Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Pranešėja R.Valentinienė Teisėja J.GrigonienėBaudž. byla Nr. 1A–129-106/2007Procesinio sprendimo kategorija:1.1.8.1, 2.1.12.2. (S)

2007 m. kovo 15 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Daliaus Jocio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. R. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2007-01-19 nuosprendžio, kuriuo V. R., gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d. ir nuteistas vienerių metų laisvės atėmimo bausme pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2006-10-18 iki 2006-10-20 ir nuo 2007-01-07 iki 2007-01-08, taip pat suėmime išbūtas laikas nuo 2007-01-08 iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iš V. R. priteista 1000 Lt A. K..

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. R. nuteistas už tai, kad jis 2006 m. gegužės mėn., laikotarpiu nuo 10 d. iki 24 d., nakties metu, Gargždų mieste, sodininkų bendrijoje „Minija“, (duomenys neskelbtini), akmeniu išdaužęs A. K. priklausančio sodo namelio lango stiklą ir įsibrovęs į namelio vidų, pagrobė A. K. priklausančią 1000 Lt vertės viryklę „Beko“.

Apeliaciniame skunde nuteistasis prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl neteisingai paskirtos aiškiai per griežtos bausmės, netinkamai išspręsto civilinio ieškinio ir priteistą civilinį ieškinį sumažinti. Nurodo, kad jis prisipažino dėl nusikaltimo padarymo, atsiprašė nukentėjusiojo, nepadarė daugiau nusikaltimų, nesislapstė nuo ikiteisminio tyrimo. Tvirtina, kad pagrobta viryklė buvo jau nenauja, todėl priteista suma per didelė.

Nuteistojo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apylinkės teismas tinkamai atsižvelgė į BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus: padarytas tyčinis apysunkus nusikaltimas, jis anksčiau 13 kartų teistas, taip pat už analogiškas nusikalstamas veikas, teistumas neišnykęs. Pirmosios instancijos teismas pripažino V. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino dėl nusikaltimo ir dėl to labai gailisi, šis jos prisipažinimas padėjo išaiškinti nusikaltimą ir atsižvelgė į tai skirdamas bausmę, todėl dėl šios aplinkybės dar labiau švelninti bausmę, kaip prašoma apeliaciniame skunde, nėra pagrindo.

Taip pat pažymėtina, kad V. R. naują nusikaltimą padarė praėjus vos pusei metų po grįžimo iš įkalinimo vietos. Tai rodo jo asocialias gyvenimo nuostatas - nenorą dorai ir sąžiningai gyventi, laikytis įstatymų, daugiau nenusikalsti.

Nors V. R. ir yra atlikęs bausmę pagal ankstesnius nuosprendžius, tačiau teistumas neišnykęs, todėl jis laikytinas recidyvistu (BK 27 str. 1 d.). Recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę (BK 56 str. 1 d.), todėl bausmė parinkta tinkamai. BK 178 str. 2 d. sankcija numato laisvės atėmimo bausmę nuo trijų mėnesių (BK 50 str. 2 d.) iki penkerių metų. Paskirtos bausmės dydis neperžengia BK 61 str. 2 d. įtvirtintų nuostatų. Nustatyta bausmė yra žymiai žemesnė už šios laisvės atėmimo bausmės vidurkį, nelaikytina aiškiai per griežta, atitinka bausmės paskirtį. Švelninti paskirtą bausmę nėra pagrindo.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino nukentėjusiojo civilinį ieškinį. Dėl nusikaltimo padarymo nukentėjusysis patyrė turtinę žalą ir pagrobtą turtą įvertino 1000 Lt. Jis parodė, kad viryklę jis pirko 2005 metais pavasarį, tačiau ji nebuvo naudota, tik išpakuota (b. l. 19, 23). Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo parodymais. Be to, ir pats apeliantas akistatos su nukentėjusiuoju metu pripažino, kad viryklė buvo nauja (b. l. 72, Akistatos protokolas), teisiamojo posėdžio metu sutiko nukentėjusiajam atlyginti visą padarytą žalą, taip pripažindamas ieškinį ( Teisiamojo posėdžio protokolas, b. l. 172). Todėl nukentėjusiojo A. K. nurodyta viryklės kaina nėra pagrindo abejoti. Be to, kolegija atkreipia dėmesį, kad V. R., siekdamas įsibrauti į nukentėjusiojo sodo namelį, kaip matosi iš baudžiamosios bylos, išdaužė namelio lango stiklą, tačiau nukentėjusysis dėl to atsiradusios žalos priteisti neprašė. Tai iš dalies patvirtina, kad nukentėjusysis nesiekia žūt būt iš nuteistojo prisiteisti kuo didesnę sumą.

Asmuo, savo nusikalstama veika padaręs žalą, privalo ją visiškai atlyginti ( Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6. 263 str.).

Keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo V. R. apeliacinį skundą atmesti.