- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-29
- Bylos Nr.
- 1A-61-879/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-09450-2020-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jolanta Raščiuvienė, Sigitas Bagdonavičius, Daina Vaidachavičienė
- Nuteistasis
- O. B.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų
Sigito Bagdonavičiaus, Jolantos Raščiuvienės ir Dainos Vaidachavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje, apeliacine tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo O. B. ( O. B. toliau – Apeliantas) skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gruodžio 31 d. nuosprendžio, kuriuo:
O. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalyje, paskiriant jam 3 (trejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant galutinę – 2 (dvejų) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2021 m. liepos 28 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos, vieną sulaikymo ir suėmimo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2 dalimis iš O. B. konfiskuotas ir perduotas valstybės nuosavybėn nusikalstamos veikos rezultatas – pinigai – 100 Eurų suma.
Iš O. B. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos naudai priteista 2467,44 Eurų (du tūkstančiai keturis šimtai šešiasdešimt septyni eurai 44 ct).
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. O. B. laikotarpyje nuo 2019 m., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatyto laiko, iki 2019 m. rugpjūčio 28 d. neteisėtai turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti su savimi automobilyje „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) laikė ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą kiekį, bet ne mažiau kaip 17,232 g, narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kuriose ?-9-tetrahidrakanabinolio koncentracija nuo 1,3 % iki 12,9 %, ir kurios vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. V-1254 yra narkotinė medžiaga, kurias Panevėžio mieste, F. Vaitkaus g., tiksliau nenustatytoje vietoje, platino S. S. (kuris Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti), o būtent: 2019 m. vasarą, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2019 m. rugpjūčio 28 d., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytoje vietoje, neteisėtai iš savanaudiškų paskatų – siekdamas gauti turtinės naudos (ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą piniginį atlygį, bet ne mažiau kaip 100 Eur), S. S. perdavė ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą kiekį, bet ne mažiau kaip 17,232 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių).
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Nuteistojo apeliaciniu skundu prašoma panaikinti arba pakeisti Panevėžio rūmų 2021 m. gruodžio 31 d. nuosprendį ir priimti naują sprendimą, Apeliantui skirti mažesnę bausmę nei sankcijoje numatyta mažiausia bausmė laisvės atėmimo termino dydį parenkant teismo nuožiūra.
2.1. Apeliantas teigia, jog labai gailisi dėl to, ką padarė, teigia, jog pasielgė neapgalvotai.
2.2. Nors bylą nagrinėjęs teismas konstatavo, kad Apeliantas nusikalstamą veiką padarė siekdamas gauti turtinės naudos ir jos gavo, tačiau Apeliantas nesutinka su tokiu vertinimu ir nurodo, kad nuosprendyje minimu laikotarpiu jis gyveno ne iš narkotinių medžiagų platinimo. Teigia turintis gerus vadybos įgūdžius ir moka dirbti statybos darbus, kuriuos pastaraisiais metais ir dirbo.
2.3. Anot Apelianto tai, kad jis praeityje teistas ir baustas administracine tvarka, neapibūdina jo kaip žmogaus. Šiuo metu jis suvokia, jog reikia gyventi dorai, o nusikaltimų darymas sukelia tik problemas.
2.4. Skundu pabrėžiama, jog tai, kad pas Apeliantą buvo rastas teismo nuosprendis ir šaukimas neįrodo jo piktybiškumo, nes minėtus procesinius dokumentus jis gavo kelios dienos iki jo sulaikymo.
2.5. Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo atsižvelgti į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, t. y. kad jis nuo pat pradžių prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to labai gailisi bei tai jog augina du nepilnamečius vaikus.
3. Prokuroras Mantas Jurkėnas teismo posėdžio metu prašė nuteistojo O. B. skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
II. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. O. B. apeliacinis skundas atmetamas.
5. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad šiuo atveju nėra ginčo dėl kaltės ar nusikalstamos veikos kvalifikavimo, tačiau Apeliantas nesutinka su paskirtos bausmės dydžiu. Būtent šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.
6. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys).
7. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamosios bylos medžiagą, nesutinka su nuteistojo apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas Apeliantui už jo įvykdytą nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, paskyrė per griežtą bausmę. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, paskirdamas nuteistajam O. B. bausmę BK 54 straipsnio reikalavimų nepažeidė.
8. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, baudžiama laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų. Pirmosios instancijos teismas Apeliantui paskyrė laisvės atėmimo bausmę, o jos dydį nustatė didesnį nei minimali riba, bet mažesnį už bausmės vidurkį – 3 metus 3 mėnesius. Tokį bausmės dydį teismas parinko įvertinęs, kad Apeliantas ne kartą baustas administracine tvarka (5 t., b. l. 185–188), įvertino, kad nors teistumas išnykęs, tačiau praeityje yra ne kartą teistas už įvairių nusikalstamų veikų padarymą tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje (6 t., b. l. 1–18).
9. Nors apeliaciniame skunde O. B. teigia, kad jo teistumai yra praeitis, iš kurios jis pasimokė, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, šie ankstesni teistumai neabejotinai neigiamai apibūdina Apeliantą ir rodo, jog šioje byloje jis teisiamas ne dėl atsitiktinio teisei prieštaringo elgesio, bet dėl jau susiformavusio nusikalstamo gyvenimo modelio. Tokia išvada daroma įvertinus jo ankstesnių teistumų skaičių, t.y. kad jis praeityje teistas net 8 kartus, tame tarpe už nesunkias ir apysunkes nusikalstamas veikas, jam ne kartą skirtos pačios griežčiausios laisvės atėmimo bausmės. Tai, jog Apeliantas linkęs rinktis nusikalstamą gyvenimą rodo ir byloje esantys duomenys, kurie patvirtina, kad buvo paskelbta O. B. paieška ir jo atžvilgiu išduotas Europos arešto orderis (4 t., b. l. 97–109; 5 t., b. l. 21–27). Kita vertus A. B. ne kartą baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, paskutinį kartą 2019-03-08 pagal ANK 416 straipsnio 5 dalį už greičio viršijimą 200 Eur bauda, duomenų apie jos sumokėjimą nėra ( 5 t, b.l.185-188). Visa tai rodo, kad iš praeities klaidų O. B. nepasimoko ir toliau linkęs daryti administracinius nusižengimus bei nusikaltimus.
10. Pirmos instancijos teismas, spręsdamas dėl bausmės O. B. nustatė vieną Apelianto atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino ir gailisi dėl nusikalstamos veikos), sunkinančių aplinkybių nenustatė. Nors skunde Apeliantas akcentuoja, jog jis turi šeimą (sutuoktinę ir 2 nepilnamečius vaikus), šią aplinkybę prašydamas pripažinti kaip jo atsakomybę lengvinančia, tačiau teisėjų kolegija šiuo aspektu pritaria pirmos instancijos teismo išvadai, jog šeimos interesai nesulaikė jo nuo nusikalstamos veikos padarymo, jis nusikalstamą veiką padarė būdamas pakankamai subrendusia asmenybe, kad suvoktų savo veiksmų neteisėtumą ir už tai gresiančią atsakomybę.
11. Apeliaciniu skundu prašoma teismo įvertinti, tai jog ikiteisminio tyrimo metu O. B. negalėjo duoti paaiškinimų ir pilnai prisipažinti, kadangi mirė jo gynėjo artimas asmuo ir apklausa buvo atidėta.
12. Teisėjų kolegija atkreipia Apelianto dėmesį, jog šiuo klausimu byloje pasisakė pirmos instancijos teismas, nurodydamas, jog pagal teismų praktiką kaltės neprisipažinimas ikiteisminio tyrimo metu neeliminuoja teisės tai padaryti bylos nagrinėjimo teisme metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-181-788/2021). Taigi Apelianto atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad O. B. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo šio klausimo vertinti iš naujo.
13. Bylą nagrinėjęs teismas konstatavo, kad Apeliantas nusikalstamą veiką padarė siekdamas gauti turtinės naudos ir jos gavo, o Apeliantas nesutinka su tokiu vertinimu ir nurodo, kad nuosprendyje minimu laikotarpiu jis gyveno ne iš narkotinių medžiagų platinimo, teigia turintis gerus vadybos įgūdžius ir moka dirbti statybos darbus, kuriuos pastaraisiais metais ir dirbo, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu tai nesudaro pagrindo bausmės švelninimui. Tokia išvada daroma įvertinus bylos duomenis, jog O. B. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ dirbo iki 2018 m. balandžio 20 d., po to nuo 2018 m. rugsėjo 21 d. iki 2018 m. gruodžio 28 d. buvo registruotas Užimtumo tarnyboje (5 t., b. l. 182–183), o apie jo 2019–2021 m. gautas teisėtas pajamas duomenų byloje iš viso nėra, todėl skundo argumentai susiję su legaliomis ir teisėtomis Apelianto pajamomis atmetami kaip nepagrįsti.
14. Atsižvelgus į nusikalstamą veiką apibūdinančias aplinkybes, įvertinus nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, jog nėra jokio pagrindo nuteistajam O. B. skirti švelnesnę, negu numatyta sankcijoje, bausmę.
15. Teisėjų kolegija atkreipia Apelianto dėmesį, jog nors apeliaciniu skundu jis siekia, kad teismas atsižvelgtų į tai, jog jis pripažino kaltę ir dėl nusikalstamo elgesio gailisi, tačiau ši aplinkybė jau buvo įvertinta pirmos instancijos teisme,kuomet teismas nuteistajam už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką skyrė 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę , atsižvelgė į tai, kad byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu iki galutinės 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmės. Nors apeliaciniame skunde nuteistasis užsimena apie bausmės ar jos dalies vykdymo atidėjimo instituto taikymą, tačiau teisėjų kolegija pabrėžia, jog šiuo atveju bausmės vykdymo atidėjimas negali būti taikomas, nes O. B. padarė vieną iš BK XXXVII skyriuje numatytų sunkių nusikaltimų, todėl BK 75 straipsnio nuostatos jo atžvilgiu negali būti taikomos.
16. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam O. B. už nusikalstamą veiką numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje paskyrė teisingą savo rūšimi ir dydžiu bausmę, teisingai, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio taisyklėmis, sumažino ją trečdaliu, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota, atitinka BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį, todėl tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą ir keisti skundžiamą Panevėžio rūmų 2021 m. gruodžio 31 d. nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl nuteistojo O. B. apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo O. B. skundą atmesti.