- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-08
- Bylos Nr.
- e2-192-241/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Konstantinas Gurinas, Danutė Gasiūnienė, Egidija Tamošiūnienė
- Pareiškėjas
- R. G.
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Lanteka“
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Konstantino Gurino ir Egidijos Tamošiūnienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 14 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti pareiškėjo R. G. finansinį reikalavimą, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Lanteka“ bankroto byloje Nr. eB2-1265-479/2018.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. birželio 25 d. nutartimi iškėlė UAB „Lanteka“ bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė UAB „Tamtamas“.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas R. G. (buvęs įmonės vadovas) kreipėsi į teismą prašydamas patvirtinti jo 14 076 Eur finansinį reikalavimą. Nurodė, kad reikalavimo sumą sudaro 2006 m. sausio 13 d. atsakovei UAB „Lanteka“ suteikta ir jam negrąžinta 8 689 Eur paskola bei 5 387 Eur palūkanos, skaičiuojamos nuo paskolos suteikimo iki bankroto bylos iškėlimo dienos. Paskolos suteikimo faktą pagrindžia banko sąskaitos išrašas, iš kurio matyti 8 689 Eur sumos pervedimas įmonei.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. lapkričio 14 d. nutartimi pareiškėjo prašymą atmetė.
4. Teismas nurodė, kad pareiškėjas reikalavimą grindžia tik banko pažyma, jog jis atsakovei UAB „Lanteka“ 2006 m. sausio 13 d. pervedė 30 000 Lt (8 689 Eur). Pareiškėjas taip pat pateikė teismui UAB „Lanteka“ balansą už 2007 m., kuriame yra nurodyti duomenys apie atsakovės turtą, kurio vertė 337 447 Lt (97 731 Eur), atsakovės skolos sudarė 310 182 Lt (89 834 Eur).
5. Teismas sprendė, kad byloje yra nustatytas piniginių lėšų perdavimas atsakovei, tačiau nėra pakankamai duomenų apie atsakovės įsipareigojimą gautas lėšas grąžinti paskolos davėjui, kadangi paskolos sutarties pareiškėjas teismui nepateikė. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas atsakovės vadovu buvo nuo 1996 m. iki bankroto bylos iškėlimo. Taigi pareiškėjas, suteikdamas įmonei paskolą, privalėjo sandorį patvirtinti, sudarydamas paskolos sutartį.
6. Teismas nurodė, kad bankroto administratorei nėra perduoti įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai, todėl nėra galimybės nustatyti, ar nurodyta paskola pareiškėjui nebuvo grąžinta. Be to, būtina įvertinti ir tai, kad byloje nenustatytos aplinkybės apie pareiškėjo R. G. perduotų lėšų panaudojimą atsakovės UAB „Lanteka“ interesais.
7. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjo R. G. perduotų lėšų UAB „Lanteka“ faktas neįrodo paskolos sutarties sudarymo aplinkybių, todėl jo prašymą atmetė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Atskirajame skunde pareiškėjas R. G. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 14 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą patvirtinti finansinį reikalavimą tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Teismui buvo pateiktas pinigų perdavimą patvirtinantis įrodymas (banko sąskaitos išrašas), su jame nurodyta pavedimo paskirtimi – paskola, kurio niekas neginčija. Taigi paskolos sutartis buvo ne tik sudaryta, bet ir įvykdyta. Negalima šių įrodymų vertinti kitaip, negalima įvykdyti nesudarytos sutarties. Paskolos gavimo faktas matyti ir UAB „Lanteka“ mokestiniuose dokumentuose. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas vadovavosi ne įrodymu, o tik prielaida, kad paskolos pinigai galbūt buvo grąžinti.
8.2. Bankroto byla turi viešąjį interesą, todėl tokioje byloje teismas privalo būti aktyvus. Teismas gali užklausti atitinkamas institucijas – bankus, mokesčių inspekciją dėl UAB „Lanteka“ buhalterinių dokumentų ir atliktų mokėjimų. Tokią teisę, įskaitant dokumentų atkūrimą, turi ir BUAB „Lanteka“ bankroto administratorė UAB „Tamtamas“. Tačiau teismas ir bankroto administratorė aktyvumo viešojo intereso byloje nerodė, o tik kaltina pareiškėją R. G. dėl įmonės dokumentų neperdavimo.
8.3. Paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento, todėl įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas - jog paskolą grąžino. Taigi paskolos grąžinimą turėtų įrodinėti tai ginčijantis asmuo (bankroto administratorė), todėl pareiškėjo ir UAB „Lanteka“ paskolos sutartis yra galiojanti.
8.4. Pagal kasacinio teismo praktiką, tais atvejais, kai viena šalis, atlikdama pinigų pervedimą, mokėjimo dokumente įvardija lėšų pervedimo paskirtį „paskola“, o kita šalis pervedama lėšas priima ir nepareiškia jokių prieštaravimų dėl pervestų lėšų paskirties, tokie šalių veiksmai suponuoja pagrįstą tikimybę, kad pervedami pinigai yra paskolos sutarties dalykas. Lėšų, pervestų kaip paskola, priėmimas kartu reiškia ir įsipareigojimą jas grąžinti, todėl, net ir nesant raštu išreikšto įsipareigojimo grąžinti kaip paskolą pervestas lėšas, toks įsipareigojimas gali būti numanomas iš pinigų priėmimo fakto.
Atsiliepimas
9. Atsakovės BUAB „Lanteka“ bankroto administratorė UAB „Tamtamas“ prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Pareiškėjas, kaip buvęs įmonės vadovas, iki šiol nėra perdavęs bankroto administratorei įmonės dokumentų bei nėra įvykdęs kitų įpareigojimų numatytų nutartyje dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo. Pareiškėjui grindžiant savo finansinį reikalavimą daugiau kaip prieš dešimt metų padarytu mokėjimu ir nesant galimybės patikrinti įmonės apskaitos dokumentų, nėra pagrindo pripažinti, kad pareikštas reikalavimas yra pagrįstas.
9.2. Pareiškėjas neturi pagrindo savo finansinio reikalavimo, kildinamo iš 2006 m. sauso 13 d. pavedimo, grįsti 2007 m. balanso duomenimis, nes po 2007 m. įmonė dar vykdė veiklą, todėl daugiau kaip prieš 10 metų sudarytas balansas neįrodo jo reikalavimų pagrįstumo.
9.3. Nepagrįstas pareiškėjo R. G. teiginys, kad teismas turėjo būti aktyvus, nes pirmiausia pats pareiškėjas turi vykdyti jam įsiteisėjusios teismo nutarties pagrindu kylančius įpareigojamus. Nėra aišku ir apie kokių įrodymų išreikalavimą kalba pareiškėjas, kadangi nagrinėjant finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimą nebuvo prašoma išreikalauti jokių įrodymų, kurių pats pareiškėjas negalėjo gauti.
9.4. Nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo teiginiu, kad ne jis turi įrodyti savo pareikšto reikalavimo pagrįstumą, o BUAB „Lanteka“. Pats pareiškėjas pareiškė reikalavimą, todėl jo pagrįstumą ir turi įrodyti. Be to, iš banko sąskaitos matyti, kad lėšos buvo pervestos pagal rašytinę paskolos sutartį, kurios pareiškėjas į bylą, kaip ir kitų duomenų, nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatė, byloje nėra pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)pagrįstumo
11. Bankrutuojančios įmonės kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimas yra vienas bankroto byloje būtinų spręsti klausimų. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. Kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai, susiję su bankroto procesu, tvirtinami teismo nutartimi iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos.
12. Bankroto bylose kreditorių reiškiami reikalavimai iš esmės atitinka ginčo teisenos nustatyta tvarka pareikštus ieškinio reikalavimus ir turi būti nagrinėjami pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas ĮBĮ 10 straipsnio 1 dalyje. Kreditoriai reikalavimus reiškia ne tiesiogiai teismui, bet bankroto administratoriui, kuris, išdėstęs teismui argumentuotą nuomonę dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo, teikia juos tvirtinti arba prašo teismo netvirtinti tokių reikalavimų (ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 10 punktas, 21 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011).
13. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje suformuota nuostata, kad bankroto bylą nagrinėjantis teismas tik tada tvirtina kreditoriaus pareikštą reikalavimą, jeigu iš byloje esančių duomenų gali padaryti išvadą, jog toks reikalavimas yra pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai. Tuo atveju, jeigu byloje nėra pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo padaryti, teismas turi imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad teisingai išspręstų nagrinėjamą klausimą. Tačiau aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus tuos atvejus, kai šių aplinkybių nereikia įrodinėti pagal įstatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011; 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2012).
14. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis).
15. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas R. G. savo finansinį reikalavimą grindžia 2006 m. sausio 13 d. paskolos suteikimo faktu. Vienintelis įrodymas, kurį pareiškėjas pateikė į bylą, asmeninės banko sąskaitos išrašas, kuriame matyti, kad jis 2006 m. sausio 13 d. pervedė 30 000 Lt (8 688 Eur) UAB „Lanteka“, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „pagal paskolos sutartį“. Kaip minėta, teismas tvirtina kreditoriaus reikalavimą tik tokiu atveju, jei byloje galima prieiti išvadą, kad reikalavimas pagrįstas įrodymais. Ar reikalavimas pagrįstas, teismas sprendžia, įvertinęs tokio reikalavimo pagrindą – sandorius, ūkines operacijas, apskaitos, mokėjimo dokumentus, kitus įrodymus, kuriais grindžiamas kreditoriaus nurodyto dydžio reikalavimas į bankrutuojančią įmonę (pvz. žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2012). Teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismui, konstatuoja, kad vien kreditoriaus banko sąskaitos išrašo nepakanka pagrįsti pareiškėjo finansinio reikalavimo. Byloje nėra duomenų, kurie leistų nustatyti ar paskola pareiškėjui nebuvo grąžinta (įskaityta už kitas prievoles), nežinomos paskolos sutarties sudarymo priežastys, paskolos panaudojimas, kt. Nors apeliantas nurodo, kad paskolos suteikimo faktą papildomai pagrindžia atsakovės UAB „Lanteka“ 2007 m. balansas, tačiau iš balanso matyti tik bendras įmonės turto / įsipareigojimų santykis, todėl tokio pobūdžio įrodymas šiuo atveju apskritai nelaikytinas tinkamu.
16. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas nepagrįstai siekia įrodinėjimo pareigą perkelti atsakovei BUAB „Lanteka“. Pareiškėjui, kaip buvusiam įmonės vadovui, neperdavus BUAB „Lanteka“ dokumentų bankroto administratorei, atsakovė neturi realių galimybių gintis nuo pareikšto reikalavimo, t. y. įrodyti, jog paskolą grąžino. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 25 d. nutartis, kuria buvusiam įmonės vadovui R. G. nustatytas įpareigojimas perduoti įmonės dokumentus ir turtą bankroto administratorei UAB „Tamtamas“, yra įsiteisėjusi, apeliantui nustatyti įpareigojimai nėra paneigti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 5 d. nutartimi R. G. už įmonės dokumentų ir turto neperdavimą yra paskirta 500 Eur bauda. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. gruodžio 4 d. atsisakė patenkinti R. G. prašymą dėl baudos panaikinimo. Nors nurodyta nutartis šiuo metu nėra įsiteisėjusi, tačiau įmonės dokumentų ir turto neperdavimo fakto savo procesiniuose dokumentuose pareiškėjas iš esmės neginčija.
17. Atskirojo skundo argumentai, kad bankroto administratorė turėtų atkurti BUAB „Lanteka“ įmonės dokumentus, o teismas turėtų būti aktyvus – rinkti įrodymus apie paskolos sudarymo aplinkybes, laikytini nepagrįstais. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjo neperduoti įmonės dokumentai būtų neišlikę (sunaikinti ar neišsaugoti) ir dėl to būtų poreikis juos atkurti. Kaip minėta, bankroto byloje vyrauja rungimosi principas, todėl teismas, net ir būdamas aktyvus, neturi pareigos savo iniciatyva rinkti įrodymus, kurie pagrįstų pareiškėjo finansinį reikalavimą.
Dėl bylos procesinės baigties
18. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino visas nagrinėjamam klausimui reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė aktualias procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl apelianto atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.