Kauno apygardos teismo nuosprendis, 1A-424-245/2020

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2020-12-16
Bylos Nr.: 1A-424-245/2020
Teisminio proceso Nr.: 1-03-2-00019-2017-6
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Kęstutis Dargužis, Jurga Vasiliauskienė, Danguolė Šiugždinytė
Nuteistasis: M. Š.
Advokatai: Gintaras Dabkevičius

Kategorijos

1.2.18.10Apgaulingas apskaitos tvarkymas (BK 222 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-424-245/2020Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00019-2017-6Procesinio sprendimo kategorija 1.2.18.10.; (S) 2.3.6.4.1.; 2.3.6.4.4.; 2.4.6.5.1.; 2.4.8.

Kauno apygardos teismasNuOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 16 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danguolės Šiugždinytės ir Jurgos Vasiliauskienės,

sekretoriaujant Linai Kemežienei, Audronė Tulauskienė,dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei,nuteistajai M. Š. ir jos gynėjui advokatui Gintarui Dabkevičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios M. Š. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2020 m. balandžio 2 d. nuosprendžio, kuriuo M. Š. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalį ir jai paskirta 100 MGL (3766 Eur) dydžio bauda.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. M. Š. (toliau – M. Š.) Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. balandžio 2 d. nuosprendžiu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį pripažinta kalta už tai, kad laikotarpiu nuo 2004 m. gruodžio 17 d. iki 2013 m. lapkričio 25 d. būdama IĮ „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. adresu (duomenys neskelbtini), savininke, nuo 2013 m. lapkričio 25 d. iki dabar būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. adresu (duomenys neskelbtini), direktore ir pagal 2003 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymo Nr. IX-1805 7 straipsnio „Individualios įmonės valdymas“ 5 dalies nuostatą „<...> Individualios įmonės vadovas vienvaldiškai veikia individualios įmonės vardu, jeigu individualios įmonės nuostatai nenustato kitaip, ir atsako už individualios įmonės veiklos organizavimą, dokumentų ir kitos informacijos apie individualios įmonės turtą bei veiklą saugojimą, metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą, jeigu individualios įmonės finansinių ataskaitų rinkinio sudarymas nustatytas individualios įmonės nuostatuose, individualios įmonės dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registrui. Individualios įmonės vadovas taip pat turi ir kitas Civiliniame kodekse, šiame ir kituose įstatymuose, individualios įmonės nuostatuose nustatytas teises ir pareigas <...>“ bei pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalies nuostatą „Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, būdama atsakinga už IĮ „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymą bei įmonės veiklos organizavimą, būdama atsakinga už buhalterinės apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą, duomenų teikimą, tinkamai neorganizavo įmonės buhalterinės apskaitos,

- pažeisdama Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 4 straipsnio reikalavimus „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės vartotojams“,

- nes grynųjų pinigų apskaitos informacija apie iš pacientų už odontologines paslaugas gautas veiklos pajamas ir jų panaudojimą nebuvo tinkama, išsami, objektyvi, palyginama, naudinga:

- be pateisinamųjų dokumentų buvo sumažintas dokumentinis kasos likutis: dokumentinį kasos likutį kasos knygoje iš 2009 m. gruodžio 31 d. į 2010 m. sausio 1 d. pradžią perkeliant be pateisinamųjų dokumentų, sumažinant jį 4 000 Lt suma; iš E. J. už odontologines paslaugas pagal 2010 m. liepos 20 d. kasos pajamų orderį MŠV Nr. 001557 gavus 990 Lt, kasos knygoje neįrašant 90 Lt pajamų; iš G. P. už odontologines paslaugas pagal 2014 m. gruodžio 11 d. kasos pajamų orderį MŠV Nr. 002786 gavus 350 Lt, kasos knygoje neįrašant 350 Lt pajamų; 2014 m. sausio 6 d. kasos išlaidų orderiu Nr. 2 antrą kartą pagal tą patį R. T. įmonės KPO kvitą RTO Nr. 000436 ir sąskaitą-faktūrą RTO Nr. 000437 be pateisinamųjų dokumentų nurašant 550 Lt sumą;

- 2011 m. – 2012 m. iš pacientų už odontologines paslaugas gautiems pinigams jų gavimo dieną nebuvo surašomi kasos pajamų orderiai iš viso bendrai 120 000 Lt sumai, metų gale išrašant du kasos pajamų orderius: 2011 m. gruodžio 31 d. KPO MŠV Nr. 001868a – 70 000 Lt sumai ir 2012 m. gruodžio 31 d. KPO MŠV Nr. 002098a – 50 000 Lt sumai;

- ne visos gautos iš pacientų pajamos buvo įrašytos kasos knygoje: iš E. J. už odontologines paslaugas pagal 2010 m. liepos 20 d. kasos pajamų orderį MŠV Nr. 001557 gavus 990 Lt, kasos knygoje neįrašant 90 Lt pajamų; iš G. P. už odontologines paslaugas pagal 2014 m. gruodžio 11 d. kasos pajamų orderį MŠV Nr. 002786 gavus 350 Lt, kasos knygoje neįrašant 350 Lt pajamų;

- pažeisdama Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 6 straipsnio 2 dalį, 12 straipsnio 1 dalį ir 4 dalį, 16 straipsnio 1 dalį ir 3 dalį: 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu.“, 12 straipsnio 1 ir 4 dalies reikalavimus „1. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. 4. Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius“, 16 straipsnio 1 ir 3 dalies reikalavimus „1. Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose. 3. Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo asmeniškai arba saugiu kvalifikuotu elektroniniu parašu.“,

- nes į apskaitą buvo įtrauktos ne visos pajamos gautos iš pacientų už odontologines paslaugas, apimant protezavimo paslaugas iš viso 440 Lt suma ir šios pajamos nebuvo apskaitytos ir įrašytos į įmonės kasos knygą: iš E. J. už odontologines paslaugas pagal 2010 m. liepos 20 d. kasos pajamų orderį MŠV Nr. 001557 gavus 990 Lt, kasos knygoje neįrašant 90 Lt pajamų; iš G. P. už odontologines paslaugas pagal 2014 m. gruodžio 11 d. kasos pajamų orderį MŠV Nr. 002786 gavus 350 Lt, kasos knygoje neįrašant 350 Lt pajamų;

- nes dokumentinis kasos likutis kasos knygoje iš 2009 m. gruodžio 31 d. į 2010 m. sausio 1 d. pradžią buvo perkeltas be pateisinamųjų dokumentų, sumažinant jį 4 000 Lt suma;

- nes 2014 m. sausio 6 d. kasos išlaidų orderiu Nr. 2 antrą kartą pagal tą patį R. T. įmonės KPO kvitą RTO Nr. 000436 ir sąskaitą-faktūrą RTO Nr. 000437 be pateisinamųjų dokumentų buvo nurašyta 550 Lt suma;

- nes ne visoms iš pacientų gautoms už odontologines paslaugas pajamoms buvo išrašomi kasos pajamų orderiai: iš E. J. už odontologines paslaugas pagal 2010-07-20 kasos pajamų orderį MŠV Nr. 001557 gavus 990 Lt, kasos knygoje užpajamuojant tik 900 Lt, neišrašė kasos pajamų orderio 90 Lt sumai; iš G. P. už odontologines paslaugas pagal 2014 m. gruodžio 11 d. kasos pajamų orderį MŠV Nr. 002786 gavus 350 Lt, neišrašė kasos pajamų orderio 350 Lt sumai;

- nes 2011 m. – 2012 m. iš pacientų už odontologines paslaugas gautiems pinigams kasos pajamų orderiai nebuvo surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus iš viso bendrai 120 000 Lt sumai, metų gale išrašant du kasos pajamų orderius: 2011 m. gruodžio 31 d. KPO MŠV Nr. 001868a – 70 000 Lt sumai ir 2012 m. gruodžio 31 d. KPO MŠV Nr. 002098a – 50 000 Lt sumai;

- nes kasos pajamų orderiu 2011 m. gruodžio 31 d. MŠV Nr. 001868a pagrindus 70 000 Lt sumą už 2011 m. odontologines paslaugas, ši kasos pajamų 70 000 Lt operacija 2011 m. gruodžio mėnesį nebuvo užregistruota apskaitos registre – Ūkinių operacijų registravimo žurnale ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys nei ūkinės operacijos, nei ūkinio įvykio dieną, nei iškart po to, kai buvo galimybė tai padaryti, nei per 4 mėnesius;

- nes 2011 m. – 2012 m. iš pacientų už odontologines paslaugas gautos pajamos kasos knygoje nebuvo registruojamos chronologine tvarka iš viso bendrai 120 000 Lt sumai, įregistruojant paskutinę metų dieną, išrašant du kasos pajamų orderius: 2011 m. gruodžio 31 d. KPO MŠV Nr. 001868a – 70 000 Lt sumai ir 2012-12-31 KPO MŠV Nr. 002098a – 50 000 Lt sumai;

- pažeisdama 2000 m. vasario 7 d Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ 3, 4, 11 ir 16 punktų reikalavimus:

- 3 punkto reikalavimus „Pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį. Priėmus pinigus, išduodamas kasos pajamų orderio antras egzempliorius arba jo kvitas.“,

- nes 2011 m. – 2012 m. ne visais iš pacientų už odontologines paslaugas pinigų priėmimo atvejais buvo išrašomas kasos pajamų orderis:

- 2011 m. gruodžio 31 d. kasos pajamų orderiu MŠV Nr. 001868a užpajamuojant bendrą iš pacientų 2011 m. laikotarpiu gautą sumą 70 000 Lt;

- 2012 m. gruodžio 31 d. kasos pajamų orderiu MŠV Nr. 002098a užpajamuojant bendrą iš pacientų 2012 metų laikotarpiu gautą sumą 50 000 Lt;

- 4 punkto reikalavimus „Pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kitus dokumentus), išrašius kasos išlaidų orderį.“,

- nes nebuvo išrašytas kasos išlaidų orderis 4 000 Lt sumai, tuo be pateisinamųjų dokumentų šiai sumai sumažintas dokumentinis 2010 m. sausio 1 d. kasos likutis;

- 11 punkto reikalavimus „Pinigai priimami arba išmokami tik kasos pajamų arba išlaidų orderių išrašymo dieną.“,

- nes 2011 m. – 2012 m. iš pacientų už odontologines paslaugas gauti pinigai nebuvo priimami kasos išlaidų orderių išrašymo dieną:

- 2011 m. gruodžio 31 d. kasos pajamų orderį MŠV Nr. 001868a išrašant ne pinigų iš pacientų priėmimo dieną, o paskutinę metų dieną bendra 70 000 Lt suma;

- 2012 m. gruodžio 31 d. kasos pajamų orderį MŠV Nr. 002098a išrašant ne pinigų iš pacientų priėmimo dieną, o paskutinę metų dieną bendra 50 000 Lt suma;

- 16 punkto reikalavimus „Visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą.“,

- nes ne visos kasos operacijos buvo įrašytos į kasos knygą:

- iš E. J. už odontologines paslaugas pagal 2010 m. liepos 20 d. kasos pajamų orderį MŠV Nr. 001557 gavus 990 Lt, kasos knygoje užpajamuojant tik 900 Lt, neįrašė 90 Lt pajamų;

- iš G. P. už odontologines paslaugas pagal 2014 m. gruodžio 11 d. kasos pajamų orderį MŠV Nr. 002786 gavus 350 Lt, kasos knygoje šių pajamų neįrašė.

M. Š. apgaulingai tvarkė IĮ „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, dėl to iš dalies negalima nustatyti šių įmonių turto (grynųjų pinigų faktinio likučio) ir veiklos (gautų iš pacientų pajamų bei pelno mokesčio dydžio) už 2009 m. – 2014 m.

Šalies argumentai

2. Apeliaciniame skunde nuteistoji prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. balandžio 2 d. nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį.

2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino įrodymus ir nustatytas faktines bylos aplinkybes. Nuteistosios teigimu, nuosprendis nemotyvuotas, jame nurodomos neegzistuojančios ir teismo nenustatytos bei interpretuojamos faktinės aplinkybės, nenurodoma, kuo grindžiama kaltė, nėra atliktas veikos kvalifikavimas bei įrodymų vertinimas.

2.2. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą nuosprendį grindė išimtinai ekspertizės akto išvadomis, absoliučiai ignoruodamas faktą, kad jos yra ne kategoriškos, o reikalaujančios įrodymo ir šių išvadų nepagrindžia jokie kiti įrodymai. Pasak nuteistosios, nuosprendyje aprašyti tik dalies liudytojų parodymai, tačiau šie nevertinami nei atskirai, nei lyginant juos tarpusavyje, nei nevertinami su kitais įrodymais, susiejant į vientisą loginę grandinę. Nuosprendis priimtas išimtinai jį grindžiant ekspertizės išvada, tačiau jos išvados nebuvo įvertintos tikrinant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) numatytais proceso veiksmais, t. y. su liudytojų parodymais.

2.3. Skunde nurodoma, kad kaltinimo apimtis nesutampa su ekspertizės akto išvadų apimtimi nes eksperto išvada yra sąlyginė, kaltinamajame akte nebelieka sąlygos „jeigu ne visos gautos iš pacientų už odontologines paslaugas, tame tarpe už dantų protezavimą, pajamos buvo apskaitytos“, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nenurodo nei vienos faktinės aplinkybės, kuri leistų daryti išvadą, kad nuteistoji ne visas gautas pajamas apskaitė.

2.4. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nenurodo nei vieno fakto, leidžiančio daryti išvadą, jog nuteistoji gavo neapskaitytų lėšų ar, kad į kasą dvejais kasos pajamų orderiais įnešė 120000 Lt, būtent gautų iš klientų. Pagal šioje byloje surinktus ir bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus akivaizdu, kad kaltinimas yra grindžiamas tik eksperto nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios nesukelia BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytų pasekmių.

2.5. M. Š. gynėjas teigia, kad skundžiamo nuosprendžio devintame lape nurodoma, jog „kaltinamoji M. Š. kaltinama apgaulingu apskaitos tvarkymu, pasireiškusiu keletu epizodų, kurių kiekvienas, kaip nurodyta ekspertizės išvadoje sukėlė BK 222 straipsnio pasekmes“. Šis teismo motyvas, pasak apeliantės, prieštarauja tiek ekspertizės išvadai, tiek neatitinka teisme duotų ekspertės parodymų. Šioje byloje dalis kaltinimo nebuvo pagrįsta jokio kompetentingo eksperto išvada. Be to, ekspertizės išvadoje nurodoma, kad šiomis veikomis pažeistos tam tikros teisės normos, tačiau nėra išvados, kad jos sukelia BK 222 straipsnyje numatytas pasekmes ir negalėjo būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis pagal visus kaltinime nurodytus epizodus.

2.6. Skunde nurodoma, kad apibendrinant teisme išklausytų liudytojų parodymus ir liudytojų, kurių parodymai buvo pagarsinti, o teisme jie neapklausinėti, nes yra aiškiai ir nedviprasmiškai ikiteisminio tyrimo metu nurodę, kad nuteistoji jiems visuomet išrašydavo kasos pajamų orderius, kai buvo mokami pinigai už odontologines paslaugas, akivaizdu, kad šioje byloje nesurinkta objektyvių įrodymų, jog ji, gaudama pinigus iš pacientų, juos visuomet apskaitydavo įmonės kasoje ir pacientams išduodavo kasos pajamų orderius. Byla teismui perduota kaltę grindžiant devynių liudytojų parodymais, kurie ikiteisminio tyrimo metu net nebuvo lyginami su bendrovės apskaitos duomenimis, o juos palyginus teisme, paaiškėjo, kad jų parodymai prieštarauja rašytinei bylos medžiagai. Iš teisme apklaustų liudytojų parodymų akivaizdu, kad jiems yra sunku prisiminti visas atsiskaitymo už paslaugas aplinkybes, nes nuo to momento yra praėję daug metų. Nežiūrint į tai, visi liudytojai, kurie ikiteisminio tyrimo metu yra davę parodymus, kad jie negavo ar ne visada gavo iš kaltinamosios apmokėjimą už paslaugas patvirtinančius dokumentus, po to, kai teismas jiems pateikė susipažinti kasos pajamų orderius iš kaltinamosios vadovaujamos bendrovės apskaitos, savo parodymus pakeitė pripažindami, kad suklydo dėl labai seno laiko ir dėl to, kad neprisimena. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad didžioji dauguma liudytojų yra garbaus amžiaus, jiems protezavimo paslaugos yra kompensuojamos Ligonių kasų, todėl jiems negalėjo nebūti išduodami apmokėjimą patvirtinantys dokumentai, nes be jų kompensacija nemokama.

2.7. Skunde nurodoma, jog atsižvelgiant į tai, kad teisminio nagrinėjimo metu nenustatytas nei vienas atvejis, kai kaltinamoji nebūtų išdavusi pacientams kasos pajamų orderio, aktualia tampa ekspertės išvada, kuri yra sąlyginė: „Jeigu ne visos gautos iš pacientų už odontologines paslaugas, tame tarpe už dantų protezavimą, pajamos buvo apskaitytos.“ Vadinasi, nenustačius nei vieno atvejo, kuomet apmokėjimas už paslaugas būtų priimtas neapskaitant jo kasoje, nebelieka ekspertės nurodytos sąlygos, dėl ko atsirastų materialios pasekmės pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.

2.8. Skunde teigiama, kad teismas liudytojų parodymus ignoravo, neatliko jų vertinimo, susiejimo su eksperto išvada, todėl skundžiamame nuosprendyje nėra nei vieno motyvo, kuriuo būtų atliktas kaltinimo turinio analizavimas ir vertinimas bei susiejimas su surinktais įrodymais. Vien dėl šios priežasties nuosprendžiu neteisėtai nustatyta faktinė aplinkybė, kad „dalis pacientų nurodo, kad už paslaugas mokėjo, tačiau įmonėje šios pajamos neįrašytos; dalis pacientų nurodė, kad kasos pajamų orderiai jiems neišrašyti“. Teismas nenurodo nei vieno tokį kaltinimą pagrindžiančio įrodymo. Tai reiškia, kad jeigu teismas būtų vertinęs liudytojų parodymus ir juos lyginęs su eksperto išvada, jog dalis pacientų nurodo, kad už paslaugas mokėjo, tačiau įmonėje šios pajamos neįrašytos, dalis pacientų nurodė, kad kasos pajamų orderiai jiems neišrašyti, neišvengiamai būtų nustatęs, kad byloje tokios išvados nepagrindžia jokie įrodymai, t. y. nėra loginės grandinės tarp teismo ištirtų liudytojų parodymų ir eksperto išvados.

2.9. Skunde nurodoma, kad kaltinimas taip pat buvo grindžiamas ir M. Š. nuteista už tai, kad 2011 – 2012 m. iš pacientų už odontologines paslaugas gautiems pinigams jų gavimo dieną nebuvo surašomi kasos pajamų orderiai iš viso bendrai 120000 Lt sumai, metų gale išrašant du kasos pajamų orderius: 2011 m. gruodžio 31 d. KPOMŠVNr. 001868a – 70000 Lt sumai ir 2012 m. gruodžio 31 d. KPOMŠVNr. 002098a – 50000 Lt sumai ir dėl to atsirado BK 222 straipsnyje numatytos pasekmės. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta M. Š. paaiškino, kad šiuose kasos pajamų orderiuose ji padarė rašymo klaidas nurodydama mokėjimo paskirtį, nes pinigus kaip savininkė įnešė įmonės plėtrai, statyboms, tačiau nepakeitė orderyje kompiuteriu suvestos paskirties „už odontologines paslaugas“. Čia svarbu nustatyti, kokie įrodymai galėtų tokius kaltinamosios paaiškinimus pagrįsti ar paneigti. Ikiteisminio tyrimo metu tokius paaiškinimus paneigiančių įrodymų nesurinkta, jų negauta ir teisminio nagrinėjimo metu. Tačiau byloje yra duomenų, patvirtinančių tokius kaltinamosios parodymus – tai 2019 m. spalio 22 d. apklaustos liudytojos J. J. parodymai. Skunde teigiama, kad nuteistoji neturėjo motyvo nei slėpti pajamas, nei jas legalizuoti. Tyčinis nusikaltimas be motyvo neįmanomas. Tiek kaltinimas, tiek teismo nuosprendis negali būti nelogiškas. Šioje stadijoje kaltinamasis aktas prieštarauja elementariai logikai, nes neįmanomas kaltinime nurodomų veikų motyvas: jeigu kaltinamoji siekė tyčia neapskaityti pajamų už odontologines paslaugas, tai koks tikslas jas apskaityti metų paskutinę dieną du metus iš eilės? Pagal kaltinimo logiką kaltinamoji metus renka iš pacientų pinigus, jų neapskaito ir vieną dieną nusprendžia apskaityti visus iš karto. Nuosprendis dėl šioje vietoje dėstomo epizodo nėra motyvuotas, motyvai dėstomi nelogiškai, tiesiog perrašant kaltinamąjį aktą, nėra protingos sekos, nes motyvai prieštarauja vienas kitam.

2.10. Skunde teigiama, kad nagrinėjamoje byloje nenustatytas nei vienas atvejis, jog nuteistoji nors kartą būtų neišrašiusi pacientams pinigų gavimą patvirtinančio dokumento, jau nekalbant apie sumą, kuri būtų bent panaši į nurodytą kaltinime. Kadangi byloje negauta objektyvių duomenų apie tai, kad už suteiktas paslaugas kaltinamoji neišrašė kasos pajamų orderių, vadinasi nuosprendžio motyvai dėl šių epizodų neturi loginės sekos ir susiejimo su faktinėmis aplinkybėmis galinčiomis patvirtinti kaltę. Byloje jokiomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nenustatyta, kad nuteistoji turėjo gautų už paslaugas ir neapskaitytų bei į kasą neįneštų pinigų, kuriuos įnešė pagal du kasos pajamų orderius.

2.11. Skunde nurodoma, kad nei kaltinamajame akte, nei nuosprendyje nenurodoma jokia nuteistosios kaltės forma, t. y. M. Š. nebuvo kaltinama tyčia pažeidusi teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus, o nuosprendyje net neužsimenama apie kaltės formą. Vadinasi šioje byloje priimant nuosprendį dėl to, kad nebuvo įvertinti bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai, dėl ko nebuvo įmanoma ir nebuvo atliktas kaltinamosios veikų kvalifikavimas pagal BK, nustatant kaltės formą. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei įrodymų tyrimo metu teisme metu negauta objektyvių duomenų apie tai, kad M. Š. atliko nors vieną tyčinį veiksmą, dėl kurio nebūtų galima visiškai ar iš dalies nustatyti jos vadovaujamos įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Nuteistoji šioje byloje kaltės nepripažino ir niekuomet nėra nurodžiusi, kad kada nors gavo ir neapskaitė pajamų, tokie faktai nenustatyti ir apklausus liudytojus.

2.12. Eksperto išvadoje nenurodoma, ar M. Š. veiksmai padaryti tyčia, ar dėl aplaidumo. Nuosprendyje ir kaltinamajame akte tai taip pat nenurodoma. Maža to, kad kaltinimo apimtis nesutapo su ekspertizės akto išvadų apimtimi, nes eksperto išvada yra sąlyginė, o kaltinamajame akte nebelieka sąlygos „jeigu ne visos gautos iš pacientų už odontologines paslaugas, tame tarpe už dantų protezavimą, pajamos buvo apskaitytos“, tačiau pirmosios instancijos teismas faktiškai atliko tik kaltinamojo akto perrašymą ir bausmės paskyrimą.

2.13. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas ignoravo ekspertizės akto turiniu pagrįstas faktines aplinkybes, kad iki 2013 m. kaltinamoji iš R. T. IĮ protezų neįsigijo, nes iki nurodyto termino R. T. IĮ sąskaitas išrašydavo tiesiogiai pacientams, t. y. pacientai mokėjimus atliko tiesiogiai R. T. IĮ už protezų gamybą, o kaltinamosios vadovaujamai įmonei pacientai mokėjo už odontologo paslaugas be protezų kainos. Nuo 2013 m. veiklos modelis pasikeitė ir kaltinamosios vadovaujama įmonė protezus užsakydavo ir nupirkdavo iš R. T. IĮ savo vardu bei juos perparduodavo pacientams, iš pastarųjų gaudama apmokėjimą tiek už protezus, tiek už odontologines paslaugas (ekspertizės akto lentelės Nr. 3 stulpelio „Sumokėta R. T. IĮ“ duomenys). Esant tokiai padėčiai tampa aktualūs duomenys apie kaltinamosios įmonės pajamas per visą tiriamąjį laikotarpį (ekspertizės akto 2 lentelės duomenys). Iš šių duomenų akivaizdu, kad apskaitoje pajamos staiga išaugo nuo 2011 m. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatyta jokių aplinkybių dėl ko nuo 2011 m. galėjo staiga padvigubėti kaltinamosios vadovaujamos įmonės pajamos. Šie duomenys taip pat patvirtina, kad 120000 Lt gauti ne už odontologines paslaugas, o į kasą įnešti orderiuose padarant rašymo apsirikimą. Nuo 2013 m. įmonės pajamos staiga padidėjo dėl to, kad pacientai už protezus mokėjo ne R. T. IĮ, o kaltinamosios vadovaujamai įmonei, t. y. tik nuo 2013 m. atsirado logiškai paaiškinamos aplinkybės, dėl ko tik nuo šių metų pajamos galėjo padidėti. Apeliantės gynėjo teigimu, aukščiau nurodytas rašymo apsirikimas nelaikytinas nusikaltimu, juo labiau, tyčiniu. Šioje byloje apklausta ekspertė teismui tvirtino, kad nei viena jos nustatyta veika jokios žalos nepadarė, kaltinamoji dėl jai inkriminuojamų veikų jokių neigiamų pasekmių nesukėlė. Tiek iš ekspertizės išvadų, tiek iš kaltinamojo akto turinio matosi, kad per tiriamąjį šešių metų laikotarpį kaltinamoji yra padariusi keletą rašymo klaidų, dėl ko pažeisti tam tikri apskaitos organizavimą reglamentuojantys teisės aktai, tačiau už tai baudžiamoji atsakomybė BK nenumatyta.

2.14. Skunde pažymima, kad skundžiamame nuosprendyje nurodoma, jog kaltinamoji nusikalstamas veikas padarė 2008 – 2014 m., tačiau jame nenurodoma nei viena nusikalstama veika, kuri būtų padaryta 2008, 2009 ar 2013 m. Bylą nagrinėjant teisme duomenų apie 2008, 2009 ar 2013 m. negauta. Nei vienas liudytojas nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nenurodė aiškių datų, kada jiems buvo suteiktos odontologines paslaugos ir kada jie galimai mokėjo pinigus kaltinamosios vadovaujamai įmonei. Skundu atkreipiamas dėmesys, kad kaltinimas buvo grindžiamas devynių liudytojų parodymais, kurie apmokėjimą patvirtinančius dokumentus teigė gavę ne kiekvieną kartą, ne visiems arba jie neatsimena, kad gavo tokius dokumentus (kaltinimo 24 lapas), kurie, kaip minėta, teisme pateikus iš FNTT teismo išreikalautus kasos pajamų orderius su jų parašais, parodymus pakeitė.

2.15. Skunde teigiama, kad šioje byloje nuosprendžio išvados nepagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamosios kaltę padarius nusikalstamą veiką, o ekspertizės akto išvados nepatvirtintos jokiais įrodymais be pagrindo suabsoliutintos ir tik jų pagrindu konstatuota tiek kaltė (nenurodant formos), tiek objektyvioji nusikaltimo pusė.

2.16. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė, kodėl skiria nuteistajai 100 MGL baudą. Kaltinime nurodomu laikotarpiu BK nenumatė minimalios baudos sumos, t. y. teismas galėjo skirti 1 MGL baudą. Teismui su kaltinamuoju aktu byla perduota tik 2019 m. ir vėl nagrinėta beveik metus. Akivaizdu, kad baudžiamasis persekiojimas nuteistosios atžvilgiu buvo akivaizdžiai per ilgas ir net nustačius kaltinamosios kaltę, kai niekam nebuvo padaryta jokia materialinė ar moralinė žala, nesant sunkinančių aplinkybių, laikytina, kad nuteistoji jau yra pakankamai nubausta ir teismas negalėjo jai skirti didesnės nei minimali bauda.

3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje M. Š. ir jos gynėjas advokatas Gintaras Dabkevičius prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė Rima Žaltauskaitė su apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios M. Š. apeliacinis skundas tenkinamas

4. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Šiuo aspektu pažymėtina, kad įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Aptartos BPK nuostatos neabejotinai įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas, savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. kovo 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

5. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste analizuojant nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiagą matyti, kad skundžiamu nuosprendžiu M. Š. buvo pripažinta kalta pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už tai, kad šio nuosprendžio 1 punkte aprašytu laiku, vietoje ir aplinkybėmis ji apgaulingai tvarkė IĮ „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, dėl to iš dalies negalima nustatyti šių įmonių turto (grynųjų pinigų faktinio likučio) ir veiklos (gautų iš pacientų pajamų bei pelno mokesčio dydžio) už 2009 m. – 2014 m. Įvertinus skundžiamo nuosprendžio motyvus matyti, kad pripažindamas M. Š. kaltą, pirmosios instancijos teismas skundžiamą nuosprendį rėmė teisiamojo posėdžio metu apklaustos nuteistosios M. Š. parodymais, teisiamojo posėdžio metu liudytojais apklaustų asmenų D. R., R. T., L. P., C. M., R. G., V. K., R. V., V. S., A. F. M., E. K., J. J. parodymais, ekspertės L. B. paaiškinimais, 2019 m. kovo 6 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro Ekspertizės aktu Nr. 11-1037 (18) dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ (iki 2013 m. lapkričio 25 d.) IĮ „(duomenys neskelbtini)“) ir konstatavo, kad įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, jog M. Š. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta. Tačiau apygardos teismo teisėjų kolegija, atlikusi įrodymų vertinimą baudžiamojoje byloje, įvertinusi tiek pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu, tiek apeliacinės instancijos teisme ištirtu ir patikrintus įrodymus, sutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada negali. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, kas neabejotinai turėjo esminės įtakos teismo išvadoms dėl M. Š. kaltės.

5.1. Būtina pažymėti, kad apeliacinės instancijos teismas, siekdamas užkirsti kelią neteisėtų ir nepagrįstų pirmosios instancijos teismo sprendimų įsiteisėjimui, turi teisę iš naujo vertinti pirmosios instancijos teismo vertintus įrodymus bei remiantis jų visuma padaryti kitokias išvadas. Teismų praktikoje šiuo klausimu laikomasi pozicijos, kad nagrinėdamas baudžiamąją bylą, aukštesnės instancijos teismas turi ypač atidžiai patikrinti nuosprendžio pagrįstumą, tai yra, ar teismo išvadas patvirtina teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai, ar jų pakanka teismo išvadoms padaryti, ar įrodymai yra teisingai įvertinti, ar pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo išvadas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-629/200). Tokiu būdu, nustačius, kad pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas neatitinka BPK reikalavimų, sprendžiant, jog apylinkės teismo išvados padarytos neatsižvelgiant ir tinkamai neįvertinus visų bylos aplinkybių, turinčių reikšmės teisingo procesinio sprendimo priėmimui, skundžiamas Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis naikintinas, M. Š. atžvilgiu priimant naują – išteisinamąjį nuosprendį, nustačius, kad nagrinėjamu atveju nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 straipsnio 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

5.2. Šios išvados kontekste visų pirma aptartini nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinkti ir tiek pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu, tiek apeliacinės instancijos teisme ištirti bei patikrinti įrodymai.

Žemesnės instancijos teismas

6. Apklausiama pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu M. Š. savo kaltę dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos neigė. Nuo 2010 – 2011 m. buhalteriją perdavė tvarkyti pagal sutartį. Paaiškindama aplinkybes dėl 4000 Lt nurodė, kad iš individualios įmonės metų pabaigoje savo reikmėms buvo galima išsiimti 4000 Lt. Paaiškindama aplinkybes dėl ne visų gautų iš pacientų pajamų įrašymo kasos knygoje nurodė, kad iš E. J. gavo 990 Lt, tačiau per klaidą vesdama sumą įrašė ne 990 Lt, o 900 Lt ir šios klaidos ištaisyti nepavyko, nes buvo praėję daugiau nei 5 metai. Paaiškindama dėl G. P. nurodė, kad iš jo už odontologines paslaugas gavo 350 Lt, tačiau ši suma kasos knygoje įrašyta nebuvo. Kadangi nuo kasos pajamų orderio išrašymo nebuvo praėję 5 metai, todėl klaidą buvo galima ištaisyti, kas ir buvo padaryta. Paaiškindama aplinkybes dėl 70000 Lt ir 50000 Lt įnešimo į įmonės kasą nurodė, kad tada, kai buvo individuali įmonė, ji norėjo plėsti veiklą ir pristatyti priestatą. Valstybinėje mokesčių inspekcijoje jai buvo nurodyta, kad gali plėsti įmonės veiklą ir pristatyti priestatą, dėl ko M. Š. į kasą įnešė 70000 Lt. Vėliau paaiškėjo, kad įmonės pastato paskirtis buvo asmeninė, todėl kaip individualiai įmonei nebuvo galima statyti priestato. 50000 Lt įnešė planuodama pirkti naują aparatūrą. M. Š. nurodė, kad pacientams buvo išduodami kasos pajamų kvitai, kuriuos iki 2006 – 2007 m. ji rašė ranka. Vėliau duomenys būdavo suvedami kompiuteriu, tačiau suvedant duomenis kilo nesklandumų, dėl ko per paskutines metų dienas, t. y. 2011 m. gruodžio 31 d. ir 2012 m. gruodžio 31 d., buvo išrašyti kasos pajamų orderiai dėl 70000 Lt ir 50000 litų. M. Š. nurodė, kad ji laikėsi 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4, 6.2, 12.1, 12.4, 16.1, 16.3 straipsnių reikalavimų. Dviejuose kasos pajamų orderiuose, kuriais įnešti 50000 Lt ir 70000 litų, yra klaidingai nurodyta paskirtis, kadangi turėjo būti nurodyta, jog tai yra savininko lėšų įnešimas, o ne pajamos, gautos už odontologines paslaugas. M. Š. nurodė, kad tiek ir anksčiau, tiek ir apklausos metu dirbusi su protezuotoju R. T., kurio įmonėje gaminami protezai. Už jo atliktas paslaugas atsiskaitinėdavo taip: kai būna galutinai padarytas darbas, jis jai atneša darbą ir išrašytus dokumentus: orderį ir kvitą. Sąskaitą faktūrą išrašo R. T.. Iki 2013 m. buhalterinius dokumentus jie rašė atskirai: jis savo įmonės, o ji savo įmonės. R. T. atlikti darbai buvo įtraukti į M. Š. įmonės apskaitą. Dokumentus, sukauptus per mėnesį, sekančio mėnesio pirmą dieną ji pateikia buhalterei.

6.1. Apeliacinės instancijos teisiamojo posėdžio metu M. Š. paaiškino aplinkybes dėl 120000 Lt. Paaiškino, kad tai buvo santaupos, sukauptos per eilę metų. Nurodė, kad 2011 m. nutarė užsiimti ne jos, o jos vyro įmonės plėtra. Vyras planavo plėsti stalių dirbtuves, įnešant pinigus jau buvo parengti projektai. Valstybinėje mokesčių inspekcijoje M. Š. buvo išaiškinta, kad tokia įmonės plėtra galima, tačiau kartu buvo nurodyta, kad įmonės kasoje turi būti įnešta plėtros darbams reikalinga pinigų suma. 70000 Lt įnešė po konsultacijų su specialistais. Tuomet vykdė darbus, bet pastatas buvo asmeninės nuosavybės, o ne įmonės pastatas, todėl teko statybas nutraukti, nes tokioms statyboms pastato paskirtis turi būti ne asmeninė. Įnešti pinigai (70000 Lt) nebuvo panaudoti. Nepamena, kada minėtus pinigus išėmė, buvo gruodis, žiema, statybų tuomet nevykdė, tai po kelių mėnesių buvo išimti minėti pinigai. Paaiškindama dėl 50000 Lt nurodė, kad jie buvo įnešti su tikslu atnaujinti įmonės aparatūrą. Šie pinigai taip pat buvo asmeninės lėšos, o ne iš pacientų gauti pinigai. Pacientų pinigams visada buvo išrašomi orderiai. Įnešti pinigai buvo jos ir jos vyro santaupos, kadangi vyras iki 2010 m. dirbo užsienyje, todėl pavyko tuos pinigus susitaupyti. Minėtus pinigus turėjo namuose, deklaracijų nepildė, nes iki 2010 metų nereikėjo to daryti. Kažkiek pinigų buvo paveldėta iš tėvų. Nurodė, kad suklydo įrašydama pinigų priėmimo paskirtyje, nes mažai išmanė buhalteriją. Šių pinigų įmonei neskolino, tai buvo asmeniniai pinigai. Tuo metu buvo individuali įmonė, tai pagal įstatymus buvo galima į įmonės kasą įnešti ir išsiimti pinigus. Vėliau jau pasisamdė buhalterę. M. Š. taip pat paaiškino, kad didžioji dauguma jos pacientų vyresnio amžiaus, turintys teisę į kompensaciją, todėl jiems buvo išrašomi kvitai. Nuo 2013 m. iki tiriamos veikos laikotarpio pabaigos UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra bendrovė, M. Š. yra direktorė. Šios bendrovės akcininkai yra du – tai ji ir jos vyras J. Š.. Kiekvienas turi po 50% akcijų. Nurodė, kad ji organizavo buhalterinės apskaitos veiklą. Surenka visas sąskaitas, orderius, ką reikia apmokėti ir pateikia buhalterei. 2010 metais ar 2011 metais sudarė sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Juridinio asmens formą iš individualios įmonės į uždarąją akcinę bendrovę įmonę keitė 2013 m. pabaigoje, gal spalį ar lapkritį, kai susitvarkė įstatus. Nurodė, kad jokių dokumentų neprarado. M. Š. taip pat nurodė, kad surašydama įmonės buhalterinius dokumentus jokios apgaulės nenaudojo. Paaiškindama aplinkybes dėl 4000 Lt nurodė, kad perkeliant dokumentinį kasos likutį į 2010 m. sausio 1 d. dienos pradžią jis sumažintas 4000 Lt sumai dėl to, kad ji, kaip individualios įmonės savininkė, metų gale turėjo teisę iš įmonės kasos savo reikmėms išsiimti pinigus ir tai nėra joks pažeidimas, nes minėti pinigai neapmokestinami. Ji tik pamiršo išrašyti orderį ir tai, jos manymu, yra techninė klaida. Tokių atvejų daugiau nepasitaikė, kadangi tik dėl nurodyto atvejo nebuvo išrašytas orderis. Paaiškindama aplinkybes dėl ne visų gautų iš pacientų pajamų įrašymo kasos knygoje nurodė, kad iš E. J. už odontologines paslaugas pagal 2010 m. liepos 20 d. kasos pajamų orderį MŠV Nr. 001557 gavus 990 Lt, tačiau įvedant sumą vietoje 990 Lt buvo įvesta 900 Lt ir tos klaidos ištaisyti nebegalėjo, nes buvo praėję 5 metai. Paaiškindama aplinkybes dėl iš G. P. už odontologines paslaugas pagal 2014 m. gruodžio 11 d. kasos pajamų orderį MŠV Nr. 002786 gautus 350 Lt, kasos knygoje neįrašant 350 Lt pajamų M. Š. nurodė, kad į sistemą ši suma nebuvo įvesta dėl galimos techninės klaidos (paaiškino, kad buhalterė tiesiog galėjo nepastebėti ir neįvesti minėtos sumos), tačiau ši klaida buvo ištaisyta, nes nebuvo praėjęs 5 metų laikotarpis. Bendrovės buhalterė yra iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nurodė, kad pacientų pinigai būna įnešti tuomet, kai jie atsiskaito. Pacientų pinigai registruojami chronologine tvarka. Nurodė, kad J. J. vedė apskaitą. M. Š.) sau jokių dokumentų nepasilikdavo, jų neklastojo, o viską atiduodavo buhalterei. Pajamų orderius pasirašo ji pati ir pacientas. Pas ją jokių dokumentų neliko. Tyrimo metu buvo paimta tai, kas susiję su protezavimu ir paimtos pacientų kortelės bei išrašyti orderiai nuo 2008 metų vidurio iki 2014 metų vidurio. M. Š. nurodė, kad negali atsiminti, kokia veiklos apyvarta buvo 2010 – 2011 metais. Ji sumokėdavo mokesčius ir buhalterė viską apskaičiuodavo. Nepamena, kokia suma surinkta iš klientų už metus, reikia žiūrėti deklaracijas. 70000 Lt į įmonės kasą įnešė dėl to, kad lėšų nepakako, vykdant įmonės plėtrą. Nesutinka su ekspertės išvada, kad iš jos vedamos buhalterinės apskaitos iš dalies negalima nustatyti įmonės turtų, grynųjų pinigų faktinių likučių ir veiklos, už 2009-2014 metus. M. Š. manymu viską galima nustatyti.

7. Liudytojas D. R. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pažįsta M. Š., teko pas ją gydytis. Tai buvo labai seniai, tikslios datos neprisimena. Už gydymą jis mokėjo litais. Sumokėjus pinigus, mano, kad dokumentas buvo išrašytas, nes jie rašomi visur, tai ir čia buvo išrašytas. Su savimi dokumento neturi, neišsaugojo, bet tikrai jis buvo išrašytas. Gydytoja tvarkė dantis ir jo mamai, už jos gydymą mokėjo jis. Ligonių kasos turėjo kompensuoti jo mamai. Nežino, ar tą kompensaciją gavo mama. Ji yra mirusi. Mokėjo taip pat litais. Pas gydytoją jis lankėsi kelis kartus. Ji duodavo čekius. Jis jų neturi, neišsaugojo, bet tikrai mano, kad buvo duoti. Negali tiksliai pasakyti sumos, kurią mokėjo, bijo suklysti, bet gal iki 1000 Lt. Mano, kad galėjo būti 2013 metai.

7.1. Liudytoja R. T. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu parodė, kad M. Š. pažįsta kaip gydytoją-odontologę, pas kurią jai teko gydytis dantis. Tai buvo seniai, maždaug prieš 10 metų. Tikslaus laiko nepamena. Gydytoja jai gydė dantis, dėjo „tiltus“. Neatsimena apie apmokėjimą. Tuo metu valiuta buvo litai. Neatsimena, ar padavus pinigus, išdavė apmokėjimo dokumentą. Ikiteisminio tyrimo metu, tyrėjai sakė teisybę. Ji nežino asmens, kurio vardas ir pavardė R. T., pas jį nėra buvusi. Neatsimena, ar per kelis kartus, ar per vieną kartą mokėjo. Ji neturi išsaugojusi mokėjimo čekių. Tada jai nereikėjo kreiptis į ligonių kasas dėl kompensacijos gavimo už gydymą. Kai ji buvo pas gydytoją, galėjo būti 2007 ar 2008 metai.

7.2. Liudytoja L. P. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu parodė, kad M. Š. pažįsta kaip gydytoją, pas kurią jai teko gydytis dantis. Pas ją gydytis pradėjo maždaug prieš 20 metų. Jai teko gydytis daug kartų. Dantis tvarkė labai kokybiškai. Lankantis poliklinikoje, už paslaugas mokėti nereikėdavo. Vėliau lankydavosi privačiai, už paslaugas mokėdavo. Nepamena, ar duodavo apmokėjimo dokumentus. Mano, kad juos gaudavo. Nežino, kokia valiuta mokėjo, gal litais. Paskutinį kartą gydytoja jai dėjo dantų karūnėles. Viską darė pati gydytoja. Kas gamino dantų karūnėles, ji nežino. Ikiteisminio tyrimo metu, duodama parodymus, sakė teisybę. Negali tiksliai pasakyti sumos, kurią mokėjo, bet gali būti iki 2000 litų. R. T. yra mačiusi. Mano, kad apie 2000 litų sumokėjo paskutinį kartą atsiskaitydama. Nepamena, ar pradėjus gydymą buvo tarpiniai mokėjimai. Gali būti, kad tai buvo 2014 metais.

7.3. Liudytoja C. M. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu parodė, kad M. Š. pažįsta kaip gydytoją. Nepamena tiksliai, kada jai teko lankytis pas gydytoją. Tai buvo senokai, gal prieš 6-7 metus. Gydytoja jai gydė dantis, darė protezus. Liudytoja už paslaugas atsiskaitė iš karto, mokėjo litais. Nepamena sumokėtos sumos. Nepamena, ar ji gavo kokį apmokėjimo dokumentą. Neprisimena, ar kreipėsi į ligonių kasas dėl apmokėjimo kompensacijos. Vieną kartą yra kreipusis į ligonių kasą dėl apmokėjimo kompensacijos gavimo. Negali pasakyti, ar buvo kompensuotas gydymas. Nepamena, kokiai sumai buvo išrašytas kvitas. Jai nežinoma, kas gamino protezus. Mokėjo grynais pinigais.

7.4. Liudytojas R. G. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąją pažįsta kaip gydytoją, pas kurią pradėjo lankytis prieš 10 metų. Pamena, kad tuo metu valiuta buvo litai. Kreipėsi privačiai dėl dantų sudėjimo. Per kelis kartus viską sutvarkė. Jis mokėjo grynais pinigais, per kelis kartus. Paskutinį kartą, kai sudėjo dantis, jis atsinešė apie 8000 litų sumą. Negali pasakyti, ar tada gavo apmokėjimo dokumentą. Lyg negavo. Neseniai, vasaros pradžioje, jis gydėsi dantis pas gydytoją ir gavo apmokėjimo dokumentą. Gali užtikrintai pasakyti, kad prieš tai apmokėjimo dokumento negavo. Jis ir toliau gydosi dantis pas tą pačią gydytoją. Ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo pareigūnui apklausiant jį 2018 m. gegužės 15 d., jis nurodė, kad paskutinį kartą pas gydytoją buvo prieš 2 metus, tai būtų 2016 metais, jam suteikė paslaugas, tuomet gydytojai sumokėjo apie 50 Eur grynais per kartą, apmokėjimo dokumento gydytoja neišrašė, nedavė. Tokia pati procedūra buvo ir prieš 8, 10 metų, sutaisė, jis padavė pinigus ir išėjo. Pateikus du 2016 m. rugpjūčio 2 d. ir 2016 m. rugpjūčio 4 d. kasos pajamų orderius, pasirašytus R. G., siekiant, kad liudytojas atsakytų, ar tai jo parašas, liudytojas paaiškino, kad parašas yra jo. Tiesiog neatsiminė, ar gavo kvitą. Jis išmeta kvitus, jam jie nereikalingi. Gali būti, kad jis tiesiog neprisimena, kad jam buvo išrašyti dokumentai, todėl davė kategoriškus parodymus, kad dokumentų jam nedavė. Laikas labai senas ir neatsimena, ar gavo apmokėjimo dokumentus. Sako tiesą, neprisimena.

7.5. Liudytojai V. K., R. V., V. S., A. F. M., E. K. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu davė parodymus, kurie iš esmės analogiški liudytojų D. R., R. T., L. P., C. M., R. G. teisiamojo posėdžio metu duotiems parodymams iš esmės apie tai, kad yra praėję daug laiko nuo tada, kai jie gydėsi pas gydytoją M. Š., neprisimena gavo ar negavo mokėjimą patvirtinančius dokumentus, galėjo painiotis, gydėsi pas skirtingus odontologus.

7.6. Liudytoja J. J. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu parodė, kad apklausos metu ji yra M. Š. uždarosios akcinės bendrovės buhalterė. Tvarkė ir M. Š. individualios įmonės buhalterijos dokumentus maždaug nuo 2012 ar 2013 metų, tiksliai pasakyti negali. Ji dirba pagal paslaugų sutartį. Tuometinėje individualioje įmonėje ir uždarojoje akcinėje bendrovėje buhalteriją vedė laikydamiesi teisė aktų. O jeigu ir buvo padarytos kokios nors klaidos, mano, kad jos tiesiog techninės klaidos. Jai minėjo M. Š., kad kažkas neįtraukta, kažkas du kartus išlaiduota. Ji veda buhalteriją daugiau įmonių. Jai vieną kartą per mėnesį pateikdavo visus dokumentus, kurių informacija suvesdavo į registrus. Tuo metu nebuvo išmanių programų. Kol dirbo su „exeliu“, galbūt ir galėjo pasitaikyti kažkokių klaidų. Neatsimena, ar kas nors tikrino M. Š. įmonę. Po ekspertų išvadų taisė vieną klaidą dėl P. sumos. Pataisė pelno (nuostolių) ataskaitą. Dar buvo viena klaida nustatyta ankstesnių metų, kurios Valstybinė mokesčių inspekcija nebeleido taisyti. Taisyti galima tik 5 metus atgal. Ką buvo įmanoma ištaisyti, tą ir pataisė. Kadangi neturi pirminių dokumentų, tai pataisyti kol kas negali. Kas dėl pelno mokesčių, visus tokius taisytinus dokumentus jie pasitaisė. Pirminius dokumentus išrašydavo M. Š.. Teikiami dokumentai jai nekėlė jokių įtarimų. M. Š. viena iš klienčių, kuri tvarkingai nešė dokumentus. Pagal registrus jie teikia viską Valstybinei mokesčių inspekcijai. Per visą laikotarpį kažkokių didelių nukrypimų nepastebėjo. Paprastai labiau žiūri išlaidas, kadangi tai įtakoja pelno mokestį. Neįprastinių išlaidų nebuvo. Kiek išrašo pajamų, tiek jie jų mato ir įtraukia. Visus orderius išrašydavo M. Š.. Paskui visą kasos knygą jie perpildo, pertikrina ir tada M. Š. pasirašo. Jie (buhalteriai) dar kartą užpildo pagal pirminius dokumentus. Ji patikrino deklaracijas. Teikiant deklaraciją už 2009 metus matė, kad M. Š. yra išmokėta 4000 Lt. Ji supranta, kad jie buvo techniškai neįtraukti, neišrašytas kasos išlaidų orderis, bet jie yra deklaruoti Valstybinei mokesčių inspekcijai kaip M. Š. gautos pajamos. Šito mažesnio likučio perkėlimas į kitus metus neturėjo įtakos, t. y. pasekmės dėl įmonės mokamų mokesčių. Tai yra tik kasos likutis. Jie žino, kad savininkas kiekvienais metais mokasi sau atlygį, jį reikia deklaruoti. Ji nedirbo 2009 metais. Jos nuomone yra techninė klaida tai, kad 2010 metais vietoj pagal kasos pajamų orderį gautų 990 Lt į kasos žurnalą įrašyta 900 Lt, 90 Lt trūkumas, vadinasi nuo 90 Lt nepaskaičiuotas pelno mokestis. Jeigu toks orderis buvo, jis turėjo būti įtrauktas. Valstybinei mokesčių inspekcijai buvo deklaruota 2011 m. gruodžio 31 d. įnešta 70000 Lt suma ir 2012 m. gruodžio 31 d. įnešta 50000 Lt suma. Svarbu, kad visos pajamos papultų būtent į tuos metus, kada jos gautos, nes tai turi įtakos pelno mokesčiui. Smulkios klaidos Valstybinėje mokesčių inspekcijoje taip pat netraktuojamos kaip nusikaltimai, visada leidžia pataisyti. Fiksuojamas ūkinis įvykis, tokį kokį mato, kokį parašo savininkė. Liudytoja nurodė, kad M. Š. dokumentai labai tvarkingi. Niekada nėra pastebėjusi didelių klaidų.

8. Ekspertė L. B. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu patvirtino 2019 m. kovo 6 d. ekspertizės akto išvadą. Papildomai paaiškino, kad pagal tuo metu jai pateiktą medžiagą, padarė tokias išvadas. Jai buvo pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga, pateikta M. Š. įmonės dokumentacija. Taip pat buvo pateikti R. T. individualios įmonės duomenys. Ji atliko tyrimą ir nustatė pažeidimus, kuriuos aprašė ekspertizės akte. Atvejai kur 90 Lt ir 350 Lt neužpajamuota, taip pat atvejis kur nurašyta du kartus yra netendencingi atvejai. Pavieniai atvejai. Kas dėl 4000 Lt – čia buvo sumažintas likutis kasoje. Išėmus reikėjo apiforminti. Trūksta kasos išlaidų orderio, kuriame turėjo būti nurodyta, kas pasiėmė, kokiems tikslams, kokios tai išlaidos. Ta operacija neapiforminta. 2011 m. gruodžio 31 d. išrašytas kasos pajamų orderis MŠV Nr. 001868a. Tie 70000 Lt yra parodyti kaip pajamos iš klientų. Nenurodyta, iš kokių klientų, kada gauta. Tai turėtų rodyti, kad per metus nebuvo rašyti kasos pajamų orderiai, o metų pabaigoje, pažiūrėjus gal į rezultatą, ar dėl kažkokių minčių, buvo užpajamuoti. Gerai, kad buvo užpajamuota, tačiau kyla klausimų, o kodėl ne iš karto kai sumokėjo klientai, o paskutinę metų dieną. Situacija tokia, kad likutis buvo nemažas kasoje ir tas įnešimas neaišku kokiu tikslu buvo padarytas, jeigu tai savininkės įnešimas. Tą patį matom 2012 m. gruodžio 31 d., kada kasos pajamų orderiu MŠV Nr. 002098a buvo įnešti 50000 Lt, parodyta irgi kaip iš klientų. Jis parašytas vėl kaip papildomas, paskutinę metų dieną. Kadangi ten buvo apiforminta, kad iš klientų, tai ji padarė tokią išvadą. Visos tos sumos buvo deklaruotos, mokesčiai sumokėti, atvaizduoti. Bet kyla klausimų – kodėl per visus metus nebuvo išrašomi iš kiekvieno kliento, o paskui bendra suma, ar metų gale visa suma atvaizduota. Iš tų operacijų kyla tokios išvados. Daugiau tokių įtartinų įrašų nebuvo, tik tos dvi sumos yra įtartinos. Ji padarė išvadas pagal jai pateiktus dokumentus.

9. Iš 2019 m. kovo 6 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro Ekspertizės akto Nr. 11-1037 (18) dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ (iki 2013 m. lapkričio 25 d. IĮ „(duomenys neskelbtini)“) matyti, kad tvarkant UAB „(duomenys neskelbtini)“ (iki 2013 m. lapkričio 25 d. IĮ „(duomenys neskelbtini)“) 2008 m. rugpjūčio 1 d. – 2014 m. gruodžio 31 d. laikotarpio grynųjų pinigų apskaitą nesilaikyta šių norminių aktų reikalavimų:

1. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06, Nr. IX-574) 4, 6.2, 12.1, 12.4, 16.1, 16.3 straipsnių:

1.1. 4 straipsnio, nes grynųjų pinigų apskaita neteikė tinkamos, išsamios, objektyvios, palyginamos, naudingos informacijos apie iš pacientų už odontologinės paslaugas gautas veiklos pajamas ir jų panaudojimą:

- be pateisinamųjų dokumentų sumažintas dokumentinis kasos likutis 4 990 Lt;

- ne visada laiku, t. y. pinigų iš pacientų už odontologines paslaugas gavimo dieną, buvo surašomi kasos pajamų orderiai, ką patvirtina bendrai 120000 Lt sumai išrašyti du kasos pajamų orderiai: 2011 m. gruodžio 31 d. KPO MŠV Nr.001868a – 70 000 Lt ir 2012 m. gruodžio 31 d. KPO MŠV Nr.002098a – 50 000 Lt;

- ne visos gautos iš pacientų pajamos galėjo būti įrašytos kasos knygoje.

1.2. 6 straipsnio 2 dalies, jeigu į apskaitą neįtrauktos visos pajamos gautos iš pacientų už odontologines paslaugas, tame tarpe už protezavimo paslaugas.

1.2. 12 straipsnio 1 dalies:

- perkeliant dokumentinį kasos likutį į 2010 m. sausio 1 d. dienos pradžią jis, be pateisinamųjų dokumentų, sumažintas 4000 Lt sumai;

- be pateisinamųjų dokumentų 2014 m. sausio 6 d. kasos išlaidų orderiu Nr.2 (antrą kartą pagal tą patį R. T. įmonės KPO kvitą RTO Nr.000436 ir sąskaitą-faktūrą RTO Nr.000437) nurašyta 550 Lt;

Žemesnės instancijos teismas

- jeigu ne visoms iš pacientų gautoms už odontologines paslaugas pajamoms buvo išrašomi kasos pajamų orderiai (dalis apklaustų pacientų nurodo, kad kasos pajamų orderiai nebuvo išrašomi).

1.3. 12 straipsnio 4 dalies:

- ne visada laiku, t. y. pinigų iš pacientų už odontologines paslaugas gavimo dieną, kasos knygoje buvo registruojamos pajamos, ką patvirtina bendrai 120 000 Lt sumai metų gale išrašyti du kasos pajamų orderiai: 2011 m gruodžio 31 d. KPO MŠV Nr.001868a – 70000 Lt ir 2012 m. gruodžio 31 d. KPO MŠV Nr.002098a – 50000 Lt;

Žemesnės instancijos teismas

- 2011 m. gruodžio mėn. Ūkinių operacijų registravimo žurnale neįrašyta 2011 m. gruodžio 31 d. kasos pajamų 70 000 Lt operacija;

- jeigu ne visos iš pacientų gautos už odontologines paslaugas pajamos buvo įrašomos kasos knygoje (dalis pacientų nurodo, kad mokėjo už paslaugas, bet įmonėje šios pajamos neapskaitytos).

1.4. 16 straipsnio 1 dalies, jeigu ne visos iš pacientų gautos pajamos už odontologines paslaugas buvo įrašomos kasos knygoje.

1.5. 16 straipsnio 3 dalies, nes ne visos iš pacientų gautos pajamos už odontologines paslaugas kasos knygoje buvo registruojamos chronologine tvarka, o įregistruotos paskutinę metų dieną bendra suma (2011 m. gruodžio 31 d. – 70000 Lt, 2012 m. gruodžio 31 d. – 50000 Lt).

2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu 2000-02-17 Nr.179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 3, 4, 11, 16 punktų:

2.1. 3 punkto, nes ne visais pinigų iš pacientų priėmimo atvejais buvo išrašomas kasos pajamų orderis:

- 2011 m. gruodžio 31 d. kasos pajamų orderiu MŠV Nr.001868a buvo užpajamuota bendra 70 000 Lt iš pacientų metų bėgyje gauta suma;

- 2012 m. gruodžio 31 d. kasos pajamų orderiu MŠV Nr.002098a užpajamuota bendra 50000 Lt iš pacientų metų bėgyje gauta suma.

2.2. 4 punkto, nes nepateiktas kasos išlaidų orderis 4000 Lt sumai bei be pateisinamųjų dokumentų šiai sumai sumažintas dokumentinis 2010 m. sausio 1 d. kasos likutis.

2.3. 11 punkto, nes ne visada pinigai buvo priimami kasos išlaidų orderių išrašymo dieną:

- 2011 m. gruodžio 31 d. kasos pajamų orderis MŠV Nr.001868a išrašytas ne pinigų iš pacientų priėmimo dieną, o paskutinę metų dieną bendra 70000 Lt suma;

- 2012 m. gruodžio 31 d. kasos pajamų orderis MŠV Nr.002098a išrašytas ne pinigų iš pacientų priėmimo dieną, o paskutinę metų dieną bendra 50000 Lt suma.

Žemesnės instancijos teismas

2.4. 16 punkto, nes ne visos kasos operacijos įrašytos į kasos knygą:

- kasos knygoje neįrašyta 90 Lt pajamų pagal 2010 m. liepos 20 d. kasos pajamų orderį MŠV Nr.001557, gautų iš E. J. už odontologines paslaugas (priimta suma 990 Lt, o užpajamuota 900 Lt);

- kasos knygoje neįrašyta 350 Lt pajamų pagal 2014 m. gruodžio 11 d. kasos pajamų orderį MŠV Nr.002786, gautų iš G. P. už odontologines paslaugas.

Iš dalies negalima nustatyti 2008 – 2014 metų UAB „(duomenys neskelbtini)“ (iki 2013 m. lapkričio 15 d. IĮ „(duomenys neskelbtini)“) turto (grynųjų pinigų faktinio likučio) ir veiklos (gautų iš pacientų pajamų bei pelno mokesčio dydžio), jeigu ne visos gautos iš pacientų už odontologines paslaugas, tame tarpe už dantų protezavimą, pajamos buvo apskaitytos:

- 2011 – 2012 metais dalis gautų iš pacientų pajamų užpajamuota ne pinigų gavimo dieną, o užpajamuota metų gale bendra 120000 Lt suma (2011 m. gruodžio 31 d. – 70000 Lt, 2012 m. gruodžio 31 d. – 50000 Lt suma). Nėra galimybės nustatyti, ar visos gautos sumos buvo užpajamuotos, ar tokie atvejai nesikartojo ir kitais metais;

- dalis pacientų nurodo, kad už paslaugas mokėjo, tačiau įmonėje šios pajamos neįrašytos.

- dalis pacientų nurodė, kad kasos pajamų orderiai jiems neišrašyti (9 t., b. l. 51–68).

10. Įvertinus aukščiau aptartus įrodymus ir jų kontekste sprendžiant M. Š. kaltės klausimą jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje ir detaliai aprašytos šio nuosprendžio 1 punkte, padarymu, vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, visų pirma pažymėtina, kad M. Š., apklausiama tiek pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu, tiek ir duodama parodymus bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, savo kaltės dėl minėtos nusikalstamos veikos padarymo nepripažino, nurodydama, kad jokio nusikaltimo nepadarė, o nustatyti pažeidimai buvo tiesiog techninės klaidos. Klaidos, kurias buvo galimybė ištaisyti, ištaisė. Nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad M. Š. parodymai buvo nuoseklūs ir neprieštaringi.

11. Nors skundžiamu nuosprendžiu ši M. Š. versija buvo atmesta, remiantis byloje esančiu 2019 m. kovo 6 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro Ekspertizės aktu Nr. 11-1037 (18) dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“, liudytojų D. R., R. T., L. P., C. M., R. G., V. K., R. V., V. S., A. F. M., E. K., J. J., ekspertės L. B. parodymais, tačiau, apygardos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau aptartų įrodymų visumą, sugretinusi juos tarpusavyje, su tokia apylinkės teismo išvada nesutinka. Atmesdamas M. Š. parodymus, pirmosios instancijos teismas tinkamai jų neįvertino baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų kontekste, nepagrįstai didesnę reikšmę suteikė aukščiau aptartų liudytojų ir ekspertės parodymams, taip pat 2019 m. kovo 6 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro Ekspertizės aktu Nr. 11-1037 (18) dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“, neatsižvelgdamas į tą aplinkybę, kad pačios M. Š. parodymai buvo nuoseklūs ir logiški bei neatsižvelgdamas į tai, kad minėto ekspertizės akto išvados yra ne kategoriškos, o reikalaujančios įrodymo. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio taip pat matyti, kad nei M. Š., nei liudytojų parodymai nebuvo vertinami tarpusavyje, taip pat nebuvo patikrintos minėtų įrodymų sąsajos su ekspertizės akte nurodytomis išvadomis, neatsižvelgta į tai, kad eksperto išvada yra sąlyginė.

12. Kaip jau nurodyta aukščiau, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį M. Š. atžvilgiu, pirmosios instancijos teismas iš esmės rėmėsi liudytojų parodymais bei 2019 m. kovo 6 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro Ekspertizės aktu Nr. 11-1037 (18) dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiesiog lakoniškai konstatuodamas, kad nurodytų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, jog M. Š. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi liudytojų parodymus, ekspertizės akte esančius duomenis, su šia apylinkės teismo išvada nesutinka.

12.1. Motyvuojant šią išvadą, visų pirma pasisakytina apie liudytojų parodymus. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi liudytojų D. R., R. T., L. P., C. M., R. G., V. K., R. V., V. S., A. F. M., E. K. parodymais. Liudytojas D. R. nurodė, kad praėjus tiek metų yra sunku atsiminti, tačiau apmokėjimo dokumentai būdavo išduodami visuomet, jis jų neturi, neišsisaugojo, bet tikrai mano, kad buvo duoti. Liudytoja R. T. parodė, kad nėra išsisaugojusi čekių, tačiau jei yra dokumentai, tai juose viskas užfiksuota teisingai. Liudytoja L. P. paaiškino, kad gal kokį vieną kartą ir negavo apmokėjimo dokumento, o gal tik pati jo nepasiėmė. Liudytoja C. M. parodė, kad nepamena ar gavo kokį apmokėjimo dokumentą. Liudytojas R. G. parodė, kad apmokėjimo dokumento nebuvo gavęs, tačiau pateikus jam du 2016 m. rugpjūčio 2 d. ir 2016 m. rugpjūčio 4 d. kasos pajamų orderius, pasirašytus jo paties, jis nurodė, kad parašas yra jo ir jis tiesiog neprisiminė, kad jam buvo išrašyti dokumentai, todėl davė kategoriškus parodymus, kad dokumentų jam nedavė. Skundžiamame nuosprendyje taip pat nurodyta, kad liudytojai V. K., R. V., V. S., A. F. M., E. K. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu davė parodymus, kurie iš esmės analogiški liudytojų D. R., R. T., L. P., C. M., R. G. teisiamojo posėdžio metu duotiems parodymams iš esmės apie tai, kad yra praėję daug laiko nuo to fakto, kai jie gydėsi pas gydytoją M. Š., neprisimena gavo ar negavo mokėjimą patvirtinančius dokumentus, galėjo painiotis, gydėsi pas skirtingus odontologus. Vertinant šiuos liudytojų parodymus, visų pirma pažymėtina, kad jiems buvo sunku prisiminti visas aplinkybes, susijusias su atsiskaitymu už odontologines paslaugas, kadangi nuo to momento praėjo daug metų. Tačiau nei vienas kategoriškai nenurodė, kad būtų negavęs mokėjimus patvirtinančių dokumentų, o tiems, kurie vis dėlto tokias aplinkybes nurodė, buvo pateikti kasos pajamų orderiai, iš kurių matyti, kad minėti dokumentai šiems asmenims vis dėlto buvo pateikti ir liudytojai savo parodymus pakeitė. Liudytojui R. G. pateikus du 2016 m. rugpjūčio 2 d. ir 2016 m. rugpjūčio 4 d. kasos pajamų orderius, pasirašytus jo paties, siekiant, kad jis atsakytų ar tai jo parašas, liudytojas paaiškino, kad parašas yra jo. Tiesiog neatsiminė ar gavo kvitą. Jis išmeta kvitus, jam jie nereikalingi. Gali būti, kad jis tiesiog neprisimena, kad jam buvo išrašyti dokumentai, todėl davė kategoriškus parodymus, kad dokumentų jam nedavė. Teismo vertinimu, šie parodymai neleidžia daryti išvados, kad M. Š. veiksmuose buvo nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, požymių.

12.2. Pirmosios instancijos teismas M. Š. kaltę taip pat konstatavo remdamasis ir 2019 m. kovo 6 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro Ekspertizės aktu Nr. 11-1037 (18) dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau apygardos teismo vertinimu, šiuo aktu nustatytos aplinkybės taip pat neleidžia teigti, kad M. Š. apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus. Vertinant skundžiamo nuosprendžio turinį matyti, kad pirmosios instancijos teismas tiesiog perkėlė ekspertizės akte nurodytas aplinkybes į skundžiamą nuosprendį, tačiau nevertino jų kartu su pačios M. Š. bei liudytojų parodymais. Be to, ir paties ekspertizės akto išvados yra sąlyginės, todėl negalima teigti, kad minėtu aktu buvo įrodyta M. Š. kaltė. Šią aplinkybę privalėjo nustatyti pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertindamas byloje esančius įrodymus bei pagrįstai motyvuodamas savo išvadas, tačiau to nepadarė.

13. Kaltinime buvo nurodoma, kad į apskaitą buvo įtrauktos ne visos pajamos gautos iš pacientų už odontologines paslaugas, apimant protezavimo paslaugas iš viso 440 Lt suma ir šios pajamos nebuvo apskaitytos ir įrašytos į įmonės kasos knygą: iš E. J. už odontologines paslaugas pagal 2010 m. liepos 20 d. kasos pajamų orderį MŠV Nr. 001557 gavus 990 Lt, kasos knygoje neįrašant 90 Lt pajamų; iš G. P. už odontologines paslaugas pagal 2014 m. gruodžio 11 d. kasos pajamų orderį MŠV Nr. 002786 gavus 350 Lt, kasos knygoje neįrašant 350 Lt pajamų, tačiau aplinkybes dėl šių pajamų neapskaitymo M. Š. paaiškino duodama parodymus tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Apklausiama apeliacinės instancijos teisme ir paaiškindama aplinkybes dėl E. J. bei G. P., M. Š. nurodė, kad yra 990 Lt kasos pajamų orderis, tačiau suvedant į sistemą galėjo pasispausti nulis, todėl sistemoje nurodyta, kad 900 Lt ir tos klaidos ištaisyti buvo nebegalima, kadangi buvo praėję 5 metai. M. Š. nurodė, kad dėl šios klaidos valstybė patyrė 3 Lt nuostolį. Paaiškindama dėl G. P. M. Š. nurodė, kad taip pat įvyko techninė klaida, bet šiuo atveju nebuvo praėję 5 metai ir minėtą klaidą buvo galima ištaisyti, kas ir buvo padaryta, todėl jokia žala valstybei nekilo. Teismo vertinimu, nėra pagrindo netikėti tokiais M. Š. parodymais, kadangi šias aplinkybes ji nurodė jau pirmosios instancijos teisme, jos pozicija nesikeitė, o vertinant šiuos parodymus iš loginės pusės, akivaizdu, kad padaryti pažeidimai galėjo būti įtakoti techniškai suklydus, juolab, kad klaida dėl G. P. buvo ištaisyta, todėl nėra pagrindo teigti, kad M. Š. veiksmuose buvo tyčia, siekiant apgaulingai tvarkyti savo įmonęs buhalterinę apskaitą.

14. M. Š. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį taip pat buvo nuteista dėl to, kad 2011 m. – 2012 m. iš pacientų už odontologines paslaugas gautiems pinigams kasos pajamų orderiai nebuvo surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus iš viso bendrai 120 000 Lt sumai, metų gale išrašant du kasos pajamų orderius: 2011 m. gruodžio 31 d. KPO MŠV Nr. 001868a – 70 000 Lt sumai ir 2012 m. gruodžio 31 d. KPO MŠV Nr. 002098a – 50 000 Lt sumai. Aplinkybes dėl šių sumų M. Š. taip pat pagrindė duodama parodymus teisme. Nuteistoji paaiškino, kad 2011 metais buvo nuspręsta plėsti jos vyro įmonę, todėl į kasą buvo įnešta 70000 Lt suma. Dėl įmonės plėtros konsultavosi ir valstybinėje mokesčių inspekcijoje, kur buvo patikinta, kad tai galima daryti iš įmonės lėšų, tačiau kasoje turi būti reikiama suma, dėl ko ir buvo įnešta 70000 Lt, tačiau vėliau sužinojo, kad darbų vykdyti negalima, nes pastato paskirtis buvo asmeninė nuosavybė ir reikėjo statybas nutraukti. Nurodyti pinigai panaudoti nebuvo. Paaiškindama dėl 50000 Lt nurodė, kad keitė stomatologinę aparatūrą, todėl ir buvo įnešti šie pinigai. M. Š. aiškiai nurodė, kad tiek 70000 Lt, tiek 50000 Lt buvo jos ir jos vyro per eilę metų sukaupti pinigai. Jos vyras iki 2010 metų dirbo užsienyje, todėl pavyko susitaupyti nurodytas sumas. Pinigai nedeklaruoti, nes iki 2010 metų nereikėjo pateiktinėti tokių deklaracijų. M. Š. patikino, kad minėti pinigai nebuvo gauti iš pacientų už jiems suteiktas ondontologines paslaugas. Tai buvo jos ir jos vyro santaupos. Nagrinėjamu atveju nėra surinkta jokių šiuos M. Š. parodymus paneigiančių objektyvių įrodymų. Tačiau pažymėtina, kad šiuos parodymus patvirtina įmonės buhalterės parodymai. Apklausiama J. J. nurodė, kad valstybinei mokesčių inspekcijai buvo deklaruota 2011 m. gruodžio 31 d. įnešta 70000 Lt suma ir 2012 m. gruodžio 31 d. įnešta 50000 Lt suma. Paaiškino, kad svarbu jog visos pajamos patektų būtent į tuos metus, kada jos ir buvo gautos, nes tai turi įtakos pelno mokesčiui. Įvertinus šias aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad nėra pagrindo teigti, jog M. Š. veiksmuose, įnešant minėtas 70000 Lt ir 50000 Lt sumas buvo tyčia siekiant apgaulingai tvarkyti buhalterinę apskaitą, kadangi šios sumos buvo apskaitytos, tik klaidingai nurodyta paskirtis. Šios aplinkybės patvirtina, kad M. Š. veiksmuose nebuvo motyvo nuslėpti minėtas pajamas ar jas legalizuoti. Todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, jog dėl tyčinių veiksmų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Iš 2019 m. kovo 6 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro Ekspertizės akto Nr. 11-1037 (18) dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ (iki 2013 m. lapkričio 25 d. IĮ „(duomenys neskelbtini)“) matyti, kad tvarkant UAB „(duomenys neskelbtini)“ (iki 2013 m. lapkričio 25 d. IĮ „(duomenys neskelbtini)“) 2008 m. rugpjūčio 1 d. – 2014 m. gruodžio 31 d. laikotarpio grynųjų pinigų apskaitą nesilaikyta šių norminių aktų reikalavimų, tai yra, Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06, Nr. IX-574) 4, 6.2, 12.1, 12.4, 16.1, 16.3 straipsnių, kadangi neteikė tinkamos, išsamios, objektyvios, palyginamos, naudingos informacijos apie iš pacientų už odontologinės paslaugas gautas veiklos pajamas ir jų panaudojimą, ne visada laiku, t. y. pinigų iš pacientų už odontologines paslaugas gavimo dieną, buvo surašomi kasos pajamų orderiai, ką patvirtina bendrai 120000 Lt sumai išrašyti du kasos pajamų orderiai: 2011 m. gruodžio 31 d. KPO MŠV Nr.001868a – 70 000 Lt ir 2012 m. gruodžio 31 d. KPO MŠV Nr.002098a – 50 000 Lt, ne visos gautos iš pacientų pajamos galėjo būti įrašytos kasos knygoje, jeigu į apskaitą neįtrauktos visos pajamos gautos iš pacientų už odontologines paslaugas bei už protezavimo paslaugas. Ne visada laiku, t. y. pinigų iš pacientų už odontologines paslaugas gavimo dieną, kasos knygoje buvo registruojamos pajamos, ką patvirtina bendrai 120 000 Lt sumai metų gale išrašyti du kasos pajamų orderiai: 2011 m gruodžio 31 d. KPO MŠV Nr.001868a – 70000 Lt ir 2012 m. gruodžio 31 d. KPO MŠV Nr.002098a – 50000 Lt. Tačiau byloje surinkti ir aukščiau aptarti įrodymai patvirtina aplinkybę, kad minimos piniginės lėšos (50000 Lt ir 70000 Lt) yra gautos ne iš pacientų už odontologines paslaugas, todėl sąlyginė eksperto išvada šioje dalyje yra paneigta. Pažymėtina, kad kitų objektyvių duomenų, kuriais būtų paneigti nuteistosios parodymai, jog tai jos asmeninės lėšos, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra.

15. Šiame ekspertizės akte konstatuota, kad iš dalies negalima nustatyti 2008 – 2014 metų UAB „(duomenys neskelbtini)“ (iki 2013 m. lapkričio 15 d. IĮ „(duomenys neskelbtini)“) turto (grynųjų pinigų faktinio likučio) ir veiklos (gautų iš pacientų pajamų bei pelno mokesčio dydžio), jeigu ne visos gautos iš pacientų už odontologines paslaugas, taip pat už dantų protezavimą, pajamos buvo apskaitytos, o būtent, 2011 – 2012 metais dalis gautų iš pacientų pajamų užpajamuota ne pinigų gavimo dieną, o užpajamuota metų gale bendra 120000 Lt suma (2011 m. gruodžio 31 d. – 70000 Lt, 2012 m. gruodžio 31 d. – 50000 Lt suma). Nėra galimybės nustatyti, ar visos gautos sumos buvo užpajamuotos, ar tokie atvejai nesikartojo ir kitais metais. Pirmosios instancijos teisme apklausiama ekspertė L. B. paaiškino aplinkybes dėl 70000 Lt ir 50000 Lt. Ji nurodė, kad 2011 m. gruodžio 31 d. išrašytas kasos pajamų orderis MŠV Nr. 001868a, kuris atspindi 70000 Lt įnešimą bei 2012 m. gruodžio 31 d., kasos pajamų orderis MŠV Nr. 002098a, atspindintis 50000 Lt įnešimą. Šie pinigų įnešimai buvo įforminti kaip lėšos, gautos iš klientų, todėl ekspertė ir padarė tokią išvadą, kad minėtos lėšos gautos už klientams suteiktas odontologines paslaugas. Tačiau svarbu pažymėti, kad visos pajamos buvo deklaruotos, mokesčiai sumokėti, o ekspertės išvados, pirmosios instancijos teisme nebuvo vertinamos kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Apygardos teismo vertinimu, šios ekspertės išvados paneigtos M. Š. parodymais, kurių nepaneigia kita bylos medžiaga. Be to, kaip jau nurodyta, tiek 70000 Lt, tiek ir 50000 Lt buvo deklaruoti, mokesčiai dėl šių pinigų sumokėti, todėl nėra pagrindo teigti, kad dėl tokių veiksmų (minėtų sumų įnešimo į įmonės kasą) nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

16. Teismui nustačius, jog minimos piniginės lėšos yra ne iš pacientų už odontologines paslaugas, nebelieka pagrindo išvadai, jog iš dalies negalima nustatyti 2008 – 2014 metų UAB „(duomenys neskelbtini)“ (iki 2013 m. lapkričio 15 d. IĮ „(duomenys neskelbtini)“) turto (grynųjų pinigų faktinio likučio) ir veiklos (gautų iš pacientų pajamų bei pelno mokesčio dydžio). Ekspertizės akto išvados, tai yra, „dalis pacientų nurodo, kad už paslaugas mokėjo, tačiau įmonėje šios pajamos neįrašytos“ bei „dalis pacientų nurodė, kad kasos pajamų orderiai jiems neišrašyti“, apklausus išvardintus liudytojus, kurių aptartais parodymais buvo grindžiama nuteistosios kaltė, nepasitvirtino. Kiti ekspertizės akte konstatuoti buhalterinės apskaitos vedimo pažeidimai nesukelią BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytų pasekmių.

17. Kaltinimas M. Š. buvo grindžiamas ir tuo, kad perkeliant dokumentinį kasos likutį į 2010 m. sausio 1 d. dienos pradžią jis, be pateisinamųjų dokumentų, sumažintas 4000 Lt sumai. Pažymėtina, kad iki 2013 m. lapkričio 25 d. „M. Š. stomotologijos kabineto“ juridinio asmens forma buvo individuali įmonė, vėliau – uždaroji akcinė bendrovė. Individuali įmonė yra neribotos atsakomybės privatusis juridinis asmuo. Tai reiškia, kad už IĮ neįvykdytas prievoles savininkas atsako savo turtu. Savininkas bet kuriuo metu gali paimti IĮ pinigus ar kitą turtą savo asmeniniams poreikiams, ko negalima padaryti uždarojoje akcinėje bendrovėje. Kaip nurodė M. Š., metų gale ji galėjo išsiimti 4000 Lt neapmokestinamų pinigų. Tai patvirtina ir Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymas, kurio 6 straipsnio 6 dalies 2 punktas numato, kad įmonės savininkas turi teisę paimti įmonės kasoje esančius pinigus, kaip avansu išmokamą pelną, savo asmeniniams poreikiams. Todėl ir nagrinėjamu atveju ši suma buvo paimta savoms reikmėms. Be to, liudytoja apklausiama buhalterė J. J. parodė, kad teikiant deklaraciją už 2009 metus ji matė, kad M. Š. yra išmokėta 4000 Lt. Liudytoja paaiškino, kad suprato, jog šie pinigai buvo techniškai neįtraukti, neišrašytas kasos išlaidų orderis, bet jie buvo deklaruoti Valstybinei mokesčių inspekcijai kaip M. Š. gautos pajamos. Šito mažesnio likučio perkėlimas į kitus metus neturėjo įtakos, t. y. pasekmės dėl įmonės mokamų mokesčių. Dėl nurodytų priežasčių, teismas konstatuoja, kad ir šis epizodas nebuvo tinkamai įvertintas bylą nagrinėjant apylinkės teisme. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į M. Š. bei liudytojos J. J. parodymus, nevertinio pinigų išėmimo tvarkos individualioje įmonėje, dėl ko M. Š. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį baudžiamojon atsakomybėn buvo patraukta nepagrįstai.

18. Pažymėtina, kad apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai sąmoningas buhalterinės apskaitos nevedimas arba tokios apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, nuostatas (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-273-693/2017, 2K-227-719/2018). BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia, kitaip tariant, kaltininkas, žinodamas buhalterinę apskaitą reglamentuojančių įstatymų reikalavimus, sąmoningai juos netinkamai vykdo, numato, kad dėl to bus negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir šių padarinių nori, arba nors padarinių ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti. Taigi, tyčios rūšys nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 222 straipsnio 1 dalį neturi reikšmės. Tačiau būtina nustatyti kaltės formą, t. y. kad veika padaryta tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2007, 2K-526/2011, 2K-170/2012, 2K-227-719/2018). Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, visiškai neskyrė dėmesio kaltės formai nustatyti ir apskritai nenurodė, kad M. Š. veikė tyčia. M. Š. inkriminuota nusikalstama veika gali būti padaroma tik tyčia, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo aiškiai ir pakankamai argumentuotai motyvuoti savo išvadas dėl kaltės formos nustatymo, kas nagrinėjamu atveju padaryta nebuvo. Pagal susiformavusią teismų praktiką, subjektyviojo nusikalstamos veikos požymio – kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik paties kaltininko parodymais apie tai, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekta. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius, t. y. atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, kuri buvo juos padarant, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-286/2010, 2K-526/2011, 2K-170/2012, 2K-590/2014, 2K-437-303/2015, 2K-138-139/2016, 2K-227-719/2018). BK 222 straipsnyje nustatyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai dėl tyčinių buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimų atsiranda šiame BK straipsnyje nurodyti padariniai – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, tačiau pirmosios instancijos teismas nenurodė jokių motyvų, kuriais būtų pagrįstas minėtų padarinių buvimas. Pirmosios instancijos teismas apsiribojo vien konstatavimu, kad „išdėstytų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad kaltinamosios kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta“. Kaip jau aptarta aukščiau, vertinant ekspertizės aktą ir dėl jo duotus ekspertės parodymus, apylinkės teismas viso šių duomenų turinio išsamiai ir konkrečiai neanalizavo, nevertino jų kartu su liudytojų parodymais, dėl ko skundžiamas nuosprendis yra nepagrįstas.

19. Apygardos teismo teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju M. Š. pareikštas kaltinimas nekonkretus, kadangi jame nurodyta, jog „M. Š. laikotarpiu nuo 2004 m. gruodžio 17 d. iki 2013 m. lapkričio 25 d. būdama IĮ „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas 258311050, reg. adresu (duomenys neskelbtini), savininke, nuo 2013 m. lapkričio 25 d. iki dabar“. Nors tokia kaltinimo formuluotė jį padaro neapibrėžtu laike, tačiau ši aplinkybė nesutrukdė bylą išnagrinėti iš esmės. Įvertinus paminėtas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, tuo pažeidė BPK 20 straipsnio 4 ir 5 dalių, 305 straipsnio nuostatas ir priėmė nepagrįstą bei neteisėtą apkaltinamąjį nuosprendį M. Š. atžvilgiu. Šių duomenų visumoje, remiantis in dubio pro reo, principu, nurodančiu, kad bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai, Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. balandžio 2 d. nuosprendis panaikinamas, priimant naują – išteisinamąjį nuosprendį M. Š. atžvilgiu, pripažįstant, kad vertinamu atveju nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 straipsnio 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

20. Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti likimas spręstinas BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, 333 straipsniu

nusprendžia:

Nuteistosios M. Š. apeliacinį skundą tenkinti.

Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2020 m. balandžio 2 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

M. Š. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti:

UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus ir pacientų ligos istorijas, gautus pagal 2015-02-11 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės raštą Nr. 15/02-01 ir paimtus 2018-04-19 kratos metu, saugomus FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdyboje bei Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmuose esančius segtuvus „Kasa 2012 m.“, 352 lapų ir „Kasa 2014 m.“, 670 lapų, grąžinti M. Š., o voką su kompaktiniu disku, Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos dokumentais, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjai Kęstutis DargužisDanguolė ŠiugždinytėJurga Vasiliauskienė