Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui V. T.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. P. ieškinį atsakovui D. G. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir uzufrukto nustatymo; institucija, teikianti išvadą byloje – Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Ieškovė paaiškino, kad su atsakovu D. G. nesusituokusi gyveno nuo 2004 metų. (duomenys neskelbtini) jiems gimė sūnus T. G., tačiau iškilus tarpusavio nesutarimams atsakovas nusprendė gyventi atskirai. Ieškovė teigė, kad atsakovas tinkamai nevykdo prievolės išlaikyti savo nepilnametį sūnų, nors yra dirbantis ir turi nekilnojamojo turto. Ieškovės nuomone, išlaikymo įsiskolinimas iš atsakovo priteistinas nuo 2010-11-01, kai ji su atsakovu pradėjo gyventi skyrium, ir 14 mėnesių įsiskolinimo suma yra 5600 Lt, o nuo kreipimosi į teimą dienos turi būti priteistas išlaikymas po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Ieškovė pažymėjo, kad ji sūnų išlaiko ir visapusiškai juo rūpinasi, todėl sūnaus gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su motina. Ieškovė nurodė, kad atsakovui nusprendus gyventi atskirai, ji su sūnumi liko gyventi atsakovui nuosavybės teise priklausančiame bute Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), kito gyvenamojo ploto Šiauliuose ji neturinti, todėl, siekdama išsaugoti sūnui turėtas gyvenimo sąlygas, prašo į šiuos butus jai ir sūnui nustatyti uzufrukto teisę.

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius nurodė, kad pareiga pasirūpinti vaiko gyvenamuoju plotu ir tinkamomis gyvenimo sąlygomis tenka abiems tėvams. Skyriaus atstovas pritarė ieškovės reikalavimams dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo; pažymėjo, kad ieškovė šiuo metu neturi kur išsikelti gyventi: netgi pardavusi turimą nekilnojamąjį turtą Kelmės rajone, ji nepajėgtų įsigyti kito gyvenamojo būsto, o pagal gaunamas pajamas ji nepajėgi butą nuomotis, todėl atsakovas turi leisti gyventi ieškovei su vaiku jam nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame būste. Atkreipė dėmesį, kad išlaikymo dydis turi atitikti vaiko poreikius.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje esančiais rašytiniais duomenimis ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad T. G. gimė (duomenys neskelbtini), jo motina yra R. P., o tėvas D. G. (9 b. l.). T. G. ir ieškovės gyvenamoji vieta deklaruota Šiauliuose, (duomenys neskelbtini)( 11 b. l.).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Šalių sūnus T. G. gyvena su savo motina ieškove R. P., atsakovas prieštaravimų dėl vaiko gyvenamosios vietos nepareiškė, ginčo tarp šalių dėl vaiko gyvenamosios vietos nėra. Nepilnamečio vaiko gyvenimas kartu su motina geriausiai atitinka tiek vaiko, tiek motinos interesus, todėl ieškovės prašymas dėl šalių sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo su jo motina R. P. tenkintinas (CK 3.174 straipsnio 2 dalis).

Dėl išlaikymo priteisimo. Šalių pareiga išlaikyti savo vaiką yra lygi ir šią pareigą turi vykdyti abu tėvai. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 1, 2 d.).

Ieškovė pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam šalių sūnui T. G. periodinėmis išmokomis po 500 Lt kas mėnesį. Savo reikalavimą grindžia tuo, kad sūnaus išlaikymui per mėnesį reikalinga 952,86 Lt suma: maistui reikia 300 Lt, rūbams, avalynei-150 Lt, sūnui tenkančios būsto išlaikymo išlaidos per mėnesį 208 Lt, vitaminai, vaistai - 30 Lt, knygutės, kanceliarinės priemonės, žaislai - 20 Lt, pramogos - 15 Lt, futbolo treniruotės - 15 Lt, mokestis už darželį - 214,86 Lt (2, 97, 98 b. l.). Posėdžio metu ieškovė nurodė, kad ji stengiasi, jog vaikui nieko netruktų, prieš rugsėjo pirmąją nuperka naujus rūbelius, nes per vasarą vaikas smarkiai paauga. Liudytoja apklausta ieškovės mama D. K. posėdžio metu patvirtino, kad ji padeda ieškovei išlaikyti sūnų, teikia paramą pinigais ir maisto produktais.

Atsakovas ieškovės pateiktą išlaidų sąmatą ginčijo ir nurodė, kad sūnui išlaikyti pakankama yra 700 Lt suma, sutiko teikti sūnui išlaikymą po 350 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

Teismas, vertindamas nepilnamečio vaiko poreikius, atsižvelgia į tai, kad vaikas yra sveikas ( 111 b. l.), byloje duomenų apie kokius nors specialius vaiko poreikius nėra. Akivaizdu, kad vaikui reikalingos piniginės lėšos maistui, aprangai, mokymosi reikmėms, ugdymui. Atkreiptinas dėmesys, kad į vaiko išlaikymo išlaidų sąmatą yra įtrauktos būsto išlaikymo išlaidos (208 Lt). Teismo nuomone, ieškovė, į sąmatą įtraukdama išlaidas vaiko laisvalaikiui ir pramogoms, pateikė teismui padidintą išlaidų sąmatą, t.y. įvertino ne vien reikalingus ir pagrįstus, bet ir tuos vaiko poreikius, kurie turėtų būtų tenkinami, esant pakankamai lėšų.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovės pajamas per mėnesį sudaro: 962 Lt darbo užmokesčio (39 b. l.). Ieškovė turi nekilnojamojo turto – žemės sklypus ir du vieno kambario butus Kelmės rajone, nekilnojamojo turto vertė 21 015 Lt ( 16-26 b. l.).

Atsakovo vidutinis darbo užmokestis yra 1532 Lt (69 b. l.). Atsakovas turi nekilnojamojo turto: žemės sklypą ir gyvenamąjį namą Joniškio rajone, du vieno kambario butus Šiauliuose; nekilnojamojo turto vertė 47 171 Lt (28-35 b. l.); atsakovo vardu yra registruoti trys automobiliai (36 b. l.). Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad automobiliai yra parduoti, o turėdamas nekilnojamąjį turtą Šiauliuose, sau gyvenamąjį plotą turi nuomotis ir dar sumokėti butų, kuriais naudojasi ieškovė, komunalinių patarnavimų išlaidas.

Atsižvelgiant į tai, kad būtinoms vaiko vystimosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, įvertinant šalių turtinę padėtį ir gaunamas pajamas, teismo nuomone, abiems tėvams teikiant išlaikymą po 350 Lt, tokio išlaikymo dydis turėtų užtikrinti būtinų vaiko poreikių patenkinimą.

Nepilnamečio T. G. motina ieškovė R. P., kaip įstatyminė atstovė, įpareigotina uzufrukto teise tvarkyti sūnaus išlaikymui tėvo D. G. mokamas periodines išmokas iki jo pilnametystės (CK 3. 191 str. 1 d. 3 p.).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Ieškovė nurodo, kad šalims pradėjus gyventi atskirai, atsakovas neteikė sūnui išlaikymo, todėl prašo priteisti iš atsakovo 5600 Lt išlaikymo įsiskolinimą nuo 2010-11-01 iki kreipimosi į teismą dienos (14 mėnesių).

Pažymėtina, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 str. 2 d. įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, turi atsižvelgti į vaiko poreikius, kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, būtiną išlaikymo dydį, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 str. taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 str.)

Posėdžio metu ieškovė pripažino, kad ir šalims pradėjus gyventi atskirai, po 2010-11-01, atsakovas parvesdavo sūnų iš darželio ir būdavo su juo, iki ieškovė baigusi darbą grįš namo. Taip pat pripažino, kad atsakovas buvo grįžęs ir porą mėnesių gyveno kartu su ieškove ir sūnumi, sumokėjo per tuos mėnesius susidariusių buto komunalinių paslaugų įsiskolinimą (86 b. l.). Šios aplinkybės rodo, kad šalių santykiai nuo 2010-11-01 nebuvo galutinai nutrūkę, atsakovo dėka ieškovė su vaiku buvo aprūpinta būstu ir sutaupė lėšas, kurias būtų skyrusi buto nuomai. Atsakovas savo pareigos išlaikyti vaiką neneigė, nurodė, kad pirko maistą, savaitgaliais visą dieną vaikas būdavo su juo, sūnų vesdavosi į žaidimų kambarius, pačiai ieškovei duodavo pinigų, tačiau pateikti šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų negali. Ieškovė nurodo, kad sūnų išlaikyti jai padėdavo tėvai. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė į teismą dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo kreipėsi tik po to, kai atsakovas pareikalavo ieškovę išsikraustyti iš jam priklausančių gyvenamųjų patalpų. Teismo nuomone, tai rodo, kad iki to momento ieškovė būsto suteikimą jai ir sūnui laikė pakankamu atsakovo prisidėjimu prie sūnaus išlaikymo. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, šalių paaiškinimus, taip pat tą aplinkybę, kad ieškovė ir šiuo metu gyvena atsakovui priklausančiame gyvenamajame būste, atsižvelgęs į tai, kad įrodinėjimo našta tenka tai šaliai, kuri teigia, kad kita šalis neteikė išlaikymo, vadovaudamasis tikimybės pusiausvyros principu, teismas sprendžia, kad aplinkybės, jog atsakovas nuo 2010-11-01 visiškai neprisidėjo prie sūnaus išlaikymo, ieškovė neįrodė, todėl reikalavimas dėl įsiskolinimo priteisimo atmestinas.

Dėl uzufrukto nustatymo. Pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnyje nustatytas bendrąsias vaiko teisių apsaugos principines nuostatas pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus, t. y. kilus ginčui, kuriame sprendžiama dėl vaiko teisių, prioritetą prieš kitų asmenų teises turi vaiko teisės, todėl, nustačius vaiko teisėtų interesų pažeidimą, pirmiausia jos turi būti apgintos. Vienu iš šioje normoje nurodytų principų nustatoma, kad nė vienas vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto. Šioje ir kitose įstatymo normose (6, 11, 13 straipsniai) nustatyta, kad vaikui privalo būti sudarytos tinkamos sąlygos gyventi ir augti. Siekiant užtikrinti šiame įstatyme įtvirtintą vaiko teisę į būstą, civiliniame kodekse nustatytos nepilnamečio vaiko teisės naudotis vieno iš tėvų gyvenamąja patalpa, kai vaiko tėvai nutraukia santuoką, išlikimas (LR CK 3.71 straipsnis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 3.71 straipsnio norma pagal analogiją taikoma ir ginant nesusituokusių tėvų vaikų interesus (LAT 2006 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2006). Ši kasacinio teismo išvada atitinka Europos Konvenciją dėl nesusituokusių vaikų teisinio statuso, konstitucinį asmenų lygybės principą (Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalis), kad būtina vienodai ginti tiek susituokusių, tiek nesusituokusių tėvų vaikų teises, taip pat CK 3.161 straipsnio 5 dalies nuostatą, jog vaikų, gimusių santuokoje, ir vaikų, gimusių tėvams nesusituokus, teisės yra lygios.

Uzufrukto nustatymas susijęs su Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintu nuosavybės neliečiamumo principu, tačiau šis principas nėra absoliutus, asmens nuosavybė įstatyme nustatytais pagrindais gali būti ribojama, taip pat ir vaikų teisių ir interesų apsaugai, paliekant nepilnamečiam vaikui teisę naudotis gyvenamąja patalpa uzufrukto teise.

Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovui D. G. asmeninės nuosavybės teise priklauso butai Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) (32, 33 b. l.). Ieškovė nurodė, kad šie butai yra sujungti į vieną butą, tačiau iš viešo registro duomenų matyti, kad tai yra atskiros gyvenamosios patalpos. Posėdžio metu ieškovė ir liudytoja apklausta jos motina D. K. nurodė, kad butas (duomenys neskelbtini) nupirktas tam, kad šalių sūnui Titui būtų sudarytos geresnės gyvenimo sąlygos. Posėdžio metu atsakovas pripažino, kad butą (duomenys neskelbtini) pirko sūnui. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė nuosavybės teise turi gyvenamąjį būstą Kelmės rajone. Nors ieškovė teismui nepateikė įrodymų, kad jos nuosavybės teise turimas gyvenamasis būstas Kelmės rajone netinkamas gyventi žiemą ir jo remontui reikalingos nemažos lėšos, teismas atsižvelgia į tai, kad aprūpinti vaiką būstu turi abu tėvai ir nagrinėjamu atveju vaiko teisės yra prioritetinės (CK 3. 3 str.). Šalių sūnus lanko Šiaulių lopšelį-darželį „Žibutė“ (38 b. l.), ieškovė kito gyvenamojo būsto Šiauliuose neturi. Sprendimo priėmimo dieną ir ieškovė, ir šalių sūnus gyvena butuose Šiauliuose, (duomenys neskelbtini). Nors ieškovė turi nekilnojamojo turto Kelmės rajone ir galėtų jį parduoti, tačiau šio turto pardavimas gali užtrukti, o, atsižvelgiant į turto vertę, gautų lėšų kitam gyvenamajam plotui įsigyti galimai nepakaktų. Teismo nuomone, vaiko tėvams pradėjus gyventi skyrium, vaiko gyvenimo sąlygos neturi iš esmės keistis. Ieškovė posėdžio metu nurodė, kad sutinka, jog uzufruktas būtų nustatytas į vieną iš butų – (duomenys neskelbtini), kadangi šis butas suremontuotas. Teismo nuomone, turi būti vertinama ir ta aplinkybė, kad didesnio gyvenamojo ploto išlaikymui reikalingos ir didesnės lėšos, o ieškovės finansinės galimybės šiuo metu yra labai ribotos. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, jog nepilnamečio vaiko motina R. P. ir nepilnametis vaikas T. G. kito gyvenamojo būsto Šiauliuose neturi, vaiko motina neturi pakankamai finansinių išteklių kitam būstui įsigyti ar nuomoti, jos ir vaiko gyvenamoji vieta nuo 2008-12-01 deklaruota ginčo objekte (11 b. l.), teismas sprendžia, kad ieškovei ir šalių nepilnamečiam sūnui nustatytinas uzufruktas į butą Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), nes būtent šis butas buvo nupirktas vaiko tėvams siekiant užtikrinti tinkamas sąlygas sūnui augti, t. y. nupirktas vaiko interesų tenkinimui, o nenustačius ieškovei teisės naudotis atsakovo butu kartu su sūnumi, būtų neįmanoma įvykdyti sprendimą. Pažymėtina, kad uzufrukto nustatymas tėvo būstui neatleidžia tėvo nuo pareigos teikti išlaikymą vaikui pagal CK 3.192 straipsnio 2, 3 dalyse įtvirtintus principus, tačiau į tai atsižvelgiama paskirstant konkrečią išlaikymo pareigą: nagrinėjamu atveju tai reiškia, kad tėvas suteikia vaikui gyvenamąjį būstą, o motina prisiima sūnui tenkančias būsto išlaikymo išlaidas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų. LR CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškovė yra sumokėjusi 139 Lt žyminio mokesčio, nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimus dėl išlaikymo priteisimo ieškovė atleista vadovaujantis LR CPK 83 str. 1 d. 2 p. Kadangi ieškinys dalyje dėl neturtinių reikalavimų tenkintas, o dalyje dėl išlaikymo priteisimo tenkintas iš dalies, iš atsakovo proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai priteistinas 126 Lt žyminis mokestis valstybei ir 139 Lt žyminio mokesčio ieškovei.

Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė už advokato teisinę pagalbą sumokėjo 350 Lt, už registrų pažymas sumokėjo 229,30 Lt (6, 7, 50 b. l). Prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pareikštas ieškinyje, pagrįstas rašytiniais įrodymais, advokato atstovavimo išlaidos atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakyme Nr. 1R-8 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ įtvirtintus užmokesčio už advokato pagalbą dydžius. Atsižvelgiant į tenkintų reikalavimų dalį, ieškovei iš atsakovo priteistina 333 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovo bylinėjimosi išlaidos sudaro 700 Lt (93 b. l.), prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas pareikštas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės, todėl atsakovui iš ieškovės proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai priteistina 400 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministras ir Lietuvos Respublikos finansų ministras, vadovaudamiesi Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalimi, priėmė įsakymą Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimo išlaidų sumos nustatymo (Žin., 2011, Nr. 134-6373) ir nustatė, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimo išlaidų suma yra 10 litų, todėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, kurios šioje byloje sudaro 6,15 Lt, iš šalių nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 263-268 str., 269 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Nustatyti T. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su jo motina R. P., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo D. G., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam sūnui T. G., a. k. (duomenys neskelbtini) po 350 Lt (tris šimtus penkiasdešimt litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo priėmimo dienos iki T. G. pilnametystės.

T. G., a. k. (duomenys neskelbtini) skirto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise paskirti jo motiną R. P., a. k. (duomenys neskelbtini)

Palikti nepilnamečiam T. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ir jo motinai R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) teisę naudotis gyvenamąją patalpa, esančia Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklausančia D. G., a. k. (duomenys neskelbtini) uzufrukto teise, kol T. G., a. k. (duomenys neskelbtini) sulauks pilnametystės.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Priteisti ieškovei R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo D. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 472 Lt (keturis šimtus septyniasdešimt du litus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovo D. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 126 Lt (vieną šimtą dvidešimt šešis litus) žyminio mokesčio (įmokos kodas 5660).

Priteisti atsakovui D. G., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 400 Lt (keturis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.

Įsiteisėjusio sprendimo nuorašą nusiųsti VĮ Registrų centro Šiaulių filialui uzufrukto įregistravimui.