Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, išsituokęs, neteistas, gyv. (duomenys neskelbtini),

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 132 str. 1 d., 140 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Č. mušdamas A. Ž. sukėlė jam fizinį skausmą ir nežymiai jį sužalojo.

2007 m. liepos 16 d., apie 23-24 val., tikslesnis laikas nenustatytas, Neringos mieste, Juodkrantės gyvenvietėje, Kuršių marių prieplaukoje stovėjusiame laive „Orka“ ir prieplaukos krantinėje, A. Č., apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto su A. Ž. metu tyčia kumščiu sudavė A. Ž. į veidą, dėl to A. Ž. pargriuvo, batais apautomis kojomis smūgiavo A. Ž. ne mažiau kaip keturis kartus į galvą ir ne mažiau kaip septyniolika kartų į kitas kūno vietas. Taip mušdamas sukėlė A. Ž. fizinį skausmą, padarė daugybines poodines kraujosruvas ant veido, poodines kraujosruvas ant kaklo priekinio paviršiaus, besiribojančio su krūtinės viršutine dalimi, nulaužė poliežuvio kaulo ragą, padarė daugybines poodines kraujosruvas ant krūtinės ląstos priekinio ir šoninio paviršiaus, daugybinius odos nubrozdinimus ir poodines kraujosruvas ant rankų ir kojų, taip nežymiai A. Ž. sužalojo.

A. Č. dėl neatsargumo atėmė A. Ž. gyvybę.

2007 m. liepos 16 d., apie 23-24 val., tikslesnis laikas nenustatytas, Neringos mieste, Juodkrantės gyvenvietėje, Kuršių marių prieplaukoje stovėjusiame laive „Orka“ A. Č., apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto su A. Ž. metu tyčia kumščiu sudavė A. Ž. į veidą, dėl to A. Ž. aukštielninkas pargriuvo ant laivo denio ir susižalojo galvą. Dėl griuvimo ant kieto paviršiaus atsirado kraujosruva dešinio smilkinio ir pakaušio minkštuosiuose audiniuose, galvos smegenų sumušimas ir išsiliejo kraujas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš abiejų pusrutulių, tai komplikavosi galvos smegenų suspaudimu, pabrinkimu. Nuo galvos smegenų sumušimo ir kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu virš abiejų pusrutulių, o tai komplikavosi galvos smegenų suspaudimu, pabrinkimu, A. Ž. 2007 m. liepos 18 d. mirė.

A. Č. dėl jam pareikštų kaltinimų kaltu prisipažino visiškai. Jis parodė, kad 2007 metų liepos 16 d. Juodkrantėje, laive „Orka“, vyko išgertuvės, kuriose dalyvavo S. K., A. Ž. su žmonomis, A. Ž. žmonos draugė. A. Č. gėrė tik alų. Apie pirmą valandą nakties moterys iš laivo išėjo. Laive liko S. K., A. Ž. ir A. Č.. A. Č. su S. K. iš laivo išėjo nusipirkti degtinės. Degtinės į kavinę nuėjo vienas A. Č., o S. K. palaukė prie gatvės. Pinigų degtinei davė S. K.. Kai degtinės nusipirko, sugrįžo į laivą. Kai A. Č. norėjo įeiti į laivo vairinę, A. Ž. jo neleido, A. Č. pastūmė. A. Č. parvirto ant laivo denio. Atsistojęs A. Č. smogė kumščiu A. Ž. į veidą ir šis parvirto ant nugaros ir neatsikėlė. Parvirtusiam ant denio A. Ž. A. Č. smūgius sudavė kojomis. A. Ž. nuo smūgių bandė prisidengti rankomis. Kai mušė A. Ž., S. K. buvo laivo gale. Baigęs mušti, A. Ž. pasodino. A. Ž. sėdėjo apie 10 minučių. Po to abu su S. K. vedė A. Ž. į namus. Vedant A. Ž. į namus, keletą kartų parvirto. Vedamas A. Ž. nedejavo ir nesiskundė. Likusius iki namų šimtą metrų A. Č. A. Ž. vedė vienas. S. K. grįžo į laivą. A. Ž. nuvedė iki namo verandos ir ten paliko stovintį. Kai A. Č. vedė A. Ž. vienas, A. Ž., prilaikomas A. Č., griuvo ant nugaros. Kada ir kaip A. Ž. užlipo į namo antrą aukštą, A. Č. nematė. Sugrįžęs į laivą, iki namų palydėjo S. K..

Nukentėjusioji V. Ž. parodė, jog buvo žuvusiojo A. Ž. sutuoktinė, gyveno ir vedė bendrą ūkį kartu, nors į teismą dėl ištuokos kreipėsi ir teismas sprendimą dėl ištuokos buvo priėmęs. Nukentėjusioji parodė, kad A. Č. A. Ž. jautė neapykantą. Kai dar vakare, išgertuvių metu, A. Č. norėjo įlipti į laivą, A. Ž. su juo susiginčijo ir į laivą jo įleisti nenorėjo. Kai V. Ž. su savo drauge D. iš laivo nuėjo į namus, A. Ž., S. K., A. Č. liko laive. Parėjusios į namus, nuėjo miegoti. Iš ryto, apie 6 valandą, A. Ž. rado gulintį aukštielninką buto koridoriuje. Jis knarkė, jo antakis buvo sužalotas. A. Ž. į lovą neįkėlė, pasodino ant grindų ir paliko bemiegantį. Iš ryto, eidama į darbą, laiptinėje prieš laiptus pastebėjo 3-4 lašus kraujo. Per dieną buvo darbe. Grįždama į namus, prie laivo pamatė stovinčius S. K. ir A. Č.. Kai jų paklausė, kodėl sumušė A., S. K. pasakė, jog nieko nežino. Palikusi buto raktus A. Č., liepė jai po valandos paskambinti. Po valandos jai buvo paskambinta ir pranešta, kad viskas gerai, kad A. Ž. miega. Grįžusi į namus, rado daug kraujo. A. Ž. ausis buvo mėlyna. A. Ž. iškvietė greitąją medicinos pagalbą. A. Ž. vis dar miegojo. Paskambino A. Ž. seseriai ir broliui, pranešė, kad A. Ž. blogai. Kitą dieną, iš ryto, apie 8 val., sužinojo, kad A. Ž. mirė. V. Ž. parodė, kad anksčiau taip, jog girtas A. Ž. nepasiektų lovos, nebūdavo.

Nukentėjusioji A. R. parodė, kad A. Ž. buvo jos tėvas. Paskutinį kartą gyvą tėvą matė prieš dvejus metus iki jo mirties. A. Ž. ir V. Ž. tarpusavio santykiai buvo geri.

Liudytojas S. K. parodė, kad turėjo laivą „Orka“, kuriame dirbo ir A. Ž.. 2007 m. liepos 16 d. buvo S. K. gimtadienis. Vakare, apie 21 val., laive buvo 6-7 asmenys, tarp jų ir A. Ž.. Kvietė ateiti ir A. Č.. Laive buvo geriami alkoholiniai gėrimai. Pasibaigus išgertuvėms, S. K. buvo iš laivo išėjęs, bet netrukus sugrįžo. Dar tebeinant į laivą priešpriešiais susitiko ateinantį A. Č., kuris pasiskundė, kad A. Ž. jį išmetė iš laivo. Kai su A. Č. priėjo prie laivo, pastebėjo laivo vairinės tarpduryje stovintį ir rūkantį A. Ž.. Kai A. Č. priėjo prie A. Ž., įvyko grumtynės. A. Č. A. Ž. mušė rankomis bei kojomis ir laive, ir ant prieplaukos krantinės, kai abu išlipo iš laivo. Kai gulintį ant šono A. Ž. A. Č. spardė, A. Ž. šiek tiek gynėsi. Liudytojas pamatė, kaip A. Ž. skaudžiai virto ant prieplaukos krantinės. Po to A. Č. pasiūlė A. Ž. parvesti į namus. A. Č. vesti A. Ž. į namus padėjo, bet iki pat A. Ž. namų nėjo. Vedamas A. Ž. nedejavo ir nesiskundė. Vedamas A. Ž. buvo suklupęs keliais ant šaligatvio bortelio, nes buvo labai girtas. Palikęs A. Č. su A. Ž., S. K. sugrįžo į laivą. Kai netrukus parėjo ir A. Č., su juo išgėrė degtinės. Per visą buvimo laive laiką su A. Č. degtinės pirkti nėjo, degtinės buvo atsinešęs iš namų.

Liudytoja D. Ž. parodė, kad kartu su V. Ž. buvo laive, kuriame buvo švenčiamas laivo savininko gimtadienis. Visi truputį išgėrė. Liudytoja matė, kad tuo metu, kai laivo savininkas iš laivo buvo nuėjęs į namus, A. Ž. į laivą neįleido kaltinamojo ir kažkokio vyriškio. Sugrįžus į laivą jo savininkui, apie 24 val. kaltinamasis į laivą atėjo. Tuo metu A. Ž. buvo išgėręs, bet girtas nebuvo. Iki liudytojai ir V. Ž. išeinant iš laivo namo, jokių barnių laive nebuvo. Išeidama matė, jog laive liko A. Ž. ir kaltinamasis. A. Ž. pasakė, kad dar pabus, grįš į namus vėliau. Ar buvo tuo metu laive laivo savininkas, nepastebėjo. Liudytoja miegojo V. Ž. namuose. Iš ryto rado A. Ž. gulintį buto koridoriuje. V. Ž. sakė, jog ir anksčiau yra buvę, kad A. Ž. girtas gulėdavo koridoriuje.

Liudytoja N. K. parodė, kad A. Ž. prižiūrėdavo jos vardu registruotą laivą „Orka“. Dėl to darbo sutartis su A. Ž. sudaryta nebuvo. Liudytoja parodė, kad jos vyro S. K. gimimo diena buvo švenčiama tame laive. Jokių barnių laive nebuvo. Kaltinamąjį A. Č. liudytoja matė tik eidama iš laivo į namus apie 23 val. 30 min. A. Č. su draugu ėjo link laivo. N. K. ir S. K. į namus išėjo vienas paskui kitą. V. Ž., V. Ž. draugė, A. Ž. liko laive. A. Ž. buvo išgėręs, truputį svirduliavo, bet kalbėjo normaliai. Sugrįžus į namus, atėjo kaltinamasis ir pasiskundė, kad A. Ž. jį išvarė iš laivo. A. Č. buvo neblaivus. S. K. tuo metu buvo lauke. Kada naktį grįžo į namus S. K., liudytoja nežino. Iš ryto S. K. nuėjo į laivą. Kad A. Č. susimušė su A. Ž., N. K. sužinojo tik apie vidurdienį.

Liudytoja G. K. parodė, jog naktį, po pirmos valandos, važiuodama automobiliu pro A. Ž. namą, Juodkrantėje, matė, kaip A. Č. vedė A. Ž., kaip jie abu parvirto. Krentantį A. Ž. A. Č. prilaikė, bet išlaikyti nesugebėjo. Liudytoja pasisiūlė pavežti, tačiau konkretaus atsakymo neišgirdo, tik kažkokį paniurnėjimą. Po penkiolikos minučių, pravažiuodama pro tą pačią vietą, liudytoja matė tik A. Ž.. Jis sėdėjo ant laiptelių, prie namo verandos, susiėmęs galvą. Tuo metu link jo ėjo grupė neblaivių jaunuolių. Ar tie jaunuoliai praėjo pro A. Ž., liudytoja nematė.

Liudytoja E. J. parodė, kad Juodkrantėje vasarą, naktį, rugpjūčio mėnesį, prieš A. Ž. mirtį, A. Č. kavinėje, kurioje dirbo liudytoja, nusipirko du butelius degtinės. Kavinės darbo laikas jau buvo pasibaigęs. Už degtinę paliko 100 litų. A. Č. buvo vienas. Grąžą vėliau atėjo pasiimti Ž. P..

Teismo medicinos specialistas Remigijus Petrauskas, išklausęs kaltinamojo, liudytojų parodymus, įvertinęs filmuotą medžiagą, komentuodamas savo išvadas dėl A. Ž. mirties priežasčių, parodė, kad masyviausius sužalojimus A. Ž. patyrė laive, nes iki traumos A. Ž. atliko savarankiškus veiksmus, o po traumos to padaryti nebegalėjo.

A. Ž. lavono tyrimą atlikęs teismo medicinos specialistas R. Petrauskas savo išvadoje nurodė, jog A. Ž. mirė nuo galvos smegenų suspaudimo, kuris išsivystė dėl sunkios galvos traumos, dėl kurios kraujas išsiliejo po galvos smegenų dangalais, buvo sumuštos smegenys. Specialistas konstatavo, kad sužalojimai A. Ž. galvoje buvo padaryti ne mažiau kaip dešimčia traumuojančių kontaktinių smūgių. Nuo kurio trauminio kontakto galvoje kraujas išsiliejo po galvos smegenų dangalais ir į smegenis, specialistas atsakyti nesugebėjo. Kitose kūno vietose specialistas aptiko ne mažiau kaip penkiolika traumuojančių kontaktinių smūgių (t. 1, b. l. 11-13, 17-30).

Pakartotinę A. Ž. mirties ekspertizę atlikę Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertai nustatė, kad A. Ž. mirė nuo galvos smegenų sumušimo kraujui išsiliejus po kietuoju galvos smegenų dangalu virš abiejų pusrutulių. Tai komplikavosi galvos smegenų suspaudimu, pabrinkimu. Sužalojimai A. Ž. galvoje galėjo būti padaryti 5 smūgiais. A. Ž. mirtį sukėlusį sužalojimą, t.y. galvos smegenų sumušimą su kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu, sukėlė dešinio smilkinio ir pakaušio sumušimas, pasireiškęs kraujosruva galvos minkštuosiuose audiniuose. Ši kraujosruva galėjo atsirasti dėl A. Ž. griuvimo ant kieto paviršiaus. Kraujosruva dešinio smilkinio-pakaušio minkštuosiuose audiniuose, siejama su galvos smegenų sumušimu ir kraujo išsiliejimu, atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastą. Be mirtį sukėlusio galvos dešinio smilkinio ir pakaušio sužalojimo, rasta daugybinių poodinių kraujosruvų ant veido, poodinės kraujosruvos ant kaklo priekinio paviršiaus, ant ribos su krūtinės viršutine dalimi, poliežuvio kaulo dešinio rago lūžis, daugybinės poodinės kraujosruvos ant krūtinės ląstos priekinio ir šoninio paviršiaus, daugybiniai odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos ant rankų ir kojų. Šie sužalojimai tiek kartu, tiek atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Tikėtina, kad A. Ž. sužalojimai, paaiškinami smūgiavimu, buvo padaryti suduodant smūgius apauta koja. Kraujosruva ant kairės akies vokų galėjo būti padaryta sudavus smūgį kumščiu. Ant abiejų A. Ž. dilbių esantys odos nubrozdinimai, poodinės kraujosruvos gali būti vertinami kaip savigynos požymiai – sužalojimai gauti nukentėjusiajam rankomis prisidengiant nuo suduodamų smūgių. Iš viso A. Ž. į įvairias kūno vietas galėjo būti suduoti 22 smūgiai (t. 3, b. l. 25-36).

Objektų trasologinio tyrimo specialistas, ištyręs avalynės pėdsakų fragmentus fotonuotraukose, nustatyti, ar ant mirusiojo A. Ž. kūno esantys ir užfiksuoti skaitmeninėse fotonuotraukose avalynės pėdsakų fragmentai yra palikti tirti pateikta avalyne, paimta iš R. Č. ir S. K., ar šie pėdsakų fragmentai palikti vienos ir tos pačios avalynės, negalėjo, nes avalynės pėdsakų fragmentai ant žuvusiojo kūno netinkamai nufotografuoti (fotografavęs asmuo nemokėjo prie pėdsakų fragmentų pridėti liniuotę taip, kad jos rodmenys fotonuotraukoje neatrodytų deformuoti)(t. 1, b. l. 35-37).

Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės duomenys patvirtina, kad medicininę pagalbą į namus V. Ž. kvietė tik 2007 m. liepos 17 d. 16 val. 30 min. (t. 1, b. l. 38).

2007 m. liepos 17 d. buvo apžiūrėtas butas (duomenys neskelbtini), kur medicinos darbuotojai rado ir apžiūrėjo A. Ž. iki jį išvežant į ligoninę. Buto koridoriuje, kur V. Ž. rado gulintį A. Ž., kraujo pėdsakų ant laminatu padengtų grindų nerasta (t. 1, b. l. 39-44).

Apžiūrėjus Juodkrantės prieplauką ir laivą „Orka“, kur buvo sužalotas A. Ž., krantinėje rasta dėmių, panašių į kraują, o pačiame laive tokių dėmių nerasta (t. 1, b. l. 45-50, 52-53).

Nukentėjusioji V. Ž. akistatos su liudytoju S. K. metu parodė, jog jai iš laivo išėjus į namus, laive liko A. Ž., A. Č., S. K.. Šios akistatos metu S. K. parodė, kad A. Č., kai A. Ž. A. Č. neįleido į laivą, buvo taip pat stipriai išgėręs, kad A. Ž. laive parvirto nuo pirmo A. Č. į galvą suduoto smūgio. Kai A. Ž. po smūgio parvirto, A. Č., įsikibęs rankomis į laivo bortą, šoko kojomis ant A. Ž., jį spardė. Kai besigrumiant A. Ž. iš laivo išvirto ant krantinės, A. Č. toliau jį spardė. Kol A. Ž. keturpėsčias nusigavo iki krantinės borto, A. Č. jį visą tą laiką spardė. Po to pats A. Č. pasisiūlė A. Ž. palydėti iki namų, ir S. K. tai padaryti jam padėjo (t. 1, b. l. 63-65).

Liudytoja D. Ž. akistatos su S. K. metu parodė, jog jai ir V. Ž. iš laivo išėjus į namus, laive liko A. Ž. ir A. Č.. Ar liko laive ir S. K., neprisiminė. Šios akistatos metu S. K. patvirtino, kad tuo metu, kai A. Č. pasiskundė, jog A. Ž. jį išvarė iš laivo, A. Č. buvo stipriai išgėręs. Šios akistatos metu S. K. patvirtino, jog A. Č. A. Ž. mušė ir laive, ir ant krantinės, prieplaukoje, kad A. Ž. nuo A. Č. smūgio į galvą parkrito laive, kad A. Č. A. Ž. spardė ir laive, ir ant krantinės (t. 1, b. l. 92-94).

Parodymų patikrinimo vietoje metu S. K. parodė, kur nuo A. Č. smūgio kumščiu į veidą A. Ž. laive parvirto, kur parvirtusį laive ir ropojantį krantine A. Ž. A. Č. spardė kojomis. Parodymų patikrinimo vietoje metu S. K. parodytose vietose prieplaukos krantinėje buvo rasta kraujo pėdsakų (t. 1, b. l. 146-155).

Parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamasis A. Č. parodė, kur laive „Orka“ susimušė su A. Ž., kuriuo keliu abu su S. K. vedė A. Ž. iki namų, kuriame Juodkrantės bare pirko degtinę prieš susimušant su A. Ž. (t. 3, 1-2).

Akistatos su A. Č. metu liudytojas S. K. patvirtino, kad ant laivo denio A. Ž. parvirto nuo A. Č. smūgio ranka į veidą, kad parvirtusį laive A. Ž. A. Č. spardė kojomis laikydamasis už laivo turėklų, o kai A. Ž. iš laivo išvirto ant prieplaukos krantinės, spardė jį ir ten. Kad A. Ž. būtų sudavęs A. Č., S. K. nematė. A. Č. šios akistatos metu prisipažino, kad mušė A. Ž. laive, o ar mušė prieplaukos krantinėje, neprisiminė (t. 2, b. l. 15-16).

Ant apžiūrėtų S. K. marškinėlių, apavo dėmių, panašių į kraują, nerasta. Nustatyta, kad marškinėliai išplauti (t. 1, b. l. 98-99, t. 2, b. l. 9).

Ant A. Č. apavo (kedų) rasta dėmių, panašių į kraujo pėdsakus. Apžiūros metu nustatyta, kad A. Č. sportinis kostiumas, šortai, geltonos, baltos spalvos marškinėliai išplauti (t. 1, b. l. 116-118).

Patikrinus alkotesteriu nustatyta (t. 1, b. l. 134), kad 2007-07-18 13 val. 37 min. S. K. buvo girtas (2,07 promilių).

Teismo medicinos specialistas 2007-07-20 nustatė, kad S. K. dešinio paakio ir dešinio skruosto sužalojimas galėjo atsirasti nuo atsitrenkimo į kietą buką ar bukabriaunį pailgą daiktą (t. 2, b. l. 7).

2007-08-23 ikiteisminis tyrimas dėl A. Ž. nužudymo prieš S. K. buvo nutrauktas, nenustačius, kad jis padarė kokią nors veiką, turinčią nusikaltimo požymių (t. 2, b. l. 11).

2007 m. liepos 18 d. paaiškinime Neringos policijos komisariatui A. Č. rašė, kad švenčiant S. K. gimtadienį laive alkoholinius gėrimus vartojo, bet su A. Ž. nekonfliktavo (t. 2, b. l. 18).

Patikrinus alkotesteriu nustatyta (t. 2, b. l. 20), kad 2007-07-18 10 val. 07 min. A. Č. buvo neblaivus (0,77 promilių). A. Č. teisiamajame posėdyje aiškino, kad laive gėrė tik alų.

2007-07-24 apklausos teisme metu ikiteisminio tyrimo teisėjui A. Č. parodė, jog muštynių metu buvo išgėręs, iki ateidamas į laivą buvo išgėręs 1-2 butelius alaus, o tiksliau neatsiminė. A. Ž. į galvą ir kitas kūno vietas koja smūgiavo apie 5-10 kartų. Tai truko apie minutę (t. 2, b. l. 39-40).

2007-07-20 specialisto išvada ir medicininiai dokumentai patvirtina (t. 2, b. l. 64-67), kad maždaug prieš 3 paras iki A. Č. apžiūros A. Č. buvo padaryta poodinė kraujosruva smakro kairėje ir tokia pat kraujosruva ir minkštųjų audinių paburkimas dešinėje juosmens pusėje. Šie sužalojimai patvirtina kaltinamojo parodymus, jog A. Ž. jam taip pat sudavė, pastūmė į laivo bortą.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai patvirtino, kad kaltinamasis A. Č. A. Ž. mušė ir prieplaukoje stovėjusiame laive „Orka“, ir prieplaukos krantinėje. Prieplaukos krantinės, kur rasta kraujo, apžiūros duomenys ir liudytojo S. K. parodymai tai patvirtina. A. Č. mušė A. Ž. apsvaigęs nuo alkoholio, labai įniršęs, tai patvirtina ir A. Ž. padarytų sužalojimų, smūgių skaičius (22 smūgiai į įvairias kūno vietas, t. 3, b. l. 35). Liudytojo S. K. parodymus, kad A. Ž. ir sunkiai sužalotas galėjo krantine ropoti, patvirtina teismo medicinos ekspertų išvada, kad po patirtų sužalojimų A. Ž. galėjo eiti ir net užlipti į antrą namo aukštą (t. 3, b. l. 36). Kitų fizinio smurto motyvų, išskyrus asmeninį konfliktą, pasireiškusį tuo, kad A. Ž. A. Č. porą kartų neįleido į laivą nesant jame laivo savininko - S. K., nenustatyta. Nekyla jokių abejonių, jog visus smūgius rankomis ir kojomis A. Ž. A. Č. sudavė tyčia. Nustatyta, kad smūgį į veidą, nuo kurio A. Ž. virto aukštielninkas ir sunkiai susižalojo dešinįjį smilkinį ir pakaušį, taip susimušė galvos smegenis, kraujas išsiliejo po kietuoju galvos smegenų dangalu virš abiejų pusrutulių, o tai komplikavosi galvos smegenų suspaudimu, pabrinkimu, dėl to A. Ž. mirė, A. Č. sudavė laive „Orka“. Tai patvirtina bylos aplinkybės, kad iki parvirsdamas nuo A. Č. smūgio A. Ž. ne tik kurį laiką pajėgė prisidengti rankomis nuo smūgių, bet ir pats pavartojo prieš A. Č. fizinį smurtą, nuo kurio, A. Č. parodymais, A. Č. šonu atsitrenkė į laivo bortą. Prieplaukos krantinėje, liudytojo S. K. parodymais, A. Ž. pajėgė tik ropoti keturpėsčias, o į namus be A. Č. ir S. K. pagalbos pareiti nesugebėjo ir vedamas klupo ant šaligatvio. Kiti sužalojimai, kurie atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą, A. Ž. buvo padaryti ir laive, ir prieplaukos krantinėje. Suduodamas smūgį A. Ž. į veidą, dėl jo A. Ž. pargriuvo ir sunkiai susižalojo galvą, A. Č. nenumatė, kad jo veika gali atimti A. Ž. gyvybę, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti. A. Č. suprato, kad A. Ž. yra žymiai girtesnis (specialistų skaičiavimu, alkoholio kiekis kraujuje galėjo sudaryti 4,5 promilės, t. 3, b. l. 36), žymiai vyresnis ir dėl girtumo fiziškai silpnesnis, konfliktas įvyko laive, kur ir be fizinio smurto nesunku susižaloti į ant laivo denio esančias konstrukcijas, laivo bortą. A. Č. turėjo numatyti, kad muštynių padariniai laive, įvairių įrengimų apsuptyje, gali būti žymiai sunkesni, nes laive lankėsi ne pirmą kartą. Kad A. Č. nenorėjo A. Ž. mirties, nesuprato, kad jį sunkiai sužalojo, matyti iš A. Č. vėlesnių veiksmų – jis vedė A. Ž. į namus.

A. Č. dėl nusikalstamo nerūpestingumo nesuprato savo veikos pavojingumo A. Ž. gyvybei ir nenumatė, kad dėl jo veikos bus atimta A. Ž. gyvybė, tačiau suprato ir numatė, kad dėl jo veikos A. Ž. sveikata gali būti sutrikdyta, ir taip veikdamas padarė sveikatos sutrikdymus, sukėlusius nukentėjusiojo A. Ž. mirtį, todėl jo veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 132 str. 1 d. A. Č. tyčinė veika, padariusi nukentėjusiajam A. Ž. sužalojimus, atitinkančius nežymų sveikatos sutrikdymo mastą (batais apautomis kojomis smūgiavo A. Ž. ne mažiau kaip keturis kartus į galvą ir ne mažiau kaip septyniolika kartų į kitas kūno vietas, mušdamas sukėlė A. Ž. fizinį skausmą, padarė daugybines poodines kraujosruvas ant veido, poodines kraujosruvas ant kaklo priekinio paviršiaus, besiribojančio su krūtinės viršutine dalimi, nulaužė poliežuvio kaulo ragą, padarė daugybines poodines kraujosruvas ant krūtinės ląstos priekinio ir šoninio paviršiaus, daugybinius odos nubrozdinimus ir poodines kraujosruvas ant rankų ir kojų), kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.

Skiriant bausmes kaltinamajam atsižvelgiama į tai, kad A. Č. padarė tyčinį nesunkų ir neatsargų nusikaltimus, pasikėsino į itin vertingą žmogui dalyką - sveikatą, gyvybę. A. Č., supykęs ant A. Ž., neapsiribojo jo pastūmimu ar vieno smūgio sudavimu. A. Č. jau gulintį ir nepajėgiantį apsiginti nukentėjusįjį, stebint liudytojui S. K., ilgą laiką mušė apautomis batais kojomis, sudavė A. Ž. daug smūgių (ne mažiau kaip 22 smūgius) į įvairias kūno vietas, mušė A. Ž. tol, kol šis nebesugebėjo atsikelti, ir tai padarė dėl nereikšmingos priežasties – už tai, kad nukentėjusysis neįleido kaltinamojo į laivą. Abu nusikaltimai baigti. Kaltinamasis A. Č. ikiteisminio tyrimo pradžioje melavo, prisipažino sudavęs tik vieną smūgį. Tokios gynybos laikėsi iki pat to laiko, kai teismo medicinos specialistas 2007-07-19 surašė išvadą, kurioje nurodė žymiai didesnį A. Ž. padarytų sužalojimų skaičių (11-13, 36). A. Č. neteistas (t. 2, b. l. 68), išsiskyręs, su buvusia žmona liko gyventi mažametis sūnus (gim. 1995-08-20), legalaus darbo neturėjo tik prieš pat nusikalsdamas (t. 2, b. l. 69-70), UAB „SENATOR Baltic“, kur A. Č. dirbo iki 2005-04-19, UAB „Neringos komunalininkas“, kur dirbo iki 2006 m., A. Č. charakterizavo teigiamai (t. 2, b. l. 72). A. Č. pateikė teismui savo tėvo mirties (2004 metais) liudijimą, motinos darbingumo lygio pažymą, kuri patvirtina R. Č. esant neįgalia. A. Č. atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikoma tai, kad jis nusikalto apsvaigęs nuo alkoholio, nes ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 59 str. 1 d. 9 p.). A. Č. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Nuoširdų gailėjimąsi patvirtina ta aplinkybė, jog jo iniciatyva nukentėjusiajai V. Ž. atlyginta dalis padarytos žalos – 5000 litų, sutiko su pareikštų civilinių ieškinių dydžiais (t. 3, b. l. 4). Tačiau atsakomybę lengvinanti aplinkybė nelaikytina reikšmingesne už atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Atsižvelgiant į veikų padarymo būdą, žalingų pasekmių turinį, nusikaltimų tikslą sužaloti nukentėjusįjį ir nereikšmingą smurto priežastį, A. Č. skirtinos laisvės atėmimo bausmės.

Byloje nukentėjusioji V. Ž. pareiškė 58713 Lt 91 ct dydžio civilinį ieškinį (t. 1, b. l. 78-79, 80). Ji prašo iš kaltinamojo priteisti 3850 Lt A. Ž. laidojimo išlaidų, 3863 Lt už paminklą, 1000 Lt už advokato paslaugas ir 50000 Lt neturtinės žalos. Turtinei žalai pagrįsti V. Ž. pateikė atitinkamus dokumentus (t. 1, b. l. 67-69, 71-75, t. 3, b. l. 40). Byloje yra duomenų, kad 2007-07-20 V. Ž. Neringos savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius išmokėjo 780 Lt dydžio A. Ž. laidojimo pašalpą (t. 2, b. l. 128). Priteistinos V. Ž. turtinės žalos dydis mažintinas šia suma. Byloje yra duomenų, kad V. Ž. ir A. Ž. santuoką 1997-05-06 Klaipėdos miesto apylinkės teismas nutraukė (t. 1, b. l. 70). V. Ž. teismui pateikė santuokos sudarymo akto įrašą Nr. 1873, kuriame pažymėta, jog Klaipėdos miesto Civilinės metrikacijos skyriuje žymos apie santuokos nutraukimą nėra (t. 3, b. l. 56). Pagrįsdama civilinio ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo, įrodydama, kad dėl A. Ž. mirties ji dvasiškai išgyveno, buvo dvasiškai sukrėsta, buvo paveikta emocinės depresijos, V. Ž. teismui pateikė išrašą iš medicininių dokumentų, kad laikotarpiu nuo 2007-07-23 iki 2007-08-06 ambulatoriškai gydėsi nuo ūmios depresijos bei hipertoninės ligos paūmėjimo (t. 3, b. l. 9). Byloje yra duomenų, kad kaltinamasis A. Č. dalį nukentėjusiajai V. Ž. padarytos žalos atlygino. 2007-11-06 V. Ž. iš A. Č. gavo 5000 litų (t. 3, b. l. 4). Šia suma V. Ž. civilinis ieškinys taip pat mažinamas. Kadangi ieškinio reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo pagrįsti ir įrodyti, laikoma jog nustatyta, kad neatlygintos turtinės žalos dydis sudaro 2933 Lt 91 ct, o neatlygintos neturtinės žalos dydis – 50000 Lt. A. Č. su V. Ž. ieškininio reikalavimais sutiko, ieškinio dydžio neginčijo (t. 3, b. l. 44), todėl iš A. Č. V. Ž. priteistina 2933 Lt 91 ct turtinei žalai ir 50000 Lt neturtinei žalai atlyginti (BPK 106 str. 2 d., 109 str., 115 str. 1 d., Civilinio kodekso 6.250 str.).

Byloje dėl 20000 litų dydžio neturtinės žalos atlyginimo pareiškė ir žuvusiojo A. Ž. duktė A. R. iš jo pirmosios santuokos su V. Ž. (t. 1, b. l. 86-87). Giminystės ryšiui įrodyti A. R. pateikė savo gimimo liudijimą (t. 1, b. l. 88). Teisiamajame posėdyje A. R. parodė, kad pas tėvą į Juodkrantę atvykdavo su šeima, kai tik būdavo galimybė, paskutinį kartą su juo matėsi prieš dvejus metus iki jo mirties. Su tėvu ryšį palaikydavo telefonu, tėvas padėdavo ir materialiai. Pas A. R. į Kretingą A. Ž. buvo atvykęs prieš 17 metų, per vestuves (t. 2, b. l. 143). Šios nukentėjusiosios civilinis ieškinys taip pat tenkinamas visiškai, nes pagrįstas (BPK 115 str. 1 d., CK 6.250 str.), kaltinamasis jo dydžio neginčijo, su ieškiniu sutiko (t. 3, b. l. 44).

Byloje 3505,53 Lt dydžio civilinį ieškinį dėl A. Ž. gydymo ligoninės stacionare pareiškė Klaipėdos apygardos prokuratūra (t. 2, b. l. 131). Ieškinys tenkinamas, nes pagrįstas Klaipėdos teritorinės ligonių kasos duomenimis apie A. Ž. gydymo VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje laiką nuo 2007-07-17 iki 2007-07-18 ir suteiktų gydymo paslaugų kainą (t. 2, b. l. 129).

Siekiant užtikrinti civilinius ieškinius Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro 2007 m. rugpjūčio 29 d. nutarimais buvo apribotos kaltinamojo A. Č. nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą (t. 2, b. l. 91, 92, 83-84, 87-88, 89-90, 132-134).

Daiktinius įrodymus – A. Č. avalynę, sportinį kostiumą, šortus, marškinėlius, saugomus Neringos policijos komisariate (t. 1, b. l. 117-118, t. 2, b. l. 109), grąžinti nuteistajam A. Č. (BPK 94 str. 1 d. 5 p.). Vaizdo juostą, saugomą prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti Klaipėdos apygardos prokuratūrai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 301 str. 1 d., 302 str. 1 d., 303 str. 2 d., kolegija

nusprendžia:

A. Č. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 132 str. 1 d., 140 str. 1 d., ir paskirti jam bausmes: pagal BK 132 str. 1 d. - dvejus metus laisvės atėmimo,

pagal BK 140 str. 1 d. – aštuonis mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesniąją, paskirti galutinę subendrintą dvejų metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant atviroje kolonijoje.

Į paskirtą bausmę įskaityti kardomojo kalinimo (suėmimo) laiką (BK 66 str.) ir bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2007 m. liepos 18 d.

Kol įsiteisės nuosprendis, nuteistajam A. Č. palikti kardomąją priemonę – suėmimą.

Priteisti iš A. Č. V. Ž. 2933 Lt 91 ct turtinei žalai ir 50000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš A. Č. A. R. 20000 litų neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš A. Č. Valstybinei ligonių kasai (duomenys neskelbtini) 3505 Lt 53 ct už nukentėjusiojo A. Ž. gydymą ligoninės stacionare.

Daiktinius įrodymus – A. Č. avalynę, sportinį kostiumą, šortus, marškinėlius, saugomus Neringos policijos komisariate, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti nuteistajam A. Č. (BPK 94 str. 1 d. 5 p.). Vaizdo juostą, saugomą prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti Klaipėdos apygardos prokuratūrai.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo (suimtam nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio kopijos įteikimo jam dienos) gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.