veika pagal BK 144 str. kvalifikuota teisingai.

Del bausmes skyrimo

Apeliantai skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaike Baudžiamojo kodekso normas, nustatancias bausmes skyrima, ir prašo sušvelninti A. P. bausme, ivertinti tai, jog jis nusikalto budamas nepilnameciu.

Nepilnameciu baudžiamosios atsakomybes ypatumai reglamentuoti BK vienuoliktojo skyriaus nuostatomis. Šio skyriaus 91 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nepilnameciui skiria bausme, vadovaudamasis bendrais bausmiu skyrimo pagrindais ir šiame skyriuje numatytais ypatumais, o 3 dalyje nustatyta, kad kai skiriama laisves atemimo bausme nepilnameciui, jos minimuma sudaro puse minimalios bausmes, numatytos šio kodekso straipsnio, pagal kuri teisiamas nepilnametis, sankcijoje. Be to, Lietuvos Aukšciausiojo Teismo senato 1999 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 23 „Del teismu praktikos taikant bendruosius bausmiu skyrimo pradmenis“ 2 punkte teismams išaiškinta, jog vadovaudamasis teisine samone teismas turi tinkamai pritaikyti istatyma konkreciam atvejui, siekti, kad paskirtoji bausme butu teisinga ir kad butu pasiekti bausmes tikslai. Šio nutarimo 5 punkte pabrežta, jog kaltininko asmenybes ivertinimas yra svarbi teisingos bausmes parinkimo salyga; ivertindamas kaltininko asmenybes pavojinguma bei parinkdamas bausmes dydi, teismas turi kreipti ypatinga demesi i tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, del kitu asmenu itakos arba nepalankiai susikloscius aplinkybems, ar kaltininko antivisuomenines nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikaltimo padarymo.

Pagal BK 91 str. 3 d., terminuota laisves atemima nepilnameciui teismas gali skirti, jeigu yra pagrindas manyti, kad kitos rušies bausmiu nepilnamecio nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, arba jeigu nepilnametis padare sunku ar labai sunku nusikaltima.

Iš bylos medžiagos matyti, jog A. P. atžvilgiu iki skundžiamo nuosprendžio buvo priimti keturi apkaltinamieji nuosprendžiai už jo ivykdytus smurtinius nusikaltimus. Visos veikos buvo padarytos iki 2007-06-24, t.y. iki autoivykio dienos. Visais atvejais A. P. atžvilgiu buvo taikomas bausmes vykdymo atidejimas, taikant atitinkamus ipareigojimus. Akivaizdu, kad išvadu iš to A. P. nepasidare, elgesi antivisuomeniškai.

Ši aplinkybe itin neigiamai charakterizuoja A. P.. Skundžiamu nuosprendžiu jis nuteistas už veika, padaryta del neatsargumo (nusikalstamo nerupestingumo forma (BK 16 str. 3 d.), kurios pasekoje žuvo net trys jauni žmones ir trys buvo sužaloti. Konstatuotina, jog. nuteistojo A. P. nusikalstamiems polinkiams pakeisti jau išnaudotos kitos baudžiamajame kodekse numatytos galimybes. Todel kolegijos nuomone, A. P. skirtina reali laisves atemimo bausme, kurios dydis nustatomas, vadovaujantis BK 91 str. 3 d. nuostata (t.y. laisves atemimo bausmes nepilnameciui minimuma sudaro puse minimalios bausmes, numatytos BK straipsnio, pagal kuri teisiamas nepilnametis, sankcijoje).

Skundžiamu apylinkes teismo nuosprendžiu A. P. nuteistas už dvi nusikalstamas veikas, kvalifikuotas pagal BK 281 str. 5 d. ir BK 144 str. 1 d.

Pažymima, kad nagrinedamas apeliacine byla, teismas gali švelninti paskirtaja bausme tuomet, jeigu paskirta bausme susijusi su netinkamu BK Bendrosios ar Specialiosios dalies normu pritaikymu.

Teiseju kolegijos vertinimu, skiriant A. P. bausme už nusikalstama veika pagal BK 281 str. 5 d., be nuosprendyje nurodytu aplinkybiu, atsižvelgtina i nusikaltimo aplinkybes, i tai, jog jis pilnai prisipažino ir nuoširdžiai galisi nusikaltes, jo atsakomybe sunkinanciu aplinkybiu nebuvima, i tai, jog jis jauno amžiaus, anksciau neteistas realia laisves atemimo bausme, todel apeliacines instancijos teismo nuomone, yra pakankamas pagrindas švelninti jam nuosprendžiu paskirta bausme. Apylinkes teismas, spresdamas A. P. skirtinos bausmes klausima netinkamai pritaike baudžiamaji istatyma, neatsižvelge i tai, jog nusikaltimo padarymo metu jis buvo nepilnametis, A. P. atžvilgiu netaike BK XI skyriaus nuostatu bei neteisingai paskyre A. P. bausme, todel nuosprendis keiciamas BKP 328 str. 1 p., 2 p. pagrindu. Kolegijos nuomone, jam skirtina reali laisves atemimo bausme savo dydžiu atitinkanti 281 str. 5 d. vidurki.

Skirdamas A. P. bausme už jo padaryta nusikalstama veika pagal BK 144 str. 1 d., pirmosios instancijos teismas atsižvelge i jo padarytos nusikalstamos veikos pobudi, pavojingumo laipsni, i kaltes forma, veikos motyvus ir tikslus bei i kaltinamojo asmenybe charakterizuojancius duomenis. Kolegijos nuomone, paskirtoji bausme tiek savo rušimi, tiek dydžiu nera aiškiai per griežta, ji atitinka BK 54 str. nurodytus bendruosius bausmes skyrimo pagrindus, todel švelninti ja nera teisinio pagrindo.

Apylinkes teismas, subendrindamas jam paskirtas bausmes dalinio bausmiu sudejimo budu (BK 63 str. 4 d.), baudžiamojo istatymo reikalavimu nepažeide. Veikos, už kurias nuteistas A. P., labai skiriasi pagal pavojinguma ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamu veiku rušims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius, todel teismas negalejo bausmiu subendrinti apemimo budu. Šiuo atveju bausmes galejo buti tik visiškai ar iš dalies sudedamos, todel apeliacinio skundo motyvas šiuo klausimu netenkintinas.

Del turtines ir neturtines žalos

Pagal baudžiamojo proceso istatyma kiekvienas asmuo, pripažintas nukentejusiuoju, turi teise reikalauti, kad butu nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstama veika padares asmuo, taip pat gauti del nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginima. Todel asmuo, del nusikalstamos veikos patyres turtines ar neturtines žalos, turi teise baudžiamajame procese pareikšti itariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilini ieškini (Lietuvos Respublikos BPK 109 str.). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, irodinejamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, taciau, kai nagrinejant civilini ieškini baudžiamojoje byloje kyla klausimu, kuriu sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

Nukentejusioji L. A. ieškini del nusikaltimu padarytos turtines žalos atlyginimo pareiške ikiteisminio tyrimo metu. Atsižvelgiant i išvardintas aplinkybes ir ivertinus baudžiamosios bylos duomenis, kolegija konstatuoja, kad apylinkes teismas netinkamai išsprende turtines žalos dydžio klausima.

Apylinkes teismas nuosprendžiu patenkino L. A. ieškini 780 Lt sumai už turetas sunaus laidojimo išlaidas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, L. A. gavo 780 Lt laidojimo pašalpa iš civilinio atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“, todel L. A. turtine žala - 780 litu nepriteistina ( t. 2, b.l. 70-71).

Apylinkes teismas tenkino nukentejusiosios L. A. civilini ieškini del neturtines žalos priteisimo ir iš A. P. priteise 199 579 Lt.

Pagal civilini istatyma neturtine žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukretimas, emocine depresija, pažeminimas, reputacijos pablogejimas, bendravimo galimybiu sumažejimas ir kita, teismo ivertinta pinigais. Neturtine žala atlyginama visais atvejais, kai padaryta del nusikaltimo, asmens sveikatai ar del asmens gyvybes atemimo bei kitais istatymu numatytais atvejais.

Lietuvos Aukšciausiasis Teismas yra ne karta akcentaves, kad neturtines žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali buti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtines žalos tiksliai ivertinti pinigais neimanoma. Istatymas numato pinigine satisfakcija, kuria turi buti siekiama kiek imanoma teisingiau kompensuoti nukentejusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-371/2003, 2004 m. vasario 18 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-16/2004).

Civilinis istatymas nenustato atlygintinos neturtines žalos minimumo ar maksimumo – ja kiekvienoje byloje, del kiekvieno nukentejusiojo turi ivertinti teismas. Ivertindamas neturtine žala pinigais, nustatydamas jos dydi, teismas privalo atsižvelgti i jos pasekmes, šia žala padariusio asmens kalte, jo turtine padeti, padarytos turtines žalos dydi bei kitas turincias reikšmes bylai aplinkybes, taip pat sažiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 1 d., 2 d.). Vertybiniai teisingumo, protingumo, sažiningumo kriterijai yra bendrieji teises principai, konkrecioje situacijoje užtikrinantys priešingu interesu pusiausvyra, atsižvelgiant i situacijos ypatumus. Todel teismai, priteisdami asmeniui kitu asmenu nusikalstama veika padaryta neturtine žala, atsižvelgia ne tik i nukentejusiojo, bet ir i pagristus kaltininko interesus, t.y. i kaltininko turtine padeti, žalos padarymo aplinkybes ir kt. Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentejusiojo ir kaltininko skirtingu interesu pusiausvyros (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegijos 2006 m. gruodžio 12 d. nutartis, bylos Nr. 2K-669/2006).

Kolegija, išnagrinejusi baudžiamaja byla, daro išvada, jog apylinkes teismas, priteisdamas nukentejusiajai L. A. 199 597 Lt neturtines žalos atlyginimui, nepakankamai atsižvelge i visus neturtines žalos dydžio ivertinimui reikšmingus kriterijus.

Kaip matyti iš faktiniu bylos duomenu, A. P. nusikalstamais veiksmais buvo sukeltos sunkios ir neatstatomos pasekmes – eismo ivykio metu žuvo jaunas žmogus. Akivaizdu, jog ši netiketa netektis nukentejusiajai (žuvusiojo motinai) sukele skaudžius dvasinius išgyvenimus, emocinius sukretimus, neigiamai paveike jos gyvenima, žlugo šeimos ateities planai.

Kita vertus, A. P. žala padare veikdamas neatsargiai, t.y. samoningai nesieke sukelti nukentejusiajai dvasiniu ir moraliniu išgyvenimu, nusikaltimo padarymo metu buvo blaivus, jauno amžiaus. Turi buti atsižvelgta ir i A. P. turtine padeti: bylos duomenimis A. P. turtine padetis nera gera. Jis nedirba, nuosavybes teise iregistruotu nekilnojamuju daiktu, esanciu Lietuvos Respublikoje, nuteistasis neturi, be to, byloje yra duomenu, jog kiti nukentejusieji yra pareiške civilinius ieškinius civilinio proceso tvarka žalai atlyginti iš A. P.. Todel, šiuo konkreciu atveju, žala padariusio asmens neatsargi kaltes forma ir jo turtine padetis yra tos aplinkybes, del kuriu neturtines žalos dydis mažintinas, nes priteistos sumos išieškojimas gali tapti neimanomu.

Esant šioms aplinkybems, apylinkes teismo nuosprendis dalyje del neturtines žalos priteisimo keistinas, neturtines žalos dydis nukentejusiajai L. A. mažintinas iki 100 000 Lt.

Rezoliucinė dalis

nusprende:

Vilniaus rajono apylinkes teismo 2008 m. gruodžio 10 d. nuosprendi pakeisti: pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. paskirta bausme sušvelninti ir paskirti laisves atemimo bausme - 4 (ketverius) metus; pagal BK 144 str. 1 d. paskirta bausme - palikti nepakeista. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudejimo budu ir paskirti laisves atemima 4 (ketveriems) metams 6 (šešiems) menesiams.

Lietuvos Respublikos BK 63 str. 9 d. pagrindu paskirta bausme subendrinti su Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2008-06-12 nuosprendžiu paskirta neatlikta bausme ir galutine bausme paskirti laisves atemima 5 (penkeriems) metams 6 (šešiems) menesiams.

Panaikinti nuosprendžio dali, kuria iš A. P. L. A. priteistas turtines žalos atlyginimas - 780 litu.

Pakeisti nuosprendžio dali , kuria iš A. P. L. A. priteistas neturtines žalos atlyginimas ir priteisti iš A. P. L. A. 100 000 litu neturtinei žalai atlyginti.

Kita nuosprendžio dali palikti nepakeista.