- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2018-11-02
- Bylos Nr.
- 1-1676-1083/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-51822-2018-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Marius Jankauskas
- Kaltinamasis
- A. G.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Marius Jankauskas, išnagrinėjęs Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje
A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), (deklaravęs gyvenamąją (duomenys neskelbtini)), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis pagrindinį išsilavinimą, dirbantis akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini) darbininku, našlys, teistas Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. balandžio 14 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį (2 epizodai) galutine subendrinta bausme – laisvės apribojimu 10 mėnesių,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. A. G. 2018 m. spalio 28 d. apie 18 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), smurtavo prieš savo šeimos narę – sugyventinę L. L. ir sukėlė jai fizinį skausmą.
2. Kaltinamasis A. G. savo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką pripažino visiškai ir parodė, kad 2018 m. spalio 28 d. jis ir jo sugyventinė L. L. buvo pas sugyventinės bendradarbę I. P., gyvenančią (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 18 val. nukentėjusioji L. L. ir I. P. buvo neblaivios, todėl nuėjo miegoti į kitą kambarį. Tai pamatęs jis sugalvojo eiti į namus ir kartu parsivesti nukentėjusiąją, kad ji kur nors neišeitų. Nukentėjusioji nesiorientavo kur yra, todėl atsisakė keltis. Jis paėmė jai už nosies ir pradėjo temti iš lovos, bet ji neklausė. Tada paėmė ją už dešinės rankos dilbio ir traukė iš lovos, bet ji toliau priešinosi ir atsisakė eiti į namus. Tempdamas nukentėjusiąją L. L. iš lovos už nosies, o po to už dešinės rankos dilbio turėjo numatyti ir suprasti, kad jai skauda. Taip jis pasielgė dėl girtumo, blaivus to nebūtų daręs. Dėl tokio savo poelgio gailisi (61–62, 69 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
3. Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais:
3.1. nukentėjusiosios L. L. parodymais apie tai, kad 2018 m. spalio 28 d. kartu su kaltinamuoju A. G. buvo pas draugę I. P. bute, kur vartojo alkoholį. Apie 17.30–18 val. ji su I. P. nuėjo miegoti, nes abi buvo neblaivios ir norėjo pailsėti, tačiau vos jai atsigulus į lovą atėjo kaltinamasis A. G., kuris, jai gulint ant lovos, abiem rankomis pagriebė už veido ir stipriai spaudė nosį. Dėl nosies spaudimo jai labai skaudėjo, t. y. ji jautė stiprų fizinį skausmą ir jai iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Tada kaltinamasis abiem rankomis paėmė jai už dešinės rankos dilbio ir tempė ją iš lovos. Dėl tokio jo traukimo jai labai suskaudo ranką. Ji sakė kaltinamajam, kad jai skauda ir kad jos netampytų ir ji su juo į namus neis, bet jis nereagavo. Civilinio ieškinio ji nereiškia (7, 20, 39 b. l.);
3.2. liudytojos I. P. parodymais apie tai, kad 2018 m. spalio 28 d. ją svečiuose buvo nukentėjusioji L. L. ir kaltinamasis A. G., jie visi vartojo alkoholį. Apie 18 val. ji ir nukentėjusioji L. L. atsigulė į lovą, o netrukus atėjęs kaltinamasis sakė nukentėjusiajai eiti į namus. Nukentėjusioji atsisakė eiti į namus, todėl kaltinamasis ranka pagriebė nukentėjusiajai L. L. už nosies ir pradėjo ją temti iš lovos. Matė, kad nukentėjusioji susiėmė už nosies ir pasakė, kad jai bėga kraujas. Po to kaltinamasis A. G. suėmė nukentėjusiąją už rankos ir vėl grubiai pradėjo ją temti iš lovos. Nukentėjusioji jam sakė, kad jai skauda ir kad jis ją paleistų, bet kaltinamasis neklausė. Ji (liudytoja) išstūmė kaltinamąjį iš kambario, kuriame buvo nukentėjusioji, bet kaltinamasis vis tiek norėjo patekti į šį kambarį, todėl ji iškvietė policijos pareigūnus (45–46 b. l.);
3.3. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad įvykio vieta yra bute, esančiame (duomenys neskelbtini), viename iš šiame bute esančių kambarių. Įvykio vietos apžiūros metu jokių nusikalstamos veikos pėdsakų nerasta (12–15 b. l.);
3.4. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame užfiksuota, jog 2018 m. spalio 28 d. 17.26 val. buvo gautas pranešimas, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), susimušė asmenys. Policiją kvietė G. P. Įvykio vietoje nustatyta, kad kaltinamasis A. G., atėjęs ieškoti nukentėjusiosios L. L., pradėjo ją stumdyti, norėjo ištempti į namus. Smurtą patyręs asmuo L. L. buvo susijaudinusi, verkė, atvykus buvo pasislėpusi balkone. Ji sakė, jog kaltinamasis A. G. stumdė ir taip sukėlė fizinį skausmą. Atvykus bute daiktai buvo išvartyti, buvo netvarkinga. Kaltinamasis ir nukentėjusioji buvo neblaivūs. Kaltinamasis A. G. buvo sulaikytas ir pristatytas į policijos įstaigą, jis buvo susijaudinęs, tačiau reikalavimus vykdė, nesipriešino (32–33 b. l.);
3.5. asmens neblaivumo patikrinimo alkotesteriu protokolu, kuriame užfiksuota, jog 2018 m. spalio 28 d. 18.27 val. kaltinamajam A. G. buvo nustatytas 1,89 ‰ girtumas (34 b. l.).
4. Pirmiau išdėstytų įrodymų visetas leidžia pagrįstai tvirtinti, kad kaltinamasis A. G. 2018 m. spalio 28 d. apie 18 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), smurtavo prieš nukentėjusiąją L. L. ir sukėlė jai fizinį skausmą. Bylos aplinkybės yra aiškios, teismui kaltinamojo A. G. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką jokių abejonių nekelia – jis savo kaltę pripažino ir patvirtino apklausų metu, be to, kaip jau paminėta pirmiau, jo kaltė visiškai įrodyta pirmiau nurodytų įrodymų visetu ir veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
5. BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos kelios alternatyvios bausmės, todėl prokuroras pagrįstai galėjo kaltinamajam A. G. pasiūlyti baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 2 dalis). Kaltinamajam sutikus, 2018 m. spalio 30 d. buvo surašytas pranešimas (100–103 b. l.), kuriame nurodyta, jog jis suprato galimybę užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, jam suprantama šio proceso tvarka ir pasekmės bei jis neprieštarauja prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu.
6. Kaltinamojo A. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
7. Prokurorė pareiškime siūlo pripažinti kaltinamojo A. G. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jis naują nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu. Tačiau šioje byloje tirto ir nagrinėto įvykio metu kaltinamasis A. G. buvo teistas tik vieną kartą ir tuo metu jis nebuvo recidyvistu. Todėl pripažinti kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jis naują nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) nėra teisinio pagrindo.
8. Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (padarytas tyčinis, nesunkus nusikaltimas, jis baigtas), padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, kaltinamojo asmenybę (anksčiau teistas už tokias pačias nusikalstamas veikas; administracine tvarka nebaustas; psichiatrinėje ir priklausomybių įskaitose neįrašytas; dirba (75–91, 94–97 b. l.)), į tai, kad yra viena jo atsakomybę lengvinanti ir viena ją sunkinanti aplinkybės. Šios aplinkybės duoda pagrindo manyti, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus prokuroro siūlomą laisvės apribojimo bausmę, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažinama vienu trečdaliu.
9. Kaip jau buvo paminėta pirmiau, kaltinamasis prieš savo artimuosius ir šeimos narius smurtauja nebe pirmą kartą, todėl kartu su bausme jam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
10. Į paskirtos bausmės laiką įskaitomas kaltinamojo A. G. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. spalio 28 d. 18.00 val. iki 2018 m. spalio 30 d. 12.50 val., t. y. 2 paros (54, 65 b. l.).
11. Užbaigiant procesą spręstinas ir kardomosios priemonės klausimas. Kaltinamajam 2018 m. spalio 30 d. nutarimu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (72–73 b. l.), kuri, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, panaikinama.
12. Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas, taip pat nėra proceso išlaidų ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veiklai tirti ir nagrinėti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 421 straipsniu teismas
nusprendžia:
A. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir nubausti jį laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Taikyti BK 64¹ straipsnį, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. G. skirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 3 punktu, 7 dalimi, 75 straipsnio 2 dalies 10 punktu, laisvės apribojimo laikotarpiu A. G. įpareigoti tęsti darbą arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje ir uždrausti A. G. vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, paskirti A. G. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per 6 (šešis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaityti A. G. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką – 2 paras, prilyginant jas 4 (keturioms) laisvės apribojimo dienoms.
A. G. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.
Nesutikdamas su paskirta bausme A. G. per 14 dienų nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo įteikimo jam, o jeigu jis išvykęs – nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, tame tarpe ir laisvės atėmimo bausmę. A. G. per nurodytą terminą nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.