- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-12
- Bylos Nr.
- e2S-249-440/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-05328-2022-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Valantienė
- Ieškovas
- R. V.
- Atsakovas
- M. R.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. V. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. kovo 6 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-288-1031/2023 pagal ieškovės R. V. patikslintą ieškinį atsakovui M. R. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, ir atsakovo M. R. patikslintą priešieškinį ieškovei R. V. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė: 1) nustatyti nepilnamečio vaiko K. R., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su motina R. V.; 2) priteisti iš atsakovo M. R. išlaikymą nepilnamečiam vaikui K. R. periodinėmis išmokomis po 360 Eur kas mėnesį iki pilnametystės. Vaikui išlaikyti skirtų lėšų uzufruktore paskirti vaiko motiną R. V.; 3) priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad dukra su mama gyvena kartu. Dukra yra dviejų metų ir jai reikalinga motinos globa. Vaikas yra labai prisirišęs prie mamos. Atsakovui yra sudarytos galimybės bendrauti su dukra nuotolinėmis vaizdo ryšio priemonėmis. Atsakovas nuo 2023 m. sausio l d. prie dukros išlaikymo prisideda tik iš dalies, už sausio ir vasario mėnesius sumokėjo po 300 Eur, nors reikalinga, kad atsakovas dukters išlaikymui mokėtų kas mėnesį po 360 Eur.
2. Atsakovas M. R. patikslintu priešieškiniu prašė: 1) nustatyti M. R. bendravimo su nepilnamete dukra K. nurodytą priešieškinio 2.1.–2.15. papunkčiuose; 2) priteisti iš atsakovo M. R. išlaikymą K. R. po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, pervedant šias išmokas iki einamojo mėnesio paskutinės dienos į ieškovės sąskaitą; išmokas indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, paskiriant ieškovę išlaikymui priteistas pinigines lėšas tvarkyti uzufrukto teise; 3) priteisti iš ieškovės atsakovui visas jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
3. Nurodė, kad atsakovas moka dukrai kas mėnesį 300 Eur išlaikymą ir ieškovė dėl mokamo išlaikymo dydžio anksčiau pretenzijų nereiškė. Tokio dydžio išlaikymas atitinka nepilnametės dukros realius poreikius ir yra pakankamas. Vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitinka vaiko interesus. Ieškovė be pagrindo apriboja atsakovo bendravimą su dukra, neleidžia atsakovui matytis su dukra tiek, kiek jis norėtų, todėl būtina nustatyti konkrečią atsakovo bendravimo su dukra tvarką.
4. Atsakovas 2023 m. vasario 1 d. pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki teismo sprendimo byloje priėmimo – nustatyti laikiną M. R. bendravimo su nepilnamete dukra K. R. tvarką, nustatant, kad M. R. bendrauja su nepilnamete dukra K. R. kas antrą nelyginį metų savaitgalį, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos penktadienį nuo 18.00 val. iki 18.30 val. ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą sekmadienį nuo 18.00 val. iki 18.30 val. Nurodė, kad ieškovė neleidžia atsakovui matytis su dukra ir ją lankyti bei bendrauti su dukra nevaržomai, reiškia nepagrįstus reikalavimus dėl bendravimo su dukra vietų, o leidusi susitikti su dukra susitikimų metu filmuoja, trukdo atsakovui laisvai bendrauti su dukra.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. kovo 6 d. nutartimi teismas atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino. Nustatė laikinąją tėvo M. R. bendravimo su nepilnamete dukterimi K. R., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką, nustatant, kad vaiko tėvas M. R. bendrauja su nepilnamete dukterimi K. R. kas antrą nelyginį metų savaitgalį, pasiimdamas dukterį iš jos gyvenamosios vietos penktadienį nuo 18.00 val. iki 18.30 val. ir grąžindamas dukterį į jos gyvenamąją vietą to paties savaitgalio sekmadienį nuo 18.00 val. iki 18.30 val.
6. Teismas nustatė, kad šalių duktė yra dviejų metų ir beveik penkių mėnesių, vaiko tėvai gyvena skirtinguose mietuose, tėvas (duomenys neskelbtini), vaiko motina su vaiku – (duomenys neskelbtini). Teismas pažymėjo, nors vaikui nustatytas kalbos išraiškos sutrikimas, tikėtina, kad vaiko tėvas sugebės pasirūpinti vaiku. Teismas vertino, kad pagal prašomą nustatyti laikinąją vaiko ir tėvo bendravimo tvarką, vaikas tėvo namuose turėtų nakvoti keturias naktis per mėnesį, o vaikui miegant pas tėvą, esant vaiko norui, vaikas prieš miegą galės būti pamaitintas pieno mišinuku. Teismas vertino, kad dviejų metų ir penkių mėnesių vaikui, laktacija negali būti kliūtimi vaikui nakvoti pas tėvą. Teismas padarė išvadą, kad prašomos nustatyti laikinosios apsaugos priemonės geriausiai atitinka vaiko interesus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
7. Atskiruoju skundu ieškovė R. V. prašė panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. kovo 6 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės: nustatyti laikiną atsakovo M. R. ir nepilnamečio vaiko K. R. bendravimo tvarką iki bus priimtas sprendimas civilinėje byloje, nustatant, kad atsakovas M. R. su dukra K. R. bendrauja kas antrą nelyginį metų savaitgalį šeštadienį ar sekmadienį, nuo 10 val. iki 13 val., dalyvaujant vaiko motinai R. V. Apie savo ketinimą bendrauti su dukra atsakovas informuoja ieškovę prieš dvi kalendorines dienas iki numatomo bendravimo laiko telefonu, siunčiant SMS žinutę. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Nustatyta laikina bendravimo tvarka nėra apsaugomi nepilnamečio vaiko interesai. Teismas nesiaiškino ir netyrė, kodėl atsakovo prašoma nustatyti laikina bendravimo tvarka iš esmės skiriasi nuo atsakovo priešieškinio reikalavimų. Teismas spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą nevertino, kad atsakovas priešieškinio reikalavimais suformavo būtinybę suformuoti ryšį ir pasiruošti bendrauti su dukra su nakvyne, nesiaiškino atsakovo siekio ir reikalavimo bendrauti su dukra su dviem nakvynėm motyvų. Teismas skundžiamoje nutartyje dar neišnagrinėjęs bylos išsakė išankstinę nuomonę dėl bylos baigties ir atsakovo pareikštų reikalavimų pagrįstumo, išeidamas už priešieškinio reikalavimo ribų. Teismas nevertino ieškovės nurodytų aplinkybių, kad bendravimo su dukra metu atsakovas susiduria su sunkumais, nes atsakovas nežino ir nesupranta vaiko poreikių, mergaitės kalbos, emocijų, kadangi atsakovas dukros neaugino. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad vaiko socializacija ir tėvo bendravimas su dukra nepertraukiamai nuo penktadienio iki sekmadienio vakaro yra svarbesnis už vaiko emocinę savijautą, psichologinę būseną.
7.2. Teismas neįvertino atsakovo gyvenamosios aplinkos, kurioje bus bendraujama su vaiku, nevertino atstumo tarp tėvų gyvenamųjų vietų ir susisiekimo galimybių. Atsakovo gyvenamoji vieta nėra pritaikyta mažametei šalių dukrai. Atsakovo gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nuo motinos gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) yra nutolusi 69 km atstumu, todėl kilus sunkumams atsakovui bendraujant su dukra, ieškovė negalėtų nedelsiant reaguoti, greitai atvykti pas dukrą.
7.3. Teismas neatsižvelgė į ieškovės nurodytas aplinkybes, kad vaikas nuo gimimo nėra gavęs pieno mišinio, bet dar ir nepagrįstai nusprendė, kad tuo metu kai vaikas miegos pas tėvą, prieš miegą galės būti pamaitintas pieno mišinuku, kas neatitinka vaiko poreikių. Taip pat teismas neatsižvelgė į vaiko patiriamus bendravimo sunkumus, nepagrįstai ilgesniam laikui vaiką atskyrė nuo motinos ir tokia bendravimo tvarka sudaro prielaidas kelti vaikui emocinę įtampą, daryti psichologinę žalą vaikui. Taip pat neatsižvelgė į Vaiko teisių apsaugos institucijos pateiktą išvadą. Teismas nevertino, kad ieškovės siūloma atsakovo bendravimo su dukra tvarka labiausiai atitinka mažametės dukters interesus, nes būtų užtikrintas atskirai gyvenančio tėvo ir vaiko kontaktas, būtų apsaugoti mažamečio vaiko interesai pagal vaiko amžių, poreikius, sveikatos būklę, leistų palaipsniui pasiruošti tėvo ir vaiko bendravimui su nakvyne.
Atsiliepimas
8. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas M. R. prašė atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi atsikirtimai:
8.1. Nesutiko su ieškovės argumentais, kad atsakovas bendravimo su dukra metu susiduria su sunkumais, nežino vaiko reikmių, mergaitės kalbos, negeba ja pasirūpinti. Dukrai gimus atsakovas ir ieškovė kartu kaip šeima gyveno Norvegijoje, prižiūrėjo, rūpinosi dukra. Grįžus ieškovei į Lietuvą, atsakovas tam, kad matytų dukrą, grįžo gyventi į Lietuvą. Priešingai, nei teigia ieškovė, atsakovo gyvenamojoje vietoje yra sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos dukrai. Nėra jokio teisėto pagrindo riboti atsakovo bendravimą su dukra. Atsakovas myli dukrą ir geba ja tinkamai rūpintis.
8.2. Teismas pagrįstai konstatavo, kad vaikui ir tėvui pasimatant pusdienį vaikų žaidimų kambaryje, kuriame vaiko dėmesys yra skirtas pramogoms ir žaidimams, negali būti kuriamas ir išlaikytas tikras vaiko, ir tėvo ryšys. Nesutinka su ieškovės argumentais, kad teismas skundžiamoje nutartyje dar neišnagrinėjęs bylos išsakė nuomonę dėl bylos baigties, kadangi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neturi įtakos bylos baigčiai.
9. Šiaulių apygardos teisme 2023 m. balandžio 5 d. gautas ieškovės R. V. pareiškimas dėl atskirojo skundo atsisakymo ir civilinės bylos nutraukimo, kuriuo prašo priimti ieškovės R. V. atsisakymą nuo atskirojo skundo, civilinę bylą Nr. e2S-249-440/2023 nutraukti. Nurodo, kad civilinėje byloje Nr. e2-288-1031/2023 šalys sudarė taikos sutartį, susitarė dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo jam priteisimo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos, ir pateikė taikos sutartį tvirtinti teismui, todėl atsisako atskirojo skundo dėl Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. kovo 6 d. nutarties. Ieškovei žinomos atskirojo skundo atsisakymo ir civilinės bylos nutraukimo pasekmės, numatytos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 294 straipsnio 2 dalyje.
10. Apie teismo posėdį šalys informuotos, byloje papildomų prašymų, duomenų dėl atskirojo skundo atsisakymo, bylinėjimosi išlaidų negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atsisakymas nuo atskirojo skundo priimtinas, byla nutrauktina
11. Atskirojo skundo atsisakymas yra viena iš apeliacinį procesą inicijuojančių asmenų procesinių teisių, kurios įgyvendinimas yra dispozityvumo principo išraiška, t. y. apeliacinis procesas ne tik prasideda, bet ir gali baigtis byloje dalyvaujančio asmens (apelianto) iniciatyva (CPK 308 straipsnis). Teismas, spręsdamas tokį klausimą, turi įsitikinti, kad byloje dalyvaujantiems asmenims yra žinomi atsisakymo teisiniai padariniai, t. y. kad asmuo, atsisakęs atskirojo skundo, pakartotinai jo paduoti negalės (CPK 111 straipsnio 3 dalis, 308 straipsnio 3 dalis). Teismas nepriima atsisakymo nuo skundo tik tada, jeigu tai prieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis, 308 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
12. Iš teismui pateikto ieškovės R. V. pareiškimo dėl atskirojo skundo atsisakymo ir Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko (toliau – Liteko) duomenų nustatyta, kad šalys sudarė taikos sutartį, kurią patvirtino pirmosios instancijos teismas 2023 m. balandžio 5 d. nutartimi.
13. Apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjęs, apeliantės prašymą, sprendžia, kad apeliantei yra žinomi ir suprantami atskirojo skundo atsisakymo teisiniai padariniai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo pripažinti, jog apeliantės pateiktas atsisakymas nuo atskirojo skundo prieštarauja įstatymams ar pažeidžia kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis, 308 straipsnio 1 dalis).
14. Pareiškimas dėl atskirojo skundo atsisakymo pareikštas apeliantės ir pateiktas iki bylos nagrinėjimo iš esmės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka pradžios. Apeliantė pareiškime dėl atsisakymo nuo atskirojo skundo patvirtino, kad jai žinomos atsisakymo procesinės pasekmės, t. y. kad asmuo, atsisakęs atskirojo skundo, jį paduoti pakartotinai neturi teisės (CPK 140 straipsnio 1 dalis, 308 straipsnio 2 ir 3 dalys). Iš Liteko duomenų matyti, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. kovo 6 d. nutartis nebuvo apskųsta kitų asmenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
15. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsisakymas nuo atskirojo skundo priimtinas ir apeliacinis procesas pagal atskirąjį skundą nutrauktinas (CPK 308 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
Šiaulių apygardos teismas, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 308 straipsnio 2 dalimi, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Priimti ieškovės R. V. atsisakymą nuo atskirojo skundo.
Nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal ieškovės R. V. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. kovo 6 d. nutarties, kuria patenkintas atsakovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti šalims.